dbccb41f-270a-43c2-943e-359b8975dc3e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                             Pirmosios instancijos teismo                            Civilinė byla Nr. 2A-460-280/2013Teisėja Irena Stacevičienė                                 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01526-2011-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                               11.7.1; 11.9.3; 14.4; 14.6; 15.3; 16.5.4; 114.4;

                 114.11; 121.14; 121.18; 121.21                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                               N U T A R T I S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                          2013 m. birželio 20 d.

                                                     Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos L. S.,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos MickevičiÅ«tės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å«kininkės S. J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-228/2013 pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Å«kininkei S. J. dėl skolos už darbÄ priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :ieÅ¡kovas prašė teismÄ pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir pagrindÄ ir nutraukti jo darbo santykius su Å«kininke S. J. nuo 2010-11-01 teismo tvarka, iÅ¡ Å«kininkės S. J. priteisti 2 010 Lt, neatskaičius mokesčių, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ nuo 2010-11-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Nurodė, kad pagal neterminuotÄ 2010-07-29 darbo sutartį jis nuo 2010-08-02 iki 2010-11-01 dirbo IV kategorijos staliumi–dailide S. J. Å«kyje. 2010-11-01 jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir išėjo, kadangi darbdavys Å«kininkė S. J. nemokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovė ieÅ¡kovui už 2010 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo 690 Lt, už rugsėjo mėnesį – 300 Lt, už spalio mėnesį nesumokėjo visai darbo užmokesčio. Kadangi atsakovė gera valia neatsiskaitė, ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas atleistas 2010-11-01, ir kad su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai neatsiskaityta. Teigė, jog jis atsakovei jokios materialinės žalos nepadarė, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu – už pravaikÅ¡tÄ ir 2012-02-07 paÅ¡to perlaida atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo 305,05 Lt dydžio kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino: pripažino Å«kininkės S. J. 2012-02-01 įsakymÄ Nr. 1A dėl liepos 29 d. darbo sutarties Nr. 1 nutraukimo su R.

B. nuo 2010 m. lapkričio 2 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir nustatė, kad R. B. darbo sutartis su Å«kininke S. J. nutraukta 2010 m. lapkričio 5 d. pagal DK 128 straipsnį; priteisė iÅ¡ Å«kininkės S. J. R. B. naudai 1 514,50 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 5 000 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ (neatskaičius mokesčių), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6 514,50 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog su ieÅ¡kovu buvo susitarta dėl maitinimo atsakovės sÄ skaita, taip pat neįrodytos ir tos aplinkybės, kad su ieÅ¡kovu, jam sutinkant ji atsiskaitė mėsos ir pieno produktais, todėl sprendė, kad atsakovė nepagrįstai darė iÅ¡skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. darbo užmokesčio už maitinimÄ ir maisto produktus. Teismo manymu atsakovė Å«kininkė S. J. neįrodė, jog ieÅ¡kovas, dirbdamas jos Å«kyje, padarė žalÄ , sugadindamas benzininį pjÅ«klÄ ir drebulines lentas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė ieÅ¡kovo naudai priteisti laikotarpiu už 2010 m. rugpjūčio mėnesį neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį – 140 Lt, už 2010 m. rugsėjo mėnesį neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį – 550 Lt, bei už 2010 m. spalio mėnesį nesumokėtÄ 824,50 Lt dydžio darbo užmokestį, viso 1 514,50 Lt, atskaičius mokesčius. Teismas nurodė, kad 2010-11-02 ieÅ¡kovo R. B. valia buvo nutraukti darbo sutartį su atsakove Å«kininke S. J. dėl to, kad atsakovė jam nėra sumokėjusi viso priklausančio darbo užmokesčio ir atsakovės, kaip darbdavio, neįforminimas arba netinkamas įforminimas darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovo praÅ¡ymu savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento.

Nustatė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti, kad darbuotojas (ieÅ¡kovas) atvyktų į darbo vietÄ ir tęstų darbÄ , nei taikyti darbuotojui (ieÅ¡kovui) drausminę atsakomybę, todėl 2012-02-01 atsakovės įsakymas Nr. 1A dėl liepos 29 d. darbo sutarties Nr. 1 nutraukimo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas ir laikytina, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu R. B. nutraukta 2010-11-05 pagal DK 128 str. Kadangi atsakovė vengė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo sutarto atlyginimo dydį, iÅ¡dirbtÄ laikÄ , atsakovės Å«kio dydį, sumažino priteistinÄ sumÄ už vėlavimÄ atsiskaityti iki 5000 Lt, neatskaičius mokesčių.

Apeliaciniu skundu atsakovė Å«kininkė S. J. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė įstatymus, kurių neturėjo taikyti, ne iki galo iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Teigia, jog byloje nėra ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo nutraukti darbo santykius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2012-02-01 Å«kininkės S. J. įsakymo Nr. 1 A nepanaikino. Teigia, jog ieÅ¡kovas darbo sutarties nutraukimo dienÄ privalėjo bÅ«ti darbe, tačiau 2010-11-02 jo nebuvo.

Tvirtina, kad yra įrodyta R. B. padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ pravaikÅ¡tÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu Utenos darbo biržos. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies , sprendimas keičiamas ( CPK 326 str. 1 d. 3 p., CPK 330 str.).Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y., jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimÄ ar ne, yra skundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga.

BÅ«tinumÄ skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje pateikti Å¡alių procesiniai dokumentai, raÅ¡ytiniai įrodymai, nesutikimo su teismo sprendimu bei apeliaciniu skundu motyvai, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , todėl praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 185 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė darbo sutarties pagrindu sutarė, kad R.

B. nuo 2010-08-02 dirbs Å«kininkės S. J. Å«kyje staliumi-dailide, IV kategorijos, o atsakovė mokės jam 1 000 Lt dydžio atlyginimÄ kartÄ per mėnesį, iÅ¡mokamÄ iki sekančio mėnesio 15 d. (1 t., b. l. 9). Apeliantės 2010-08-02 įsakyme Nr. 1S nurodyta, kad priimant dirbti ieÅ¡kovÄ R. B. staliaus-dailidės funkcijoms, nustatomas vieno mėnesio iÅ¡bandymo laikotarpis, aÅ¡tuonerios darbo dienos valandos, mokėtinas 1 000 Lt mėnesinis atlyginimas, kuris iÅ¡mokamas iki sekančio mėnesio 15 darbo dienos (1 t., b. l. 32).

Taigi, laikytina, jog Å¡alys tokiu bÅ«du susitarė dėl Å¡ių darbo sÄ lygų, kurias perkėlė į 2010-07-29 darbo sutartį. Atsakovė už 2010 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiavo 830 Lt ieÅ¡kovui mokėtino darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėjo 140 Lt avanso, 550 Lt darbo užmokesčio (1 t., b. l. 71-72). Už 2010 m. rugsėjo mėnesį atsakovė apskaičiavo 830 Lt darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 300 Lt darbo užmokesčio, iÅ¡skaitė 300 Lt maitinimo iÅ¡laidų, 230,50 Lt maisto iÅ¡laidų ir žalos atlyginimÄ (1 t., b. l. 39, 73).

Už 2010 m. spalio mėnesį atsakovė apskaičiavo 824,50 Lt dydžio atlyginimÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiavo 280 Lt maitinimo iÅ¡laidų, 550 Lt žalos atlyginimÄ (1 t., b. l. 40, 74). Apeliantė pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (1 t., b. l. 159-161), kuriomis grindė savo teiginius apie buvusį susitarimÄ dėl ieÅ¡kovo maitinimo apeliantės sÄ skaita. Teisėjų kolegija, įvertinus pateiktus raÅ¡ytinus įrodymus bei Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus dėl iÅ¡laidų už maitinimÄ Ä¯traukimÄ Ä¯ atlyginimÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nepakanka įrodymų pagrįsti iÅ¡vadai, jog su ieÅ¡kovu, jam sutinkant, apeliantė atsiskaitė mėsos ir pieno produktais (CPK 185 str.), maitinimu.Apeliantės pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2010-08-23 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 140 Lt sumai, 2010-09-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 150 Lt sumai, 2010-10-01 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 21 Lt ir 150 Lt sumai, 2010-10-15 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 140 Lt sumai, 2010-10-29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 140 Lt sumai, viso už 2010 m. spalio mėnesį pateikta 451 Lt sumai (1 t., b. l. 159-161).

Atsakovės pateiktame 2010-09-06 įsakyme Nr. 1 nurodyta, jog iÅ¡skaitoma iÅ¡ ieÅ¡kovo rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio 140 Lt už maitinimÄ , 2010-10-04 įsakyme Nr. 2 – iÅ¡ rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡skaitoma 300 Lt maitinimo iÅ¡laidų ir 21 Lt už maisto produktus, 2010-11-12 įsakyme Nr. 3 – iÅ¡ spalio mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡skaitoma 280 Lt maitinimo iÅ¡laidų (1 t., b. l. 38-40). Taigi akivaizdu, jog apeliantės iÅ¡skaitytos iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio sumos už maitinimÄ nepagrįstos ir neteisėtos (CPK 185 str.).

Kaip dar vienÄ iÅ¡skaitų iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio rūšį, apeliantė nurodė žalos atlyginimÄ . Atsakovė pati pripažino, kad su ieÅ¡kovu nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis ( DK 256 str.), nepateikė jokių kitų, iÅ¡skyrus jos pačios įsakymus apie žalos atlyginimÄ , įrodymų, kad ieÅ¡kovas konkrečiais veiksmais jos turtui padarė žalÄ . Ä®sakymuose apie žalos atlyginimÄ nėra nurodytos konkrečios žalos padarymo aplinkybės.VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis yra įforminama raÅ¡tu, nustatant, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad pagal savo pobÅ«dį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis yra dviÅ¡alė, nes pagal jÄ abi Å¡alys turi tam tikras teises ir pareigas. Taigi, tam, kad darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už kÄ darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ . Ä®rodinėdama ieÅ¡kovo padarytÄ Å¾alÄ , apeliantė pateikė 2010-09-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MT Nr. 3942 už pjovimo juostÄ 90 Lt, UAB „Užubaliai“ komercinį pasiÅ«lymÄ dėl dviejų grandinių STIHL 3/8 1,6 po 40 Lt su PVM 2007-09-12 medienos gabenimo lapÄ dėl drebulių rÄ stų gabenimo bei iÅ¡raÅ¡Ä apie žaliavinės medienos kainas (1 t., b. l. 152-153, 156-158. str.) Tačiau tai neatitinka jos priimtų įsakymų dėl padarytos žalos , ir jų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas konkrečiais neteisėtais savo veiksmais darbdaviui padarė nurodomÄ Ä¯sakymuose žalÄ ( DK 257 str 1 d.,, DK 246 str.).

Teismui taip ir liko neaiÅ¡ku, kokiais veiksmais atsakovei žala padaryta. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas nesutikimÄ dėl nepagrįstai iÅ¡skaitytų sumų ir praÅ¡ydamas jas priteisti, pirminiu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2010-11-02 teismo sprendimu, po to, kai sužinojo apie atleidimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus pakeitė, nors nurodė, kad pats pateikė pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 297 str. 1 d.

Tačiau Å¡is terminas nėra praleistas. Po to, kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad jo darbo sutartis su juo nutraukta 2012-02-01 įsakymu nuo 2010-11-02 už pravaikÅ¡tÄ , kuri įvardinta Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, prašė šį įsakymÄ pripažinti neteisėtu tik 2012-04-25 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ( b.l. 84( t.1), praÅ¡ydamas pakeisti atleidimo pagrindÄ ir nutraukti darbo santykiu su S. J. Å«kiu nuo 2010-11-01 teismine tvarka.Po to, kai metė darbÄ pas atsakovę, R.

B. per tris mėnesius į teismÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo nesikreipė, kaip numato DK 296 str.. Pati atsakovė S. J. ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o taikyti ne Å¡iam reikalavimui, o kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo ( b.l. 181, t.1) ji ieÅ¡kinio senaties terminÄ prašė taikyti tik reikalavimui dėl darbo sutarties. Kadangi darbo sutartį su juo S. J. nutraukė tik 2012-02-01, ieÅ¡kovas šį įsakymÄ užginčijo 2012-04-25, tai 1 mėn. ( DK 297 str.) senaties terminas nepraleistas, nes ieÅ¡kovė teismui šį įsakymÄ pateikė 2012-02-03, o kada jis įteiktas ieÅ¡kovui, duomenų byloje nėra. Kad apie šį įsakymÄ ieÅ¡kovas žino, matyti tik iÅ¡ 2012-04-19 teismo posėdžio protokolo, 2012-02-27 teismo posėdyje apie šį konkretų dokumentÄ Å¡alys ir teismas nekalba.Byloje yra pateiktas 2012-02-01 Å«kininkės S. J.

įsakymas Nr. 1A dėl 2010-07-29 darbo sutarties Nr. 1 nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (1 t., b. l. 45). IeÅ¡kovas R. B. teigia, jog praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį nuo 2010-11-02 dėl nemokamo darbo užmokesčio apeliantei įteikė 2010-11-02 (1 t., b. l. 53-55, 119-122). RaÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio buvus praÅ¡ymui atleisti iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas nepateikė, tik nurodė, kad 2010-11-02 nuvyko pas apeliantę ir jai įteikė praÅ¡ymÄ . Liudytojas D. M. nurodė, kad ieÅ¡kovas vyko pas apeliantę, tačiau negalėjo patvirtinti, jog tuo metu R.

B. pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo (1 t., b. l. 88-82). Liudytoja A. B. paaiÅ¡kino, jog po lapkričio Å¡venčių kartu su ieÅ¡kovu vyko pas apeliantę ir ieÅ¡kovas, sutuoktinis, vežėsi kartu su savimi Sodros knygelę, pasÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl nemokamo darbo užmokesčio, tačiau negalėjo patvirtinti apeliantei gavus pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 134-136). Nors ir apeliantė teigia, kad visus gaunamus raÅ¡tus ji registruoja, tačiau įrodymų (iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ dokumentų registravimo žurnalo ar pan.).

Po 2010-11-02 ieÅ¡kovas daugiau nedirbo pas apeliantę.Kadangi nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2010-11-02 buvimo, negalima tvirtinti, kad ieÅ¡kovas DK 128 str. tvarka kreipėsi į atsakovę dėl darbo sutarties nutraukimo, darytina iÅ¡vada, kad jis nutraukė faktinius darbo santykius vienaÅ¡aliÅ¡kai.Apeliantė teigia, kad byloje nenuginčytai įrodyta, jog ieÅ¡kovas R. B. buvo atleistas pritaikius drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

DK 240 straipsnis reglamentuoja drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apeliantė nusiuntė ieÅ¡kovui įspėjimÄ dėl sankcijų taikymo jam neatvykus į darbÄ (1 t., b. l. 105, 132). Ä®vertinus drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantei nagrinėjamu atveju buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. lapkričio 2 d. dėl nesumokamo darbo užmokesčio nebedirbs Å«kyje, jeigu jis praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo neįteikė, tai drausminę nuobaudÄ apeliantė ieÅ¡kovui galėjo skirti vėliausiai iki 2011-04- 02 arba 2011-06-01, termino pradžiÄ laikant Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus pradėtÄ tyrimÄ dėl R.

B. nemokamo atlyginimo (1 t., b. l. 104), kai jau buvo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas nebedirbs. Å iuo atveju pripažintina, kad apeliantė ieÅ¡kovui R. B. drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo paskyrė praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos (2010-11-02) ir praleidus Å¡eÅ¡ių mėnesių drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ , kas yra neteisėta ir todėl 2012-02-01 įsakymas naikintinas (DK 241 str.). S. J. 2012-02-01 Ä®sakyme jau nebekalba apie kitas ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas po 2010-11-02.

Å iuo atveju Utenos rajono apylinkės teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad 2012-02-01 apeliantės įsakymas Nr. 1A neteisėtas ir naikintinas, rezoliucinėje dalyje nurodė 2012-02-01 įsakymÄ Nr.1A pripažinti neteisėtu. Teismas be pakankamo teisinio pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2010-11-05 darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal DK 128 str., nes nenustatyta, kad ieÅ¡kovas tinkamai laikėsi Å¡iame straipsnyje nurodytos tvarkos, t. y. prieÅ¡ tris dienas įspėjo darbdavį raÅ¡tu. Tvirtindamas, kad atsakovei įteikė pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, jis visiÅ¡kai nenurodė tokio pareiÅ¡kimo turinio, negalėjo tiksliai nurodyti jo įteikimo datos, ieÅ¡kinyje nurodė, kad jį atsakovė atleido 2010-11-01, teismo posėdžių metu tvirtino, kad pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo įteikė 2010-11-02.

Teismas ne pagal ieškovo reikalavimus, bet pagal įstatymo reikalavimus pripažino, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2010-11-05. Šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta ne pagal DK 128 str., bet teismo sprendimu nuo 2010-11-02 ( DK 297 str. 4 d.), konstatavus, kad su darbuotoju 2010-11-02 nebuvo atsikaityta. Šias išvadas teismas daro įvertinęs tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbo santykiai faktiškai nutrūko 2010-11-02, kilo tik ginčas dėl pagrindo.

Skunde apeliantė S. J. teigia, jog teismas turėjo į bylÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu Utenos darbo birÅ¾Ä , tačiau to nepadarė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å«kininkė S. J. ir Utenos darbo birža 2010-07-29 sudarė įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. PUM-2-21, kuriuo S. J. įsipareigojo įdarbinti savo Å«kyje R. B. staliaus-dailidės funkcijoms atlikti , o Utenos darbo birža įsipareigojo pervesti darbdaviui (Å¡iuo atveju apeliantei) 50 proc. dydžio subsidijÄ darbo užmokesčiui kompensuoti (1 t., b. l. 18-19).

Kadangi nagrinėjamas ginčas yra susijęs dėl darbo teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo R. B. ir apeliantės Å«kininkės S. J., teismui nebuvo pagrindo įtraukti į bylÄ Utenos darbo birÅ¾Ä , nes ginčo sprendimas jokių teisinių pasekmių minėtai įstaigai nesukels, nes ji sutartį su S, J. nutraukė 2010 m. Pažymėtina, kad 2012-02-27 protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė Utenos darbo birÅ¾Ä Ä¯traukti į procesÄ (1 t., b. l. 53-54).Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui R.

B. 5 000 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, bet priteisė per dideles sumas. Juk matyti, kad ieÅ¡kovas R. B. elgėsi ne visai sÄ Å¾iningai: akivaizdu, kad jis 2010-11-02 tikėjosi dar dirbti pas atsakovę, nes atsivežė kompiuterį, reikalavo iÅ¡ jos tik darbo užmokesčio, neprašė ir nereikalavo nei iÅ¡ jos nei VDI įpareigoti įforminti darbo sutarties nutraukimÄ , be to, jeigu buvo pateikęs praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, tai turėjo dar dirbti iki 2010-11-05, bet to nedarė. ( DK 128 str.2 d.).

Po to, pasinaudodamas susidariusia padėtimi, net neiÅ¡sivežęs iÅ¡ atsakovės visų savo įrankių, niekur nedirbo iki 2011-05-12 ( b.l. 135-paties R. B. paaiÅ¡kinimai teismui posėdžio metu 2012-10-09) . Jeigu jis bÅ«tų tinkamai pateikęs praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2010-11-05, atsakovė bÅ«tų jį įforminusi arba pats bÅ«tų reikalavęs jos nutraukti darbo sutartį, skųsdamas veiksmus darbo inspekcijai. Kaip minėta, į teismÄ ieÅ¡kovas R. B. kreipėsi tik 2011-10-03, jam dalis darbo užmokesčio iki to sumokėta, iÅ¡dirbo pas atsakovę tik tris mėnesius, todėl 5000 Lt suma, įvertinant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei tai, kad tiek nėra net pagal darbo sutartį realiai uždirbęs, yra aiÅ¡kiai per didelė, mažintina iki 1000 Lt.

Nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės procesines palÅ«kanas, nes  DK 300 str. nustatytos sprendimų neįvykdymo pasekmės. Å i norma yra speciali norma, pagal kuriÄ tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už laikÄ , kai nevykdomas teismo sprendimas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visi tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios, bet procesinės teisės normas, todėl sprendimas keistinas.(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ pakeisti, jį iÅ¡dėstant taip:IeÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei Å«kininkei S. J. tenkinti iÅ¡ dalies:pripažinti Å«kininkės S. J. 2012-02-01 įsakymÄ Nr. 1A dėl liepos 29 d. darbo sutarties Nr. 1 nutraukimo su R. B. nuo 2010 m. lapkričio 2 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu; nustatyti, kad R. B. darbo sutartis su Å«kininke S. J. nutraukta 2010 m. lapkričio 2 d. pagal DK 297 straipsnio 4 d ( teismo sprendimu); priteisti iÅ¡ Å«kininkės S. J.

R. B. naudai 1 514,50 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius, nes jie jau sumokėti), 1 000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (neatskaičius mokesčių);priteisti iÅ¡ Å«kininkės S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 75 Lt žyminio mokesčio ir 340 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, Å¡ias sumas sumokant į VMI surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Ir 500 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jas sumokant į VMI nurodytÄ surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.

Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.                    Teisėjų kolegija                                                                                                Margarita Dzelzienė       Zina Mickevičiūtė                                                                                        Laimutė Sankauskaitė