2020-03-25 Nr. AB-6087-3-61-3-03711-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1437-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03711-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. E. (B. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. E. (B. E.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 137 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K nesuteikė galimybės maitintis pagal teisės aktų nuostatas, kadangi tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, religinius įsitikinimus. Pareiškėjas yra Islamo religinės konfesijos narys, o musulmonai maistui nevartoja kiaulienos ir jos gaminių, o Lukiškių TI-K valgykloje patiekalai gaminami iš kiaulienos. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri pateiktame atsakyme nurodė, jog maitinimas be kiaulienos nebus tiekiamas bei pasiūlė maitintis pagal vegetarų valgiaraštį. Tačiau vegetarinio maitinimo racione nėra mėsos, o pareiškėjas nėra vegetaras ir mėsa jam yra būtina. Lukiškių TI-K administracija siūlė mėsos gaminius pirkti parduotuvėje, tačiau maistas yra tiekiamas nemokamai. Pareiškėjui teko pirkti už asmeninius pinigus, jis buvo diskriminuojamas kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų atžvilgiu, kuriems sudaryti specialūs valgiaraščiai, taip pat musulmonų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kitose vakarų Europos šalyse, atžvilgiu. Be to, pareiškėjui 2017 m. lapkričio 21 d. iš viso nebuvo suteiktas maitinimas. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas turėjo jausti bado kančias, susierzinimą, pažeminimą.

3. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu, į kurį Lukiškių TI-K administracija pateikė atsakymą po trijų savaičių. Minėtame Lukiškių TI-K rašte buvo nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija apgailestauja, jog nedavė maisto. Dėl nekompetentingo Lukiškių TI-K administracijos elgesio nuolat turėjo vartoti raminamuosius vaistus, nors tai prieštarauja jo religiniams įsitikinimams. Lukiškių TI-K administracija nesudarė galimybės atlikti religines apeigas, taip pat Lukiškių TI-K nėra sudaroma galimybė mokytis lietuvių kalbos, todėl buvo pradėjęs bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą. Dėl draudimo atlikti religines apeigas ir trukdymo mokytis lietuvių kalbos kartu su kitais Lukiškių TI-K laikomais musulmonais pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai teikė skundą, tačiau jis buvo netenkintas. Paskelbus neterminuotą bado akciją, Lukiškių TI-K nesiėmė jokių veiksmų, todėl su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

4. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl neišvedimo paskambinti, kuri pateiktame atsakyme nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija savo nuožiūra turi teisę vesti skambinti nuteistuosius, t. y. kada Lukiškių TI-K administracijai yra patogiau, kadangi jiems tokią teisę suteikia Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymas, kuris patvirtintas 2018 m. birželio 14 d. Lukiškių TI-K administracija neišvedė jo paskambinti 2018 m. birželio 6 d., t. y. prieš patvirtinant minėtą įsakymą. Pareiškėjui galiojantys teisės aktai suteikia teisę paskambinti kiekvieną dieną, jeigu nėra uždrausta teismo ar prokuroro, o draudimo paskambinti žmonai nebuvo. Pareiškėjas negalėjo paskambinti ir paprašyti, jog pervestų pinigų į banko sąskaitą, todėl liko nevalgęs. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu paskambinti telefonu, tačiau jam nebuvo leista paskambinti, ši galimybė sudaryta po trijų dienų. Pareiškėjas yra suimtasis, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką neįrodyta.

5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kadangi pareigūnas, kuris turėjo išvesti paskambinti telefonu, rodė nepagarbą, įžeidinėjo ir kalbėjo necenzūrinius žodžius. Pareigūnas buvo atėjęs į kamerą Nr. 298, tačiau tuo metu pareiškėjas meldėsi, o pareigūnas nežinojo kaip elgtis, įžeidinėjo jį, religiją, bei jo valstybę. Taip pat buvo atvejis, kai pareigūnė trukdė pareiškėjui kalbėtis telefonu, o pokalbį nutraukė anksčiau nustatyto laiko, dėl šio įvykio pateikė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą.

6. Pareiškėjas taip pat su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl to, kad pareigūnas atjungė elektrą, nors visiems kitiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo palikta elektra ir buvo leista pažiūrėti futbolo rungtynes. Lukiškių TI-K administracija nurodė priešingai, kad elektra nebuvo atjungta. Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nebuvo leista atlikti religinių apeigų kartu su kitais Islamo religijos konfesijos nariais. Lukiškių TI-K parduotuvėje pareiškėjas buvo įsigijęs nekokybiškas prekes, t. y. taksofono korteles „Turbo“, dėl šių aplinkybių Lukiškių TI-K pareiškėjo skundą nagrinėjo 3 savaites.

7. Lukiškių TI-K administracija netenkino pareiškėjo prašymo, kad vasarą Šv. Ramadano mėnesį, t. y. 30 dienų, neatjungtų elektros tiekimo musulmonams, kadangi jis pasninkauja ir nuo 22 valandos gali valgyti, o visą dieną nevalgo. Lukiškių TI-K į minėtą prašymą atsakė neigiamai ir nurodė, kad režimas draudžia, jog naktį į gyvenamąsias patalpas būtų tiekiama elektra. Pareiškėjas visą mėnesį turėjo valgyti atšalusį maistą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) II sektoriaus pataisos įstaigoje Šv. Ramadano mėnesį pasninko metu galima gamintis maistą naktį.

8. Lukiškių TI-K administracija leisdavo rinktis bendrai maldai kartą per savaitę, o kitomis dienomis pareiškėjas melsdavosi kameroje. Lukiškių TI-K administracija ignoravo prašymus dėl apgyvendinimo kartu su kitu Islamo religinės konfesijos nariu. Melstis kameroje, kurioje buvo laikomas su netikinčiais asmenimis, buvo sudėtinga, kadangi kiti asmenys ignoravo jo poreikius, maldos metu triukšmavo, garsiai klausėsi muzikos, taip pat nuolat kildavo barniai, konfliktai, muštynės. Dėl konflikto kameroje, jam buvo sužalota akis, tačiau Lukiškių TI-K administracija vis vien atsisakydavo pareiškėją apgyvendinti su musulmonais. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nemigą, dvasinius išgyvenimus, moralines kančias, nervinę įtampą, sumažėjusias bendravimo galimybes, irzlumą.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d., Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų.

11. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

12. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Išduodamas maistas yra sveriamas, jo kokybė tikrinama, o jis išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Taip pat maistas laikomas termosuose, todėl visuomet paduodamas šiltas.

13. Pareiškėjas realizavo teisę skambinti ir kalbėti telefonu. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 28 d. raštu „Dėl skundo” Nr. 96-22109 informavo pareiškėją, kad į Lukiškių TI-K banko sąskaitą gauti pinigai yra grąžinami atgal į siuntėjo sąskaitą tuomet, jeigu mokėjimo paskirtyje nėra nurodyti gavėjo duomenys, t. y. vardas, pavardė ir gimimo data. Taip pat pareiškėjo buvo atsiprašyta dėl techninės klaidos, kai 2018 m. kovo 13 d. gauta nuo E. C. 30 Eur piniginė perlaida buvo įskaityta į pareiškėjo brolio A. E. asmeninę sąskaitą, tačiau tai pastebėjus, klaida buvo ištaisyta.

14. Socialinis darbas su suimtaisiais organizuojamas laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų. SVĮ nėra apibrėžta kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Nesant asmenų, atsižvelgiant į SVĮ 10 straipsnyje numatytus reikalavimus, galinčių dalyvauti bendrose pamaldose su pareiškėju, jis buvo vedamas vienas. Pareiškėjui dėl neišvedimo į pamaldas jo nurodytomis datomis buvo pateiktas atsakymas, kuriame išaiškinta, jog SVĮ nėra apibrėžta, kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. liepos 6 d. Lietuvoje yra nedarbo diena, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistai išvesti pareiškėją ir kitus suimtuosius (nuteistuosius) grupinei maldai galimybės neturėjo. Taip pat rašte buvo akcentuota, kad suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose, sąraše buvo penki nariai, tačiau liko tik pareiškėjas, todėl 2018 m. liepos 20 d. grupinei maldai nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų, o jungti pareiškėją prie kitos musulmonų grupės nėra galimybės, atsižvelgiant į SVĮ 10 straipsnyje numatytus suimtųjų izoliacijos reikalavimus.

15. Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokymąsi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotas vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, organizuoja ir vykdo ne Lukiškių TI-K administracija, o viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilniaus mokymo centras. Pareiškėjas mokėsi VšĮ Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą ir buvo vedamas į užsiėmimus pagal VšĮ Vilniaus mokymo centro sudarytą grafiką. Lukiškių TI-K administracija neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai nevestų suimtųjų į užsiėmimus. Suimtieji gali atsisakyti dalyvauti užsiėmimuose, pamaldose dėl jiems svarbių priežasčių.

16. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami per vieno mėnesio terminą paduodant skundą Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriui apskundė tik Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 31 d. raštą „Dėl badavimo” Nr. 4908. Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 5 d. rašto Nr. 6-62 apskundimo terminas yra pasibaigęs, o pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą. Pareiškėjui teikti atsakymai nesukelia asmeninių teisinių pasekmių, šiuose raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio, todėl rekomendacinio pobūdžio dokumentai nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui.

17. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K neužtikrinamo maitinimo, atitinkančio jo religinius įsitikinimus, ir dėl to patiriamą diskriminaciją, papildomas išlaidas, teismas nurodė, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles sudaromi, be kitų valgiaraščių, valgiaraštis vegetarams dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams), kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

20. Teismas iš Lukiškių TI-K teiktų paaiškinimų nustatė, kad Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys ir stačiatikiai ir valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji / nuteistieji, sudaryti pagal didžiosios asmenų grupės maitinimosi ypatumus; sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra galimybių, todėl jiems siūloma maitintis pagal vegetarinius valgiaraščius. Byloje buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. raštu „Dėl maitinimo“ Nr. 96-1410 informavo pareiškėją, kad musulmonų valgiaraščio Lukiškių TI-K neturi, todėl pareiškėjas gali pasirinkti vegetarų valgiaraštį, kuriame nėra kiaulienos mėsos. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. nebuvo įtrauktas į išankstinio pietų dalinimo sąrašą, kadangi nuo 12.55 val. iki 15.16 val. buvo išvykęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

21. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad teisės aktai nenumato suimtųjų maitinimo pagal valgiaraštį musulmonams, o Lukiškių TI-K pareiškėjui pasiūlė pasirinkti vegetarinio maitinimo valgiaraštį, tačiau pats pareiškėjas nesutiko būti maitinamas pagal minėtą valgiaraštį ir maistą pirko parduotuvėje. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasirinkti, pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jis būtų maitinamas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas kitų Lukiškių TI-K laikomų musulmonų atžvilgiu, t. y. kad kitiems Lukiškių TI-K laikomiems musulmonams būtų suteiktas kitoks maitinimas, nei teisės aktais nustatytas.

22. Teismas kaip nepagrįstas atmetė pareiškėjo pretenzijas, kad Lukiškių TI-K administracija nesudarė galimybės atlikti religines apeigas, taip pat nesudarė galimybės mokytis lietuvių kalbos, todėl jis buvo pradėjęs bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą. Teismas nurodė SVĮ 10, 21 ir 42 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, nustatantį suimtųjų izoliavimo reikalavimus, teises atlikti religines apeigas ir užimtumo įgyvendinimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius Lukiškių TI-K atsakymus dėl pareiškėjo skundų, susijusių su religinių apeigų atlikimu ir nevedimu mokytis lietuvių kalbos, nustatė, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos dvi grupės asmenų išpažįstančių islamo tikėjimą ir į vieną iš jų yra įtrauktas pareiškėjas; asmenims, išpažįstantiems islamą, yra sudarytos sąlygos atlikti religines apeigas kiekvieną penktadienį; Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 15 d. suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose, sąrašas (13:00–14:00) Nr. 24-8590 patvirtino, kad pareiškėjas lankė musulmonų pamaldas Lukiškių TI-K penktadieniais ir į jas buvo vedamas. VšĮ Vilniaus mokymo centro 2018 m. gruodžio 3 d. pažyma „Apie B. E. mokymąsi Vilniaus mokymo centre“ Nr. 5-527 patvirtino, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą, t. y. 2014–2015 mokslo metais nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., išbrauktas iš mokinių sąrašo 2015 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjas taip pat mokėsi 2016–2017, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., išbrauktas iš mokinių sąrašo 2018 m. lapkričio 7 d.. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K sudarė galimybę pareiškėjui atlikti religines apeigas tinkamai įgyvendinant SVĮ 10 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi jis nustatytu įstaigoje laiku buvo vedamas penktadieniais atlikti musulmonų pamaldas. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė mokytis lietuvių kalbos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas šiuo atveju veikė neteisėtai.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nebuvo leista atlikti religinių apeigų kartu su kitais Islamo religijos konfesijos nariais, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašte „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 96-3203 informavo pareiškėją, kad 2018 m. liepos 6 d. Lietuvoje yra paskelbta nedarbo diena, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas išvesti grupinei maldai galimybių neturėjo; o 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas nebuvo išvestas, kadangi grupinei maldai nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų, religinėms apeigoms atlikti, jungti pareiškėją prie kitos musulmonų grupės, nėra galimybės, laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. liepos 6 d. yra nedarbo diena, o 2018 m. liepos 20 d. Lukiškių TI-K suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose grupė, kuriai priklausė pareiškėjas, nesusidarė, taip pat į aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo galimybę atlikti religines apeigas kameroje, kurioje buvo laikomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

24. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrintos teisės paskambinti telefonu 2018 m. birželio 6 d., teismas vadovavosi SVĮ 23 straipsniu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. iki 21.30 val.; suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis skambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką; suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną; atsižvelgiant į esamas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, APS pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti organizuojamas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 1-152 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatė, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. įsigaliojo Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kuriame nustatytos analogiškos nuostatos kaip ir ankstesniame Apraše.

25. Teismas iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo „Dėl suimtojo B. E. skundo“ nustatė, kad pareiškėjas žodžiu kreipėsi su klausimu, kodėl jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu artimiesiems, pakartotinai patikrinus 2018 m. birželio 6 d. prašymus paskambinti telefonu pareiškėjo prašymo nebuvo, todėl jam buvo paaiškinta, jog suimtasis, pageidaujantis skambinti, turi užpildyti nustatytos formos prašymą; pareiškėjui pokalbis telefonu tą dieną suteiktas nebuvo; pareiškėjas 2018 m. birželio 7 d. skambino telefonu nuo 11 val. 7 min. iki 11 val. 21 min. 37 sek. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. birželio 7 d. prašymai buvo įvykdyti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į pareigūno 2018 m. kovo 1 d. kvietimą eiti skambinti ir kalbėti telefonu nereagavo (galimai meldėsi), tą pačią dieną, apie 21.10 val., pareiškėjui buvo pasiūlyta pakartotinai eiti skambinti ir kalbėti telefonu, tačiau pareiškėjas neprisiskambino. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. prašymai buvo užregistruoti, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir galbūt padarytos klaidos buvo įdėti ir saugomi aplanke kartu su įvykdytais telefoninių skambučių prašymais, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise paskambinti telefonu.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. nebuvo suteikta teisė paskambinti ir kalbėti telefonu, kadangi jis nebuvo pateikęs raštiško prašymo Lukiškių TI-K administracijai, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Teismas nurodė, kad SVĮ ar Apraše nėra reglamentuota teisė kasdien skambinti ir kalbėti telefonu. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis negalėjo paskambinti ir paprašyti pervesti lėšų, nes sprendė, jog atsakovo atstovas užtikrino suimtiesiems teisę paskambinti telefonu pateikus raštišką prašymą. Pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo nusipirkti pageidaujamo maisto, Lukiškių TI-K užtikrinant vegetarinį maitinimą, taip pat teismo buvo atmesti. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K skambučių registras patvirtino, kad pareiškėjui pateikus prašymą, Lukiškių TI-K suteikdavo pareiškėjui teisę paskambinti telefonu per dvi dienas nuo pareiškėjo prašymo registravimo.

27. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad negavęs pinigų ir neįsigijęs dušo gelio, šampūno ar muilo, negalėjo maudytis kasdien, o musulmonai penktadieniais privalo išsimaudyti ir švariai apsirengti. Įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatantį suimtųjų teisės nusiprausti po dušu ir aprūpinimo higienos priemonėmis įgyvendinimą, tai, kad teisės aktuose nustatytos tvarkos Lukiškių TI-K laikėsi, aplinkybę, kad pareiškėjas buvo mokus ir galėjo dažniau nei kartą per savaitę pasinaudoti drabužių skalbimo paslauga, įsigyti higienos priemonių, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pakankama Lukiškių TI-K vykdomo skalbimo kartą per savaitę, nesudarė pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

28. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareigūnas, kuris turėjo išvesti paskambinti telefonu, rodė nepagarbą, įžeidinėjo ir kalbėjo necenzūrinius žodžius, nes atsakovo atstovas paaiškino, jog pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su pareiškėjui siųstų piniginių lėšų neįskaitymu, dėl ko jis negalėjo apsipirkti parduotuvėje, teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 96-2109 „Dėl skundo“ informavo pareiškėją, kad gavus pinigus į Lukiškių TI-K sąskaitą, jeigu nėra nurodyta mokėjimo paskirtyje gavėjo duomenys (vardas, pavardė ir gimimo data) pinigai grąžinami atgal į siuntėjo sąskaitą, o 2018 m. kovo 13 d. gauta piniginė perlaida 30 Eur nuo E. C. dėl techninės klaidos buvo įskaityti į A. E. asmeninę sąskaitą, tačiau klaida ištaisyta. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K administracija sistemiškai bei nuolat nepriimtų pareiškėjui siunčiamų pinigų, tačiau pripažintina, jog dėl techninės klaidos įskaičius pareiškėjui pervestus pinigus į kito asmens asmeninę sąskaitą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, todėl konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

30. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad pareigūnė trukdė jam kalbėtis telefonu ir nutraukė pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas anksčiau nei jis turėjo baigtis. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pareiškėjui nebuvo trukdoma, taip pat nebuvo nutrauktas pokalbis, 2018 m. liepos 1 d. pareiškėjo telefoninis pokalbis truko apie 14 min 21 sek. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pretenzijų pareigūnei, kuri organizavo skambinimą ir kalbėjimą telefonu, žodžiu ar raštu nereiškė, o atsižvelgiant į tai, kad suimtiesiems skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas telefonu kalbėjo beveik visą nustatytą laiką ir minėtas pokalbis nebuvo nutrauktas.

31. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl į jo kamerą netiekiamos elektros, nors į kitas kameras ji buvo tiekiama ir asmenys galėjo pažiūrėti futbolo rungtynes, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog Lukiškių TI-K visiems asmenims laikomiems Lukiškių TI-K elektra į kamerose įrengtus kištukinius lizdus buvo tiekiama tol, kol nepasibaigė FIFA pasaulio futbolo čempionatas, suteikiant galimybę šias varžybas stebėti tiesioginės transliacijos metu pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 6-178. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kvietęs budintį pareigūną dėl atjungtos elektros, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

32. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigytų nekokybiškų taksofono kortelių „Turbo“, kurios jam nebuvo pakeistos, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas nustatęs, kad jos nekokybiškos, galėjo jas kartu su pirkimo kvitu grąžinti į parduotuvę. Šiuo atveju byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų Lukiškių TI-K veikiančiai parduotuvei pateikęs nekokybiškas taksofono korteles kartu su pirkimo kvitu, todėl teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

33. Dėl elektros energijos tikimo į kameras po 22 val. Šv. Ramadano laikotarpiu, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems turi nustatyti dienotvarkę, tačiau taip pat turi užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų suimtųjų poilsiui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ilgą laiką kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, be to duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl elektros tiekimo į kameras, kuriose buvo laikomas, byloje nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

34. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jam buvo sužalota akis. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad būtent dėl Lukiškių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jam pablogėjo sveikata, t. y. buvo sužalota akis. Nenustatęs, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl jo laikymo kartu su kitais Lukiškių TI-K laikomais musulmonais, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad jis neperkeliamas gyventi su šiais asmenimis.

35. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 13 d. veiksmai, kai dėl techninės klaidos pareiškėjui siųsti pinigai buvo įskaityti kitam asmeniui, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, byloje nenustatęs, kad Lukiškių TI-K sistemiškai ar nuolatos pareiškėjui neįskaitė siunčiamų pinigų, nesiekė elgtis nežmoniškai ar žeminti pareiškėjo orumą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą teisę gauti pervedamas lėšas Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir šališkas. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Lukiškių TI-K atsiliepimo melagingais, deklaratyviais teiginiais, neišreikalavo papildomų įrodymų dėl kiekvieno pareiškėjo skunde nurodyto Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų epizodo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, t. y. nepagrįsti. Teismų praktikoje suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šiuo atveju pareiškėjo teiginius dėl teisės skambinti telefonu, gauti pervedamus pinigus, maitinimą, galimybę nusiprausti ir įsigyti higienos priemonių, lankyti pamaldas ir mokytis kalbos paneigti turėjo Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K tarnybiniai pranešimai dėl pareiškėjo skundo yra šališki ir neturi teisinės reikšmės, nes juos surašo tie patys asmenys, dėl kurių neteisėtų veiksmų pateikti pareiškėjo skundai.

38. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad buvo pažeista SVĮ įtvirtinta teisė kasdien paskambinti telefonu. Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. rašė prašymą, o Lukiškių TI-K neleido pasinaudoti šia teise nei 2018 m. birželio 5 d., nei kitą dieną, tik 2018 m. birželio 7 d. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K sudaro galimybes paskambinti telefonu savo nuožiūra, tad atitinkamų prašymų rašymas kasdien neturi prasmės. Pareiškėjas akcentuoja, kad rašė prašymus paskambinti ir 2018 m. gegužės 8 d., ir 2018 m. gegužės 9 d., tačiau taip pat jie buvo netenkinti. Tačiau pareigūno padaryta klaida, dėl kurios šie prašymai nebuvo vykdomi, nepaneigia pareiškėjo SVĮ įtvirtintos teisės paskambinti telefonu kiekvieną dieną. Lukiškių TI-K vadovaujasi aprašu, kuris prieštarauja Suėmimo vykdymo įstatymui ir Vidaus tvarkos taisyklėms. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnas, atėjęs išvesti paskambinti maldos metu, sutrukdė jam atlikti religines apeigas.

39. Lukiškių TI-K atsiliepime pateikė duomenis, kurie nesusiję su skundu ir pareiškėju, nepagrįstai kaltina pareiškėją dėl kitų asmenų naikinamo turto. Teismas nebuvo suinteresuotas objektyviai išnagrinėti bylą, nes su skundu nesusijusius deklaratyvius Lukiškių TI-K teiginius pateikė sprendime.

40. Pareiškėjas nesutinka, kad dėl pinigų įskaitymo kitam asmeniui klaidos jis nepatyrė neturtinės žalos, juo labiau, klaida buvo ištaisyta tik pateikus skundą. Lukiškių TI-K pareigūnai jam siųstus pinigus tai grąžina siuntėjui, tai įskaito kitam asmeniui. Pareiškėjas dėl tokių Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neturi lėšų (yra nemokus) ir negali apsirūpinti būtiniausiais daiktais (higienos priemonėmis ir pan.) parduotuvėje, palaikyti švarą. Juo labiau, jam neleidžiama paskambinti artimiesiems ir paprašyti pinigų. Pareiškėjas kameroje turi galimybes nusimaudyti kas antrą dieną ir maudosi būtinai penktadieniais.

41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui buvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, pakartoja šiuo klausimu skundo argumentus ir akcentuoja, kad jis yra akivaizdžiai diskriminuojamas religiniu pagrindu. Pareiškėjas buvo marinamas badu, 2017 m. lapkričio 21 d. negavo iš anksto pietų prieš vykstant į teismą, tačiau tai nebuvo vertinama kaip pažeidimas.

42. Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovo atstovas netrukdė pareiškėjui atlikti religines apeigas. SVĮ 21 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta suimtųjų teisė dalyvauti religinėse apeigose dalyvauti dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu, o laisvalaikis dienotvarkėje nurodytas kiekvieną dieną. Pareiškėjui nebuvo leista atlikti religinių apeigų su kitais musulmonais ne gyvenamojoje patalpoje, kur triukšmavo netikintys asmenys. Pareiškėjas bendroje maldoje dalyvaudavo tik vieną kartą per savaitę. Suimtasis religines apeigas atlikti galėjo būti išvedamas ir vienas, todėl neįtikinantys Lukiškių TI-K ir teismo argumentai, kad atsakovo atstovas galėjo nevesti pareiškėjo melstis, jeigu nesusirinko grupė tikinčiųjų maldai, nesusirinkusiųjų asmenų Lukiškių TI-K taip pat nenurodė.

43. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skundo argumentus dėl galimybės pasišildyti maistą per Šv. Ramadano mėnesį nesudarymo, t. y. su draudimu tiekti elektros energiją į kamerą nakčiai, ir pastebi, kad tie patys draudimai negalioja, kai transliuojamas futbolo čempionatas. Tokiais veiksmais pareiškėjas buvo žeminamas, niekinama jo išpažįstama religija ir kankinamas. Pareiškėjo teigimu, jis be pagrindo buvo nevedamas mokytis lietuvių kalbos ir į religines apeigas teisėtos bado akcijos metu.

44. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų dėl nutraukto pareiškėjo skambučio, telefoninio pokalbio trukdymo. Pareiškėjui Lukiškių TI-K nesudarė galimybės įsigyti normalios kokybės būtiniausių prekių. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis kameroje patyrė smurtą ir tai užfiksuota jo ligos istorijoje. Lukiškių TI-K privalo pareiškėjui užtikrinti saugią aplinką, o teismas neturi kompetencijos nustatinėti sveikatos sutrikdymo kilmės. Lukiškių TI-K atsakingas už pareiškėjo kairės akies sužalojimą, nes suteikė saugių sąlygų. Pareiškėjo prašymai dėl perkėlimo į kitą kamerą kartu gyventi su musulmonais neregistruojami.

45. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymais, o subjektyvaus pobūdžio argumentais, o nustatyti Lukiškių TI-K veiklos trūkumai negalėjo sąlygoti neturtinės žalos, kurią atlyginti reikalauja pareiškėjas, atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

47. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista B. E. teisė būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 13 d. dėl techninės klaidos pareiškėjui siųstus pinigus užregistravo jo brolio vardu, kuri ją pastebėjus buvo ištaisyta. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą teisę gauti pervedamas lėšas Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

48. B. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, galimai neteisėtas ir neteisingas, nes teismas nesivadovavo byloje surinkatis įrodymais, neišreikalavo nė vieno dokumento iš Lukiškių TI-K, o vadovavosi tik atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija. Anot pareiškėjo Lukiškių TI-K neįrodė, jog veikė taip kaip privalėjo pagal įstatymus ir nepažeidė jo teisių.

49. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

51. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

52. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

53. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pinigais nepagrįsti.

54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

55. Apeliaciniame skunde B. E. teigia, jog buvo pažeistos teisės į kasdieninius skambučius (2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 6 d. ir kt.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai aptarė aktualias teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes, susijusias su šios teisės įgyvendinimu. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas, galimai dėl techninės ar pareigūno klaidos, negalėjo pasinaudoti teise paskambinti telefonu, o 2018 m. birželio 6 d. jam nebuvo suteikta teisė paskambinti, kadangi Lukiškių TI-K administracijai jis nebuvo pateikęs raštiško prašymo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pateikus prašymą, atsakovo atstovas suteikdavo galimybę paskambinti telefonu per dvi dienas nuo prašymo registravimo datos. Be to, SVĮ ar Apraše nėra nustatyta galimybė kasdien skambinti ir kalbėti telefonu. Taigi, įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidimo ar teisės skambinti ribojimų nenustatė.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo diskriminuojamas, nes nebuvo užtikrinta teisė kasdien tinkamai maitintis (religijos pagrindu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu ne kartą konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes byloje nėra duomenų, jog analogiškoje situacijoje esantiems kitiems asmenims (musulmonams) buvo užtikrintas maitinimas pagal valgiaraštį musulmonams (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-237-442/2020 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl pareiškėjo skundo, kuriame jis neturtinę žalą kildino, dėl jo diskriminavimo, jam neužtikrinant tinkamo maitinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, pasisakė, kad įkalinimo įstaigoje jam buvo užtikrinama teisė į maitinimą atitinkantį jo religinius įsitikinimus, be to, pareiškėjas nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų galėjo maitintis ir pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra kiaulienos, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-442/2018). Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui nėra priimtinas vegetariškas maisto racionas, nes musulmonai nevartoja tik kiaulės mėsos ar gaminių iš kiaulienos mėsos, o kitą Lietuvos piliečiams priimtiną mėsą ar žuvį vartoja maistui, akcentuoja, jog teisės aktai nenumato nuteistųjų maitinimo pagal valgiaraštį musulmonams, be to, į vegetarišką valgiaraštį įeina ir produktai iš žuvies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-442/2018).

57. Aptarus teisinį reglamentavimą bei jau šiuo konkrečiu klausimu suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą Lukiškių TI-K nebuvo pažeista. Dėl pareiškėjo nepatenkintų lūkesčių, kad Lukiškių TI-K meniu nėra tiek patiekalų įvairovės, kad jis galėtų rinktis kokią mėsą valgyti, vietoj to, kad tomis dienomis kai yra tiekiamas maistas su kiaulės mėsa jis rinktųsi vegetarišką meniu, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą K. H C. prieš Jungtinę Karalystę), laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Taigi, pareiškėjui užtikrinus teisę į mitybą, kuri iš esmės atitinka jo religinius įsitikinimus, negali būti konstatuojama, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, o taip pat ir Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

58. Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo suvaržytos, kadangi jam kartu su kitais musulmonais 2018 m. liepos 6 d. nebuvo leista atlikti religines apeigas ne gyvenamojoje patalpoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo (1 d.). Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek būtinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).

59. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjui nebuvo leista atlikti religines apeigas kartu su kitais Islamo religijos konfesijos nariais. Pažymėtina, jog aplinkybes (2018 m. liepos 6 d. yra nedarbo diena, o 2018 m. liepos 20 d. nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų) dėl ko nebuvo leista B. E. atlikti religines apeigas anksčiau nurodytomis datomis, sprendime detaliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Sutiktina su teismo išvada, kad 2018 m. liepos 6 d. yra nedarbo diena, o 2018 m. liepos 20 d. Lukiškių TI-K suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose grupė, kuriai priklausė pareiškėjas, nesusidarė, taip pat į aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo galimybę atlikti religines apeigas kameroje, kurioje buvo laikomas (kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 284), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

60. B. E. apeliaciniame skunde pažymi, jog per Šv. Ramadaną nakties metu negalėjo pasišildyti maisto savo kameroje, nes būdavo išjungiama elektra. Teisėjų kolegijos vertinimu ribojimas nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais nakties metu yra proporcingas ir pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų teisę į poilsį, dienotvarkėje nustatytu nepertraukiamo miego metu. Tai, kad pareiškėjas musulmonas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos privilegijos ir jam turi būti suteikiama teisė naudotis elektros prietaisais nepertraukiamo miego metu. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė išpažinti savo tikėjimą, kaip tai yra numatyta Konvencijos 9 straipsnyje, buvo pažeista.

61. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės mokytis lietuvių kalbos sudarymo, dėl Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigytų nekokybiškų taksofono kortelių, dėl telefoninių pokalbių nutraukimo ir trukdymo, dėl patirto smurto. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

62. Nagrinėjamoje byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2018 m. kovo 13 d. siųstų pinigų negavimo, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti pinigines perlaidas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis).

63. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

64. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (vienkartinio pobūdžio ir dėl techninės klaidos), taip pat į tai, kad pastebėjus klaidą ji buvo nedelsiant ištaisyta, be to, atsakovo atstovas teigia, jog pareiškėjo buvo atsiprašyta, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai dėl nežymaus pažeidimo (vertintinas kaip nereikšmingas) buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

65. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

66. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. E. (B. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė