dbc9244a-9111-40db-b93e-b409e27a3f07 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                     Civilinė byla Nr. 2A - 509 - 252 - 2016Virginija Svirplienė                                         Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05696-2015-7                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                   2.5.10.2.4.1; 2.5.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. T. – M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-452-2016 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Enrenta“ ieÅ¡kinį atsakovei R. T. – M, trečiajam asmeniui M. M. dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas BUAB „Enrenta“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R.

T. – M. 12 131,35 Eur žalos atlyginimÄ , taip pat Å¡aldytuvÄ Polar PCB341+S, o jo nesant – ekvivalentÄ 251,32 Eur sumai, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Enrenta“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovė buvo ieÅ¡kovo administracijos vadovė nuo 2008-09-29 iki 2014-08-01, o vėliau paskirta įmonės likvidatore iki 2015-01-12.

Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi bendrovės patikrinimÄ , konstatavo ir nurodė, jog UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus už bendrÄ 958,64 Eur sumÄ . Taip pat atsakovė pardavė prekes ir iÅ¡ pirkėjų gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasÄ 9 802,19 Eur sumai. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-11-03 sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktÄ ir ieÅ¡kovui papildomai paskyrė baudas bei delspinigius:

PVM delspinigius – 434,18 Eur; GPM (gyventojų pajamų mokesčio) baudÄ â€“ 154,66 Eur ir PVM baudÄ â€“ 781, 68 Eur. Å ios ieÅ¡kovo mokėtinos sumos kreditoriui VMI atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nes ji, bÅ«dama administracijos vadovė, neužtikrino, kad apskaitoje bÅ«tų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių ir dėl to bendrovei paskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir paskaičiuotų baudų, delspinigių yra tiesioginis ryÅ¡ys, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 1 370,52 Eur žala.

Viso VMI atlikto patikrinimo pagrindu iÅ¡ atsakovės priteistini 12 131,35 Eur. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė pagal 2013-03-28 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ PAN Nr. 00085 nupirko iÅ¡ UAB „Raginta“ Å¡aldytuvÄ Polar PCB341+S už 1 050 Lt (ekvivalentas – 304,10 Eur). Viso turto įsigijimo kaina be PVM yra 867,77 Lt (ekvivalentas – 251,32 Eur). Turtas buvo bendrovės įsigytas, tačiau, ar jis buvo realiai naudojamas bendrovės poreikiams tenkinti, duomenų nėra, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Å¡is turtas bÅ«tų kam nors teisėtai perduotas ar nuraÅ¡ytas kaip netinkamas eksploatuoti ar sugedęs.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ R. T. – M. 12 131,35 Eur žalos atlyginimÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2015-07-29 (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas BUAB „Enrenta“ naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi UAB „Enrenta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės vadovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovė. Atsakovė buvo ieÅ¡kovo vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovė nuo 2008-09-29 iki 2014-08-01, o vėliau ji paskirta likvidatore, kuria buvo iki 2015-01-12.

Panevėžio apygardos teismas 2015-03-23 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 6 435,86 Eur sumai. 2014-08-01 – 2014-09-02 laikotarpiu VMI atliko UAB „Enrenta“ patikrinimÄ ir surašė 2014-09-03 Patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-594, kuriuo konstatavo, kad UAB „Enrenta“ vykdė mažmeninę baldų prekybÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus: 2012-01-28 Nr. 12-1 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 850 Lt; 2013-03-26 Nr. 12-41 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 840 Lt; 2013-04-30 Nr. BLB Nr. 5109952 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt; 2013-05-03 Nr. BLB Nr. 5109952 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 270 Lt; 2013-05-11 Nr. BLB Nr. 5109954 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt; 2013-07-05 Nr. BLB Nr. 5109955 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ – 1 000 Lt.

Viso neįtraukta gautų pinigų už 1 190,33 Eur. IÅ¡ Å¡ios sumos 246,17 Eur (850 Lt) gavo direktorė J. T., o likusiÄ sumÄ â€“ 958,64 Eur – atsakovė. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas pardavė prekes, gavo iÅ¡ pirkėjų pinigus, bet dalis jų liko neįneÅ¡ti į kasÄ , pinigai pasisavinti. Tokiu bÅ«du, atsakovė, kaip administracijos vadovė, neapskaitė ir pasisavino ar iÅ¡Å¡vaistė Å¡ias lėšas: 2012-04-01 gautų iÅ¡ A. R. 3 200 Lt; 2012-07-02 gautų iÅ¡ I.

R. 2 200 Lt; 2012-07-05 gautų iÅ¡ G. M. 100 Lt; 2012-08-07 gautų iÅ¡ E. K. 3 000 Lt; 2012-08-20 gautų iÅ¡ V. P. 2 800 Lt; 2013-01-23 gautų iÅ¡ G. S. 6 650 Lt; 2013-01-23 gautų iÅ¡ L. S. 5 800 Lt; 2013-04-17 gautų iÅ¡ T. D. 2 200 Lt; 2013-04-23 gautų iÅ¡ R. Ž. 4 395 Lt; 2013-04-26 gautų iÅ¡ S. Č. 3 000 Lt; 2013-06-07 gautų iÅ¡ L. A. 500 Lt. Viso bendrovė pardavė prekių, atliko montavimo darbų ir neapskaitė 33 845 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neapskaitė parduotų prekių ir atliktų darbų už 9 802,19 Eur sumÄ .

Panevėžio apskrities VMI 2014-11-03 Sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktÄ . Å iuo sprendimu ieÅ¡kovui papildomai paskirtos baudos ir delspinigiai: PVM delspinigiai – 1 499,14 Lt; GPM (gyventojų pajamų mokesčio) bauda – 534 Lt ir PVM bauda – 2 699 Lt. Å ios ieÅ¡kovo mokėtinos sumos kreditoriui VMI atsirado dėl neteisėtų atsakovės, kaip administracijos vadovės, veiksmų, nes ji, bÅ«dama administracijos vadovė, neužtikrino, kad apskaitoje bÅ«tų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių ir dėl to bendrovei paskaičiuoti delspinigiai ir baudos.

Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje (bylos Nr. KV-73) nurodyta, jog R. T. – M., bÅ«dama UAB „Enrenta“ direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. bei 21 str. 1 ir 2 d., bÅ«dama atsakinga už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., Panevėžio mieste, tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ UAB „Enrenta“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Å ia nutartimi konstatuota, jog atsakovė gavo iÅ¡ UAB „Buities rojus“ 3 310 Lt sumÄ bei neapskaitė ir neįnešė į ieÅ¡kovo kasÄ 33 845 Lt. Kadangi dėl atsakovės veiksmų įmonė savo buhalterinėje apskaitoje neparodė buvusių operacijų, įmonei VMI 2014-11-03 sprendimu buvo pagrįstai paskaičiuoti PVM delspinigiai – 434,18 Eur, GPM (gyventojų pajamų mokesčio) bauda – 154,66 Eur ir PVM bauda – 781,68 Eur, Å¡ias sumas įmonė turi sumokėti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, atsakovė, bÅ«dama atsakingu už įmonės veiklÄ asmeniu, turėdama pareigÄ veikti įmonės interesais, savo neteisėtais veiksmais neįnešė į įmonės kasÄ Ä¯monei priklausančių lėšų ir jų neapskaitė, todėl jos veiksmuose yra kaltės elementas. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Enrenta“ iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonės mokumas neatstatytas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog įstaiga negalės visa apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi, byloje yra nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais bei žala.

Atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo. Teismas, įvertinęs liudytojų G. S. ir L. S. parodymus, kad į jų baldus buvo įmontuotas Å¡aldytuvas „Polar“ bei pateikta bendra sÄ skaita apmokėjimui, taip pat tai, kad nėra jokių duomenų apie kito Å¡aldytuvo įmontavimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 251,32 Eur žalos netenkino.Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. – M. praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, padarė proceso pažeidimus. Teismas sprendime nurodo bei akcentuoja tik atsakovės veiksmus, tuo tarpu kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepagrindžia bylos duomenimis, t. y. kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas iÅ¡ esmės tik deklaruoja. Teismas visiÅ¡kai nepasisako dėl atsakovės pateiktų argumentų, kurie nurodyti atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir buvo iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu. Taip pat teismas sprendime neįvardija konkrečių kreditorių, apie juos pateikia abstrakčius argumentus, kas iÅ¡ esmės riboja atsakovės galimybes į apeliacijÄ , nes į abstrakčius argumentus neįmanoma atsakyti.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nenustatyta, kad tuo metu ar kada nors kitu metu buvo neatsiskaityta su kokias nors tiekėjais ir kitais kreditoriais. Bankroto byloje nėra kitų kreditorių, iÅ¡skyrus VMI ir SODRA, kurioms skolos susidarė formaliu įstatyminiu pagrindu, o ne dėl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių. Todėl teismo iÅ¡vada, jog atsakovei neapskaičius minėtų sumų bendrovė (ar tai VMI ir SODRA) patyrė žalÄ , nepagrįsta jokiais įrodymais, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Teismas sprendime nurodo, jog 2014-09-03 Patikrinimo akte užfiksuota, kad atsakovė 958,64 Eur sumos neįnešė į bendrovės kasÄ , tačiau taip ir nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kodėl Å¡iÄ sumÄ laiko kreditoriams ar tai bendrovei padaryta žala. Akte konstatuota, kad Å¡ios į kasÄ neįneÅ¡tos lėšos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 5, 8, 22 ir 23 str., laikomos atsakovės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir nuo jų atitinkamai paskaičiuoti mokesčiai.

Å ios aplinkybės konstatuotos ir ieÅ¡kovo pridėtame VMI 2014-11-03 sprendime, kuriuo buvo patvirtintas minėtas VMI Patikrinimo aktas. Tokiu bÅ«du, yra akivaizdu, kad GPMÄ® pagrindu ginčo lėšos yra pripažintos atsakovės pajamomis ir todėl negali bÅ«ti jokia žala bendrovei ar kreditoriams bei negali bÅ«ti Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas. IÅ¡ 2014-02-28 teismo nutarties turinio bei FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos suraÅ¡ytos 2013-12-18 specialisto iÅ¡vados NR. 5-5/92 matyti, kad ieÅ¡kovo ir teismo minimÄ 9 802,19 Eur sumÄ bendrovė uždeklaravo VMI, o nuo tos sumos buvo paskaičiuotas 1 810,99 Eur dydžio PVM, kurį atsakovė ir sumokėjo.

Å ios faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 9 802,19 Eur sumÄ nepagrįstai. Taip pat ir VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra tik 4 197,26 Eur, kuris yra susidaręs ne dėl ieÅ¡kinyje ir teismo sprendime nurodomų neapskaitytų lėšų, o dėl visiÅ¡kai kitų aplinkybių. RaÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, pateikė pats ieÅ¡kovas, tačiau teismas Å¡iuos įrodymus vertino tik vienpusiÅ¡kai ir neobjektyviai.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Enrenta“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų ir motyvų, kartoja tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Jau vien ta aplinkybė, kad atsakovė neužpajamavo pinigų, leidžia daryti pakankamai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji numatė juos pasisavinti, panaudoti ne bendrovės reikmėms. Atsakovė neturėjo teisės gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčijamų sumų.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės R. T. – M. apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusios įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo lemiamos reikÅ¡mės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 str. – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, susijusias su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ â€“ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ ir neįneÅ¡ant pinigų į ieÅ¡kovo kasÄ BUAB „Enrenta“ neteko pinigų, teisingai identifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos bendrovei bei jos kreditoriams atsiradimo (CPK 12 str., 177 str. 3 d., 178 str.).

Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į CPK 185 str. nuostatų pažeidimÄ visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, įrodymų vertinimo aspektais, taip pat dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Apeliantė įsitikinusi, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas BUAB „Enrenta“ neįrodė atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 2.87 str. 7 d. tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinosios sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; kt.). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei vadovavosi Å¡ių įrodymų visuma.

O bÅ«tent, byloje neginčijamai įrodyta, jog 2014-08-01 – 2014-09-02 laikotarpiu VMI atliko UAB „Enrenta“ patikrinimÄ ir surašė 2014-09-03 Patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-594, kuriuo nustatė, kad UAB „Enrenta“ į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė gautų įplaukų pagal pinigų priėmimo kvitus, t. y. viso 3 310 Lt gavo atsakovė. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas pardavė prekes, gavo iÅ¡ pirkėjų pinigus, bet dalies jų neįnešė į kasÄ ir pinigus pasisavino, t. y. atsakovė, kaip administracijos vadovė, neapskaitė ir pasisavino 33 845 Lt.

Panevėžio apskrities VMI 2014-11-03 Sprendimu Nr. FR0682-615 patvirtino patikrinimo aktÄ . Å iuo sprendimu ieÅ¡kovui papildomai paskirtos baudos ir delspinigiai, kurie atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nes ji neužtikrino, kad apskaitoje bÅ«tų pavaizduotos įvykusios operacijos, gautus pinigus pasisavino, laiku nesumokėjo mokesčių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė neapskaitė parduotų prekių ir atliktų darbų už 9 802,19 Eur sumÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad nors Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo skyriaus persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos R.

T. – M. susitaikius su valstybės institucijos Panevėžio apskrities VMI, tačiau apeliantės neteisėta veika yra konstatuota, ji pripažino apgaulingai tvarkiusi bendrovės buhalterinę apskaitÄ , imdama pinigus už perkamus baldus ne visais atvejais iÅ¡rašė pinigų priėmimo kvitus, nesudarė PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų ir nepateikė Å¡ių dokumentų buhalterei, kad jie bÅ«tų tinkamai įforminti įmonėje.Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos bendrovei nepadarymo, pažymėtina, jog dėl tokių atsakovės veiksmų UAB „Enrenta“ bÅ«tent negavo viso 12 131,35 Eur, kuriuos turėjo gauti.

Å iuo atveju negautos lėšos ir yra bendrovės nuostoliai. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kur ji panaudojo jai iÅ¡mokėtus pinigus. PrieÅ¡ingai apeliantės teiginiams, tai tik patvirtina žalos padarymo faktÄ , nes nustatytos faktinės aplinkybės, jog tai nebuvo apeliantei neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ar ginčijama suma panaudota bendrovės reikmėms, tokia suma nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, privalėjo užtikrinti, kad atitinkami iÅ¡laidavimo dokumentai atsispindėtų apskaitoje ir bÅ«tų fiksuoti.

Tačiau tokių dokumentų atsakovė nepateikė ir nenurodė, kur ir kam, kada atitinkamos sumos buvo panaudotos. Taigi, atsakovė neįrodė jokio teisėto pagrindo Å¡iuos pinigus priskirti sau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovė gautas pinigų sumas, kurios skirtos ieÅ¡kovui, kaip tik pasisavino bÅ«tent neteisėtai. O bÅ«tent, tokiais savo veiksmais, t. y. paimdama iÅ¡ trečiųjų asmenų ieÅ¡kovui skirtus pinigus ir jų neperdavusi jam (neįneÅ¡usi), atsakovė padarė žalÄ pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams.

Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pinigus ji pasisavino ir nuo jų VMI paskaičiavo pajamų mokesčius, todėl laiko, jog juos pasisavino teisėtai. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog VMI konstatavo, kad pažeistos vieÅ¡osios teisės normos, nes bendrovėje Å¡ios gautos lėšos yra neapskaitytos, panaudotos ne bendrovės interesais, o atsakovės pasisavintos, todėl nuo Å¡ių lėšų ir paskaičiavo mokesčius valstybei. Mokesčių valstybei sumokėjimas nereiÅ¡kia žalos atlyginimÄ bendrovei, nes pinigai jai negrÄ Å¾inti.Kaip matyti, apeliantė apsiriboja bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimais, kad po pinigų gavimo ieÅ¡kovas dar ilgÄ laikÄ vykdė veiklÄ â€“ baldų gamybÄ , atsiskaitinėjo su kreditoriais ir pan.

Teismas pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatÄ visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais.

Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, netinkamai organizavusi bendrovės buhalterinių duomenų tvarkymÄ , turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės R.

T. – M. neteisėtus veiksmus. Kaltės prezumpcijos apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, todėl ieÅ¡kinys laikytinas pilnai įrodytu ir pagrįstai patenkintas.Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, o apeliantės teiginiai dėl neįvertintų argumentų, kurie nurodyti atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir buvo iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu, yra deklaratyvÅ«s, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).IeÅ¡kovas BUAB „Enrenta“, nors prašė priteisti iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , tačiau tam pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                      Eigirdas Činka                                                                                                      Birutė Jonaitienė                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                                                                               Â