dbd256c5-b41b-404a-a546-d52e77d4ff31 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr    Baudžiamoji byla Nr. 1-894-865/2014                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00733-2013-6                                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam S. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nukentėjusiajam A.

B.,nukentėjusiojo advokatui Gediminui Gudeliauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje SERGEJUS BUBNOVAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį; teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , - n u s t a t ė :              Kaltinamasis S. B. 2013-05-11, apie 00.15 val., Vilniuje, Literatų g. 7, vidiniame kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,81 promilės), sudavė nukentėjusiajam A.

B. du smÅ«gius ranka į smakrÄ , tris smÅ«gius ranka į deÅ¡inį petį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis į nukentėjusiojo deÅ¡inę rankÄ ir į krÅ«tinės sritį, po ko apkabino A. B. ir parvertė ant žemės užguldamas pastarÄ jį savo kÅ«no svoriu ir prispaudė A. B. veidu prie žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais veide ir kairėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimu su brozdinta žaizda deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu, Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog tÄ kart, gegužės, atrodo, 10 d. buvo buhalterių diena, vakare atsidarė konjako, žiÅ«rėjo teniso finalÄ .

Išėjo iÅ¡ kalbos, kad jo dukra vasarÄ skraidys į LondonÄ , todėl su žmona pradėjo bartis. Tada iÅ¡girdo, kaip kažkas baladojasi. Atidarė žaliuzę, langÄ , nukentėjusysis pasakė, ko muÅ¡a moterį? Pasakė, kad niekas nemuÅ¡a, nueitų nuo langų. A. B. pasakė: „muÅ¡i, Å¾Ä sine, bailys“, tada sekė spjÅ«vis į jį. Jis norėjo uždaryti langÄ , bet tas neleido. IÅ¡lipo lauk, jie susistumdė, nukrito jo akinai, tada jis nukentėjusiajam trenkė, parsidėjo grumtynės. A.

B. gavo grÄ Å¾os, nes jis tik gynė savo garbę. Pargriuvo ant jo, tada priÅ¡oko abi moteriÅ¡kės, jį nutraukė. Tada prašė, kad susitaikytų, tas pasakė, kad jam, S. B., gyvenimo nebebus, kad jis Seimo narys. Paskui atvažiavo policija, jis, S. B., jau buvo be marÅ¡kinėlių, užlipo per langÄ namo, apsirengė, tada dar užėjo pareigÅ«nai ir paskui jį iÅ¡vežė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir prasidėjo konfliktas. Tokių muÅ¡tynių, kaip bokso ringe, nebuvo, tai, kaip grumtynės iÅ¡gėrusių žmonių.

Gal gindamasis sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam. Jam, S. B., gal keli smÅ«giai buvo suduoti. Jei bÅ«tų žinojęs, bÅ«tų iÅ¡kart iÅ¡siėmęs abdukcijÄ . Ä® krÅ«tinę gal kelis kartu sudavė nukentėjusiajam. Buvo iÅ¡gėręs. Buvo nugriuvęs ir jis, S. B., buvo užgriuvęs ir ant nukentėjusiojo. Gal po kartÄ buvo nugriuvę. Tikriausiai žmona irgi iÅ¡Å¡oko paskui, bet tiksliai pasakyti negali. Gal kokias 5 minutes truko grumtynės. Nukentėjusiojo draugė lakstė aplink.

Paskui ji sakė: „A., nedaryk nesÄ monių“, o jų draugas iÅ¡kart pasiÅ¡alino. Jis, S. B., buvo konflikte su A., aplinkos nelabai matė. Kokie 5-6 metrai atstumas nuo jų lango iki staliuko. Jo, S. B., marÅ¡kinėliai buvo visiÅ¡kai suplėšyti. Jo, S. B., akinių buvo susikilę abu lęšiai, paskui žmona rado tuos akinius. PolicijÄ iÅ¡kvietė A. B.. Po dviejų savaičių kreipėsi į medikus, nes negalvojo, kad viskas taip iÅ¡sirutulios. Nepripažįsta civilinio ieÅ¡kinio. IÅ¡ pradžių A.

B. prašė už batus 200-300 litų, jis nežino, kiek tie batai gali kainuoti. Jo irgi marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti, taip pat basutės. Nei jis lindo, žmonės patys iÅ¡provokavo konfliktÄ . Buvo jis iÅ¡gėręs, dėl to viskas ir gavosi. Dėl savo patirtų sužalojimų medicininę iÅ¡vadÄ gavo, pas jį buvo nubrozdintos alkÅ«nės, keliai. Pagarsinus bylos medžiagÄ (b.l. 74-75), nurodė, kad jo akinių lęšių kaina 140 litų, patys rėmeliai sveiki. Kreipėsi jis privataus kaltinimo tvarka.

Teisėja atidėjo privataus kaltinimo bylos nagrinėjimÄ , kol nebus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla. Turi butÄ ir truputį žemės. Nežino, kiek įvertintų žemę. Buto vertė kokių 300 000 Lt. Jis bedarbis, piniginių lėšų neturi, maÅ¡inos neturi. Žmona dirba ir iÅ¡laiko, jis prižiÅ«ri vaikÄ . Darbo biržoje nesiregistruoja. IÅ¡lipo per langÄ , nes pasijuto įžeistas. Jis apskritai norėjo uždaryti langÄ , bet nukentėjusysis jį laikė. Jis iÅ¡lipo, nes gynė garbę, savo namus.

Kviesti policijÄ dėl tokių smulkmenų, ne taip jis auklėtas. Jis net negalvojo, kad visa tai prieis iki teismo. Lauke vyko susistumdymas ir grumtynės. Langas 107 cm., jis iÅ¡lipo, apsižodžiavo, A. B. jam trenkė į veidÄ ir prasidėjo grumtynės. A. B. pirmas jį pavadino Å¾Ä sinu ir bailiu, po to spjovė, paskui jis irgi pavadino kaimiečiais, „lochais“, nes buvo iÅ¡gėręs, sužaidė emocijos. Truputį nugriuvo, pasistumdė, bet jis mano, kad nieko tokio baisaus neįvyko. Tyrėja jam pasakė, kad A.

B. nori susitikti, davė telefono numerį. Tyrėja nustebo, kai jis atnešė abdukcijÄ . Kai susitiko su A. B., tas pasakė, kad jį galėjo susirasti per savo kaimynus. Kad nerašė pareiÅ¡kimo, jis ne taip auklėtas. Susimušė vyrai ir tiek, nieko čia tokio neįvyko. Jam tyrėja atsiuntė nukentėjusiojo numerį sms žinute. Ji pasakė, kad su juo, S. B., nori susitikti A. B. ir atsiuntė žinutę, žmona pasakė jam, jog paskambintų, gal susitars. Pro langÄ iÅ¡Å¡okęs nepuolė nukentėjusiojo.

Dėl ligonių kasos ieÅ¡kinio, jis nesijaučia kaltu. Å iuo metu jo sunki finansinė padėtis, nes tik kÄ mamÄ palaidojo, ir Å¡iaip nuo to įvykio prasidėjo juodas laikas.Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, jog asmeniÅ¡kai kaltinamojo nepažįsta, pirmÄ kartÄ matė įvykio metu. Sėdėjo tÄ kart su bičiule vidiniame kiemelyje, jau vakaras, kai iÅ¡girdo pirmame aukÅ¡te konfliktÄ tarp vyro ir moters, paskui vyro tonas tik didėjo, kol moteris pradėjo klykti. Pamatė per langÄ , kaip vyras smÅ«giuoja moteriai, pradėjo belsti.

LangÄ atidarė vyras, jis pasakė nesikiÅ¡ti. Pasakė, jei jis nesiliaus, kvies policijÄ . Tada žmogus Å¡oko iÅ¡ pirmo aukÅ¡to ir puolė jį. Apsigynė, kiek pavyko, nes viskas vyko labai greitai. Kaltinamojo žmona tik po kurio laiko iÅ¡bėgo į laukÄ per aplink. Viskas įvyko per keletÄ kartų, per du kartus. VienÄ kartÄ pavyko nuraminti kaltinamÄ jį, bet antrÄ kartÄ , kai jis puolė, apsikabino jį, A. B., ir parvertė, tada įvyko lūžis. Jis mano, kad atliko pilietinę pareigÄ , nesvarbu, kad jie buvo iÅ¡gėrę, bet ir iÅ¡gėrus reikia elgtis atitinkamai, Kai ėjo pasitikti pareigÅ«nų, paklausė, ar moteris raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , nes jis nematė reikalo palikti visko ramybėje.

