dbcf67e1-703d-45f4-991b-c4d0db445e90 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38387-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo M.

J. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir bausmė paskirta – 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį.Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai ir iÅ¡ M.

J. V. L. naudai priteista 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 12.00 val., bÅ«damas prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės V. L. priklausantį vyriÅ¡kÄ dviratį „Kelly“, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 150 Eur turtinę žalÄ , t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ .Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė Vida Viduolienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti ir M.

J. bausmę, paskirtÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 10 dienų.Skunde prokurorė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas neteisingai subendrino M. J. paskirtÄ bausmę su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir todėl neteisingai paskyrė M. J. galutinę bausmę.

Nusikalstama veika, dėl kurios M. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaryta 2015 m. liepos 9 d., t. y. iki priimant 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį ir dalinį bausmių sudėjimo principÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė bausmių dalinio sudėjimo principÄ , tačiau realiai bausmių nesudėjo, o jas apėmė, nes galutinė bausmė buvo paskirta tokia pati, kaip ir paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, privalėjo prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, kuri buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, t. y. 20 parų areÅ¡to, ir laisvės atėmimo bausmė privalėjo bÅ«ti ilgesnė nei 2 metai laisvės atėmimo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M. J. gynėja advokatė Alvyda Rima MediÅ¡auskienė prašė priimti teisėtÄ sprendimÄ .

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi prokurorė iÅ¡ esmės praÅ¡o tik peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktÄ bausmių bendrinimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pripažintam kaltu asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė netinkamai, dėl ko galutinę subendrintÄ bausmę M.

J. paskyrė per Å¡velniÄ .Apeliaciniame skunde prokurorė sutinka su nuteistajam M. J. paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, t. y. areÅ¡tu, bei jo trukme – dvideÅ¡imt parų. Tačiau Å¡iÄ bausmę bendrinant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, buvo padaryta įstatymo taikymo klaida. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia dalinį bausmių sudėjimo principÄ , tačiau realiai pritaikė bausmių apėmimo principÄ , t. y. griežtesne bausme apėmė Å¡velnesnę ir galutinę subendrintÄ bausmę prilygino griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju taikyti bausmių apėmimo principÄ nėra teisinio pagrindo, kadangi įstatymas numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kuomet gali bÅ«ti taikomas minėtas bausmių bendrinimo bÅ«das, t. y. yra nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms, už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu M. J. nuteistas dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės (BK 178 straipsnio 4 dalis), o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (penkios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (viena veika), 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (viena veika). Taigi, Å¡iuo nuosprendžiu M. J. nuteistas ir už baudžiamųjų nusižengimų, ir už nusikaltimų padarymÄ .

Vis dėlto, nors padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims bei kategorijoms, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad pagal savo pavojingumÄ padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai.

Nusikalstamos veikos pavojingumas apibÅ«dinamas pavojingumo pobÅ«džiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobÅ«dis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pavojingumo pobÅ«dis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra Å¡is pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).Å iuo atveju visos nusikalstamos veikos, kurias reikia subendrinti vienas su kitomis, yra turtinio pobÅ«džio, daugiausia svetimas turtas vogtas iÅ¡ įvairių parduotuvių, taip pat vogta iÅ¡ nakvynės namų atrakinto rÅ«sio bei vieÅ¡ojo tualeto užrakintos patalpos.

Pagrobto svetimo turto vertė svyruoja nuo 117,05 Eur iki 742,90 Eur. M. J. darydamas aukščiau minėtas nusikalstamas veikas siekė to paties tikslo – greitai ir lengvai pasipelnyti, nusikalstamų veikų darymo pobūdis taip pat iš esmės toks pats, t. y. svetimas turtas grobtas slaptai, veikta neapibrėžta tyčia, visas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas vienas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog M. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas labai nesiskiria, todėl nėra pagrindo bausmes apimti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2014 konstatuota, kad nors nuteistojo padarytos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos skirtingoms kategorijoms – sunkus ir nesunkus nusikaltimas, tačiau Å¡ios veikos labai nesiskiria pagal pavojingumÄ â€“ abu nusikaltimai smurtiniai, padaryta žala tam pačiam objektui – žmogaus sveikatai. Todėl nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų dviejų sÄ lygų visumos, bendrinti bausmes, taikant apėmimo bÅ«dÄ , nėra galimybės.Apeliacinį skundÄ pateikusi prokurorė visiÅ¡kai teisingai nurodė, jog analizuojamu atveju bausmės turi bÅ«ti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M.

J. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padaryta 2015 m. liepos 9 d., t. y. iki priimant 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Be to, bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, jei nuteistajam skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos skirtingos bausmių rūšys. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirta arešto bausmė, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para turėjo būti prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ir tuomet bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Kadangi minėtų bausmių bendrinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl neteisingai paskyrė M. J. galutinę subendrintÄ bausmę, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra keičiamas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. NTP-7-10291, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. J. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Alvyda Rima MediÅ¡auskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 459973, teikia antrinę teisinę pagalbÄ M.

J. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 83,03 Eur (t. 2, b. l. 23).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl nuteistojo gynimo iÅ¡ M. J. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M.

J. bausmę, paskirtÄ 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 10 (deÅ¡imčiai) dienų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Jūratė Jakubonienė                                                                  Algerdas Urbšys                                                                                                                                   Gytis Večerskas