dbca3c14-95b2-46bb-8a44-cd10b7ca46e0 · Biržų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-524-847/2011(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00428-2011-9)                                             Procesinio sprendimo kategorija 99.7.; 116.1.; 119.1; 128.2 (S) BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Biržai Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant pareiškėjoms O.

B. ir A. M., pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Biržų skyriaus atstovui A. G., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų O. B. ir A. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir VSDFV Biržų skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir             nustatė :

             PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos jų tėvo A. V., Kazio, gim. 1906 m., įkalinimo ir tremties metu 1947-1956 m. laikotarpiu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje – Lietuvos SSR Biržų rajone, G kaime ir buvo tremtiniams prilygintais asmenimis (b.l. 3-4). PareiÅ¡kėjos nurodė, kad nuo savo gimimo iki 1952 metų buvo Lietuvoje, lietuvės, o tėvai – Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gyveno su tėvais ir trimis broliais G k., Biržų r. Tėvas A. V. pokario metais dirbo Gpradinės mokyklos kūriku, tačiau 1947-01-13 buvo suimtas LSSR Valstybinės saugumo ministerijos (MGB) Biržų apskrities skyriaus 2-ojo poskyrio ir išvežtas į Panevėžį, kur buvo laikomas LSSR Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 4, o motina A. V. 1952 metais su penkiais nepilnamečiais vaikais buvo priversta išbėgti į Latvijos TSR dėl gresiančios tremties po šešių metų slapstymosi Biržų rajono kaimuose.

Tačiau ir Å¡ioje valstybėje buvo gandų, kad yra ieÅ¡komi. Galiausiai pasiliko O rajone, kuriame 1994 metais mirė pareiÅ¡kėjų motina, o O. B. gyveno K k., O r. iki 2010-05-04, kol persikėlė gyventi į G k., Biržų r. A. M. gyveno L. O. r. Mazozolu apyl. „Žagarini“. Nurodo, jog O. B. turi Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , o A. M. – ne, nes jo gavimo dokumentus tvarko Vilniuje, tačiau nori gyventi Lietuvoje. Abi gauna Latvijos pensijas. 1949-05-19 LSSR MGB Biržų apskrities skyriaus kaltinamojoje iÅ¡vadoje A.

V. buvo kaltinamas nuo 1946 m. pavasario užmezgęs „nusikalstamus ryÅ¡ius su bÅ«rio vadu ir kitais banditais, kurie lankėsi jo namuose, rėmė banditus maisto produktais, perdavė bÅ«riui pistoletÄ â€œ, tačiau Å¡ie faktai neatitinka tikrovės, kaltinimai buvo iÅ¡galvoti. Tėvas A. V. buvo politinis kalinys, kurį Generalinė prokuratÅ«ra reabilitavo. 1949-09-28 SSRS MGB Ypatingasis pasitarimas A. V. „už paramÄ antisovietinio nacionalistinio bÅ«rio dalyviams“ buvo nubaudęs 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, bausmės laikÄ skaičiuojant nuo 1947-03-04. 1949-02-30 etapu A.

V. buvo iÅ¡vežtas į SteplagÄ , po to 1949-12-27 atvežtas į Steplago 8-Ä jį lagerio poskyrį, 1954-09-24 iÅ¡ Steplago paleistas ir iÅ¡siųstas į tremtį BalchaÅ¡o mieste K sr. 1956-04-20 iÅ¡ tremties buvo paleistas, tačiau jam grįžti į LietuvÄ gyventi neleido. PareiÅ¡kėjų tėvas A. V. K sr. mirė apie 1960 metus. Kadangi Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka joms gali bÅ«ti pripažintas asmens, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ pateikdamos praÅ¡ymÄ ir medžiagÄ dėl tremtinio teisinio statuso gavimo, tačiau Centras jų praÅ¡ymo netenkino ir patarė kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes nepilnai iÅ¡likusiuose archyvuose nerado duomenų, kad jos buvo įraÅ¡ytos į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1947-1952 m. iÅ¡ Biržų r. už Lietuvos SSR ribų.

Todėl praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę joms turintį faktÄ , kadangi kitokiu bÅ«du jos negali gauti tremtiniams prilyginto asmens statuso ir tremtiniams mokamÄ priedÄ prie pensijos.          PareiÅ¡kėja A. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra Latvijos Respublikos pilietė. Nepadavė pareiÅ¡kimo atsisakyti Å¡ios Å¡alies pilietybės. Nori bÅ«ti Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau dėl to jokių veiksmų nepadarė. Buvusi informuota, jog galinti turėti tiek Lietuvos, tiek Latvijos pilietybes. 84 latų senatvės pensijÄ gauna Latvijoje, tačiau priedų prie pensijos negaunanti.

Buvusi mažoji Å¡eimoje, be jos augo sesuo ir trys broliai. Tėtį paėmė į kalėjimÄ 1947 metais, mama jas iÅ¡vežė iÅ¡ Lietuvos ir ilgai nieko nepasakojo, nes buvusi maža. Tik paskui, praėjus kuriam laikui, sesuo papasakojo. Vėliau sužinojusi, kad neteisingai nuteistas tėtis galės grįžti iÅ¡ kalejimo. Gyveno Lietuvoje, G kaime. Latvijoje, Jelgavos rajone pradėjusi lankyti į mokyklÄ . Jai buvo penkeri, kai važiavo į LatvijÄ . Pamenanti, kad milicija jų namuose kažko ieÅ¡kojo.

Negalėjo nieko pasiraÅ¡yti, kad tik nesužinotų, jog yra iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos. Negalėjusi legaliai gyventi Lietuvoje tuo metu, kai tėtis buvo iÅ¡tremtas. Tėtis mirė Rusijoje, tačiau niekas neatsiuntė tėčio dokumentų ir nepranešė apie jo mirtį. Kreipėsi į teismÄ , kad gautų paÅ¡alpÄ prie pensijos, jai priklausÄ s nukentėjusiojo statusas. Kai sulaukė Å¡eÅ¡iolikos metų, vyresnysis brolis jÄ atvežė į LietuvÄ , supažindino su čia gyvenančiais giminėmis.

Ä® Lietuvos gyventojų kreipėsi įgaliotas asmuo - M. Ar pati kreipėsi į šį centrÄ dėl statuso gavimo nežinanti. G. G. kaime pas tėvo brolio dukrÄ V. Č.. PareiÅ¡kėjos vyras miręs, turi tris vaikus, kurie vedę ir turi savo vaikus. Pateikti įrodymų, kad kreipėsi į genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ negali.            PareiÅ¡kėja O. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tėvas buvo neteisingai nuteistas, tad iÅ¡ giminaičių sužinojo, kad gali gauti kompensacijÄ .

Jos vyras mirė, ėmė ieÅ¡koti dokumentų ir juos rinko Å¡eÅ¡is metus. Gavo tėvo teismo nuoraÅ¡Ä , kad nekaltai buvo nuteistas. Buvo tėvo sodyboje, ten yra vietos gyventi. Po penkiasdeÅ¡imt metų pernai buvusi Lietuvoje kartu su anÅ«ku, vėl grįžusi į LatvijÄ gyveno pas dukrÄ . Latvijoje neturi nei gyvenamojo bÅ«sto, nei žemės. Gyveno kartu su motina G kaime. Motina dirbo Å lepščių kaime, viena juos iÅ¡augino labai sunkiomis sÄ lygomis. Iki 1952 metų tėvÄ laikė suimtÄ , 1952 metais sulaikius tėvÄ buvo Lietuvoje persekiojami, o tėvÄ nuteisė vėliau, jį iÅ¡vežė į RusijÄ .

Seseriai buvo keturi mėnesiai, kai tėvÄ paėmė. Dabar yra Lietuvos Respublikos pilietė, nes susitvarkė dokumentus. S. M. Vilniuje dėl Lietuvos pilietybės tvarkėsi dokumentus, jÄ vežė sÅ«nus, sakė, jog reikia laukti. Motina bijojo gyventi Lietuvoje, jÄ persekiojo. Latvijoje dirbo motina ir brolis. Sesę priimsianti pas save gyventi G kaime, dažnai kartu abi gyvena. Ateityje ketina gyventi Lietuvos Respublikoje. Važiuosianti vaikų aplankyti Latvijoje. Kai jau bÅ«siu Lietuvoje, praneÅ¡ianti A. A. susirgus, yra kviečiama į LatvijÄ , juos pasaugo ir vėl grįžta į LietuvÄ .

Gaunanti 153 latų senatvės pensijÄ . Savo pareiÅ¡kimÄ palaiko.          PareiÅ¡kėjų atstovė baigiamojoje kalboje praÅ¡o A. M. pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtu. Gavusi Lietuvos Respublikos pilietybę, ji pateiks Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentÄ , kreipsis dėl juridinio fakto nustatymo, o O. B. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o patenkinti. PareiÅ¡kėjų atstovė pateikia teismui raÅ¡tu atsisakymÄ nuo reikalavimo A. M. vardu.           Suinteresuoto asmens - VSDFV atstovas posėdyje paaiÅ¡kino, kad su A.

M. pareiÅ¡kimu nesutinka, nes Å¡ioji nėra Lietuvos Respublikos pilietė, o su O. B. – sutinka, nes pastaroji yra Lietuvos pilietė, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kai teismas nustatys faktÄ , o Genocido centras iÅ¡duos pažymėjimÄ , nuo jo iÅ¡davimo datos bus skaičiuojama kompensacija, prieÅ¡ tai VSDFV iÅ¡ L. G. centro iÅ¡sireikalautų pažymÄ , ar nėra iÅ¡duota Å¡ios valstybės Genocido centro pažyma.                  Liudytoja K. M. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjų pusseserė.

Jų mama su vaikais tuščiomis išėjo į LatvijÄ . Jas persekiojo, neturėjo ko valgyti, tad su mažais vaikais išėjo į LietuvÄ . Po 40 metų susižinojo, kur gyvena ir susirado vieni kitus, buvo labai sunkÅ«s laikai, gyveno visi baimėje. Paskutinį kartÄ kai užėjo pareiÅ¡kėjų mama pasakė, kad nebeturi vyro, jį sulaikė, sakė, kad nebegali ramiai naktimis miegoti. Padėjusi pareiÅ¡kėjoms tvarkytis dokumentus - raÅ¡yti pareiÅ¡kimus. Rinkusi dokumentus savo vardu, buvo abiejų pareiÅ¡kėjų įgaliojimai, pagal kuriuos tvarkė dokumentus.

A. M. buvo lietuvaitė, buvo Lietuvoje krikÅ¡tyta, ji nori gyventi Lietuvoje, ten, kur gyveno jos tėvai. 2010 m. birželio mėn. buvo Migracijos tarnyboje Vilniuje: tvarkė dokumentus dėl A. M. Lietuvos pilietybės įgijimo, tačiau nurodė palaukti. Ä® Rezistencijos centrÄ nuvykusi nebuvo. Liudytojos vardu atsiuntė iÅ¡ Archyvų pažymas apie pareiÅ¡kėjų tėvÄ - V. Anelė gyvens kartu su seserimi G kaime. PareiÅ¡kėjos gauna nedideles pensijas Latvijoje.           L. V. Č parodė, kad pareiÅ¡kėjos į LatvijÄ iÅ¡vyko su Å¡eima, kai jų tėvÄ paėmė 1947 m.

IÅ¡vyko į LatvijÄ 1952 metais. PareiÅ¡kėjų broliai jau mirę. Onutei buvo apie 11 metų, o kita sesutė buvo tik gimusi. Tuo metu pareiÅ¡kėjų mamai buvo labai sunku, ji viena užaugino vaikus. PareiÅ¡kėjos ruoÅ¡iasi gyventi Lietuvoje.           Liudytoja E. E. parodė, kad dėdę paėmė, jį matė sumuÅ¡tÄ , kruvinÄ . Jis lyg ir kažkÄ rėkė, bet jis neprisipažino. PareiÅ¡kėjos buvo dar mažos. Dėdina vėliau dingo. Ji pėsčiomis su vaikais išėjo į LatvijÄ .

Mamos brolis jas buvo atradęs. Labai neseniai apie pareiškėjas sužinojusi, susipažinusi. B. L. pažiūrėti kaip skurdžiai gyvena. Pareiškėjų tėtį V nekaltai nuteisė ir jis buvo reabilituotas. Visi kaimo žmonės žinojo, kad jis buvo nekaltas. Pusseserės nori gyventi Lietuvoje. P. L. gyveno bakužėlėje. Jų motina, vyrai ir trys broliai mirę              Pareiškimas tenkintinas iš dalies.             Pateikti duomenys – gimimo ir santuokos liudijimai rodo, kad O.

B. (Vėžytė) gimė 1941-03-13 ir 1964-01-18 susituokė su K. B., o A. M. (Vėžytė) gimė 1946-11-05 ir 1971-11-13 susituokė su R. M. (b.l. 17, 19, 21, 24). O. B. 2010-05-04 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ G k., Biržų r. (b.l. 12), tačiau gauna pensijÄ Latvijos Respublikoje (b.l. 33). PareiÅ¡kėjų tėvai – A. V. ir A. V. (Juronytė) susituokė 1936 m. sausio 12 d. (b.l. 13). PareiÅ¡kėjų motina mirė 1994-10-01 (b.l. 15). 2008-06-03 Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma rodo, jog Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai iÅ¡likusiuose archyviniuose fonduose nerasta duomenų apie A.

V., g. 1909 m., J. J., gim. 1924 m., K. V., g. 1936 m., A. V., gim. 1937 m., O. V., gim. 1941 m., A (A) V, g. 1946 m., įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1947-1952 m. iÅ¡ Biržų r. už Lietuvos SSR ribų (b.l. 25). IÅ¡ 2009-05-11 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros pažymėjimo dėl neteisėto kalinimo Nr. 12.11-121 matyti, jog A. V., Kazio, g. 1906 m., gyvenęs G k., Biržų apskrityje, buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RSFSR BK 17-581a str., 5811 str. ir buvo kalinamas MVD kalėjime Nr. 4 Panevėžyje bei laisvės atėmimo vietoje Steplage, Kazachstano Respublikoje nuo 1947-01-13 iki 1954-09-24, po to iÅ¡siųstas į tremtį B m., K sr., Kazachstano Respublikoje, kur buvo iki 1956-04-20, jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (b.l. 26).

Generalinės prokuratūros pažymėjime nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2006-08-03 Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma (b.l. 27). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte nurodyta, jog A. V., Kazio, gim. 1906, buvo politinis kalinys (b.l. 28). Pareiškėjos O. B. išdėstytus argumentus, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Priešingų šiems duomenų byloje nėra surinkta. Visų šių duomenų pakanka O. B., kuri įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir turi asmens tapatybės kortelę, prašomam juridiniam faktui nustatyti (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.).           Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, A.

M. yra Latvijos Respublikos pilietė, gaunanti Å¡ioje valstybėje pensijÄ (b.l. 10, 30). Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas taikomas asmenims, kurie 1939-1990 metų okupaciniais laikotarpiais buvo Lietuvai Å¡iuo metu priklausančių teritorijų nuolatiniai gyventojai. Asmenims, kurie nukentėjo nuo S. S. ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu Å¡iuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas (Ä®statymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaip matyti iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos A. M. ir liudytojos K. M. duotų parodymų, Å¡i pareiÅ¡kėja iki Å¡iol neturi Lietuvos Respublikos piliečio paso, nėra mÅ«sų valstybės pilietė, nesikreipė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ nukentėjusiojo asmens statuso gavimo klausimu. Ji turi galimybę pasinaudoti Å¡ia procedÅ«ra. Todėl jos praÅ¡ymas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu tenkintinas, nes pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p., 445 str. ).           IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

             Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 448 str., teismasnusprendžia:              PareiÅ¡kėjos O. B. pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti G k., Biržų r., tėvo A. V., K, gim. 1906 m., įkalinimo ir tremties metu 1947-1956 m. laikotarpiu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje – Lietuvos SSR Biržų rajone, Gkaime.

Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytas asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso gavimo tikslu.PareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtu.Priteisti iÅ¡ O. B. ir A. M. po vienuolika litų dvideÅ¡imt penkis centus procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Valentina Paliulionienė