2025-12-10 Nr. AB-22366-3-64-3-02201-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-517-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02201-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – I. G., K. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SPR5-14706 (14.4 E) (toliau – ir Kauno skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SPR4-15659 (14.5 E) (toliau – ir Klaipėdos skyriaus sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-375 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą – administracinį pastatą su gyvenamaisiais butais, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas Kauno skyriaus sprendimu ir Klaipėdos skyriaus sprendimu, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo, taip pat atmetė skundą, bet pakeitė Kauno skyriaus sprendimo pagrindą.

2.2. Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad 1993 metais buvo atliktas Pastato paprastasis remontas, kurio metu perplanuotos patalpos, pakeista fasado išvaizda (vietoj durų įrengti nauji langai ir pan.), praplėstas rūsys (įrengtas požeminis rūsys). Atsakovas vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau nei buvo atlikti minėti Pastato pakeitimai. Kauno skyriaus sprendimas, Klaipėdos skyriaus sprendimas ir Komisijos sprendimas yra neteisėti, nes teisės aktai neturi atgalinės galios. Atsakovas nesivadovavo teismų praktika ir pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą.

2.3. Komisija sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atliekamiems statybos darbams turi būti taikomi jų atlikimo metu galioję teisės aktų reikalavimai, tačiau Komisija nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra aiški darbų užbaigimo data. Komisija nevertino pateiktų Šiaulių statybos tresto archyvinių dokumentų, nukrypo nuo bylos esmės, priėmė nemotyvuotą ir šališką sprendimą.

2.4. Atsakovo pasisakymai dėl įgaliojimo atitikties šiuo atveju neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, nes Komisijai buvo pateiktas įgaliojimo originalas, siekiant išvengti tolesnių diskusijų šiuo klausimu. Komisija šį originalą grąžino pareiškėjui.

2.5. Pareiškėjas neturėjo pateikti deklaracijos apie statybų užbaigimą, nes jis neatliko jokių statybų.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Kauno skyriaus sprendimas ir Klaipėdos skyriaus sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėjo kartu su 2023 m. birželio 22 d. prašymu pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (toliau – ir Kadastro byla) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pateikta deklaracija nepatvirtina požeminio rūsio įrengimo teisėtumo ir atliktų statybos darbų užbaigimo, o pateiktas įgaliojimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (nepateiktas teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintas nuorašas). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėtų sprendimų, pagrįstai jį atmetė.

4.2. Pareiškėjas Komisijai pateikė papildomus dokumentus: Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 72 „Dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo“ ir Šiaulių statybos tresto kontoros finansinės apskaitos dokumentus. Šie dokumentai nebuvo pateikti kartu su 2023 m. birželio 22 d. prašymu, todėl Komisija, spręsdama vėliau kilusį ginčą, negalėjo jų vertinti, nes Komisija įgaliota patikrinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą jiems pateiktų dokumentų pagrindu.

4.3. Juridinių asmenų finansinės apskaitos dokumentai nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnyje numatyti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų suformavimą ir daiktinių teisių į juos atsiradimą.

4.4. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog jis pateikė tinkamą įgaliojimą. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, nurodė 2023 m. balandžio 27 d. įgaliojimą Nr. T/1/2023, išduotą teisininkui Ramūnui Jankauskui, kurio originalas buvo pateiktas Komisijai. Kauno skyriaus sprendime ir Klaipėdos skyriaus sprendime buvo vertintas pareiškėjo išduotas 2023 m. birželio 22 d. įgaliojimas Nr. 1/2023 matininkei J. Ž., kuri užpildė 2023 m. birželio 22 d. parengtą deklaraciją apie statinio(-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) (toliau – ir Deklaracija). Komisija nustatė, kad į informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) kartu su Deklaracija buvo įkelta pareiškėjo generalinio direktoriaus H. E. matininkei J. Ž. 2023 m. birželio 22 d. išduoto įgaliojimo kopija, todėl laikytina, kad Deklaraciją pasirašiusio asmens įgaliojimas nepatvirtintas elektroniniu parašu (nepatvirtinta kopija).

4.5. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas pažeidė lex retro non agit principą. Pareiškėjo pateikti duomenys apie Pastato statybos darbus, jų atlikimo laiką yra prieštaringi: pateiktoje Kadastro byloje užfiksuota statybos darbų užbaigimo data – 1993 metai, pareiškėjas skunduose nurodo, kad Pastato statybos darbai buvo atlikti iki 1990 m. kovo 11 d., o Komisijos išnagrinėti Pastato archyvinės kadastro ir registro dokumentų bylos duomenys rodo, kad šie duomenys nebuvo užfiksuoti net daug vėliau – 1996 m. sausio 24 d. atliktų pareiškėjui priklausančių patalpų kadastrinių matavimų metu. Atsižvelgdama į tai, Komisija pakeitė Kauno skyriaus sprendimo motyvus, nurodydama, kad pateikta Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, nes negalima nustatyti tikslios Pastato statybos darbų atlikimo datos, o kartu ir tokių statybos darbų užbaigimui taikytinų teisės aktų reikalavimų.

4.6. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo pateikti Deklaracijos, nes jis neatliko statybos darbų. Atsižvelgiant į šiuos teiginius, neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo pateikęs šį dokumentą.

II. 7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Talša“ skundą.

8. Teismas nustatė:

8.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. pateikė prašymą įrašyti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimus (statiniams) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2023 m. balandžio 27 d. įgaliojimą Nr. T/1/2023 ir Registro posistemėje „Matininkas“ 2023 m. birželio 1 d. parengtą Kadastro bylą.

8.2. Kauno skyrius atmetė pareiškėjo prašymą, nes: 1) Kadastro byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju – neteisingai nustatyta atliktų statybos darbų rūšis; 2) Deklaracija, kurios pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paprastojo remonto darbų užbaigimo, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; 3) IS „Infostatyba“ 2023 m. birželio 22 d. pateiktas įgaliojimas Nr. 1/2023 neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų 38 punkto reikalavimų, t. y. dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas kadastro tvarkytojui nepateiktas. Klaipėdos skyrius atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi jau yra priimtas Kauno skyriaus sprendimas.

8.3. Komisija 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. CSPR-375 pakeitė Kauno skyriaus sprendimo 2 punktą ir nurodė, kad kartu su pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymu nepateikti dokumentai, patvirtinantys vėliau negu Kadastro byloje nurodytieji 1993 metai, atliktų Pastato statybos darbų teisėtumą.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Kadastro įstatymo ir Registro įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą, ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pastato pakeitimai yra padaryti iki 1990 m. kovo 11 d., nes toks teiginys neatitinka byloje pareiškėjo pateiktų duomenų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Kadastro byloje 1993 metus nurodė formaliai. Teismas pabrėžė, kad juridinių duomenų įregistravimu ar pakeitimu Nekilnojamojo turto registre atliekamas duomenų, atitinkančių Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje dokumentus, išviešinimas, todėl šie duomenys negali būti išgalvoti ar nurodomi duomenys, neatitinkantys tikrovės.

10. Teismas atsižvelgė į Komisijos nustatytas aplinkybes, kad įvertinus archyvinės kadastro duomenų bylos duomenis, pareiškėjui priklausančios Pastato dalies kadastro duomenys paskutinį kartą užfiksuoti 1996 m. sausio 24 d., tačiau patalpų 2-6, 12-4, 3-6, 1-7, 3-5 ir požeminės rūsio dalies pakeitimai tuo metu nebuvo fiksuoti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie remonto atlikimo laiką. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad paskutinė kadastro duomenų nustatymo data yra 1997 m. spalio 18 d. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog nėra galimas įstatymų galiojimas atgal, tačiau pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju siekiant nustatyti taikytiną reglamentavimą būtina išsiaiškinti ir žinoti tikslų atlikto remonto laiką. Nesant šių duomenų, nėra įmanoma nustatyti, koks reglamentavimas taikytinas šioje konkrečioje situacijoje.

11. Teismas pažymėjo, kad matininko parengta Kadastro byla yra vienas iš pagrindų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad pareiškėjo pateikta Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo nuostatų, nes, negalint nustatyti tikslios pastato statybos darbų atlikimo datos, nėra galima nustatyti statybos darbų užbaigimui taikytinus teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas akcentavo, kad Kauno skyriaus sprendime nurodyta, jog pareiškėjo pateikta Deklaracija, kurios pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paprastojo remonto darbų užbaigimo, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog Pastatas anksčiau priklausė Šiaulių statybos trestui ir požeminis rūsys anksčiau Šiaulių statybos tresto apskaitoje buvo vadinamas slėptuve, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį. Be to, pareiškėjas neginčijo, jog jam priklausančio Pastato dalis patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, tačiau pareiškėjas teigė, kad iki remonto darbų pabaigos teritorija nebuvo įtraukta į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją. Teismas šiame kontekste pakartotinai atkreipė dėmesį į pareiškėjo pareigą pateikti tinkamus dokumentus.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis įsigijo Pastatą su pakeitimais, kuriuos siekia įregistruoti, yra fakto klausimas, kurį pareiškėjas privalo įrodyti.

14. Teismas, vertindamas Klaipėdos skyriaus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad, atsisakius pakeisti nekilnojamojo daikto (Pastato) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nėra galima įregistruoti ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą.

15. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką, kurioje aiškinami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai administraciniam sprendimui, nurodė, kad ginčijami Kauno skyriaus sprendimas ir Klaipėdos skyriaus sprendimas yra priimti nurodant konkretų teisinį pagrindą, jie yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį, jį taip pat pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą, Kauno skyriaus sprendimą ir Klaipėdos skyriaus sprendimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. Visi nurodyti Pastato pakeitimai yra padaryti iki 1990 m. kovo 11 d. Pastatas anksčiau priklausė Šiaulių statybos trestui, požeminis rūsys anksčiau Šiaulių statybos tresto apskaitoje buvo vadinamas slėptuve. Atsakovas nesivadovavo teismų praktika ir pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, nes ginčo atvejui pritaikė teisės aktus, kurie buvo priimti po minėtų pakeitimų.

17.2. Komisija nepagrįstai nurodė, kad darbų užbaigimo data neaiški, neužsiminė apie pareiškėjo pateiktus archyvinius dokumentus, rėmėsi neadekvačiais pasisakymais dėl pareiškėjo pateikto įgaliojimo, priėmė nemotyvuotą ir šališką sprendimą.

17.3. Teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, pasitenkino padrikų minčių kratiniu ir vengė pasisakyti apie bylos esmę.

17.4. Atsakovo teiginiai, kad Pastato patalpose 2-6, 3-6, 12-4 įrengti balkonai buvo be durų, yra visiškai nelogiški (į balkoną patenkama per duris, o ne per langą), bet teismas nepasisakė šiuo aspektu. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Pastato patalpoje 1-7 buvo įrengtos naujos durys, o anksčiau išėjimas iš Pastato per laiptinę baigėsi langu (pareiškėjas nėra matęs, kad įėjimas į daugiabučio laiptinę būtų per langą). Patalpoje 3-5 langų ir durų užtaisymas yra teisėtas, nes siena, kurioje jie buvo, yra bendra siena su kitu pastatu. Rūsio patalpos buvo praplėstos teisėtai.

18. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigia, kad teismas nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, nepažeidė teisės normų. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad Kauno skyriaus sprendimas ir Klaipėdos skyriaus sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Bylos dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro teritorinių registratorių Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus ir Klaipėdos skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SPR5-14706(14.4 E) ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SPR4-15659 (14.5 E) pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas UAB „Talša“ skunde taip pat prašo panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-375.

21. Teritoriniai registratoriai atsisakė Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pakeisti duomenis, susijusius su į nekilnojamąjį daiktą, (duomenys neskelbtini), įregistruotomis daiktinėmis teisėmis, pagal pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto (Pastato) kadastro duomenų pakeitimus. Kauno skyrius 2023 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. SPR5-14706 (14.4 E) netenkino pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo, nustatęs, kad pareiškėjo pateikta Kadastro byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes neteisingai nustatyta atliktų statybos darbų rūšis; Deklaracija, kurios pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paprastojo remonto darbų užbaigimo, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; IS „Infostatyba“ 2023 m. birželio 22 d. pateiktas įgaliojimas Nr. 1/2023 neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2025 m. liepos 1 d.), 38 punkto reikalavimų. Klaipėdos skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SPR4-15659 (14.5 E) netenkintas pareiškėjo prašymas dėl to, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymą ir priėmus 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SPR5-14706 (14.4 E) šį prašymą atmesti, pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Komisija 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. CSPR-375 pakeitė Kauno skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SPR5-14706 (14.4 E), nurodydama, kad kartu su pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymu nepateikti dokumentai, patvirtinantys vėliau negu Kadastro byloje nurodytų 1993 metais, atliktų Pastato statybos darbų teisėtumą.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus kartu su 2023 m. birželio 22 d. prašymu dokumentus bei byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikta Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nuostatų, nes negalint nustatyti tikslios Pastato statybos darbų atlikimo datos, nėra galima nustatyti statybos darbų užbaigimui taikytinų teisės aktų reikalavimų, pateikta Deklaracija, kurios pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paprastojo remonto darbų užbaigimo, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nepakeitus nekilnojamojo daikto (Pastato) kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre, nėra galima įregistruoti ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimai būtų patenkinti, laikosi pozicijos, jog jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti dėl skunde nurodytų aplinkybių, nes atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jo 2023 m. birželio 22 d. prašymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad visi jo nurodyti statinio pakeitimai yra padaryti iki 1990 m. kovo 11 d., o atsakovas nepagrįstai savo sprendimus grindė įvairiais teisės aktais, priimtais po jo nurodytų padarytų pakeitimų; pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Registro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams. Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

26. Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išvardyti statinių kadastro duomenys, kurie įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o šio straipsnio 2 dalies 11 punkte statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai yra įvardyti kaip privalomas kadastro duomuo, įrašomas į Nekilnojamojo turto kadastrą.

27. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta matininko – fizinio asmens, turinčio Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 6 d.).

28. Kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 str. 3 d.).

29. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas priima sprendimą prašymą atmesti; kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.

30. Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą atsakovui ir siekdamas pakeisti Pastato kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, pateikė matininkės J. Ž. rengtą Kadastro bylą, kurioje nurodyta, jog Pastato paprastojo remonto pradžios bei pabaigos metai yra 1993 metai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje nurodo visiškai kitokio pobūdžio duomenis (prieštaringus duomenis), t. y. kad jo nurodyti Pastato pakeitimai, kurie, jo teigimu, turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, yra padaryti iki 1990 m. kovo 11 d.

32. Įvertinus byloje tiek pareiškėjo, tiek atsakovo išsakytus argumentus dėl faktinio ir teisinio pagrindų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre statinio pasikeitimus, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog teritorinių registratorių atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

33. Pareiškėjo atsakovui pateikti duomenys apie atliktą Pastato paprastąjį remontą 1993 metais neatitinka ne tik archyvinės kadastro duomenų bylos duomenų, užfiksuotų 1996 m. sausio 24 d. (nebuvo užfiksuoti patalpų 2-6, 12-4, 3-6, 1-7, 3-5 ir požeminės rūsio dalies pakeitimai, taip pat ir paskutinį kartą 1997 m. spalio 18 d. fiksuotų duomenų, bei šioje byloje nurodomų pareiškėjo duomenų, kad pakeitimai atlikti iki 1990 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagrįsta pareiškėjo pozicija, jog nėra galimas įstatymų galiojimas atgal, tačiau šiuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti Pastato pakeitimai, būtina išsiaiškinti ir žinoti tikslų atlikto remonto laiką, o nesant šių duomenų, nėra įmanoma nustatyti, koks teisinis reglamentavimas taikytinas šioje konkrečioje situacijoje, duomenų įregistravimas ar pakeitimas Nekilnojamojo turto registre atliekamas duomenų, atitinkančių Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje dokumentus, išviešinimas, todėl jie negali būti išgalvoti ar neatitinkantys tikrovės.

34. Kauno skyrius taip pat nurodė, jog pareiškėjo pateikta Deklaracija, kurios pagrindu prašoma pakeisti Pastato kadastro duomenis po paprastojo remonto darbų užbaigimo, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šią teritorinio registratoriaus išvadą, be to, šioje byloje pareiškėjas teigia, kad jis Deklaracijos iš viso neturėjo teikti, nes jokių statybos darbų neatliko.

35. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad statinys anksčiau priklausė Šiaulių statybos trestui ir požeminis rūsys anksčiau Šiaulių statybos tresto apskaitoje buvo vadinamas slėptuve, pakeitimai padaryti iki 1990 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų (nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų), kad jam buvo perduotas požeminis rūsys (slėptuvė).

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis įsigijo Pastatą su pakeitimais, kuriuos siekia įregistruoti, yra fakto klausimas, kurį pareiškėjas privalo įrodyti, t. y. pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

37. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar atsakovas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pagal Kadastro įstatymo ir Registro įstatymo nuostatas negali būti registruojami Pastato pakeitimai pagal kartu su prašymu pateikta Kadastro byla ir pateikta Deklaracija, akcentuotina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir 2025 m. vasario 4 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu šis pareiškimas patenkintas iš dalies, t. y. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Pastate naujų langų su durimis įrengimas vietoj langų 2-6, 3-6 patalpose, naujų durų ir lango įrengimas vietoj lango 1-7 patalpoje atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog požeminis avarinis išėjimas – šachta (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m, požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, įrengtas iki 1968 m. gruodžio 31 d.

Netenkinti pareiškėjo prašymai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo požeminį išėjimą iš rūsio (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m (ta rūsio dalis plane pažymėta aukščiau R-26 patalpos), požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, esantį Pastate; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu valdo požeminį išėjimą iš rūsio (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m (ta rūsio dalis plane pažymėta aukščiau R-26 patalpos), požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, esantį Pastate.

Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Šiaulių statybos tresto reorganizacijos metu pareiškėjui buvo perduotas požeminis avarinis išėjimas – šachta, kad šis objektas neatskiriama rūsio patalpų dalis. Pažymėtina, jog šioje aptariamoje byloje pareiškėjas įrodinėjo, kad naujus langus ir duris įrenginėjo iki 2003 m. balandžio 23 d.

38. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priimdamas sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų normų ir bylos įrodymų, kuriais vadovaujantis jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė