2022-05-25 Nr. AB-13630-4-69-3-00308-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-425-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00308-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. N. E. A. bei M. M. A. A-H. ir M. M. A. A-H., atstovaujamų pagal įstatymą N. N. E. A., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. N. E. A. bei M. M. A. A-H. ir M. M. A. A-H., atstovaujamų pagal įstatymą N. N. E. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. M. A. A-H., M. M. A. A-H. ir N. N. E. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti skundo pateikimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60798 bei 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62770 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą su prašymu atnaujinti terminą Sprendimų paduoti, kadangi skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

2022 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų advokato atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškėjų atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

2022 m. balandžio 14 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų advokato atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjų advokato P. V. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjams.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumas pašalinti. Ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2022 m. balandžio 6 d., taigi terminas trūkumas pašalinti baigėsi 2022 m. balandžio 13 d. Be to, pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, 2022 m. balandžio 14 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, taigi praleidęs nustatytą terminą bei pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti.

Pareiškėjai teigia, jog teismas nepagrįstai laikė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą. Iš teikto dokumento kortelės aiškiai matyti dokumento išsiuntimo data, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad atskirasis skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu. Jis buvo pateiktas per EPP naudojantis advokato susikurta paskyra. Tokiu būdu teikiant dokumentus nėra prievolės papildomai advokatui juos pasirašinėti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai. Prie atskirojo skundo pridedamas Nacionalinės teismų administracijos raštas patvirtina, kad per Liteko VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį jei asmuo yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos atskirasis skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, be to, nors pareiškėjų advokatas atskirąjį skundą pateikė naudodamasis naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad atskirasis skundas į EPP buvo įkeltas 2022 m. balandžio 13 d. 22:01:58, taigi nepagrįsta teismo išvada, jog atskirasis skundas buvo paduotas praleidus 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytą terminą.

Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 133 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.)

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio, buvo kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA). NTA pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo atstovo pateiktas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas el. paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodytus trūkumus, atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie naudojantis „Liteko“ viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė netinkamai, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas atskirojo skundo pasirašymo tinkamumą, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju atskirasis skundas) buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas pareiškėjų atstovas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačiusi, jog atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, mano, kad siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, klausimas spręstinas iš esmės ir atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų N. N. E. A. bei M. M. A. A-H. ir M. M. A. A-H., atstovaujamų pagal įstatymą N. N. E. A., atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjų N. N. E. A. bei M. M. A. A-H. ir M. M. A. A-H., atstovaujamų pagal įstatymą N. N. E. A., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė