2021-03-31 Nr. AB-6553-3-61-3-03273-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-868-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03273-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (10.16E)VPE_SP6E-117 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo D. J.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio nustatymo; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-5813 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-03-06 sprendimo Nr. (10.16E) VPE_SP6E-117“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareiškėjai nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukti taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją; 4) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį skaičiuojant kaip palankiausią nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukiant taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją; 5) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti nuo 2019 m. sausio 5 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nepriemoką dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio.

2. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius Sprendimu paskyrė pareiškėjai 288,54 Eur per mėnesį dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (toliau – ir pensija), apskaičiuotą pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gauto darbo užmokesčio vidurkį. Pareiškėja, nesutikdama Sprendimu, jį apskundė VSDFV, kuri 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu skundą atmetė. VSDFV nurodė, kad pareiškėja turėjo ginčyti Policijos departamento veiksmus (atsisakymą išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) apie pareiškėjos prašomo laikotarpio darbo užmokestį). Su šiuo teiginiu pareiškėja nesutiko, nes ne darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimas jai sukuria teisines pasekmes – atitinkamo dydžio pensijos skyrimą. Pasekmes sukuria VSDFV Utenos skyriaus Sprendimas.

3. Pareiškėja teigė, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūne dirbo nuo 1997 m. liepos 28 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 7 d. įsakymu ji buvo įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą (toliau – ir Rezervas). Tuo pačiu įsakymu pareiškėja nuo 2014 m. balandžio mėnesio buvo perkelta į valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) pareigas, jai palikta galiota 1-oji kvalifikacinė kategorija. Būnant Rezerve ir einant minėtas pareigas valstybės tarnyboje, pareiškėjai buvo mokama valstybės tarnautojo pareiginė alga, priedai už ištarnautus metus, už pareiginį laipsnį ir už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

4. Pareiškėja paaiškino, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas buvo išdėstytas nauja redakcija – nebeliko nuostatos, kad priedas už kvalifikacinę kategoriją yra pareigūnų darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Pagal Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 ir 9 dalis, priedas už kvalifikacinę kategoriją pareigūnams turėjo būti įtrauktas į pareiginę algą. Vadinasi, apskaičiuojant bei skiriant jiems pensiją šis buvęs priedas jiems yra įtraukiamas į darbo užmokesčio vidurkį, kurio pagrindu apskaičiuojamas pensijos dydis. Tačiau pareiškėjai būnant Rezerve šis priedas į pareiginę algą įtrauktas nebuvo, jis buvo skaičiuojamas ir mokamas kaip atskiras priedas už kategoriją.

5. Pareiškėja nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 1V-13 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punktą, procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Pareiškėja kreipėsi į Policijos departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyrių. Po kreipimosi nuo 2018 metų spalio mėnesio atsiskaitymo lapeliuose nebeliko įrašo apie priedo už kvalifikacinę kategoriją mokėjimą, tačiau atsirado įrašas „DU Skirtumas VTS 28 str. 5 d.“. Pareiškėja kreipėsi į Policijos departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyrių dėl paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jai nustatyto darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo. Pareiškėjai 2019 m. sausio 30 d. raštu atsakyta, kad šis skyrius vadovaujasi Vidaus reikalų ministerijos išaiškinimu, pagal kurį priedas už kvalifikacinę kategoriją gali būti nurodytas tik tuo atveju, kai pareigūnas kaip palankiausius nuosekliai einančius 12 mėnesių nurodo laikotarpį, buvusį iki 2016 m. sausio 1 d., o priedą, mokėtą po 2016 m. sausio 1 d., kompensuojant skirtumą tarp darbo užmokesčio, nustatytojo iki perkėlimo į Rezervą ir darbo užmokesčio, nustatytojo pagal einamas nestatutines pareigas, laikyti priedu už kvalifikacinę kategoriją ir nurodyti jį pildant darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) nėra teisinio pagrindo. Tad palankiausias laikotarpis pensijai skirti jai buvo paskaičiuotas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už šį laikotarpį išduotas darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu pareiškėjai buvo paskirta 288,54 Eur per mėnesį dydžio pensija, apskaičiuota pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gauto darbo užmokesčio vidurkį.

6. Pareiškėja teigė, kad Vidaus tarnybos statuto, galiojusio įtraukimo į Rezervą metu, 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog pareigūnas, esantis Rezerve ir einantis nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme. Ši nuostata išliko ir vėlesnėse Vidaus tarnybos statuto redakcijose. Tad minėtame įstatyme yra įtvirtintas vienodas pareigūnų, tiek neįtrauktų, tiek įtrauktų, į Rezervą statusas, tik įtraukti į Rezervą vykdo dar ir papildomas pareigas pagal pareigybės aprašymą. Pareiškėja vertino, jog priedo už kvalifikacinę kategoriją neįtraukimas į darbo užmokesčio vidurkį, kurio pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas pensijos dydis, prieštarauja teisingumo principui ir diskriminuoja pareiškėją palyginus su pareigūnais, kurie nebuvo įtraukti į Rezervą ir kuriems priedas už kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, buvo įtrauktas į pareiginę algą, nuo kurios jiems skaičiuojamas pensijos dydis. Šiuo atveju priedas už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją, skiriant pensiją, pradingo. Pareiškėja nurodė, kad visą laiką jai būnant Rezerve, ji turėjo gauti ne mažesnį darbo užmokestį, į kurį turėjo būti įtraukti visi priedai, nepriklausomai nuo to, kaip jie vadinasi, t. y. ir kompensacija už skirtumą tarp darbo užmokesčio, nustatytojo iki perkėlimo į Rezervą, ir darbo užmokesčio, nustatytojo pagal einamas nestatutines pareigas ir kurio pagrindu turėjo būti paskaičiuotas pensijos dydis. Sprendimu jai paskyrus pensiją pagal neteisingai apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas, nes visą tarnybos laiką pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad skiriant pensiją jos dydis bus apskaičiuojamas įtraukiant ir jai paskirtą priedą.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis skiriant pensiją jai nebūtų palankiausias, jeigu jai nustatyto darbo užmokesčio vidurkis būtų apskaičiuotas teisingai, t. y. į šį vidurkį įtraukiant ir priedą už kvalifikacinę kategoriją, kuris nuo 2018 m. spalio mėnesio atsiskaitymo lapeliuose nurodomas kaip „DU skirtumas VTS 28 str. 5 d.“. Jeigu šis priedas skiriant pensiją būtų įtrauktas į darbo užmokesčio vidurkį, palankiausias laikotarpis pensijai apskaičiuoti būtų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dar ir dėl to, kad šiuo laikotarpiu 3 metais pailgėjo pareiškėjos tarnybos stažas, pakėlus bazinį dydį padidėjo ir jos pareiginė alga, nuo kurios ir mokamas priedas už ištarnautus metus, priedas už pareiginį laipsnį. Tad Policijos departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriui neteisingai apskaičiavus darbo užmokesčio vidurkį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., rašant prašymą dėl pensijos skyrimo, pareiškėja negalėjo šio laikotarpio nurodyti kaip palankiausio.

8. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

9. Policijos departamentas nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. pagal Vidaus tarnybos statutą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo panaikinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Į Rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einančio pareigūno tarnybą, išskyrus darbo užmokestį, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis šia nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja po įtraukimo į Rezervą ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jos darbo užmokestis turėjo būti nustatomas, pirmiausiai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1, 6 dalis. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai galėjo būti mokamas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įsigaliojant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutui, kuriuo panaikinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Vėliau, vadovaujantis VTĮ normomis, pareiškėjos darbo užmokestį galėjo sudaryti tik VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo užmokesčio dalys.

10. Policijos departamentas teigė, kad Vidaus tarnybos statuto (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 28 straipsnio 4 dalyje pareigūnams, įtrauktiems į Rezervą ir einantiems nestatutines pareigas, nustatyta garantija, jog jiems pagal einamas nestatutines pareigas nustatytas darbo užmokestis privalo būti ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo. Susidaręs skirtumas buvo kompensuojamas mokant atitinkamo dydžio priedą. Policijos departamentas pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus toks priedas nėra ir negali būti laikomas priedu už kvalifikacinę kategoriją, kadangi priedai už kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo panaikinti, o, vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 6 dalimi, šie priedai galėjo būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams ir tik statutuose nustatyta tvarka. Nesant Vidaus tarnybos statute atitinkamos normos (nustatytos tvarkos), mokėti priedą už kvalifikacinę kategoriją nebuvo teisinio pagrindo.

11. Policijos departamentas teigė, kad Vidaus reikalų ministerija 2016 m. sausio 19 d. raštu nurodė, jog pareigūnams, įtrauktiems į Rezervą ir einantiems nestatutines pareigas, darbo užmokestis turi būti mokamas vadovaujantis VTĮ nuostatomis, mokant jiems einamų nestatutinių pareigų pareiginę algą bei priedus už tarnybos stažą ir laipsnį. Tuo atveju, jeigu tokiu būdu apskaičiuotas darbo užmokestis būtų mažesnis nei nustatytasis iki perkėlimo, turi būti mokamas pastarasis. Vėliau Vidaus reikalų ministerija 2016 m. vasario 1 d. raštu nuomonę papildė ir nurodė, kad, jeigu į Rezervą įtrauktų ir nestatutines pareigas einančių pareigūnų darbo užmokestis, apskaičiuotas vadovaujantis VTĮ, yra mažesnis nei nustatytasis iki perkėlimo, jiems turi būti mokamas darbo užmokesčio, nustatyto pagal VTĮ, ir darbo užmokesčio, nustatyto iki perkėlimo, skirtumas (kompensuojamasis priedas). Būtent šis priedas buvo (turėjo būti) mokamas pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 1 d., bet ne priedas už kvalifikacinę kategoriją. 2018 m. spalio 22 d. gautas Vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriame pažymėta, kad pildant darbo užmokesčio atestatus (pažymėjimus), reikalingus pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms skirti, priedas už kvalifikacinę kategoriją gali būti nurodytas tik tuo atveju, kai jo mokėjimą nustatė Vidaus tarnybos statutas, t. y. tik tuo atveju, kai pareigūnas kaip palankiausius nuosekliai einančius 12 mėnesių nurodo laikotarpį, buvusį iki 2016 m. sausio 1 d. Priedą, mokėtą po 2016 m. sausio 1 d., kompensuojant skirtumą tarp darbo užmokesčio, nustatytojo iki perkėlimo į Rezervą, ir darbo užmokesčio, nustatytojo pagal einamas nestatutines pareigas, laikyti priedu už kvalifikacinę kategoriją ir nurodyti jį pildant darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) nėra teisinio pagrindo.

12. Policijos departamentas vertino, kad vadovaujantis nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje nustatytomis normomis, šis statutas ir kiti susiję teisės aktai nereglamentuoja į Rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas einančio pareigūno darbo užmokesčio ir, kad darbo užmokestis jam yra nustatomas ir mokamas pagal jo einamas nestatutines pareigas, policijos įstaigos neturėjo teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjos algos koeficiento. VSDFV direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu buvo patvirtinta Darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) forma, kuri yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, kitais susijusiais teisės aktais ir yra užpildyta tinkamai. Į pareiškėjos nurodomo laikotarpio nustatyto darbo užmokesčio vidurkį įskaityti priedą už kvalifikacinę kategoriją ir nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiu nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpiu laikyti laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

13. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos, mokamos ir perskaičiuojamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų pensiją skiria ir moka VSDFV Utenos skyrius. Vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Prašymą pareigūnų pensijai skirti asmuo turi pateikti VSDFV Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai. Asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų pensijų skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus, vienas iš jų – įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).

15. VSDFV Utenos skyrius teigė, kad Policijos departamentas 2019 m. vasario 26 d. raštu persiuntė pareiškėjos dokumentus pareigūnų pensijai skirti. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2019 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu patikslinti pareiškėjos tarnybos pradžios datą (duomenys neskelbtini) pareigose bei perskaičiuoti bendrą vidaus tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Taip pat paprašė pateikti pareiškėjos įtraukimo į Rezervą, atšaukimo iš Rezervo bei atleidimo iš tarnybos patvirtintas įsakymų kopijas. 2019 m. kovo 6 d. gautas atsakymas su dokumentais. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir Nuostatų 5 ir 6 punktais bei pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. prašymu dėl pareigūnų pensijos skyrimo, kuriame pareiškėja nurodė pareigūnų pensiją skaičiuoti iš nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio, Policijos departamento parengtais laiko (darbo stažo) apskaitos lapo ir darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) duomenimis, 2019 m. kovo 6 d. Sprendimu pagrįstai nustatė pareiškėjos pensijos dydį. Įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos pensijos dydį iš 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio vidurkio nėra teisinio pagrindo, nes VSDFV Utenos skyriui pareiškėja nebuvo pateikusi darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo), kuriame būtų duomenys apie minėtu laikotarpiu pareiškėjai nustatytą darbo užmokestį. Pareiškėjai tik pateikus duomenis apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokestį, VSDFV Utenos skyrius galės spręsti dėl pareiškėjos pareigūnų pensijos perskaičiavimo pagal naujai pateiktus duomenis.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos D. J. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, kurį Policijos departamentas 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 5-S-1892 „Dėl pensijos skyrimo D. J.“ persiuntė VSDFV Utenos skyriui. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-8284 „Dėl D. J. dokumentų ir pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ prašė Policijos departamento patikslinti pareiškėjos tarnybos pradžios datą Kriminalistinių ekspertizių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Maisto produktų ir alkoholinių gėrimų tyrimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) pareigose bei perskaičiuoti bendrą vidaus tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Taip pat prašė pateikti pareiškėjos įtraukimo į Rezervą, atšaukimo iš jo bei atleidimo iš tarnybos teisės aktų tvarka patvirtintas įsakymų kopijas. Policijos departamentas 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 5-S-2240 „Dėl pensijos skyrimo D. J. dokumentų patikslinimo“ pateikė prašomus dokumentus. VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai buvo skirta 288,54 Eur pensija per mėnesį nuo 2019 m. sausio 5 d. neterminuotai.

Nesutikdama su VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu, pareiškėja jį 2019 m. liepos 19 d. apskundė VSDFV, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį skaičiuojant kaip palankiausią nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukiant taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Skundu pareiškėja taip pat prašė įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti nuo 2019 m. sausio 5 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nepriemoką dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio.

VSDFV sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų pensija skiriama pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Prašymą skirti pareigūnų pensiją asmuo turi pateikti VSDFV Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 punktas). Dokumentai, kurie turi būti pateikiami kartu su prašymu skirti (perskaičiuoti) pareigūnų pensiją už tarnybą, nurodyti Nuostatų 6 punkte. Vienas iš Nuostatų 6 punkte nurodytų dokumentų – darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). Patikrinęs pareiškėjos pareigūnų pensijos bylos dokumentus, VSDFV nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius Sprendimu teisingai nustatė pareiškėjos pareigūnų pensijos dydį – 288,54 Eur.

VSDFV sprendime konstatuota, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos pensijos dydį iš 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio vidurkio, kaip pareiškėja prašo skunde, nėra pagrindo, nes VSDFV Utenos skyriui pareiškėja nėra pateikusi darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo), kuriame būtų duomenys apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai nustatytą darbo užmokestį. VSDFV sprendime nurodyta, kad pareiškėja turėtų ginčyti Policijos departamento veiksmus (atsisakymą išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) apie pareiškėjos prašomo laikotarpio darbo užmokestį), o ne VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą, priimtą remiantis pareiškėjos prašymu ir su juo pateiktais dokumentais.

Pareiškėjai pateikus duomenis apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. darbo užmokestį, VSDFV Utenos skyrius spręs dėl pareiškėjos pareigūnų pensijos perskaičiavimo pagal naujai pateiktus duomenis.

19. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiama: 1) ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nustatyta 288,54 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą; 2) ar yra pagrindas panaikinti VSDFV sprendimą; 3) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priklausančią pensiją).

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. prašyme „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ pati nurodė pensiją skaičiuoti iš 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą, kad jai turėjo būti skaičiuojama pensija iš 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio, nes, jos nuomone, į pareiškėjos darbo užmokestį pensijai skirti turėjo būti įskaičiuotas priedas už kvalifikacinę kategoriją, be to, mano, kad, kaip pareigūnė, įtraukta į Rezervą, yra diskriminuojama lyginant ją su į Rezervą neįtrauktais pareigūnais. Kadangi šioje administracinėje byloje pareiškėja kvestionuoja pensijos dydį, kuris apskaičiuojamas nuo darbo užmokesčio, tai, teismas vertino, kad šioje administracinėje byloje pagrindinis reikalavimas yra įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareiškėjai nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukti priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

21. Teismas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo panaikinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Į Rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einančio pareigūno tarnybą, išskyrus darbo užmokestį, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir kiti teisės aktai (Vidaus tarnybos statuto 28 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.)). Vadovaudamasis šia nuostata ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja po įtraukimo į Rezervą ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, teismas sprendė, kad jos darbo užmokestis turėjo būti nustatomas pirmiausiai pagal VTĮ (redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalį. Teismas aptarė VTĮ 25 straipsnio 1, 6 dalis ir priėjo prie išvados, kad priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai galėjo būti mokamas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymui, kuriuo panaikinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Vėliau, vadovaujantis VTĮ normomis, pareiškėjos darbo užmokestį galėjo sudaryti tik VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo užmokesčio dalys. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo traktuoti, jog į pareiškėjos darbo užmokestį galėtų būti įtrauktas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareiškėjai nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukti taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

22. Teismas vertino, kad pareiškėjos abejonės dėl jos diskriminavimo lyginant ją su į Rezervą neįtrauktais pareigūnais nėra pagrįstos, nes įstatymų leidėjas turi galimybę numatyti skirtingas skirtingų valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemas. Teismas neabejojo nei Vidaus tarnybos statuto, nei VTĮ nuostatų, reguliuojančių darbo užmokesčio struktūrines dalis, konstitucingumu, pažymėjo, kad abejonių dėl jų konstitucingumo nepateikė ir pareiškėja.

23. Teismas aptarė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai nemokamas nuo 2016 m. sausio 1 d., pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, o jai mokėtas kompensuojamasis priedas pagal minėtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatą negali būti įskaičiuojamas į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti. Teismas vertino, jog priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų protingumo kriterijų, bet ir netoleruotinai plečiamai leistų išplėsti darbo užmokesčio, nuo kurio apskaičiuojama valstybinė pensija, bazę. Todėl, konstatavęs, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareiškėjai nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukti taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją, teismas visus kitus išvestinius reikalavimus atmetė.

III. 24. Pareiškėja D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir jį pakeisti bei pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio nustatymo; panaikinti VSDFV sprendimą; įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukti taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją; įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį skaičiuojant kaip palankiausią nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį, be kita ko, įtraukiant taip pat ir priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją; įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti nuo 2019 m. sausio 5 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nepriemoką dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus ir papildomai nurodo, kad:

25.1. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, jis yra formalus, įvertintos net ne visos įstatymų nuostatos, aktualios nagrinėjamu klausimu, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą;

25.2. Teismas nevertino aplinkybės, jog būnant Rezerve, priedas už kvalifikacinę kategoriją į pareiginę algą įtrauktas nebuvo (pagal 2015 m. birželio 25 d. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 8, 9 dalis priedas už kvalifikacinę kategoriją pareigūnams turėjo būti įtrauktas į pareiginę algą, nuo kurios vėliau skaičiuojamas ir pensijos dydis, o kadangi darbo užmokestis esant Rezerve, buvo apskaičiuojamas pagal VTĮ, o ne pagal Vidaus tarnybos statutą, šis priedas taip ir liko neįtrauktas į darbo užmokestį, o buvo mokama kompensacinė išmoka).

25.3. Apskaičiuojant pensijos dydį pareiškėja buvo diskriminuojama vien tuo pagrindu, kad buvo įtraukta į Rezervą. Nėra pagrindo skirtingam pareigūnų, įtrauktų į Rezervą ir jį neįtrauktų, traktavimui apskaičiuojant pensijos už tarnybą (t. y. už pareigūno pareigų vykdymą) dydį. Teismas, teigdamas, kad įstatymų leidėjas turi galimybę nustatyti skirtingas skirtingų valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemas, nepagrindė, kuo į Rezervą įtraukti ir neįtraukti pareigūnai yra skirtingi. Skunde buvo pateikti argumentai dėl diskriminavimo ne nustatant skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, o dėl Rezerve esančių pareigūnų diskriminavimo skiriant pensijas, kai jie vykdė tokias pačias bendrąsias pareigūno pareigas, kaip ir į Rezervą neįtraukti pareigūnai. Priedo už kvalifikacinę kategoriją neįtraukimas į darbo užmokesčio vidurkį, kurio pagrindu buvo apskaičiuotas pensijos dydis, prieštarauja teisingumo principui ir diskriminuoja palyginti su pareigūnais, kurie nebuvo įtraukti į Rezervą ir kuriems priedas už kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo įtrauktas į pareiginę algą, nuo kurios jiems skaičiuojamas pensijos dydis. Pareiškėjai priedas už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją skiriant pensiją tiesiog pradingo;

25.4. Teismas neteisingai pritaikė nuo Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnį, nes neatsižvelgė į jo 4 dalį: nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja Rezerve esančio pareigūno darbo užmokesčio, tačiau vis dėlto, tam tikru aspektu reglamentuoja, nes 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad į nestatutines pareigas perkeltam pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas nestatutines pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog tokiam pareigūnui darbo užmokestis negali būti mažesnis nei iki perkėlimo, tačiau gali būti skiriama mažesnė pensija tik dėl to, kad jis buvo perkeltas į Rezervą. Policijos departamento atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjai buvo mokamas kompensuojamasis priedas nuo 2016 m. sausio 1 d. Iš atsiskaitymo lapelių (iki 2018 m. spalio mėnesio) matyti, jog priedas buvo mokamas būtent už anksčiau turėtą kvalifikacinę kategoriją, o ne dėl kitų aplinkybių. Teismas šios aplinkybės nevertino;

25.5. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus pareiškėjai kompensuojamasis priedas turėtų būti prilygintas priedui už kvalifikacinę kategoriją, mokėtą įstatymų nustatyta tvarka, nes jis buvo mokamas pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjai pensija turi būti skirta būtent už tarnybą kaip pareigūnei, ir kaip pareigūnei nustatyto darbo užmokesčio pagrindu, t. y. įtraukiant ir užtarnautą priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Šio priedo „pavertimas“ darbo užmokesčio skirtumu ir neįtraukimas į pensiją iškreipia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos esmę;

25.6. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, įtvirtintą Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką. Paskyrus pensiją pagal neteisingai apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį minėtas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas buvo pažeistas, nes visą tarnybos laiką pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad skiriant pensiją jos dydis bus apskaičiuojamas įtraukiant paskirtą priedą už kvalifikacinę kategoriją.

26. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismui argumentus ir pažymi, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir Nuostatų 5 ir 6 punktais bei remdamasis pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. prašymu dėl pareigūnų pensijos skyrimo, kuriame pareiškėja nurodo pareigūnų pensiją skaičiuoti iš 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nustatyto darbo užmokesčio vidurkio, Policijos departamento parengtais tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo ir darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) duomenimis, Sprendimu teisingai nustatė pareiškėjos pareigūnų pensijos dydį – 288,54 Eur. Atsakovo nuomone, naikinti teisėtą ir pagrįstą VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos pareigūnų pensijos dydį iš 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio vidurkio, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes VSDFV Utenos skyriui pareiškėja nebuvo pateikusi darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo), kuriame būtų duomenys apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjai nustatytą darbo užmokestį.

28. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus ir papildomai akcentuoja, kad:

29.1. Pareiškėjos argumentas, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas yra nepagrįstas. Policijos departamentas aptaria Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalį, VTĮ 23 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1, 6 dalis ir nurodo, kad vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai galėjo būti mokamas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymui, kuriuo panaikinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Vėliau, vadovaujantis aptartomis VTĮ normomis, pareiškėjos, ėjusios karjeros valstybės tarnautojos pareigas, darbo užmokestį galėjo sudaryti tik šios darbo užmokesčio dalys: pareiginė alga, priedas už stažą Lietuvos valstybei ir priedas už policijos laipsnį. Policijos departamentas akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą pagal einamas pareigas nustatyti darbo užmokestį ne mažesnį nei nustatytasis iki perkėlimo, susidaręs skirtumas buvo kompensuojamas mokant atitinkamo dydžio priedą. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus toks priedas nėra ir negali būti laikomas priedu už kvalifikacinę kategoriją, kadangi, kaip minėta, priedai už kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo panaikinti, o, vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 6 dalimi, šie priedai galėjo būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams ir tik statutuose nustatyta tvarka. Nesant Vidaus tarnybos statute atitinkamos normos (nustatytos tvarkos), mokėti priedą už kvalifikacinę kategoriją nebuvo teisinio pagrindo;

29.2. Vidaus reikalų ministerija 2016 m. vasario 1 d. rašte Nr. 630(57) nurodė, kad, jeigu į Rezervą įtrauktų ir nestatutines pareigas einančių pareigūnų darbo užmokestis, apskaičiuotas vadovaujantis VTĮ, yra mažesnis nei nustatytasis iki perkėlimo, jiems, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalimi, turi būti mokamas darbo užmokesčio, nustatyto pagal VTĮ, ir darbo užmokesčio, nustatyto iki perkėlimo, skirtumas (kompensuojamasis priedas). Būtent šis priedas buvo (turėjo būti) mokamas pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 1 d., bet ne priedas už kvalifikacinę kategoriją;

29.3. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2016 m. sausio 1 d. priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai negalėjo būti mokamas, kadangi įstatymai nenustatė šių priedų mokėjimo tvarkos atitinkamu laikotarpiu;

29.4. Policijos departamente gautas Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 22 d. raštas Nr. 1D-5192 „Dėl pareigūnų, įtrauktų į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, darbo užmokesčio“, kuriame pažymėta, kad vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pildant darbo užmokesčio atestatus (pažymėjimus), reikalingus pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms skirti, priedas už kvalifikacinę kategoriją gali būti nurodytas tik tuo atveju, kai jo mokėjimą nustatė Vidaus tarnybos statutas, t. y. tik tuo atveju, kai pareigūnas kaip palankiausius nuosekliai einančius 12 mėnesių nurodo laikotarpį, buvusį iki 2016 m. sausio 1 d. Priedą, mokėtą po 2016 m. sausio 1 d., kompensuojant skirtumą tarp darbo užmokesčio, nustatytojo iki perkėlimo į Rezervą, ir darbo užmokesčio, nustatytojo pagal einamas nestatutines pareigas, laikyti priedu už kvalifikacinę kategoriją ir nurodyti jį pildant darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) nėra teisinio pagrindo;

29.5. Pareiškėja ėjo karjeros valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos pareigas, kurioms, vadovaujantis tuo metu ir iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiomis VTĮ redakcijomis, buvo nustatytas 6,3 pareiginės algos koeficientas. Kadangi Vidaus tarnybos statutas nereglamentavo pareiškėjos, kaip į Rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas einančio pareigūno darbo užmokesčio, ir jos darbo užmokestis, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, turėjo būti nustatomas pagal VTĮ, kuris savo ruožtu nustatė minėtą tikslų ir nekeistiną pareiginės algos koeficientą, Policijos departamentas neturėjo teisinių prielaidų perskaičiuoti pareiškėjos pareiginės algos koeficientą ir juo labiau toliau skaičiuoti ir pagal jį mokėti pareiginę algą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. VSDFV visiškai pritaria teismo sprendime išdėstytiems argumentams ir motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (10.16E)VPE_SP6E-117 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo D. J.“ dalies dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio nustatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (6.5E) I-5813 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-03-06 sprendimo Nr. (10.16E)VPE_SP6E-117“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėja kvestionuoja pensijos dydį, kuris apskaičiuojamas pagal darbo užmokesčio vidurkį ir sprendė, kad pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išduoti darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) ir paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareiškėjai nustatyto darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir šiuo laikotarpiu į darbo užmokesčio vidurkį įtraukti priedą už patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja po įtraukimo į Rezervą ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir jos darbo užmokestis buvo nustatomas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo į pareiškėjos darbo užmokestį įtraukti priedą už kvalifikacinę kategoriją, kurio mokėjimo Valstybės tarnybos įstatymas nenumato; kartu atmestas prašymas įpareigoti Policijos departamentą atlikti veiksmus.

34. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai būnant Rezerve, priedas už kvalifikacinę kategoriją nebuvo įtrauktas į jos pareiginę algą, ji buvo diskriminuojama vien tuo pagrindu, kad buvo įtraukta į Rezervą, o paskyrus pensiją pagal neteisingai apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį pažeistas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėja vidaus tarnybos sistemos pareigūne dirbo nuo 1997 m. liepos 28 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1TE-155 „Dėl D. J. perkėlimo“ pareiškėja nuo 2014 m. balandžio 16 d. buvo įtraukta į Rezervą, perkelta į valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) pareigas. Minėto įsakymo 4 punktu nurodyta, kad pareiškėjai Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 140-TE-110 patvirtinta 1-oji kvalifikacinė kategorija. Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 140-TE-155 „Dėl D. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktu pareiškėja nuo 2019 m. sausio 4 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1TE-1 „Dėl D. J. atšaukimo iš vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo“ nuo 2019 m. sausio 4 d. atšaukta iš Rezervo.

36. Pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, ją skaičiuojant pagal paeiliui ištarnautais 5 tarnybos metais palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį iš laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, jog įtraukus į darbo užmokestį priedą už kvalifikacinę kategoriją, palankiausias laikotarpis pensijai apskaičiuoti būtų 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.; o Policijos departamentui neteisingai apskaičiavus minėto laikotarpio darbo užmokesčio vidurkį, rašant prašymą dėl pensijos skyrimo, pareiškėja negalėjo šio laikotarpio nurodyti kaip palankiausio.

37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su darbo užmokesčiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu padarytomis išvadomis. Vidaus tarnybos statuto (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimą, kompetenciją, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti perkeliamas į nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti nestatutines pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einančio pareigūno tarnybą, išskyrus darbo užmokestį, reglamentuoja šis statutas ir kiti teisės aktai. Šio Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktas ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einantis pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas, o 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka į nestatutines pareigas perkeltam pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas nestatutines pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo (Vidaus tarnybos statuto 28 str. 4 d.).

38. Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visiems tos pačios kategorijos pareigybėms (VTĮ 24 str. 1 d.).VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį arba tarnybinį rangą, už diplomatinį rangą, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos, ėjusios nestatutines, t. y. valstybės tarnautojo, pareigas, darbo užmokestį nuo 2016 m. sausio 1 d. galėjo sudaryti tik šios VTĮ nustatytos darbo užmokesčio dalys: pareiginė alga (kuri yra vienoda visiems tos pačios kategorijos pareigybėms), priedas už stažą Lietuvos valstybei ir priedas už policijos laipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo į pareiškėjos darbo užmokestį įtraukti priedą už kvalifikacinę kategoriją, nes pareiškėjai nuo 2014 m. balandžio 16 d. esant Rezerve ir einant valstybės tarnautojo pareigas, jos darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal VTĮ, o ne pagal Vidaus tarnybos statutą, priedai už kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo panaikinti, o, vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 6 dalimi, šie priedai galėjo būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams ir tik statutuose nustatyta tvarka.

40. Pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo tvarką reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. <...> į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Prašymą skirti pensiją asmuo pateikia šias pensijas administruojančiai įstaigai – nagrinėjamu atveju VSDFV Utenos skyriui – per atitinkamą tarnybą. įstaigą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 p.). Kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama personalo tarnybos <...> parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas (Nuostatų 6.1 p.); darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) (Nuostatų 6.2 p.).

41. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, įtvirtintą Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką, atmestinas, nes laikotarpiu (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.), kuris, pareiškėjos vertinimu, galėtų būti jai palankiausias, pareiškėja neįgijo teisės į priedą už kvalifikacinę kategoriją. Kaip jau minėta, pareiškėjai nuo 2014 m. balandžio 16 d. esant Rezerve ir einant valstybės tarnautojo pareigas, jos darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal VTĮ, o ne pagal Vidaus tarnybos statutą, o vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 6 dalimi, šie priedai galėjo būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams ir tik statutuose nustatyta tvarka.

42. Kartu akcentuotina, kad teisėti lūkesčiai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti įskaitomas priedas už kvalifikacinę kategoriją, kai šis priedas mokamas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad priedas už kvalifikacinę kategoriją pareiškėjai nemokamas nuo 2016 m. sausio 1 d., pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, tačiau, siekiant įgyvendinti Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą pagal einamas pareigas nustatyti darbo užmokestį ne mažesnį nei nustatytasis iki perkėlimo, pareiškėjai susidaręs darbo užmokesčio skirtumas buvo kompensuojamas mokant atitinkamo dydžio priedą. Tačiau šis kompensuojamasis priedas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra priedas mokamas už kvalifikacinę kategoriją. Tokio priedo rūšis nenumatyta nei Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalyje, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nei kituose šių įstatymų straipsniuose. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo jo įskaityti į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti. Taigi pareiškėjos lūkestis, jog skiriant pensiją jos dydis bus apskaičiuojamas įtraukiant kompensuojamąjį priedą kaip neva gaunamą už kvalifikacinę kategoriją į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti yra nepagrįstas, nes jis nekyla iš įstatymo.

43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybė gali pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems dirbantiems asmenims. Diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja diskriminacinių arba su privilegijų suteikimu susijusių nuostatų (Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas). Valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų, kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų, kadangi valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto, jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti ir nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); valstybinių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu – tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

44. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Rezerve esančių pareigūnų diskriminavimu skiriant pensijas, jos teisėtais lūkesčiais, pažymėtina, kad pareiškėja į Rezervą buvo įtraukta ir perkelta į valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) – pareigas jos rašytiniu sutikimu, taigi darytina išvada, jog pareiškėja turėjo žinoti sąlygas, kuriomis ji dirbs, t. y. kad atliks bendrąsias pareigūno pareigas bei nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas, bei kokia tvarka bus mokamas jai darbo užmokestis. Tai, kad pareiškėjai sutinkant pereiti į Rezervą, yra taikomas kitas teisinis reguliavimas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pagal kurį nėra mokamas priedas, susijęs su priedu už kvalifikacinę kategoriją, nesuteikia jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog ji yra diskriminuojama palyginus su kitais pareigūnais, kurie nėra įtraukti į Rezervą, nes šios dvi asmenų grupės yra skirtingoje padėtyje, todėl ir traktuojamos įstatymuose skirtingai.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė