2024-10-23 Nr. AB-15323-3-61-3-04884-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-706-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04884-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. E. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. B. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S193359, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas teigė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis neteks galimybės mokytis bei praras už mokslą sumokėtus pinigus.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu, įvertino Sprendimo turinį ir sprendė, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių bei argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kadangi pareiškėjo argumentai savaime nesudarė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas N. B. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas taip pat prašo priimti papildomą įrodymą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-16100/2024 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas).

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tikrovės neatitinkančio pareiškėjo buvusio darbdavio pranešimo, atsakovui neišsiaiškinus visų aplinkybių ir priėmus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas patiria neigiamas pasekmes, gali būti pašalintas iš universiteto už paskaitų nelankymą (dalyvauti paskaitose nuotoliniu būdu nėra galimybės), taip prarasti už mokslą sumokėtus pinigus, turės grįžimo į savo kilmės valstybę išlaidų. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, neabejotinai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje iki kol bus išnagrinėta ši byla ir priimtas galutinis sprendimas nedarys jokios žalos nei atsakovui, nei Lietuvos valstybei, viešajam interesui ar viešajai tvarkai, nes pareiškėjas turi lėšų pragyventi, laikosi įstatymų, nekelia jokios grėsmės. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakovui prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo studijų pagrindu.

2. Atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas neargumentavo, kodėl pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai nesukelia didelės ir neatitaisomos žalos, kodėl teismas vertina, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Teismo nutartis yra be motyvų, todėl ji turi būti panaikinta.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas, jog darbo sutartis su juo nutraukta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir siekdamas išsiieškoti jam priklausantį darbo užmokestį, pateikė prašymą Komisijai, kuri 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį bei netesybas. Komisija taip pat nusprendė panaikinti pareiškėjo darbdavio Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotą pareiškėjo nedraudiminį laikotarpį ir įpareigoti darbdavį deklaruoti pareiškėjui priskaitytiną darbo užmokesčio sumą. Pareiškėjas yra nukentėjęs nuo darbdavio neteisėto sprendimo fiksuoti jam pravaikštas ir informuoti atsakovą neva pareiškėjas niekada pas jį nepradėjo dirbti.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriuo prašo priimti papildomą įrodymą – Mykolo Romerio universiteto 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 11ETRS-3 (5.6 E-321) „Dėl N. B. E. studijų Mykolo Romerio universitete“ (toliau – ir Universiteto raštas) – ir pridėti jį prie bylos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, leidimo laikinai gyventi panaikinimo aspektais ir akcentuoja, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, t. y. nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo N. B. E. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos. Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad jis nesutinka tik su nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo nuomone, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, neabejotinai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (pareiškėjas gali būti pašalintas iš universiteto už paskaitų nelankymą (dalyvauti paskaitose nuotoliniu būdu nėra galimybės), taip prarasti už mokslą sumokėtus pinigus, turės grįžimo į savo kilmės valstybę išlaidų).

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus (Komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, Universiteto raštą) ir prašo juos pridėti prie bylos.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą sąsajumo aspektu, pripažįsta jį nesusijusiu su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir tirti šį naują įrodymą. Taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos Universiteto raštą, nes jis buvo sudarytas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus (pareiškėjas gali būti pašalintas iš universiteto už paskaitų nelankymą, prarasti už mokslą sumokėtus pinigus, turės grįžimo į savo kilmės valstybę išlaidų), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tikimybė, kad pareiškėjas gali būti pašalintas iš universiteto, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai ne tik nepatvirtina būtinosios sąlygos dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos egzistavimo, bet ir nėra tiesiogiai susiję su galimu skundžiamo Sprendimo neteisėtumu sukeliamomis pasekmėmis (Sprendimu panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris buvo išduotas užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teisingai išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. B. E. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė