dbce0ae2-314d-453a-a883-8d84be0b838f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė             Civilinė byla Nr. e2A-344-123/2015Teisėjas Gintaras Stonkus             (Proceso Nr. 2-24-3-00297-2014-6)             Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.1.3; 21.4.2.7; 121.19.4; 121.19.7;121.18; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 19 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį atsakovams S. O. V. ir M. V., tretieji asmenys AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VSDFV Klaipėdos skyrius ir notaras G. B. dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir negaliojančio sandorio teisinių pasekmių taikymo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008-06-16 0,1000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį, patvirtintÄ Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro G.

B., registro Nr.GB-3535; taikyti restitucijÄ : pripažinti R. V. ir M. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 0,1000 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo stovinčiu gyvenamuoju namu, statomu pagal 2010-04-08 statybos leidimÄ Nr. SL GN 10-148, bei statytojų teises ir pareigas pagal 2010-04-08 statybos leidimÄ Nr. SL GN 10-148, bei priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008-06-16 ieÅ¡kovė su sutuoktiniu atsakovu M.

V. Å¡io motinai atsakovei S. O. V. pirkimo–pardavimo sandoriu Nr. GB-3535 pardavė savo turtÄ â€“ 0,1000 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype buvo ieÅ¡kovės ir atsakovo M. V. iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų pastatytas, tačiau pilnai neįrengtas, gyvenamasis namas. Å is gyvenamasis namas buvo pastatytas, neturint jokių statybÄ leidžiančių dokumentų. Minėtas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas dėl akių ir dėl apgaulės. Atsakovų apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas M.

V. ieÅ¡kovei melagingai pranešė, jog dėl susidariusių didelių skolų valstybei jų turtui gresia areÅ¡tas, o atsakovė S. O. V. sakė, jog, kai tik ieÅ¡kovė papraÅ¡ys, žemės sklypÄ grÄ Å¾ins jos nuosavybėn atgal. Be to, tikroji pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių valia buvo nukreipta į ieÅ¡kovės ir atsakovo M. V. nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir pastatyto bei neįregistruoto gyvenamojo namo iÅ¡saugojimÄ nuo galimo bÅ«simo areÅ¡to už skolas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas toliau naudojosi parduotu žemės sklypu, iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų įrengė sklype esantį gyvenamÄ jį namÄ , o įrengę, jame apsigyveno, naudojosi juo kaip savininkai, mokėjo jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ keletÄ mėnesių atsakovas M. V. paliko Å¡eimÄ . Siekiant su atsakovu M. V. iÅ¡siskirti ir pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ bei skolas, ieÅ¡kovė atsakovės S. O. V. paprašė grÄ Å¾inti žemės sklypÄ atgal jos ir atsakovo M. V. nuosavybėn, tačiau Å¡i tai daryti atsisakė, be to, ji internete rado skelbimÄ , kad jų namas yra parduodamas. Kadangi atsakovai ieÅ¡kovę apgavo ir ketina pasisavinti jos turto dalį, dėl turto grÄ Å¾inimo su ieÅ¡kove nekalba, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o žemės sklypo 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes sandoris sudarytas dėl akių (CK 1.86 str.), prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.) bei prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu M. V. susituokė 2000-07-01, iki 2007 metų pabaigos jie gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten uždirbtų lėšų bei banko suteikto kredito 2005-05-10 jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 135 000 Lt įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bendrai uždirbtų lėšų atsakovas savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2005-07-22 už 117 000 Lt įsigijo 0,7857 ha dydžio žemės Å«kio paskirties sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, atsakovas 2006-08-04 bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 230 000 Lt įsigijo 0,6576 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. pabaigoje ieÅ¡kovė su atsakovu grįžo gyventi į LietuvÄ , suremontavo turimÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., ir 2007-09-10 jį už 358 600 Lt pardavė. IeÅ¡kovė tuo metu nežinojo, kad už parduotÄ butÄ jie turi susimokėti pajamų mokestį. IÅ¡ už parduotÄ butÄ gautų pinigų viename iÅ¡ padalintų jiems priklausančių sklypų: 0,10 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas statė gyvenamÄ jį namÄ . 2007 m. rugsėjo mėn. jie, Å«kio bÅ«du, pasitelkdami kitų pagalbÄ , iÅ¡pylė namo pamatus, o spalio mėn. iÅ¡mÅ«rijo namo sienas.

Gyvenamojo namo pastatymui (be vidaus apdailos įrengimo) buvo iÅ¡leisti visi už butÄ gauti pinigai. Tam, kad gautų pinigų pabaigti gyvenamajam namui įrengti, 2008-05-26 ieÅ¡kovė su atsakovu pirkėjams K. ir E. Ž. už 90 000 Lt pardavė 0,0929 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 2008-06-12 pirkėjai D. S. už 1 632 Lt pardavė 0,1000 ha dydžio žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po Å¡ių sandorių atsakovas jai pasakė, kad jie yra daug skolingi valstybinei mokesčių inspekcijai už nesumokėtus mokesčius už parduotÄ butÄ ir žemės sklypus, ir kad dėl to gali areÅ¡tuoti jų žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, todėl reikia laikinai, kol jis padengs Valstybinei mokesčių inspekcijai susidariusį įsiskolinimÄ , „fiktyviai“ parduoti žemės sklypÄ , kuriame yra jų gyvenamasis namas jo motinai atsakovei S. O.