Paskui iÅ¡vyko į policijos komisariatÄ . Atsakydamas į klausimus parodė, jog įvykis įvyko 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena. Sėdėjo su drauge R. Z. vidiniame namo kiemelyje. Girdėjo įžeidimus, keiksmažodžius. Kai moteris iÅ¡ buto pradėjo klykti, pradėjo žiÅ«rėti, kas ten yra. Jis tikrai matė, kaip vyras mušė moterį kumščiu, tai buvo smurtas. IÅ¡ pradžių vienaip pykosi, paskui moteris paradėjo klykti. Tiksliai negali pasakyti, kiek jis gavo smÅ«gių nuo kaltinamojo, jų buvo į veidÄ ir į krÅ«tinę, ir galvÄ .

Kumščiais smÅ«giavo. Kaltinamasis buvo neblaivus, iÅ¡ jo elgesio, kalbėjimo tai matėsi, kalba buvo neriÅ¡li. Jis pats buvo iÅ¡gėręs vyno taurę, o kaltinamasis, matyt, buvo daugiau. Ä®vykį matė tik jis su drauge, o antrÄ muÅ¡tynių etapÄ matė jos draugės sužadėtinis, kuris paskui iÅ¡bėgo į laukÄ , kad padėtų kaltinamÄ jį nuversti nuo jo, A. B.. Draugės sužadėtinis Evaldas, jo pavardės nepamena. Jam, A. B., buvo sulaužyta ranka, pusę metų net negalėjo pakelti normaliai rankos, o tuo metu kaip tik turėjo kÅ«dikį, todėl buvo labai sunku jį auginti ir padėti žmonai.

Gijimo procesas irgi buvo labai sunkus. Ranka lyg ir sugijusi, bet jos normaliai iki Å¡iol nevaldo. Lūžo ties pečiu. Operacijos jam nedarė, buvo reabilitacija ir gydytojo iÅ¡vada, kad jis turi kuo mažiau judinti rankÄ , nes tos vietos nėra kaip gipsuoti. Jo civilinis ieÅ¡kinys - 21 900 litų, jį palaiko. IeÅ¡kinį sudaro ir moralinė žala, ir turtinė žala. Buvo sudraskytas jo megztinis ir batai. Batai buvo geros firmos ir megztinis, jų kaina 900 litų, 1000 litų gydymo iÅ¡laidos, reabilitacija, vaistai. Vaistų kvitų neiÅ¡saugojo. Daugiausia buvo tepama tepalais ranka ir geriami vaistai nuo skausmo, taip pat reabilitacija, masažai. Kelis mėnesius tepė rankÄ tepalais, pavadinimų nepamena.

Vaistų pavadinimų nepamena, nuo skausmo vaistus gėrė gal mėnesį. Jis pats mokėjo už reabilitacijÄ , vienas kartas 50 litų. Vyko rankos masažai, lankė ilgai, beveik visÄ vasarÄ , bet ne kiekvienÄ dienÄ . Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad Å¡is incidentas buvo pats nemaloniausias gyvenime, po ko jis negalėjo realiai dalyvauti savo vaiko gyvenime, nes negalėjo nei jo pakelti, buvo, kaip invalidas. Geriau vaikams labdarai atiduos pinigus, kad daugiau tokių dalykų nebÅ«tų. Jis pakankamai griežtai pasakė, kad žmogus liautųsi muÅ¡ti savo žmonÄ , nes jau iÅ¡kvietė policijÄ , nors jos dar nebuvo iÅ¡kvietę.

Tada kaltinamasis pradėjo įžeidinėti, liepė atsitraukti ir nesikiÅ¡ti. Pasakė, kad niekur neis, tada jis staigiai iÅ¡Å¡oko per langÄ . Jam, A. B., buvo didelis netikėtumas dėl to, kÄ tas padarė. Priėmė jo smÅ«gius, bandė stabdyti, bet tas norėjo jį pamokyti, kad jis kiÅ¡asi į jo Å¡eimos reikalus. Jis tik žodžiais pasakė, nieko kito, tai buvo tik įsakmus tonas, kad žmogus liautųsi taip elgtis su žmona. Jokios provokacijos iÅ¡ jo pusės nebuvo, ir kad jis atliko tam tikrus veiksmus, buvo netikėta.

Jis pagrasino iÅ¡ pradžių, kad jei jis, A. B., nenueis, jam bus blogai, bet, kai iÅ¡Å¡oko pro langÄ , jis iÅ¡kart jį, A. B., puolė. Nesitikėjo, kad kaltinamasis Å¡oks iÅ¡ tokio aukščio. Jis, A. B., neprovokavo kaltinamojo žodžiais, siekiant, kad jis pultų. Jį dar tai labai užgavo, kad jis, A. B., pamatė patį muÅ¡imo faktÄ , nes jie jų tikrai nematė. TÄ naktį niekas jo, A. B., pagalbos neprašė. Tuo metu niekur nedirbo, augino vaikÄ . Dėl Seimo jokio teiginio nesakė, nes jo kadencija jau buvo pasibaigusi, todėl bet koks vieÅ¡umas jam nebuvo naudingas.

Buvo paminėta bailys, bet tik tuo atžvilgiu, kad žmogus, kuris muÅ¡a savo moterį. Keiksmažodžiai „mudakai“ ir Å¾Ä sinas buvo paminėti.Teisiamajame posėdyje liudytoja N. R. parodė, jog nieko asmeniÅ¡kai nepažįsta. Darbo metu patruliuojant buvo iÅ¡kviesti, kad vyksta konfliktas tarp žmonių, ten lyg buvo muÅ¡tynės. Nukentėjęs pamatė ar iÅ¡girdo konfliktÄ pas kaimynus tarp žmonos ir vyro, kad rėkė, ar metė kažkÄ . Norėdamas padėti nukentėjusysis įsiterpė.

Jie atvažiavo, kai viskas buvo jau po, įvykio nematė. Atsakydama į klausimus parodė, jog kai atvyko, nukentėjusysis buvo kieme, lyg praskelta galva ir antakis jam buvo. KaltinamÄ jį matė, nes vežė į policijos komisariatÄ . Tiksliai nepamena, kÄ jis veikė, jiems atvykus. Bendravo dar su kaltinamojo žmona, ji sakė, kad nieko blogo neįvyko, kad jie žiÅ«rėjo varžybas, apsižodžiavo su vyru, bet smurto tarp jų nebuvo. Sakė, kad jos vyras ir nukentėjusysis susipyko. Nepamena, ar žmona sakė kÄ nors apie įvykį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad nukentėjusysis įsiterpė į jų Å¡eimos barnį, nes tai jų pačių reikalas. Asmenys lyg buvo iÅ¡gėrę, jei gerai pamena. Kaltinamasis ir jo žmona lyg buvo iÅ¡gėrę, dėl nukentėjusiojo tiksliai nežino. Kai atvyko, jie tarpusavyje bandė kažkÄ aiÅ¡kintis, bet kažko piktybinio nebuvo. Pasekmės nukentėjusiojo kÅ«ne buvo matyti. Nepamena, kuo buvo apsirengęs nukentėjusysis. IÅ¡kart jie atėjo į kiemÄ , kai tik atvyko. Kaltinamasis parodė langÄ , kuriame bute gyvena.

Kaip suprato, nukentėjusysis per langÄ matė visÄ barnį. Kiek žino, kaltinamasis pas juos ir atgal lipo pro langÄ . Kiemas ir langas Å¡alimais. Teritorija iÅ¡ kiemo pusės uždara, bet praėjimas yra. Kaltinamasis sulaikomas važiavo savo noru, nesiprieÅ¡ino, bet buvo kažkiek agresyvus. Jei gerai pamena, iÅ¡kvietimas buvo dėl konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo.Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Å . parodė, jog asmeniÅ¡kai asmenų nepažįsta. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vyras muÅ¡a moterį, pranešėjas lauks lauke, nuvyko į vietÄ .

Atsakydamas į klausimus parodė, kad rado vyrÄ su moterimi, kuris iÅ¡kvietė policijÄ . Jie paaiÅ¡kino, kad Å¡alia gyvenantis vyras sumušė žmonÄ . Taip pasakojo pranešėjas, (parodo į nukentėjusįjį). Pranešė, kad matė per langÄ , kaip vyras muÅ¡a moterį. Suprato, kad juos iÅ¡kvietė pranešėjas norėdamas apginti tÄ moterį, bet jie susimušė su tuo vyru, kuris mušė moterį. Žymių kaip ir nematė, kaltinamasis buvo juodais marÅ¡kinėliais, jie buvo sudraskyti.

Buvo Å¡ilta, žmonės pavasariÅ¡kai apsirengę. Suplėšymus ir kraujÄ matė pas kaltinamÄ jį. Kaltinamasis pasakė, kad nemušė žmonos, žmona pasakė, kad irgi neturi jokių pretenzijų, jis sakė, kad metė į žmonÄ rankÅ¡luostį, kad ji pasitrauktų nuo televizoriaus. Kaltinamasis pasakojo, kad nukentėjusysis bandė lįsti pas juos per langÄ . Kai jie atvažiavo, nukentėjusysis buvo su panele. Jie sakė, kad kiemelyje gėrė vynÄ , o kaltinamasis matėsi, kad Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis turėjo pretenzijų, parašė pareiÅ¡kimÄ , todėl kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ tolesniam aiÅ¡kinimuisi. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, jis keikėsi Å¡iaip, o nuo nukentėjusiojo nelabai sklido alkoholio kvapas.

Jie pačio muÅ¡tynių fakto nematė. Kai atvyko, ir nukentėjusysis pasakojo, ir kaltinamasis pasakojo apie įvykį. Kaltinamasis prisipažino, kad jie susimušė, paskui namuose jo žmona ieÅ¡kojo sudaužytų akinių. Jie, pareigÅ«nai, buvo pakliuvę pas kaltinamÄ jį į patalpas, kad įsitikinti, ar nebuvo Å¡eimyninio konflikto. Nukentėjusysis pasakė, kad jie susimušė, o kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis lipo per langÄ . Kaltinamasis nieko įžeidžiančio jiems, pareigÅ«nams, nesakė, tik nelabai norėjo važiuoti į policijos komisariatÄ .

Pagarsinus bylos medžiagÄ , (b.l. 24), parodė, jog muÅ¡tynių fakto nematė. Jo parodymai teisingi. Jei jie, pareigÅ«nai, tuo metu taip parašė tarnybiniame praneÅ¡ime, reiÅ¡kia taip ir buvo, nes kaltinamÄ jį vežė į policijos komisariatÄ . IÅ¡ pradžių buvo ginčas, kad yra Å¡eimyninis konfliktas, bet jis nepasitvirtino, paskui nukentėjusysis pasakė, kad turi pretenzijų.Teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. parodė, jog kaltinamasis jo kaimynas, o A. B. draugas. TÄ vakarÄ su A. B. ir R.

Z. pavakarieniavo ir apie 23:00 val. grįžo į namus. A. B. ir R. Z. nutarė pasėdėti lauke, o jis nuėjo miegoti, nes jam reikėjo anksti keltis. Už kokio pusvalandžio iÅ¡girdo R. Å¡auksmÄ . Nusileido į apačiÄ , pamatė kaip tarp kaimyno ir A. B. kažkas vyksta, kažkoks triukÅ¡mas. Kaimynas mušė žmonÄ , o A. B. nuėjo pasiteirauti kas ten vyksta. Kaimynas iÅ¡Å¡okęs pro langÄ , pradėjo agresyviai elgtis A. atžvilgiu, jie susistumdė. Kai atėjo, kaimynas keiksnojosi, jis buvo užgriuvęs ant Andriaus, todėl bandė juos atskirti.

Kai atskyrė, A. B. iÅ¡kvietė policijÄ , kaimynas per langÄ Ä¯Ä—jo namo ir jis, E. V., tada namo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaltinamasis buvo agresyvus A. B. atžvilgiu. Kaimynas A. B. sakė tu „lochas“, Å¾Ä sinas, ko čia kiÅ¡iesi, o nukentėjusysis gynėsi. Kaimynas bandė muÅ¡ti A. B.. Kaimynas puolė A., jie susistumdė ir kaimynas ant A. B. užgriuvo. Tada jie bandė juos atplėšti, atplėšė, kaimynas sakė, ko jÅ«s čia kaimiečiai suvažiavote į Vilnių.

SusistumdymÄ matė kieme. Kai jį pakvietė, jis greitai nusileido, buvo kaimynas, Å¡alia jo žmona. Kaimyno žmona prašė, kad jie taikiai viskÄ baigtų. Kai išėjo, policija dar nebuvo atvykusi. Kai vyrai atsiplėšė vienas nuo kito, toliau vyko žodinis apsižodžiavimas, tada iÅ¡kvietė policijÄ ir jis išėjo namo. Mano, kad kaimynas buvo iÅ¡gėręs, o jie po taurę vyno. Matė nukentėjusiojo suplėšytus rÅ«bus, buvo sudraskytas veidas ar Å¡onas. Paskui jis ilgai skundėsi peties skausmu.

Buvo vakaras, kraujo nematė. Nukentėjusiajam kaltinamasis sakė Å¾Ä sinas, „lochas“. Kaltinamojo marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti. Ir jo, E. V., atžvilgiu kaltinamasis buvo nusiteikęs nelabai kaimyniÅ¡kai, bet nieko agresyvaus nedarė.Teisiamajame posėdyje liudytoja N. B. parodė, jog kaltinamasis jos vyras, duoti parodymus sutinka. TÄ vakarÄ Å¡iuos du vyrus (A. B. ir E. V.) pamatė pirmÄ kartÄ . Gegužės 11 d., naktį, jau buvo po 24:00 val., buvo savo namų virtuvėje su vyru, susibarė.

Kažkas pradėjo baladoti į langÄ , prie lango priėjo vyras, pakėlė žaliuzę (roletÄ ), atidarė langÄ ir paklausė, kam, ko reikia. Ten stovėjo A. B. ir pasakė, „nemuÅ¡k savo žmonos“. Vyras pasakė, kad niekas nieko nemuÅ¡a ir kad eitų nuo langų, tai pakartojo kelis kartus. A. B. pasakė atgal, „tu baily, Å¾Ä sine, bijai iÅ¡lipti“. Vyras prašė nueiti nuo langų dar kartÄ ir bandė uždaryti langÄ , bet A. B. buvo alkÅ«ne atsirėmęs į langÄ , ir vyras uždaryti lango negalėjo.

Pasakė, „baily, tu kÄ , bijai iÅ¡lipti“. Ä®vyko konfliktas, vyras iÅ¡lipo, ji iÅ¡ paskos per langÄ . Pas juos langas žemai, 107 cm. Dar prieÅ¡ tai A. B. spjovė ant jos vyro, dar kol buvo namie. Vyras iÅ¡lipo pro langÄ , ji iÅ¡ paskos, įvyko susistumdymas prie namo sienos, jos vyras gavo kelis smÅ«gius, jam buvo sudaužyti akiniai, paakyje mėlynė. Viskas vyko labai greitai. Jie buvo parvirtę, paskui atsistojo. Gindamasis vyras trenkė A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys, kad sumals į miltus, kad jos vyras Å¡iame name negyvens, pasodins į kalėjimÄ ilgiems metams, ir tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Atsakydama į klausimus parodė, jog A. B. puolė jos vyrÄ , kibo į atlapus. Pradžioje vyko susistumdymas palei namo sienÄ . A. B. draugas (E. N.), kai tik jos vyras iÅ¡lipo ir ji iÅ¡lipo pro langÄ , apsisuko ir nuėjo namo, tada liko tik A. B. ir jo draugė (R. Z.). Kai tik A. B. pradėjo kviesti policijÄ , jo draugė pasakė: „A., nedaryk nesÄ monių“. Kieme yra staliukas, ten sėdėjo A. B. su dviem draugais, kažkur trijų metrų atstumu nuo jų lango. Kiemelis uždaras, reikia turėti pultÄ , kad pakliÅ«ti į vidų.

Pradžioje jų langas buvo atidarytas į viršų. Pas juos storos sienos ir plačios palangės, ir buvo nuleistos virtuvės žaliuzės. Tuo metu su vyru buvo virtuvėje. Jos mažoji dukra miegojo, o didžiojo buvo kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių. Didžioji dukra matė įvykių pradžiÄ , ir matė, kaip jie kieme vynÄ gėrė. Kai viskas prasidėjo, ji iÅ¡kart paskui vyrÄ pro langÄ iÅ¡lipo į laukÄ . Tada jie iÅ¡kart kibo į atlapus, A. B. kibo jos vyrui. A. B. su Å¡viesiu megztuku, o jos vyras su bridžais ir juodais marÅ¡kinėliais. Vyko susistumdymas palei sienÄ , sudužo jos vyro akiniai. A.

B. draugo nebuvo, jis iÅ¡kart nuėjo namo. A. B. draugas pasiÅ¡alino, kai jos vyras iÅ¡lipo per langÄ ir ji iÅ¡lipo. Draugas išėjo susikibimo momentu, nes sakė, jog jam nereikia visų Å¡ių nesÄ monių. A. B. draugė liko, ji nieko nedarė. Buvo susistumdymas palei namo sienÄ , iÅ¡ A. B. pusės jos vyras gavo smÅ«gį, sudužo jo akiniai, gavo mėlynę, tada A. B. gavo atgal nuo jos vyro. Tada pasakė, „ar tu nežinai, kad aÅ¡ Seimo narys ir panaÅ¡iai“, sakė, kad kvies policijÄ .

A. B. draugė sakė: „nedaryk nesÄ monių“, bet jis iÅ¡kvietė policijÄ . Jos vyras davė atgal A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys ir sumals juos į miltus. Pasakė, kad kvies policijÄ ir iÅ¡kvietė. Jos vyras pasakė, kad baigtų piktumus, bet atvažiavo policija. Greitai atvyko policija, gal per 10 minučių. Ji lakstė aplink, jai buvo Å¡okas. Kai vyrai stumdėsi palei lango sienÄ , iÅ¡ pradžių abu buvo nukritę. Jie stumdėsi ir nukrito. Jie buvo nukritę dar prieÅ¡ suduodant jos vyrui smÅ«gius.

Po nukritimo jie atsistojo ir toliau mušėsi. Ar jie kartu atsistojo, negali pasakyti. Kieme suplukta žemė, nesutvarkytas kiemas. MuÅ¡tynės truko labai trumpai. Nukentėjusysis nebuvo blaivus, gal tai atsispindėjo iÅ¡ jo rėkavimų, elgesio. Jos vyras irgi buvo neblaivus. Vyras buvo stipriai apibrozdintas, buvo daug mėlynių ant jo rankų, kojų. Kai po 2 savaičių atvyko policininkės, sakė, kad tai absurdiÅ¡ka situacija, patarė iÅ¡siimti abdukcijÄ , nes po akimi dar vyrui matėsi mėlynė.

Nematė pas nukentėjusįjį įvykio metu pakitimų. Barnis tarp jos ir vyro įvyko dėl vyro dukros iÅ¡ pirmos santuokos. Jie ilgus metus jÄ augino, o paskutiniais metais jos mama jÄ pasiėmė, ir dar prisiteisė elementus. Jai tai skaudi tema, dažnai jie apie tai diskutuoja. IÅ¡ pradžių langas buvo praviras į viršų, o gretimame kambaryje miegojo dukra, bet ji per konfliktÄ nepabuvo. Barnio metu abu Å¡aukė vienas ant kito su vyru. Lipo per langÄ paskui, nes pergyveno dėl vyro.A. B. ne vienÄ kartÄ sakė jos vyrui:

„tu baily, ar bijai iÅ¡lipti“. Jos vyras ne vienÄ kartÄ prašė nueiti nuo langų. A. B. iÅ¡provokavo jos vyrÄ , spjovė ant jo. Jos vyras bandė uždaryti langÄ . Ji tuo metu buvo iÅ¡gėrusi. Policijos sulaukė, pareigÅ«nai užėjo į namus, jis ieÅ¡kojo sudaužytų vyro akinių. Pirmiausia pareigÅ«nai atėjo į kiemelį, kas ten buvo iÅ¡ žmonių, tiksliai nepasakys. Atvyko pareigÅ«nai mergina ir vaikinas. Su jais pirmiausia bendravo A. B., jis sakė, kad norėjo numalÅ¡inti smurtÄ .

Jos vyras bendravo su policininkais, jis sakė, kad A. B. veržėsi į namus, kad įvyko konfliktas. Paskui ir ji pasakojo policininkams, kas buvo. Didžiausia problema prasidėjo tada, kai A. B. gavo atgal nuo jos vyro. Keliese buvo iÅ¡ pradžių priėję prie lango, negali pasakyti, nes užuolaidos buvo nuleistos. Jie kieme buvo trise, į langÄ baladojo ir kalbėjo nukentėjusysis. Daugiau kiemelyje žmonių nebuvo. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, nukentėjusysis pasiÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Sakė, kad jei ji paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo. Kas pas juos vyko namuose, iÅ¡ lauko nesimatė, nes ruletas nepermatomas. Jos vyras konflikto metu sėdėjo prie kompiuterio, prie stalo, o ji prie viryklės, kur nėra lango. Vyras prašė nueiti nuo langų kelis kartus. Seka tokia: susistumdymas, nuvirtimas, atsistojimas ir smÅ«giai. Pagarsinus bylos medžiagÄ , (b.l. 28), parodė, jog viskas vyko labai greitai, įvyko muÅ¡tynės, ji irgi ne specialistė, susistumdymÄ ji irgi laiko muÅ¡tynėmis.

TÄ patį vakarÄ vyras bandė taikytis, sakė, jog baigtų e pyktis, kol kelias minutes laukė policijos. Paskui tyrėja klausė vyro, ar jis sutinka taikytis, jis pasakė, kad taip. A. B. buvo juos susiradęs per tyrėjÄ , galvojo, kad bus galimybė susitaikyti su juo, bet jis ir susitikimo metu reikalavo nežmoniÅ¡kos sumos, nori sužlugdyti jų Å¡eimÄ . Jei neklysta lapkričio 19 d. buvo susitikę su A. B. taikytis. Tyrėja jos vyrui pasakė, kad A. B. nori taikytis, jos vyras jam paskambino, bet jis buvo iÅ¡važiavęs. Paskui susitarė, nuvažiavo į Pilaitę, į kavinę susitikti.

Susitaikymas neįvyko, nes A. B. Å¡lykščiai melavo. Sakė jam, kad nieko tÄ vakarÄ neįvyko, nes pas juos nieko nebuvo. Tačiau A. B. jiems melavo, kad jei ne jis, ji jau bÅ«tų užmuÅ¡ta, prašė daug pinigų. Kai nukentėjusysis stovėjo prie lango, jos vyras jam ne kartÄ pasakė, kad niekas nieko nemuÅ¡a ir eitų nuo langų. A. B. stovėjo lauke ir spjovė į jos vyro pusę, bet ar pataikė, ar ne, nežino. Kai pasibaladojo į langÄ , jos vyras atidarė jį pilnai. Jos vyras vadino juos kaimiečiais, nes ten tame kiemelyje pastovÅ«s baliukai, gal ir dar kažkaip vadino, bet konkrečiai neįvardino.Teisiamajame posėdyje liudytoja R.

Z. parodė, jog A. B. jos draugas, E. V. jos sugyventinis, o kaltinamasis su žmona kaimynai. TÄ vakarÄ ji su A. B. sėdėjo kiemelyje, bendravo, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kad vyksta konfliktas. Girdėjosi, kad du žmonės barasi. Ginčas aÅ¡trėjo, garsai garsėjo, moteris pradėjo Å¡aukti, akivaizdžiai buvo iÅ¡sigandusi, vyko tikriausiai Å¡eimyninis barnis. Pagal tai, kiek buvo galima pamatyti, buvo paimtas ar rankÅ¡luostis, ar kažkas, ir toks garsas, kad trenktų. Nežino, ar trenkė moteriai, ar per kažkokį daiktÄ .

Jos draugas priėjo prie lango ir pasakė: „ė, kÄ Äia darai“. Tada atidaręs langÄ kaimynas iÅ¡lipo į kiemelį ir prasidėjo grumtynės. Vyko susistumdymas, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs, vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir jÄ , ir A. B.. Jie pradėjo muÅ¡tis, ji pradėjo sakyti jog baigtų, pamatė, kad nesusitvarkys, tada paÅ¡aukė EvaldÄ , kad kviestų policijÄ . Tada jos draugas išėjo į laukÄ , pabandė vyrus iÅ¡skirti. Tada Andrius iÅ¡kvietė policijÄ , o grumtynės vyko toliau.

Paskui kaimynas grįžo per langÄ namo, jie liko laukti policijos. Kai atvyko pareigÅ«nai, jie pabeldė į langÄ ir kaimynai iÅ¡lipo. Atsakydama į klausimus parodė, kad kaimyno žmona buvo išėjus per langÄ Ä¯ laukÄ . Ji buvo pasimetusi, daugiau ramino savo vyrÄ , sakė, jog ramintųsi, kodėl taip daro. Matė, kaip kiemelyje kaltinamasis trenkė per veidÄ savo žmonai. Jos sugyventinis sulaukė policijos, paskui jis buvo išėjęs, bet jai atrodo, jis bendravo su pareigÅ«nais. Kieme sėdėjo iki 10 metrų nuo kaimynų lango atstumu.

Ten staliukas ir kėdės iÅ¡ dviejų pusių. VienÄ kėdę ji patraukė, kol laukė policijos. Å iaip kėdžių pozicija nebuvo pakeista. Parodžius bylos medžiagÄ (b.l. 12), parodė, kad kur yra įėjimas, ten yra kėdės ir stalas. Kai viskas vyko, pro langÄ pasigirdo kelios trumpos replikos ir iÅ¡kart kaltinamasis iÅ¡lipo į laukÄ . Kaltinamasis buvo su marÅ¡kinėliais. A. B. buvo apsirengęs Å¡ilčiau. Kaltinamasis buvo gan agresyvokas ir pradėjo agresyviai pulti, vyrai susikibo.

Procesas vyko gana ilgai. SmÅ«gių buvo, kaimynas buvo agresyvus, negali pasakyti, kur tiksliai smÅ«giavo. IÅ¡kart kaltinamajam iÅ¡lipus per langÄ vyrai susikibo. Vyrai buvo nuvirtę. Pasirodė, kad kaimynas pranaÅ¡esnis, jo žmona ir ji bandė kaltinamÄ jį atitraukti. Jei gerai pamena, pas kaltinamÄ jį buvo nukritę akiniai, kitų pakitimų nepastebėjo, gal marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti. Matė A. B. rankos nubrozdinimus, buvo sugadinti jo drabužiai. Jos sugyventinis atėjo tada, kai paÅ¡aukė, kad kviestų policijÄ .

Vyrai vis dar grÅ«mėsi, tada ir ji, iÅ¡ kaimyno žmona, ir jos sugyventinis bandė juos iÅ¡skirti. Buvo, kad susieina, iÅ¡siskiria, ir vėl. Viskas truko kokių 20 minučių, paskui atvyko pareigÅ«nai. A. B. iÅ¡gėrė ne daugiau, nei kelias taures vyno, o kaimynas buvo iÅ¡gėręs daugiau ir dar buvo ant stalelio atsinešęs konjako butelį ir visiems siÅ«lė iÅ¡gerti. Ji buvo iÅ¡gėrusi dvi taures vyno. A. B. ilgai dar kalbėjo, kad jaučia peties srityje skausmÄ . Kaimynų langas nuo žemės metras su trupučiu.

Konflikto metu langas buvo truputį pravertas, užuolaidų nebuvo. Anksčiau nenurodė, kad kaltinamasis sudavė lauke žmonai, nes gal pamirÅ¡o. Mano, kad žmona irgi iÅ¡lipo per langÄ , nes išėjimas per duris truktų ilgiau, nes reikia eiti aplink. Jos draugas nusileido iÅ¡ 3 aukÅ¡to. Dėl Seimo nario ji pasakė, ne A. B. ir mano, kad tai buvo muÅ¡tynės.Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja D. V. parodė, kad 2013 metais gegužės mėn. dienos tiksliai nepamena, apie 24 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ji buvo vonios kambaryje. Jos mama N. B. ir patėvis S. B. buvo buto virtuvėje, jie ginčijosi. Ji iÅ¡girdo, kad kažkas beldžiasi į virtuvės langÄ ir Å¡aukė, kad patėvis ir jo mama nustotų muÅ¡tis. Ji išėjo iÅ¡ vonios ir pamatė, kad patėvis pro langÄ tam Å¡aukusiam vyrui sako, kad eitų nuo langų, nes niekas nesimuÅ¡a. Tas vyras patėvį pavadino įžeidžiančiais žodžiais. Ji tuomet nuėjo į savo kambarį, tačiau girdėjo, kad lauke kažkas triukÅ¡mavo, lyg mušėsi.

Ryte ji pamatė patėvio veide mėlynę, jo rankos ir kojos buvo nubrozdintos (b.l. 32-33).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1479/13 (01), nurodyta, kad A. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide ir kairėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimas su brozdinta žaizda deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio peties sÄ nario raiščių patempimas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2013-05-10. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 34-35).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3216/13 (01), nustatyta, jog A.

B. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su brozdinta žaizda dešinės alkūnės srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-10, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl brozdintos žaizdos dešinės alkūnės srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžio. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, jie galėjo atsirasti griuvimo ir atsitrenkimo metu.

Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 4 trauminių poveikių. (b.l.  51-52).Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog A. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė megztinį ir batus (b.l. 61), kurie buvo apžiÅ«rėti (b.l. 62-66), pakvitavimu grÄ Å¾inti A. B. (b.l. 67).Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog A. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė 4 lapus su fotonuotraukomis (b.l. 68-72).IÅ¡ policijos patrulės N. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad kartu su patruliu A. Å . dirbant ekipaže Å¡aukiniu „AP-38“ 2013-05-11 apie 00.40 val. buvo gautas VPK OVS praneÅ¡imas apie Literatų g. 7, Vilniuje, kiemelyje vykstančias muÅ¡tynes.

Ä®vykio vietoje į juos kreipėsi A. B., kuris parodė, kad iÅ¡girdo konflikto garsus iÅ¡ kaimyninio buto ir aiÅ¡kinosi, ar nėra reikalinga pagalba. IÅ¡ to buto išėjo vyriÅ¡kis, kuris, pranešėjo teigimu, sukėlė konfliktÄ su juo ir jį sumušė. PaaiÅ¡kėjo, kad minėtas vyras yra S. B.. Pastarasis buvo iÅ¡gėręs, elgėsi agresyviai, keikėsi. Jis nurodė, kad konflikto su žmona nebuvo. Jo žmona N. B. parodė, kad prieÅ¡ jÄ vyras nesmurtavo, jie tik kivirčijosi. S. B. buvo pristatytas į Vilniaus m. 3 PK budėtojų dalį, A.

B. rašyti pareiškimo atvyko pats. (b.l. 9).Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2013-05-11 00.26 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviesta pagalba, pranešėjas nurodė, kad kieme vyksta muštynės tarp kaimynų. (b.l. 3).Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2013-05-12 08.17 val. į Vilniaus Lazdynų ligoninę dėl sumušimų ir nubrozdinimų kreipėsi A. B., kuris paaiškino, kad Literatų g. susimušė su kaimynu. (b.l. 4-5).Iš apžiūros protokolo duomenų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Literatų g. 7, Vilniuje, namo kieme, sudarytas planas-schema (b.l. 10-12).2013-05-11 02.02 val.

S. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1.81 promilių girtumas (b.l. 112).Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. neprisipažino savo kaltės, parodė, jog tÄ kart barantis su žmona, iÅ¡girdo kaip kažkas baladojasi į langÄ . Atidarė, nukentėjusysis paklausė, ko muÅ¡a moterį? Atsakė, kad niekas nemuÅ¡a, nueitų nuo langų. A. B. pasakė: „muÅ¡i, Å¾Ä sine, bailys“, tada spjovė į jį. Jis norėjo uždaryti langÄ , bet tas neleido. Tuomet jis iÅ¡lipo lauk per langÄ .

Nukentėjusysis A. B. parodė, jog tÄ kart su bičiule sėdėjo vidiniame kiemelyj vakare, kai iÅ¡girdo pirmame aukÅ¡te konfliktÄ tarp vyro ir moters, moteris pradėjo klykti. Pamatė per langÄ , kaip vyras smÅ«giuoja moteriai, pradėjo belsti. LangÄ atidarė vyras, jis pasakė nesikiÅ¡ti. Jis atsakė, jei tas nesiliaus, kvies policijÄ . Tada žmogus Å¡oko iÅ¡ pirmo aukÅ¡to. Liudytoja N. B. parodė, jog tÄ kart, naktį, buvo savo namų virtuvėje su vyru, susibarė. Kažkas pradėjo baladoti į langÄ , prie lango priėjo vyras, pakėlė žaliuzę (roletÄ ), atidarė langÄ ir paklausė, kam, ko reikia.

Ten stovėjo A. B. ir pasakė, „nemuÅ¡k savo žmonos“. Vyras pasakė, kad niekas nieko nemuÅ¡a ir kad eitų nuo langų, tai pakartojo kelis kartus. A. B. pasakė atgal, „tu baily, Å¾Ä sine, bijai iÅ¡lipti“. Vyras prašė nueiti nuo langų dar kartÄ ir bandė uždaryti langÄ , bet A. B. buvo alkÅ«ne atsirėmęs į langÄ , ir vyras uždaryti lango negalėjo. Pasakė, „baily, tu kÄ , bijai iÅ¡lipti“. Ä®vyko konfliktas, vyras iÅ¡lipo, ji iÅ¡ paskos per langÄ . Dar prieÅ¡ tai A.

B. spjovė ant jos vyro, dar kol buvo namie. Liudytoja R. Z. parodė, jog tÄ vakarÄ ji su A. B. sėdėjo kiemelyje, bendravo, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kad vyksta konfliktas. Girdėjosi, kad du žmonės barasi. Ginčas aÅ¡trėjo, garsai garsėjo, moteris pradėjo Å¡aukti, akivaizdžiai buvo iÅ¡sigandusi, vyko tikriausiai Å¡eimyninis barnis. Pagal tai, kiek buvo galima pamatyti, buvo paimtas ar rankÅ¡luostis, ar kažkas, ir toks garsas, kad trenktų. Nežino, ar trenkė moteriai, ar per kažkokį daiktÄ .

Jos draugas priėjo prie lango ir pasakė: „ė, kÄ Äia darai“. Tada atidaręs langÄ kaimynas iÅ¡lipo į kiemelį. Taigi, kaip matyti, iÅ¡ visų proceso dalyvių parodymų – vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir jo žmonos, to neneigė ir jie patys. Nukentėjusysis parodė, jog iÅ¡girdo konfliktÄ , kiek jis pamanė, ar stiprus konfliktas, ar ne – jo suvokimo reikalas. Nukentėjusysis pabeldė į konfliktuojančių langÄ ir pasakė baigti muÅ¡ti žmonÄ . Kaltinamasis svetimo žmogaus įsikiÅ¡imu liko nepatenkintas, teigė, jog nukentėjusysis ant jo spjovė, įžeidė jį, pavadindamas â€žÅ¾Ä sinu, bailiu“, konfliktas gavosi jau tarp abiejų pusių ir kaltinamasis, užuot pasakęs nukentėjusiajam, kad leistų uždaryti langÄ , kad pats iÅ¡kvies policijÄ , pro langÄ iÅ¡Å¡oko.

IÅ¡Å¡okus kaltinamajam, kaip parodė pats S. B., jie susistumdė su nukentėjusiuoju, nukrito jo akinai, tada jis nukentėjusiajam trenkė, parsidėjo grumtynės. A. B. gavo grÄ Å¾os, nes jis, S. B., tik gynė savo garbę. Pargriuvo ant jo, tada priÅ¡oko abi moteriÅ¡kės, jį nutraukė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir prasidėjo konfliktas. Tai, kaip grumtynės iÅ¡gėrusių žmonių apie 5 min. Gal gindamasis sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam.

Jam, S. B., gal keli smÅ«giai buvo suduoti. Jei bÅ«tų žinojęs, bÅ«tų iÅ¡kart iÅ¡siėmęs abdukcijÄ . Ä® krÅ«tinę gal kelis kartu sudavė nukentėjusiajam. Buvo nugriuvęs ir jis, S. B., buvo užgriuvęs ir ant nukentėjusiojo. Gal po kartÄ buvo nugriuvę. Dar vėliau parodė, jog A. B. jam trenkė į veidÄ ir prasidėjo grumtynės. A. B. pirmas jį pavadino Å¾Ä sinu ir bailiu, po to spjovė, paskui jis irgi pavadino kaimiečiais, „lochais“, nes buvo iÅ¡gėręs, sužaidė emocijos.

Truputį nugriuvo, pasistumdė, bet jis mano, kad nieko tokio baisaus neįvyko. Nukentėjusysis A. B. parodė, jog kai S. B. iÅ¡Å¡oko pro langÄ , puolė jį. Apsigynė, kiek pavyko, nes viskas vyko labai greitai. Viskas įvyko per keletÄ kartų, per du kartus. VienÄ kartÄ pavyko nuraminti kaltinamÄ jį, bet antrÄ kartÄ , kai jis puolė, apsikabino jį, A. B., ir parvertė, tada įvyko lūžis. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tiksliai negali pasakyti, kiek jis gavo smÅ«gių nuo kaltinamojo, jų buvo į veidÄ ir į krÅ«tinę, ir galvÄ .

Kumščiais smÅ«giavo. Kaltinamasis buvo neblaivus, iÅ¡ jo elgesio, kalbėjimo tai matėsi, kalba buvo neriÅ¡li. Jis pats buvo iÅ¡gėręs vyno taurę. Vėiau dar papildė, jog jam, A. B., buvo didelis netikėtumas dėl to, kÄ tas padarė. Priėmė jo smÅ«gius, bandė stabdyti, bet tas norėjo jį pamokyti, kad jis kiÅ¡asi į jo Å¡eimos reikalus. Liudytoja N. B. parodė, jog kai jos vyras iÅ¡lipo pro langÄ , ji iÅ¡ paskos, įvyko susistumdymas prie namo sienos, jos vyras gavo kelis smÅ«gius, jam buvo sudaužyti akiniai, paakyje mėlynė.

Viskas vyko labai greitai. Jie buvo parvirtę, paskui atsistojo. Gindamasis vyras trenkė A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys, ėmė grasinti. Atsakydama į klausimus parodė, jog A. B. puolė jos vyrÄ , kibo į atlapus. Pradžioje vyko susistumdymas palei namo sienÄ . A. B. draugas (E. N.), kai tik jos vyras iÅ¡lipo ir ji iÅ¡lipo pro langÄ , apsisuko ir nuėjo namo, tada liko tik A. B. ir jo draugė R. Z.. Tikslino, jog buvo susistumdymas palei namo sienÄ , iÅ¡ A. B. pusės jos vyras gavo smÅ«gį, sudužo jo akiniai, gavo mėlynę, tada A.

B. gavo atgal nuo jos vyro. Kai vyrai stumdėsi palei lango sienÄ , iÅ¡ pradžių abu buvo nukritę. Jie stumdėsi ir nukrito. Jie buvo nukritę dar prieÅ¡ suduodant jos vyrui smÅ«gius. Po nukritimo jie atsistojo ir toliau mušėsi. Ar jie kartu atsistojo, negali pasakyti. MuÅ¡tynės truko labai trumpai. Nukentėjusysis nebuvo blaivus, gal tai atsispindėjo iÅ¡ jo rėkavimų, elgesio. Jos vyras irgi buvo neblaivus. Seka tokia: susistumdymas, nuvirtimas, atsistojimas ir smÅ«giai. Pagarsinus bylos medžiagÄ , (b.l. 28), parodė, jog viskas vyko labai greitai, įvyko muÅ¡tynės, ji irgi ne specialistė, susistumdymÄ ji irgi laiko muÅ¡tynėmis. Liudytoja R.

Z. parodė, jog kai atidaręs langÄ kaimynas iÅ¡lipo į kiemelį, prasidėjo grumtynės. Vyko susistumdymas, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs, vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir jÄ , ir A. B.. Jie pradėjo muÅ¡tis, ji pradėjo sakyti jog baigtų, pamatė, kad nesusitvarkys, tada paÅ¡aukė E., kad kviestų policijÄ . Tada jos draugas išėjo į laukÄ , pabandė vyrus iÅ¡skirti. Tada A. iÅ¡kvietė policijÄ , o grumtynės vyko toliau. Atsakydama į klausimus parodė, kad matė, kaip kiemelyje kaltinamasis trenkė per veidÄ savo žmonai.

Tikslino, jog kaltinamasis buvo agresyvus, pradėjo agresyviai pulti, vyrai susikibo. Procesas vyko gana ilgai. SmÅ«gių buvo, kaimynas buvo agresyvus, negali pasakyti, kur tiksliai smÅ«giavo. IÅ¡kart kaltinamajam iÅ¡lipus per langÄ vyrai susikibo. Vyrai buvo nuvirtę. Pasirodė, kad kaimynas pranaÅ¡esnis, jo žmona ir ji bandė kaltinamÄ jį atitraukti. Jei gerai pamena, pas kaltinamÄ jį buvo nukritę akiniai, kitų pakitimų nepastebėjo, gal marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti. Matė A. B. rankos nubrozdinimus, buvo sugadinti jo drabužiai.

Jos sugyventinis atėjo tada, kai paÅ¡aukė, kad kviestų policijÄ . Vyrai vis dar grÅ«mėsi, tada ir ji, iÅ¡ kaimyno žmona, ir jos sugyventinis bandė juos iÅ¡skirti. Buvo, kad susieina, iÅ¡siskiria, ir vėl. Viskas truko kokių 20 minučių, paskui atvyko pareigÅ«nai. Liudytojas E. V. parodė, jog gulėdamas namie, už kokio pusvalandžio iÅ¡girdo R. Å¡auksmÄ . Nusileido į apačiÄ , pamatė kaip tarp kaimyno ir A. B. kažkas vyksta, kažkoks triukÅ¡mas. Kaimynas iÅ¡Å¡okęs pro langÄ , pradėjo agresyviai elgtis A. atžvilgiu, jie susistumdė.

Kai atėjo, kaimynas keiksnojosi, jis buvo užgriuvęs ant Andriaus, todėl bandė juos atskirti. Kai atskyrė, A. B. iÅ¡kvietė policijÄ , kaimynas per langÄ Ä¯Ä—jo namo ir jis, E. V., tada namo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaltinamasis buvo agresyvus A. B. atžvilgiu. Kaimynas A. B. sakė tu „lochas“, Å¾Ä sinas, ko čia kiÅ¡iesi, o nukentėjusysis gynėsi. Kaimynas bandė muÅ¡ti A. B.. Kaimynas puolė A., jie susistumdė ir kaimynas ant A. B. užgriuvo. Tada jie bandė juos atplėšti, atplėšė, kaimynas sakė, „ko jÅ«s čia kaimiečiai suvažiavote į Vilnių“.

SusistumdymÄ matė kieme. Kai vyrai atsiplėšė vienas nuo kito, toliau vyko žodinis apsižodžiavimas, tada iÅ¡kvietė policijÄ ir jis išėjo namo. Nukentėjusiajam kaltinamasis sakė Å¾Ä sinas, „lochas“. Kaltinamojo marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti. Kiti liudytojai A. Å ., N. R., D. V. įvykio tiesiogiai nematė. Nukentėjusysis parodė, jog jam buvo sulaužyta ranka, lūžo ties pečiu. TÄ patvirtina specialistų iÅ¡vados. Vertindamas visÄ situacijÄ teismas pažymi, jog kaltinamasis, po to, kai nukentėjusysis pasibeldė į jo langÄ , ėmė tramdyti, kaip teigia, spjovė į jį ir įžeidė, galėjo neÅ¡okti pro langÄ , o tiesiog kviesti policijÄ ir vėliau kreiptis dėl įžeidimo.

Vietoj to kaltinamasis iÅ¡Å¡oko pro langÄ ir įvyko grumtynės. Teismas tiki nukentėjusiojo versija, jog kaltinamasis jį užsipuolė pirmas, jog jį pargriovė, to neneigė ir pats kaltinamasis, t.y., kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, buvo užvirtęs ant jo, jie buvo nukritę, tuomet nukentėjusiajam ir įvyko peties lūžis. Taigi, Å¡iuo atveju kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuo atveju nėra bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo situacijos, kadangi nukentėjusysis negrasino kaltinamajam, pvz., įlipti į jo butÄ ir jį sumuÅ¡ti ar dar kitaip, jis tik pasakė, kad kvies policijÄ .

Policijos kvietimas – teisėtas veiksmas. Teismas atmeta nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktÄ kaltinimÄ ir lieka prie prokuroro pateikto kaltinimo, manydamas, kad bÅ«tent Å¡is kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal teismų praktikÄ veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į aplinkinius, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-142/2008, 2K-266/2009).

Kaltinamasis nukentėjusįjį užsipuolė ne Å¡iaip, o po to, kai Å¡is jį pradėjo tramdyti, pabelsdamas į jo namų langÄ , kaltinamojo visas elgesys buvo nukreiptas į konfliktÄ su nukentėjusiuoju, o iÅ¡davoje buvo panaudoti smÅ«giai ir sutrikdyta sveikata. Taigi, kaltinamojo S. B. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkina veikos padarymas neblaivios bÅ«klės. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 381,60 Lt sumai. (b.l.55-57).

Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, motyvuotas, pridėrta lentelė su iÅ¡samiais paskaičiavimais. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir nurodyta 381,60 Lt turtinė žala priteistina atlyginti iÅ¡ kaltinamojo S. B.. Nukentėjusysis A. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 21900 Lt sumai (b.l. 22). Teisminio proceso metu nukentėjusysis pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, nurodė, jog suma sudaro - 22 428 Lt. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl sužalojimų jis, A. B., patyrė turtinę žalÄ , nes sužalojimams nustatyti kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , kurioje už eksperto apžiÅ«rÄ reikėjo sumokėti 65 Lt (bankinio pavedimo kopija pridedama).

Po 2013-05-11 incidento A. B. sunkiai galėjo valdyti deÅ¡inę rankÄ , todėl kreipėsi j VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Å iltnamių g. 29, Vilnius). Užsiregistravus teko laukti apie mėnesį priėmimo pas traumatologÄ , kuris apžiÅ«rėjęs rankÄ pateikė pirminę diagnozę, jog yra nutrÅ«kę deÅ¡inės rankos raiščiai ir teks daryti operacijÄ . Tačiau traumatologas norėdamas patvirtinti Å¡iÄ diagnozę, parašė A. B. siuntimÄ atlikti magnetinio rezonanso tomografijÄ .

Todėl vėl teko įsiraÅ¡yti j laukiančiųjų eilę ir kelias savaites su nerimu laukti magnetinio rezonanso tomografijos, kuri buvo atliekama UAB „Medea diagnostika". Å io tyrimo iÅ¡laidos buvo padengtos iÅ¡ ligonių kasų, dėl ko yra pareikÅ¡tas kitas civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau už laikmenÄ , kurioje laikomos nuotraukos pacientas privalo susimokėti pats, t.y. 60 Lt. Å ias iÅ¡laidas patvirtinantis kvitas pridedamas. Gavus magnetinio rezonanso tomografijos UAB „Medea diagnostika" iÅ¡vadas ir pasikonsultavus su traumatologu, buvo nustatyta, jog deÅ¡inės rankos raiščiai nėra nutraukti, o yra lūžęs petys be dislokacijos vietos.

Toks lūžis itin sunkiai gyja, nes negali būti gipsuojamas. Pagrindiniai gydymo būdai - ranka ramybės būsenoje (langetėje), gydomieji tepalai, po to pratimai su kineziterapeuto priežiūra ir gydomasis masažas. Todėl A. B. patyrė šias išlaidas gydymui: langetė - rankos laikiklis (analogas C-43A - interneto parduotuvė www.idemus.lt kainuoja 56 Lt). Gydymo metu naudotas tepalas - Voltaren Emulgel - 27 Lt. 2 vnt. specialios medicininės paskirties maisto produktas Kalcikinon N60 - 28 Lt x 2 = 56 Lt. Vaistai nuo skausmo Ibumetin 400mg N20 - 13 Lt x 2 = 26 Lt.

Reabilitacija (įkainiai pateikti oficialioje „Gemma" reabilitacijos centro svetainės puslapyje www.gemma.lt) - gydytojo reabilitologo konsultacija - 100 Lt, individuali kineziterapija su masažo elementais - 100 Lt už vienÄ kartÄ (du kartus per savaitę (4 savaitės) viso buvo 8 kartai = 800 Lt). Be to, po įvykusio incidento jam, A. B., padažnėjo galvos skausmai, todėl 2013 m. lapkričio mėnesį buvo pakartotinai atlikta peties, bei papildomai atlikta galvos magnetinio rezonanso tomografija, toje pačioje UAB „Medea diagnostika".

Å ioje įstaigoje vėl teko susimokėti už laikmenas po 60 Lt (viso 120 Lt, kadangi buvo du atskiri tyrimai skirtingomis dienomis). Å ių iÅ¡laidų patvirtinančių kvitų A. B. neiÅ¡saugojo, bet įvertinant tai, jog jis disponuoja pačia laikmena ir teikia pažymas apie patikrinimo rezultatus, tai neabejotinai patvirtina, jog iÅ¡laidos buvo patirtos. Pažymėtina, kad po ilgo gydymo pilnai neatsistatė deÅ¡inės rankos valdymas ir skausmas yra jaučiamas iki Å¡iol, todėl planuojama kreiptis į „Gemma" reabilitacijos centrÄ dėl konsultacijos ir kad bÅ«tų paskirta papildoma reabilitacija pilnai rankos funkcijai atkurti.

Todėl iki Å¡ios dienos patirtos iÅ¡laidos diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai yra 1304 Lt (65 + 60 + 50 + 27 + 56 + 26 + 100 + 800 + 120). Atkreiptinas dėmesys, kad per 2013-05-11 įvyksi incidentÄ S. B. nepataisomai sugadino A. B. turtÄ , t.y. batus ir megztinį. Batai „PRADA“, kurie dėl savo specifikos (vasariniai, balti) buvo mažai naudojami, todėl buvo kaip nauji, tačiau po incidento buvo sudraskyti ir nebetinkami naudoti. Å ių batų įsigijimo kaina 206 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai (pagal kursÄ 824 litų).

Ä®sigijimo dokumentų kopijos pridedamos. Megztinis „ICONIC" - buvo visiÅ¡kai naujas, jo vertė 300 litų. Po incidento megztinis suplėšytas ir nebetinkamas naudoti. Taigi, bendrai incidento metu sugadinto turto vertė yra 1124 Lt. Bendra turtinės žalos suma yra 2428 Lt (1304 +1124). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovo veiksmai ir dėl jų atsiradusios pasekmės jį, A. B., labai paveikė emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai Atsakovo tyčiniai veiksmai kumščiais sukėlė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ .

Po užpuolimo, kurio metu buvo suduoti smÅ«giai A. B. patyrė ir emocinį sukrėtimÄ . Kadangi buvo tyčia užpultas ir sumuÅ¡tas vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl to A. B. pasijuto pažemintas. Po sumuÅ¡imo A. B. buvo priverstas patirti nepatogumus, nes privalėjo nutraukti susitikimÄ su draugais bei vykti į policijos komisariatÄ . Po 2013-05-11 įvykusio incidento pirmos trys savaitės buvo pačios sunkiausios. Dar policijos budėtojų dalyje atvykus greitosios pagalbos ekipažui A.

B. buvo iÅ¡valyta žaizda ir padarytas nemalonus stabligės skiepas tam, kad iÅ¡vengtų žaizdos užkrėtimo. KitÄ dienÄ A. B. nuvykus VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Å iltnamių g. 29, Vilnius), kur pralaukė 6 val., kad priimtų budintis traumatologas. Jo iÅ¡vados yra baudžiamojoje byloje. Traumatologui nepavyko nustatyti dėl kokios priežasties A. B. negali valdyti rankos, nukreipė pasidaryti deÅ¡inės alkÅ«nės rentgeno nuotraukÄ . Pamatęs, jog alkÅ«nės lūžio nėra, vėl nusiuntė daryti peties rentgeno nuotraukÄ .

Deja, ir Å¡is tyrimas neparodė peties lūžio. Be to, kad A. B. nevaldė deÅ¡inės rankos ir jautė didžiulį skausmÄ , jam taip pat man buvo sumuÅ¡tas veidas ir stipriai nubrozdinta deÅ¡inė alkÅ«nė (sužalojimų foto nuotraukos yra byloje). A. B. dvi savaites, kiekvienÄ dienÄ Pilaitės Å¡eimos sveikatos namuose „Gyda" kentė žaizdos perriÅ¡imo procedÅ«ras, nes „atplėšdavo" bintÄ nuo gyvos odos, pertepdavo vaistais ir vėl uždėdavo bintÄ . Atplėšdavo tikrÄ jÄ to žodžio prasme, nes vaistai suÅ¡lapindavo ir taip Å¡lapiuojančiÄ ir pÅ«liuojančiÄ Å¾aizdÄ , todėl bintas „įaugdavo" į žaizdÄ .

IÅ¡ dalies valdyti rankÄ A. B. pradėjo tik 2013 metų rugsėjo mėnesį. Taigi, daugiau nei tris mėnesius dėl chuliganiÅ¡kų S. B. veiksmų jis, A. B., negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Juolab, kad tuo metu, kai įvyko Å¡is incidentas jo, A. B., žmona buvo penktame nėštumo mėnesyje, o pirmajam vaikui buvo tik Å¡eÅ¡i mėnesiai. Jo žmona patyrė didžiulį stresÄ dėl Å¡io įvykio, nes A. B. nevaldydamas vienos rankos praktiÅ¡kai nebegalėjo padėti žmonai buityje ir auginant naujagimį vaikÄ .

Sutuoktinei bÅ«nant penktame nėštumo mėnesyje praktiÅ¡kai iki antrojo vaiko gimimo teko didžiulis krÅ«vis. Tai labai neigiamai atsiliepė Å¡eimai, paÅ¡lijo iki tol buvę idealÅ«s santykiai. Jis, A. B., praktiÅ¡kai nebegalėjo dalyvauti savo pirmagimio auginimo ir tinkamai pagelbėti sutuoktinei. Jo, A. B., kaip tėvo iÅ¡gyvenimai dėl tokios situacijos buvo pilni skausmo ir nusivylimo, jog tokiais momentais jis negaliu bÅ«ti pilnavertis tėtis, sutuoktinis. Dėl patirtų sužalojimų jis, A. B., patyrė ir kitų nepatogumų, nes negalėjo valdyti automobilio su mechanine pavarų dėže, nebegalėjo vairuoti, o tai dar labiau apsunkino kasdieninį gyvenimÄ ir Å¡eimyninių pareigų vykdymÄ .

Be to, sužalojimai buvo padaryti prieÅ¡ vasarÄ , todėl vasara praėjo besigydant rankÄ . Akivaizdu, kad minėtas 2013-05-11 įvykis smarkiai pakeitė jo gyvenimÄ , buvo sutrikdytas įprastinis jo gyvenimo ritmas. A. B. kentėjo fizinį ir psichologinį skausmÄ , patyrė bejėgiÅ¡kumÄ , kaltės jausmÄ - sukrečiančias emocijas, kurios gali palikti ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį pėdsakÄ . Po sumuÅ¡imo A. B. tapo irzlus, sutriko jo miegas, sapnavo koÅ¡marus, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas dėl ateities.

A. B. prarado pasitikėjimÄ kitais, nepažįstamais asmenimis, nes bijo, kad vėl gali bÅ«ti užpultas ir sumuÅ¡tas, net ir vykdydamas pilietinę pareigÄ užkirsti kelia smurto plitimui. Jis stengiasi iÅ¡vengti susitikimo su atsakovu ir jo artimaisiais, kad vėl nebÅ«tų užpultas, nors S. B. bÅ«damas kaltinamuoju pats pradėjo privataus kaltinimo bylÄ prieÅ¡ jį, A. B.. Jis, A. B., jaučia sumažėjusias galimybes laisvai elgtis, judėti ir bendrauti, nes tame kieme, kuriame buvo užpultas, gyvena jo geri draugai ir po įvykio nedrÄ siai lankosi pas Å¡iuos draugus.

Atsakovas iki Å¡iol A. B. neatsiprašė, nesiÅ«lė susitaikyti ir atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Kadangi A. B. patyrė fizinius skausmus, pažeminimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurių poveikį jaučia iki Å¡iol, todėl praÅ¡o priteisti 20000 Lt neturtinę žalÄ . Taigi, praÅ¡oma: priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. B. 2428 Lt turtinės žalos, 20000 Lt neturtinės žalos ir 968 Lt advokato iÅ¡laidoms apmokėti (b.l. 181-184). Nukentėjusysis prie ieÅ¡kinio pridėjo jo turtinę žalÄ patvirtinančius dokumentus.

Turtinė žala pagrįsta, motyvuota, nukentėjusysis turėjo medicininio pobūdžio išlaidų, taip pat buvo sugadinti drabužiai; megztinis, batai, dėl to turtinė žala priteistina, t.y. 2428 Lt išieškotini iš kaltinamojo S. B..Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.).

Å ioje baudžiamojoje byloje padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas, lūžo nukentėjusiajam deÅ¡inė ranka, konkrečiai petys, nukentėjusysis turėjo netrumpÄ gydymÄ si, po to reabilitacijÄ , ranka buvo įtvare, buvo apsunkintos gyvenimo sÄ lygos, kadangi tai deÅ¡inė ranka, nukentėjusysis negalėjo žmonai padėti su kÅ«dikiu, pati padaryta veika tyčinė, veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas neblaivus, tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas, atsižvelgiama į turtinės žalos dydį, į kaltinamojo materialinę padėtį: turi iÅ¡ mamos įgytÄ butÄ , tačiau pats nedirbantis, dirba sutuoktinė, Å¡eimoje trys vaikai.

Taigi, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys 2K-253/2005, 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-375/2010, 2k-249/2010, 2K-190/2010), teismas neturtinės žalos dydį mažina ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. B. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , veika baigta, tyčinė.

Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į padarytÄ Å¾alÄ , nustatytÄ civilinio ieÅ¡kinio dydį, į tai, jog ieÅ¡kinys neatlygintas, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio iÅ¡silavinimo, Å¡iuo metu nedirbantis, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , socialiai integruotas – vedęs, turi tris vaikus 7 m., 17 m. ir 18 m. iÅ¡silavinimas vidurinis, Å¡iuo metu nedirba, neregistruotas darbo biržoje, vedęs, vaikai 18 m., 17 m., 7 m., įgalus, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 105), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 106), gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 107), specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-568 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 111), administracine tvarka baustas (b.l. 101-103); neteistas (b.l. 100).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta kaltinamajam S. B. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l.126), naikintina, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia: pripažinti S. B. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam A.

B. 2428 Lt turtinę žalÄ , per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 381,60 turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir nurodytÄ turtinę žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo S. B..              Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės 2428 Lt ir neturtinės 20000 Lt žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai 2428 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinę žalÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniais, turėtas 968 Lt advokato iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ kaltinamojo S. B.. Kaltinamajam S. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinti, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. IÅ¡aiÅ¡kinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Irma Randakevičienė