V.. IeÅ¡kovės apsisprendimÄ tariamu sandoriu parduoti savo žemės sklypÄ Ä¯takojo ir tai, kad atsakovė S. O. V. žadėjo, kai tik prireiks, žemės sklypo nuosavybę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei su atsakovu M. V. atgal. IÅ¡ atsakovės S. O. V. už parduotÄ Å¾emės sklypÄ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų pinigų 1 632 Lt negavo ir po sutarties sudarymo žemės sklypo neperdavė, t. y. jie toliau naudojosi minėtu žemės sklypu, iÅ¡ savo santuokos metu įgytų lėšų įrenginėjo namÄ ir po kurio laiko (2009 m. sausio mėn.) įsikėlė į jį gyventi.

Po Å¡io sklypo pardavimo atsakovas iÅ¡ santuokos metu įgytų lėšų, gautų už parduotus žemės sklypus, Å«kio bÅ«du įrenginėjo jų gyvenamÄ jį namÄ , t. y. jis UAB „Sanistal“ pirko santechnikos prekes ir jas montavo jų statomame gyvenamajame name. Vėliau, 2008-07-04 ieÅ¡kovė su atsakovu pirkėjui A. A. už 108 200 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimÄ 0,0927 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas gimus dukrai skubėjo įrengti namÄ , iÅ¡ UAB „Celsis“ įsigijo ir name sumontavo vandens Å¡ildytuvÄ , iÅ¡ UAB „Ollo grindys“ įsigijo ir name paklojo grindų dangÄ , su interjero dizainerio pagalba dekoravo sienas, jie pirko baldus, įsirengė ir prie UAB „Jungtis“ pajungė namo apsaugos sistemÄ , ieÅ¡kovė nuolat mokėjo mokesčius UAB „Jungtis“ už techninės saugos paslaugas.

Kadangi pinigų reikėjo namo įrengimui, 2009-07-17 ieÅ¡kovė su atsakovu pirkėjai A. P. už 2 000 Lt pardavė 0,0901 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei 2010-11-04 pirkėjui L. ir D. B. už 80 000 Lt pardavė 0,0927 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovė su atsakovu M. V. 2013 m. atsakovei S. O. V. parduotame žemės sklype, Å¡alia savo gyvenamojo namo, už bendras santuokos metu įgytas lėšas pasistatė 20 kv. m. dydžio pirtį ir Å¡eÅ¡iavietį kubilÄ . 2012 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė su atsakovu M.

V. gavo AB SEB banko praneÅ¡imÄ dėl kredito sutarties nutraukimo, tuomet ji sužinojo, kad atsakovas be jos sutikimo AB SEB banke buvo paėmęs 46 745,25 eurų kreditÄ ir kredito užtikrinimui įkeitęs 0,6576 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Netrukus bankas nutraukė su atsakovu M. V. kredito sutartį ir perdavė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstoliui, dėl ko buvo areÅ¡tuoti jų likę neparduoti žemės sklypai. 2013 metų pradžioje ieÅ¡kovė sužinojo, kad už tai, jog nesumokėjo valstybei mokesčių už parduotÄ butÄ ir žemės sklypus, ji valstybei tapo skolinga dideles pinigų sumas.

Nurodė, kad visi minėti tvarkomi gyvenamojo namo statybos dokumentai rodo, kad atsakovė S. O. V. siekia įsiteisinti ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenamÄ jį namÄ .Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. 55,40 Lt (16 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad CK 1.80 str., 1.81 str. numatyti sandorių negaliojimo pagrindai byloje esančių duomenų pagrindu neįrodyti.

Vertindamas dėl sandorio galimo negaliojimo CK 1.86 str. pagrindu, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Å alys Å¡iuo sandoriu ne tik siekė sukurti teises ir pareigas, bet jos buvo realiai sukurtos: ginčo žemės sklypas perduotas atsakovei S. O. V., ji, nuosavybės teise valdydama šį žemės sklypÄ , kreipėsi į atitinkamas instancijas dėl statybos leidimo gavimo, dar 2008-06-16 įgaliojo savo sÅ«nų R.

U. atstovauti jai VÄ® Registrų centre įregistruojant nuosavybės teise jai priklausantį 0,1000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), kreiptis dėl statybos į įvairias institucijas, gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , gauti statybos projektÄ ir t. t., be to, pati sudarė sutartį su liudytoju R. S. dėl santechninių darbų atlikimo jos name. Atsakovas M. V. bei atsakovė S. O. V. neneigė tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su M. V. įrenginėjo namÄ , jie patvirtino, kad taip ir buvo nuspręsta, kad name gyvens V.

Å¡eima, o atsakovei bus įrengtas tik vienas kambariukas. Atsakovė patvirtino, kad Å¡i sÄ lyga buvo įvykdyta, nes name įrengtas jai atskiras kambarys su atskiru įėjimu. Taigi, Å¡alių veiksmai po sutarties sudarymo patvirtina ne ketinimÄ sudaryti tik iÅ¡orinį sandorio vaizdÄ , bet rodo to sandorio vykdymÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė sandorio negaliojimo CK 1.86 str. pagrindu neįrodė. Vertindamas galimÄ sandorio negaliojimÄ CK 1.91 str. pagrindu, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad sandoris buvo sudarytas vien dėl to, jog turtas nebÅ«tų areÅ¡tuotas dėl bÅ«simų iÅ¡ieÅ¡kojimų ir nebÅ«tų prarastas turtas, kadangi iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu yra registruotos 2173/4388 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuriam yra apribota disponavimo teisė ir atsakovo vardu registruotas 0,0600 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat yra apribota disponavimo teisė, todėl jeigu ieÅ¡kovė ir atsakovas bÅ«tų turėję tokį sandorio sudarymo motyvÄ , tikėtina, kad Å¡alys bÅ«tų perleidusios visÄ savo vardu registruotÄ turtÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, neįrodė, jog sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, kad sandoris sudarytas tik dėl akių ir prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, todėl nenustatyta pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, dėl to ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atmetė.             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R.

V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, teismas nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes vertindamas kai kuriuos raÅ¡ytinius įrodymus klaidingai nustatė juose užfiksuotas aplinkybes, nenustatė kai kuriuose įrodymuose esančių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, daugelio pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nepripažino įrodymais, ir sprendime nepasisakė, kodėl jų nelaiko įrodymais.

Teismas, be kita ko, nevertino ieÅ¡kovės patektų foto nuotraukų, VÄ® Registrų centro ortofoto nuotraukos, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl namo statybos laiko, bei kvitų, kuriais siekta įrodyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė su atsakovu M. V. statė ginčo namÄ , jį įrengė ir mokėjo namo iÅ¡laikymo mokesčius, o ne S. O. V., tačiau teismas jų nepripažino įrodymais. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktas penkias jungtinės veiklos sutartis ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie galimumÄ ieÅ¡kovei su atsakovu M.

V. iÅ¡ gautų lėšų pasistatyti namÄ . Teismas neteisingai nustatė už 1998-11-04 ir 2005-01-14 parduotus žemės sklypus S. O. V. gautas sumas. UAB „Dainiai“ pažyma neįrodo, kad nurodyta dividendų suma atsakovei S. O. V. buvo iÅ¡mokėta. Teismas neatsižvelgė į bendrÄ ieÅ¡kovės R. V. ir M. V. už parduotÄ turtÄ ir iÅ¡ kitų pajamų gautÄ sumÄ iki ir po ginčo sandorio sudarymo, įrodančiÄ , kad jie turėjo realiÄ galimybę namÄ pasistatyti. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė S. O.

V. yra invalidė, ligota, senyvo amžiaus, gauna mažas pajamas ir turi didelių iÅ¡laidų savo buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui. Taip pat mano, kad teismas neteisingai įvardijo ieÅ¡kovės pusbrolį M. M., ieÅ¡kovės pusbrolio žmonÄ V. M. ir ieÅ¡kovės mamos seserį L. M. artimais giminaičiais ir neteisėtai kritiÅ¡kai įvertino jų parodymus bei darydamas iÅ¡vadas į juos neatsižvelgė. Nurodo, kad liudytojas R. S. įmonę UAB „Stademas“ pardavė tuo metu, kai ginčo namas net nebuvo pradėtas statyti ir žemės sklypas nebuvo parduotas atsakovei, todėl jis faktiÅ¡kai negalėjo kaip įmonės direktorius sudaryti sutarties dėl santechnikos darbų atlikimo su S. O.

V., o tokios sutarties teismui nei jis, nei atsakovai nepateikė. Teigia, kad Å¡ioje byloje atsakovai neįrodė savo atsikirtimų. Sudarant žemės sklypo perleidimo sandorį buvo neaptartas statinių – gyvenamojo namo ir pirties nuosavybės perėjimo klausimas. Nors įstatymas draudžia disponavimÄ savavaliÅ¡kais statiniais (CK 4.103 str. 1 d.), atsakovė S. O. V. 2010-04-08 gavo statybos leidimÄ . Taigi tai, kad ginčo sandoriu perėjo savavaliÅ¡kų statinių nuosavybės teisė atsakovei S. O.

V., patvirtina jo prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas netyrė, ar sandoris prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinyje nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms, nei ex officio, ar ginčo sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.395 str. 1 d. ir 6.396 str. 1 d. nuostatoms. Teismas netyrė, ar ginčo sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nors tokiose bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, ir motyvuose dėl to nepasisakė. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , vertindamas dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 str. pagrindu, nes Å¡iuo klausimu neįvertino, jog realiai turtas (žemės sklypas ir jame esantys pastatai) nebuvo perduoti atsakovei S. O.

V., kad atsakovė S. O. V. nemokėjo ginčo žemės sklypo ir namo iÅ¡laikymo mokesčių, kad ginčo name ji niekada negyveno, o gyveno ieÅ¡kovė ir atsakovas M. V., kurie po ginčo sandorio sudarymo toliau namÄ Ä¯renginėjo ir į jį įsikėlė gyventi. Siekis sudaryti neteisėtÄ sandorį – parduoti žemės sklypÄ , nuslepiant jame stovinčius pastatus, jau įrodo sandorio tariamumÄ (sudarymÄ dėl akių). Teigia, kad teismas netyrė atsakovės panaudotos apgaulės prieÅ¡ ieÅ¡kovę fakto, neatsižvelgė į tai, kad atsakovų apgaulė prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo nukreipta, siekiant ne vien žemės sklypo, o vertingesnio turto – ginčo žemės sklype esančio namo ir pirties.

Teismas turėjo tirti notaro veiksmus, atliktus prieÅ¡ sandorio tvirtinimÄ , t. y. ar notaras nustatė tikruosius Å¡alių ketinimus. IeÅ¡kovės nuomone, teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 str. ir CK 1.81 str. pagrindu yra be motyvų, o teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 str. ir 1.91 str. pagrindu yra trumpai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai motyvuotas, iki galo ir objektyviai neiÅ¡tyrus visų įrodymų, tad turi bÅ«ti konstatuotas CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas esantis be motyvu.

Be to, teismas sprendime visiÅ¡kai neiÅ¡sprendė antrojo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo, todėl tai turėtų bÅ«ti laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, remiantis CPK 329 str. 2 d. 7 p.             Atsiliepimu atsakovai M. V. ir S. O. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nei civilinės teisės, nei logikos požiÅ«riu tas pats sandoris negali negalioti ir CK 1.86 str., ir 1.91 str. pagrindu.

Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Nesutinka su ieÅ¡kovės tvirtinimu, kad R. S. jokių darbų neatliko ir jo parodymai melagingi, R. V. teismo posėdžio metu prieÅ¡taravimų ir pastabų dėl liudytojo nurodytų aplinkybių neiÅ¡reiÅ¡kė, t. y. neginčijo, jog jis atliko santechnikos darbus bei jam S. O. V. sumokėjo nurodytÄ sumÄ pagal sudarytÄ rangos sutartį. Å alių veiksmai po sutarties sudarymo patvirtina ne ketinimÄ sudaryti tik iÅ¡orinį sandorio vaizdÄ , bet rodo to sandorio vykdymÄ .

Be to, ieÅ¡kovė nuslėpė savo tikruosius ketinimus nuo notaro, t. y. elgėsi neprotingi ir nesÄ Å¾iningai, puikiai suprato savo veiksmų esmę ir prasmę. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ieÅ¡kovė nesuprato sudaromo sandorio esmės bei buvo apgauta atsakovų. Atsakovų nuomone, sandoris dėl žemės sklypo pardavimo buvo sudarytas nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės, nes ieÅ¡kovė pati, neverčiama pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kad ji žinojo jog S. O.

V. seniai norėjo persikelti gyventi Å¡alia (duomenys neskelbtini), todėl, žinodama, kad M. V. su ieÅ¡kove turi žemės sklypų, pasiÅ«lė jiems statytis gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ jos lėšų, bet su sÄ lyga, kad jai senatvėje bus skirtas vienas kambarys iki gyvos galvos. R. ir M. V. savo lėšomis prisidėjo prie Å¡io namo iÅ¡laikymo, t. y. mokėjo mokesčius už elektrÄ , pasistatė pirtį, Å¡ilumos katilÄ bei kondensavimo įrenginį, kadangi realiai ruošėsi visi Å¡iame name gyventi pagal iÅ¡ anksto suderintÄ susitarimÄ su S. O.

V.. IeÅ¡kovės argumentai, kad 2008-06-16 žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo vykdoma paneigti nekilnojamojo turto registro duomenimis bei perdavimo–priėmimo aktu. IeÅ¡kovės vienas po kito sudaryti sandoriai, kuriais Å¡i pirko bei pardavė žemės sklypus, keitė jų tikslines paskirtis, skolinosi lėšas ir pan., atsižvelgiant į jos amžių, iÅ¡simokslinimÄ , versliÅ¡kumÄ , sudaro pagrindÄ tvirtinti, kad ji suvokė sudaromo sandorio esmę ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad priimant sprendimÄ padaryta kitų procesinių pažeidimų.Atsiliepimu trečiasis asmuo notaras G.

B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu parduotame žemės sklype statinių nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Statiniu, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., gali bÅ«ti laikomas tik suformuotas nekilnojamasis daiktas. Nei statybinės medžiagos, nei statybinės konstrukcijos negali bÅ«ti laikomos statiniu. Statinys gali bÅ«ti laikomas nekilnojamuoju daiktu tik tuomet, kai nustatyti jo kadastro duomenys ir yra priimtas sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Notarui tvirtinant sandorį nebuvo nustatyta pagrindo laikyti, kad žemės sklype gali bÅ«ti statinių arba kad jame yra vykdomi kokie nors statybos darbai.

Statinių nebuvimo faktÄ patvirtina ir atsakovės pareiÅ¡kimas sutarties 6.1 punkte, kad ji iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo anksčiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas atitinka keliamus reikalavimus, dėl nekilnojamojo daikto pretenzijų neturi. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad notaras sutartyje turėjo aptarti savavaliÅ¡kos statybos, apie kuriÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, nuosavybės perėjimo klausimÄ . Å is apeliantės argumentas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 4.103 str. 1 d.).

Remdamasis CK 6.395 str. 1 d., teigia, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, jog sutartyje privalėjo bÅ«ti nuostata, kuria Å¡alys patvirtina, jog parduodamame žemės sklype nėra statinių (pastatų). Nurodo, kad savo pareigas atliko tinkamai, laikėsi visų jam keliamų atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimų, iÅ¡siaiÅ¡kino tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , patikrino informacijÄ Å¡alių pateiktuose dokumentuose bei valstybiniuose registruose ir, nenustatęs jokių Å¡alių valios ar teisinių kliūčių, Å¡iÄ sutartį patvirtino.

Remdamasis CPK 312 str. teigia, kad apeliantė savo apeliaciniu skundu peržengia ieÅ¡kinio ribas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas netyrė ir sprendime nenurodė, kodėl sandoris neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytoms CK 6.225 str. 1 d., 6.158 str., 1.5 str. imperatyvioms įstatymo normoms.

Teismui Å¡ito neatlikus, lieka nepagrįstai praturtėjusi atsakovė S. O. V., kuri tik už 1 632 Lt įsigijo žemės sklypÄ , kurio rinkos vertė tuo metu buvo 143 758 Lt, su gyvenamuoju manu ir pirtimi. Mano, kad teismo padaryta galutinė iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, yra neteisėta, kadangi teismas turėjo Å¡ioje dalyje daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , t. y. iÅ¡vadÄ , ar sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, ar neprieÅ¡tarauja (CK 1.80 str.), o ne daryti iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo.

Teismas netyrė, ar žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Mano, kad vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., turi būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kad sprendimas yra be motyvų. Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-06-16 sudaryta notarine pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) M.

V. ir R. V. (pardavėjai) pardavė S. O. V. (pirkėjai) (duomenys neskelbtini) esantį 0,1000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), už 1 632 Lt (t. 1, b. l. 57–60). Minėtas ginčo žemės sklypas 2008-06-16 perdavimo–priėmimo aktu perduotas pirkėjai S. O. V. (t. 1, b. l. 61–62). Sandoris sudarytas R. V. ir M. V. esat santuokoje (t. 1, b. l. 16). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė minėtÄ 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiu sandoriu kaip prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), sudarytÄ dėl akių (CK 1.86 str.), prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir sudarytÄ dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

Pripažinus Sutartį negaliojančiu sandoriu prašė taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti R. V. ir M. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 0,1000 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo stovinčiu gyvenamuoju namu, statomu pagal 2010-04-08 statybos leidimÄ Nr. SL GN 10-148, bei statytojų teises ir pareigas pagal 2010-04-08 statybos leidimÄ Nr.SL GN 10-148. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 str. pagrindu.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl akių. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai tyrė ir vertino liudytojų bei atsakovų parodymus byloje. CK 1.86 str. 1 d. numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl sandorio pripažinimo tariamuoju sÄ lygų, pažymima, kad tokių tariamųjų sandorių atveju Å¡alių valios apskritai nėra arba tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . Tad fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas.

Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad tikroji ginčijamos pirkimo­â€“pardavimo sutarties Å¡alių valia buvo siekis iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės ir atsakovo M. V. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir pastatytÄ , bet neįregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ â€“ nuo galimo bÅ«simo areÅ¡to už skolas.

Tuo tarpu atsakovai teigė, kad namÄ Å½emės sklype statė ne sutuoktiniai R. ir M. V., o atsakovo motina S. O. V. iÅ¡ sukauptų santaupų, o M. ir R. V. stengėsi padėti S. O. V. pasistatyti ir įsirengti namÄ , kadangi pagal žodinį susitarimÄ buvo susitarta, kad S. O. V. ateityje perleis šį namÄ abiem sutuoktiniams ir iki gyvenimo pabaigos naudosis viena namo patalpa. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad pirko Žemės sklypÄ , leido vaikams statytis namÄ , jie neturėjo pinigų, iÅ¡ kurių galėjo vieni statytis, ji pasiÅ«lė jiems, kad duos pinigų, nes gyvena viena ir norėjo senatvėje persikelti gyventi Å¡alia (duomenys neskelbtini), nes čia gyvena jos sesuo (K.), brolis gyveno iki mirties, gyvena dukterėčia ir sÅ«nus.

Nors apeliantės nurodomi liudytojai – M. M. (ieškovės pusbrolis), V. M. (ieškovės pusbrolio žmona) ir L. M. (ieškovės mamos sesuo) nelaikytini artimais giminaičiais CK 3.135 str. prasme, tačiau yra susiję asmeniniais ryšiais su ieškove. Vadovaujantis CPK 177 str. 1–2 d., liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu nustatomi faktiniai duomenys civiliniame procese. Ištyrus minėtų liudytojų duotus parodymus, paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, CPK 185 str. nustatyta tvarka juos vertinant kartu su kitais įrodymais byloje, minėti duomenys nelaikytini pakankamais įrodyti ieškovės argumentus dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.86 str. pagrindu.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pardavėjai pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį faktiÅ¡kai siekė perduoti ir perdavė žemės sklypÄ pirkėjai S. O. V., o Å¡i perduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priėmė ir sumokėjo už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (CK 6.305 str.). 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte pardavėjai M. ir R. V. patvirtino, kad atsakovė už nekilnojamÄ jį daiktÄ sumokėjo sutarties kainÄ , t. y. kad 1 632 Lt jie iÅ¡ pirkėjos gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, o Å¡is pareiÅ¡kimas kartu yra ir pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotÄ anksčiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nekilnojamųjų daiktų perdavimas ir jų priėmimas buvo įformintas pardavėjų ir pirkėjos pasiraÅ¡ytu priėmimo–perdavimo aktu, t. y. atsakovei S. O. V. perėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ (CK 6.393 str. 4 d., 6.398 str.). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad įraÅ¡as apie atsakovės S. O. V. nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu įtrauktas nuo 2008-07-01 (t. 1, b. l. 172–173).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė S. O. V. 2007-08-21 užsisakė UAB „Jungtinių pajėgų namai“ vienbučio gyvenamojo namo projektÄ , adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158–161). S. O. V. 2008-06-16 iÅ¡duotu notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo R. U. atstovauti jai VÄ® Registrų centre įregistruojant nuosavybės teise jai priklausantį 0,1000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), kreiptis dėl statybos į įvairias institucijas, gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , gauti statybos leidimÄ , statybos projektÄ ir t. t. (t. 1, b. l. 155-157). 2008-12-15 užsakovei S. O.

V. iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas vieno buto gyvenamajam namui sklype (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 162). 2010-04-08 atsakovei S. O. V., kaip statytojai, iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. SL GN 10-148 vieno buto gyvenamojo namo statybai (t. 1, b. l. 163). Užsakovei S. O. V. parengtas sklypo planas su inžineriniais tinklais (t. 1, b. l. 165). 2009-10-19 R. U. pagal įgaliojimÄ S. O. V., kaip statytojos, vardu sudarė statinio statybos techninės priežiÅ«ros sutartį su V.

J. (t. 1, b. l. 164). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl ženkliai mažesnės pardavimo kainos. Nustatyta, kad tuo pačiu metu, t. y. 2008-06-12 pirkimo–pardavimo sutartimi M. ir R. V. pardavė 0,1000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), D. S. taip pat už 1 632 Lt (t. 1, b. l. 53–56). Nors apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime neįvertinta, kad Žemės sklypas atsakovei S. O. V. parduotas su statiniais – gyvenamuoju namu ir pirtimi, tačiau ieÅ¡kovės ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjai parduoda Žemės sklypÄ , jokie pastatai Sutartyje nenurodyti.

Šalys tarpusavio teises ir pareigas nustato savo nuožiūra (CK 6.156 str.), tad yra pagrindas vertinti, kad sudaromo sandorio suma sandorio šalims – ir ieškovei, ir atsakovams – buvo priimtina. Apeliantė teigia, kad realiai turtas nebuvo perduotas atsakovei S. O. V., ji nemokėjo žemės sklypo ir namo išlaikymo mokesčių, jame niekada negyveno, o gyveno ieškovė ir atsakovas M. V.. Apeliantė nurodo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas M. V. sudarinėjo sutartis dėl namo statybos, įrengimo priežiūros, mokėjo namo mokesčius.

Tačiau atsakovai byloje neneigė aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su M. V. įrenginėjo namÄ , tačiau nurodė, kad tai daryta žodinio susitarimo su S. O. V. pagrindu, nutarus, kad name gyvens R. ir M. V. Å¡eima, o atsakovei bus įrengtas vienas kambarys, tad apeliantės nurodytos aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina ginčijamo sandorio tariamumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo gyvenamojo namo statybos metu liudytojas R. S. buvo pardavęs įmonę UAB „Stademas“, tačiau apeliantė nepaneigė atsakovų ir Å¡io liudytojo argumentų, kad jis dalyvavo statybos procese, nurodytus santechnikos įrengimo darbus atliko.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčija 2008-16-16 sandorį dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo.

Pažymėtina, kad statybos leidimas atsakovei S. O. V. iÅ¡duotas dar 2010-04-08, tačiau ieÅ¡kovė į teismÄ dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo kreipėsi tik 2014-02-17, t. y. praėjus ženkliam laiko tarpui, kuriuo Žemės sklypas priklausė atsakovei S. O. V. nuosavybės teise. Tad aplinkybė, kad atsakovė S. O. V. ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu gyvenamajame name negyveno, esant duomenims apie atsakovės paminėtÄ Å¾odinį Å¡alių susitarimÄ , bei atsakovės leidimÄ ieÅ¡kovų veiksmams bei įvertinus kitų duomenų byloje visuma, nelaikytina pakankama pagrįsti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tariamumÄ , kadangi vertintina, jog tokios aplinkybės Å¡alis tenkino.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡alių valia ir siekis buvo sukurti civilines teises ir pareigas – perleisti Žemės sklypÄ atsakovei.

Atitinkamos civilinės teisės ir pareigos buvo realiai įgytos ir sukurtos: Žemės sklypas buvo perduotas atsakovei S. O. V., o ji, valdydama šį Žemės sklypÄ nuosavybės teise, kreipėsi į atitinkamas instancijas dėl statybos leidimo, ėmėsi kitų su statybos darbais susijusių veiksmų, t. y. savo teisėmis naudojosi, turėjo teisėtų interesų. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir įvertinusi įrodymų byloje visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo ginčijamÄ sandorį pripažinti tariamuoju ir negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, o kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Å¡iuo aspektu nepaneigia.

             Dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 str. pagrindu.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovų panaudotos apgaulės prieš ieškovę fakto, neatsižvelgė į tai, kad atsakovų apgaulė prieš ieškovę buvo nukreipta, siekiant ne vien Žemės sklypo, bet ginčo Žemės sklype esančio namo ir pirties. CK 1.91 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡ioje teisės normoje vartojama apgaulės sÄ voka, bÅ«dingi požymiai: apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

Esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kovės reikalavimui pripažinti 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis sudarytas dėl apgaulės, byloje tirtina ir vertintina, ar atsakovai atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti.

Taip pat vertintinas ir ieÅ¡kovės elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek sudarant sandorį bei po jo sudarymo. Sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti buvus apgaulės faktÄ , abiejų Å¡alių veiksmai vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad sudarant ginčijamÄ sandorį atsakovas M.

V. ieÅ¡kovę apgavo iÅ¡ esmės dėl už jau tuo metu buvusį parduotÄ turtÄ (butÄ ir du žemės sklypus) valstybei priklausiusio mokėti mokesčių dydžio – atsakovas ieÅ¡kovei teigė, jog mokesčiai yra dideli, t. y. apie keliasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, ir kad jie sumokėti Å¡ių mokesčių tuo metu negali, nes pinigai jiems labai reikalingi komunikacijoms įvesti bei jų gyvenamam namui įrengti, kadangi jie neturi kur gyventi. IeÅ¡kovė, 2013 m. gavusi iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijÄ , pamatė, kad tuo metu ji Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga tik keliolika tÅ«kstančių litų, todėl suklaidinta suma, ieÅ¡kovės teigimu, buvo esminė jai apsisprendžiant sudaryti sandorį.

Atsakovai su Å¡iais argumentais nesutiko ir teigė, kad visos sandorio Å¡alys laisva valia, suvokdamos situacijÄ , pasirašė Sutartį. IÅ¡tyrus bylos duomenų visumÄ , vertintina, kad ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių nėra pagrindo laikyti tyčiniu suklaidinimu dėl esminių sandorio aplinkybių ir kad Sandoris sudarytas vien dėl tokių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo sutuoktiniai ieÅ¡kovė R. V. ir M. V. lėšų turėjo, t. y. ieÅ¡kovės teigimu, už parduotÄ turtÄ ir iÅ¡ kitų pajamų gautÄ suma iki sandorio sudarymo sudarė 626 232 Lt, o komunikacijas žmonėms atsakovas M.

V. vedė gauto avanso lėšomis. 2006-07-26 sudaryta kredito sutartimi Nr. 0450618071267-50, atsakovas M. V. iÅ¡ AB SEB banko paėmė 46 745,25 Eur kreditÄ Å¾emės sklypo pirkimui, prievolės pagal sutartį įvykdymas užtikrintas įkeitus nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30–38, t. 2, b. l. 8–20). Be to, iÅ¡ byloje esančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-04-09 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AC2-16 ir kitų bylos duomenų matyti, kad apeliantė iki ginčijamo Sandorio sudarymo turėjo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo patirties (t. 1, b. l. 48–56; 128–154; t. 3, b. l. 51–52).

Taip pat ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovo apgaulė pasireiÅ¡kė ir tylėjimu – atsakovas M. V. žadėjo mokesčius valstybei sumokėti vėliau, tačiau jų ir toliau nesumokėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Sandorio sudarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį ieÅ¡kovė pretenzijų nereiÅ¡kė. Tai, kad Å¡alių santykiai buvo geri patvirtina ir aplinkybė, jog S. O. V. notaro patvirtintu 2011-03-16 įgaliojimu įgaliojo R. V. tvarkyti, naudoti, valdyti atsakovės vardu registruotÄ Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypÄ (t. 2, b. l. 194–195).

Be to, iÅ¡ bylos duomenų apie po ginčijamo sandorio sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, kad ir po ginčijamo sandorio sudarymo R. V. su sutuoktiniu M. V. pardavė kitus nekilnojamojo turto objektus, iÅ¡ to gavo lėšų, kuriomis galėjo laisvai disponuoti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliantės amžių, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė nesuprato/negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės, sudarymo aplinkybių ir priimamų įsipareigojimų masto ar apimties, teisinių pasekmių, o ieÅ¡kovės laisva valia nebuvo sudaryti tokį sandorį, kokį sudarė.

Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir aplinkybės, kad S. O. V. įgaliojimas atsakovo broliui R. U. iÅ¡duotas ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ , o namo projektas S. O. V. vardu padarytas 2007 m. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, ir kaip nepagrįstÄ atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti Sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Dėl sandorio negaliojimo 1.80 str. pagrindu.CK 1.80 str. 1 d. numato, kad sandoris, prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja.

Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms – reikalavimui civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.), pareigai sutartinių santykių Å¡aliai elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str.), pareigai sudarant sutartis nepažeisti pagrindinių sutarčių teisės principų (CK 6.225 str. 1 d.); be to, baigiamųjų kalbų metu buvo praÅ¡oma ex officio konstatuoti ginčijamo Sandorio prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms CK 6.395 str. 1 d. ir CK 6.396 str. 1 d. nuostatoms.

IÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymų byloje visumÄ bei nustačius, kad sandoris sudarytas Å¡alių laisva valia, siekiant sukurti teisines pasekmes ir faktiÅ¡kai jas sukÅ«rus, taip pat nenustačius aplinkybės, jog sutartį ieÅ¡kovė sudarė dėl apgaulės ir atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės pricipai. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Sandorio prieÅ¡taravimo CK 6.395 str. 1 d. ir CK 6.396 str. 1 d. nuostatoms.

CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Atmestini skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl statinio statybos laiko.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3–4 d.).

IeÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu statybos bÅ«du sukurtas daiktas – gyvenamasis namas – buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi M. ir R. V. pardavė S. O. V. Žemės sklypÄ . Pažymėtina, kad sudarydama ginčijamÄ sandorį bÅ«tent pati apeliantė kartu su atsakovu M. V. buvo pardavėjai. Tad ieÅ¡kovei teigiant, jog ji su atsakovu M. V. iki ginčijamo sandorio sudarymo statėsi gyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi ir galimybę esant tokioms aplinkybėms imtis veiksmų dėl nebaigtos statybos įregistravimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra, tad vertintina, jog ginčijamas sandoris atitiko sutarties Å¡alių valiÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl notaro netinkamai atliktų veiksmų Å¡iuo aspektu, be to, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimų ir argumentų dėl netinkamai atliktų notaro veiksmų. Ginčijamos 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutarties 4.1–4.3 punktuose Å¡alys patvirtino, kad sudaromas sandoris atitiko Å¡alių valiÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius CK 6. 395 str. 1 d. ir atitinkamai CK 6.396 str. 1 d. nuostatų pažeidimo, atmestini apeliantės argumentai dėl ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo CK 1.80 str. pagrindu.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 str. pagrindu.CK 1.81 str. 1 d. numato, kad vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi sutarties Å¡alių ketinimai. Ä®statyme neatskleistas formuluotės vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje E Nr. 3K-3-617/2008; 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).

„VieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenustatė teisinio pagrindo taikyti minėtÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.Remiantis CK 1.81 str., turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė neįrodė sutarties šalis turėjus tokių ketinimų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nagrinėjamu atveju pati ieškovė buvo ginčijamo sandorio šalis ir pati siekė nekilnojamojo turto perleidimo atsakovei. Byloje nenustatyta CK 1.80 str., 1.86 str. ir 1.91 str. taikymo pagrindų, t. y. kad 2008-06-16 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar būtų buvusi sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), ar dėl apgaulės. Iš anksčiau paminėtų bylos duomenų apie atsakovės S. O.

V. ir jos vardu atliktus veiksmus, atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad sandoris buvo realiai įvykdytas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad tiek ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu, tiek atsakovo vardu yra įregistruoto po santuokos sudarymo įgyto nekilnojamojo turto, kuriam apribota disponavimo teisė (t. 3, b. l. 22–26), tai sudarė pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovės argumentus, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas vien dėl to, kad nebÅ«tų prarastas turtas.

Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta teisinio pagrindo pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , numatytÄ CPK 329 str. 2 d. 4 p., t. y. kad dalyje dėl reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 str. ir 1.81 str. nuostatas sprendimas yra be motyvų. Pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Byloje nustačius, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad vertinant reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 str. ir 1.91 str. pagrindais iš esmės atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Nors dėl apeliantės nurodomų kitų reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. ir 1.81 str. pagrindais sprendimo motyvuojamoji dalis nėra iÅ¡sami, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas be motyvų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esant ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei. BylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka nenustatyta, kad Å¡i bylos dalis iÅ¡spręsta neteisingai, tad darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ atmesti Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 7 p., t. y. jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismui nenustačius pagrindų pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu panaikinti ieÅ¡kovės ginčijamÄ 2008-06-16 pirkimo–pardavimo sutartį, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė visiÅ¡kai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu nebuvo iÅ¡spręstas antrasis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutartimi apeliantei R.

V. iki sprendimo priėmimo atidėtas 422 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. valstybei priteisina 122,22 Eur (422 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 84 str.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

V. 122,22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei. Kolegijos pirmininkė             Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė             Kolegijos teisėjos             Irma Čuchraj              Erika MisiÅ«nienė