dbc6c19e-8181-4788-8521-00ee9e0feb98 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr. e2-1043-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Termora“, atstovaujamai bankroto administratorės V. V. ir advokato V. B. (V. B.), atsakovui R.

P., atsakovo R. P. atstovei advokatei E. J., atsakovui R. K., atsakovo R. K. atstovui advokato padėjėjui T. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Termora“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. P., R. K., V. K. (V. K.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė ,,Rakovita“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gobusus“, uždaroji akcinė bendrovė ,,NDX Transport“.

Teismas n u s t a t ė : 2017 m. kovo d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašo:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. 41 106 Eur žalos atlyginimÄ ;

2) pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. tarp R. P. ir R. K., dėl UAB ,,Termora“ akcijų pardavimo niekinėmis ir negaliojančiomis;

3) pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp R. K. ir V. K., dėl UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo niekine ir negaliojančia;

4) pripažinti UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ niekiniu ir negaliojančiu;

5) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. P. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB ,,Termora“ atsakovas R. P. direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. spalio 31 d., o įmonės akcininku (valdančiu 50 procentų įmonės akcijų) buvo laikotarpiu iki 2016 m. birželio 29 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2016 m. birželio 29 d. R. P. pardavė 25 vnt. UAB „Termora“ akcijų atsakovui R. K., tačiau tokiai sutarčiai teisės aktai nustato privalomÄ notarinę formÄ , todėl Å¡is sandoris yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

Be to, nėra informacijos kokiais pagrindais buvo perleistos likusios turėtos R. P. UAB „Termora“ akcijos (likę 25 vnt. arba 25 proc. akcijų). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) duomenų matyti, kad bendrovė VMI prie FM pateikė 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis akcininkas R. P. pardavė iš viso 50 proc. UAB „Termora“ akcijų fiziniam asmeniui R.

K.. Tikėtina, kad ir nepateikta 2016 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neturi privalomos notarinės sutarties sudarymo formos, todėl yra niekinė ir negaliojanti. VÄ® ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registras (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistravo duomenis apie akcininkų pasikeitimÄ pagal paties R. P. 2016 m. liepos 5 d. suraÅ¡ytÄ ir 2016 m. liepos 29 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nors R. P., remiantis kitais byloje surinktais duomenimis, iÅ¡ įmonės vadovo pareigų buvo atleistas 2016 m. liepos 4 d. vienintelio akcininko sprendimu, nuo tos pačios dienos paskiriant nauju įmonės vadovu atsakovÄ V.

K.. Pažymi, kad 2016 m. birželio 13 d. akcininkai buvo du. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateikti duomenys apie R. P. atleidimÄ 2016 m. liepos 4 d. R. P. pateikė Juridinių asmenų registrui duomenis apie akcininkų pasikeitimÄ 2016 m. liepos 29 d., tačiau, jei laikyti, kad tÄ dienÄ jis buvo teisėtai atleistas, tai jis tokių duomenų apie akcininkų pasikeitimus teikti negalėjo, nes duomenis apie akcininkus Juridinių asmenų registrui turi teikti įmonės vadovas.

Pažymi, kad 2016 m. liepos 29 d. pateiktame praÅ¡yme nurodyta, kad praÅ¡ymÄ pateikia R. K., tačiau jis Å¡io praÅ¡ymo nepasirašė, o jį pateikė ir pasirašė atsakovas R. P.. Å io praÅ¡ymo turinyje nurodyta, kad jis pasiraÅ¡ytas 2016 m. liepos 5 d., kai R. P. jau buvo atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų. Su praÅ¡ymu Juridinių asmenų registrui pateikta informacija apie akcininko pasikeitimÄ , tačiau nepraneÅ¡ta, kad pasikeitė ir įmonės vadovas. Remiantis surinkta byloje informacija, ieÅ¡kovė teigia, kad, sudarant sandorius dėl akcijų pardavimo tikrieji Å¡alių ketinimai buvo ne naujų teisių ir pareigų įgijimas, bet atsakomybės, kilusios dėl įmonės netinkamo valdymo, iÅ¡vengimas visomis įmanomomis priemonėmis.

Tikruosius Å¡alių ketinimus patvirtina ir faktas, kad akcijas įsigijęs ir vadovu tapęs V. K. taip ir nepateikė duomenų apie tai Juridinių asmenų registrui, už jį tai padarė R. P. ir R. K. ir daug vėliau nei to reikalauja įstatymas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ informacijÄ , nėra galiojančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, patvirtinančių, kad įmonės vieninteliu akcininku nuo 2016 m. birželio 29 d. buvo R. K., todėl tolimesni sprendimai, kurie buvo priimti po negaliojančio sandorio sudarymo, t. y. prieÅ¡ tai buvusio vadovo R.

P. atleidimas ir naujo vadovo V. K. paskyrimas taip pat yra negaliojantys, nes R. K. 2016 m. birželio 29 d. nebuvo vieninteliu įmonės akcininku, ir sprendimus dėl vadovų atleidimo ir paskyrimo turėjo priimti akcininkų susirinkimas. Taip pat yra niekinė ir negaliojanti visų UAB „Termora“ akcijų perleidimo sutartis, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta tarp R. K. ir V. K.. IeÅ¡kovės teigimu, sandoriai sudaryti tik dėl akių, siekiant iÅ¡vengti prievolių kreditoriams bei atsakomybės už įmonės valdymÄ , netinkamÄ apskaitos tvarkymÄ ir privedimÄ prie bankroto.

Teismo posėdžio metu R. K. paaiÅ¡kino, kad nėra matęs naujojo vadovo V. K., nors jis priėmė sprendimÄ paskirti V. K. įmonės direktoriumi. Administratorei paskutinio įmonės vadovo V. K. surasti nepavyko, tačiau po ilgalaikių raginimų bei kreipimosi į teismines institucijas R. P. perdavė bankroto administratorei dalį įmonės apskaitos dokumentų, paaiÅ¡kindamas, kad tik Å¡ie dokumentai buvo jo žinioje, likusių įmonės dokumentų, o taip pat ir sudaryto įmonės balanso bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai bankroto administratoriui atsakovai neperdavė.

R. P., teigia, kad visus įmonės apskaitos dokumentus perdavė įmonės akcininkui R. K., tačiau dalį dokumentų jis pats perdavė bankroto administratorei 2017 m. balandžio 14 d. Priduria, kad labiausiai tikėtina, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 27d. arba bent jau 2016 metais įmonės apskaita nebuvo tvarkoma apskritai. Remiantis turimais byloje duomenimis bei buhalterijos pateiktais finansiniais dokumentais už 2015 metus, galima teigti, kad UAB „Termora“ 2015 metų pabaigoje buvo nemoki, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 279 911,22 Eur, o įmonės turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 344 274,28 Eur.

Ieškovė priduria, kad reali įmonės finansinė situacija buvo dar blogesnė, nes į įmonės finansinius duomenis nebuvo įtraukti duomenys, kuriuos patvirtina kiti dokumentai, o sudarytas įmonės balansas iš esmės neatitinka tikrovės. Atsakovas Rolandas laiku nesudarė įmonės finansinės atskaitomybės, tinkamai nevykdė įmonės apskaitos tvarkymo funkcijos, nesikreipė į akcininkus dėl įmonės metinės finansinės atskaitomybės, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos, neužtikrino imperatyvių kasos organizavimo taisyklių laikymosi, sudarė sutartį dėl akcijų perleidimo, kuri prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nesilaikė mokesčių administravimo ir apskaitymo taisyklių, buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių (kas priskirtina viešosios teisės normoms, kurios turi imperatyviosios teisės normų paskirtį).

Tokiu bÅ«du jis pažeidė savo fiduciarines pareigas ir nebuvo lojalus įmonei, neveikė įmonės kreditorių interesais, nes sudarė sandorius, kuriais perleido įmonės turtÄ su juo pačiu susijusiam juridiniam asmeniui UAB ,,Rakovita“. Dėl R. P. veiksmų nėra galimybių nustatyti įmonės finansinės padėties, jos turto ir įsipareigojimų. Ä®monės vadovui neužtikrinant tinkamo apskaitos tvarkymo, padaroma žala įmonės kreditoriams, nes tampa neįmanoma atgauti skolas teisėtomis priemonėmis.

IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad bendras žalos dydis Å¡ioje byloje yra skirtumas tarp bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo bendrai patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kuri yra 100 450,47 Eur, ir atgautinų lėšų ar turto pagal ginčytinus sandorius, kuriuos nurodo ieÅ¡kinyje. Bendrai perleisto ir negrÄ Å¾into turto, dėl kurio grÄ Å¾inimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai teismuose, vertė sudaro 67 344,47 Eur todėl, Å¡iÄ sumÄ atėmus iÅ¡ bendros bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų 100 450,47 Eur sumos, kreditoriams padarytos žalos dydis sudaro 33 106,00 Eur.

Atsakovas R. P. taip pat, ieÅ¡kovės teigimu, turi atlyginti bankroto administravimo iÅ¡laidas – 8 000,00 Eur, nes tokiÄ bankroto administravimo sumÄ patvirtino įmonės kreditoriai 2017 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkime. Nurodo, kad netinkamas įmonės valdymas vyko įmonės vadovo R. P. valdymo laikotarpiu, o ne R. K. ar V. K. valdymo laikotarpiais, todėl ir atsakomybė tenka vadovui R. P. ir jis turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Atsakovas R. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administratorės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, kad R. P. ir R. K. buvo lygiaverčiai partneriai UAB ,,Termora“ valdyme, tačiau nepavykus visko suderinti nusprendė verslÄ pasidalyti, todėl 2016­ m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. R. K. iÅ¡ R. P. įsigijo 50 proc. UAB ,,Termora“ akcijų. Pabrėžia, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ Ä¯monė turėjo pakankamai turto, kad galėtų padengti įsipareigojimus kreditoriams, t. y. vien LTB Invest AS mokėtinos sumos bÅ«tų pakakę padengti visų kreditorių, iÅ¡skyrus akcininkÄ R.

P., kuriam bendrovė kaip atskaitingam asmeniui liko skolinga 31 778,24 Eur, reikalavimus. Tai naujai paskirtas vadovas nevykdė pareigos praneÅ¡ti Juridinių asmenų registrui apie bendrovės vadovo pasikeitimÄ , byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. P. UAB ,,Termora“ direktoriaus pareigas nustojo eiti 2016 m. liepos 1 d. Nurodo, kad administratorė daug dėmesio skiria Juridinių asmenų registre atliktiems veiksmas, tačiau atsakovas nurodo, kad Juridinių asmenų registras atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , tačiau tai nėra įstaiga, sukurianti asmenims teises ir pareigas, t. y. nei duomenų apie akcininkų pasikeitimÄ , nei duomenų apie vadovų pasikeitimÄ iÅ¡vieÅ¡inimas registrų centre nereiÅ¡kia nei akcijų perleidimo, nei darbo santykių atsiradimo/pasibaigimo momento.

Nors teismo posėdžio metu apklausas R. K. nurodė, kad V. K. nepažįsta ir kad jį priimti direktoriaus pareigoms nurodė R. P., Å¡ie jo teiginiai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Atsakovo vadovavimo metu bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ . Administratorės nurodyti sandoriai negalėjo pažeisti UAB ,,Termora“ ir jos kreditorių interesus, pabloginti bendrovės mokumÄ ir nulemti jos bankrotÄ .

Dėl dviejų iÅ¡ sandorių ieÅ¡kinys buvo atmestas (vienas sprendimas įsiteisėjo), o dėl trečiojo vyksta teisminis ginčas. Bankroto R. P. neskelbė, kadangi bendrovė tikėjosi gauti uždirbtas pajams iÅ¡ LTB Invest AS ir jų bÅ«tų pakakę visiÅ¡kai stabilizuoti bendrovės veiklÄ . Sprendžiant, ar buvo padaryta žala kreditoriams 2015 m. nepaskelbus bendrovei bankroto, ar ne, turi bÅ«ti visų pirma įvertinta kaip per šį laikotarpį pakito įmonės įsipareigojimų kreditoriams suma.

Lyginant administratorės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus duomenis matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų kreditoriams suma siekė 279 911,22 EUR. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯sipareigojimų kreditoriams suma sudaro 100 450,47 EUR, taigi ji yra sumažinta beveik tris kartus. Tai savaime reiÅ¡kia, kad 2015 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡keldamas bendrovei bankroto bylos atsakovas bendrovės ir jos kreditorių interesų nepažeidė ir žalos nepadarė. Jeigu dėl kažkokių priežasčių teismas nuspręstų, kad neinicijavus bankroto bylos 2015 m. gruodžio 31 d.

UAB ,,Termora“ kreditoriai patyrė žalÄ , už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. liepos 1 d. padarytÄ Å¾alÄ R. P. ir R. K. turėtų atsakyti solidariai, o kadangi R. K. atžvilgiu reikalavimų administratorė atsisakė už dalį padarytos žalos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. R. P. atsakomybė apskirtai yra nebegalima. Visa bendrovės dokumentacija R. K. buvo perduota pasiraÅ¡ant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kÄ patvirtina Å¡ios sutarties priedų sÄ raÅ¡as.

IÅ¡ VMI prie FM 2016 m. rugpjūčio 25 d. praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ turinio galima spręsti, kad visus tyrimui aktualius UAB ,,Termora“ finansinius dokumentus VMI prie FM turėjo, fakto, kad buhalterija bÅ«tų buvusi vedama aplaidžiai (t. y., kad trÅ«ktų dokumentų) VMI prie FM nenurodė. Po atlikto tyrimo dokumentai buvo grÄ Å¾inti R. K.. Byloje yra akivaizdÅ«s duomenys, kad bÅ«tent R. K. atliko neteisėtus veiksmus, o siekis atsakomybę už jį perkelti atsakovui yra Å¡aliÅ¡kas ir nesÄ Å¾iningas.

Siekiant priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. žalos UAB ,,Termora“ kreditoriams atlyginimÄ , bÅ«tina konstatuoti ne tik netinkamus jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmus (neveikimÄ ), tačiau ir dėl tų veiksmų padarytos, t. y. priežastiniu ryÅ¡iu su atliktais konkrečiais neteisėtais veiksmais susijusį, žalos dydį. Kol nėra aiÅ¡ki nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, be to neįsiteisėjus sprendimui dėl jos bankroto pripažinimo tyčiniu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 79 335 Eur žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovas R. K. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutinka. Nurodo, kad sutiktina su nurodytomis aplinkybėmis, kad R. P. siekė atsikratyti UAB ,,Termora” akcijų, vienintelis žinodamas realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę ir buhalterinės apskaitos trÅ«kumus, suprato kad, gali bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla, tuo bÅ«du tikėjosi iÅ¡vengti atsakomybės. Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra pas atsakovÄ R. P., kadangi jis buvo sutarčių rengėjas ir iniciatorius.

UAB ,,Rakovita“ kaip atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko dėl bankrutavusios UAB ,,Termora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o kaip trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį teismui nepateikė. Atsakovas V. K. ir tretieji asmenys, UAB ,,Gobusus“, UAB ,,NDX Transport atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės ir atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ nuomonę.

IeÅ¡kovė ir atsakovas R. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau posėdžio metu prašė Å¡ios taikos sutarties nevertinti. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad bankrutavusi UAB „Termora“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. gruodžio 27 d., įmonės direktoriumi nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo T.

Š.; nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. vadovu buvo R. K.; nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. liepos 4 d. vadovu buvo R. P.; nuo 2016 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. K.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Termora“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta V. V.. Iki 2016 m. birželio 23 d. įmonės akcininkais buvo atsakovai R. P. ir R. K., valdantys po 50 vnt. UAB ,,Termora“ akcijų. 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis R.

P. perleido savo turimas (iš viso 50 proc. UAB „Termora“ akcijų) atsakovui R. K.. 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas R. K. visas turimas (100 proc.) UAB ,,Termora“ akcijas perleido atsakovui V. K..Taip pat remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7660-779/2017 atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2016 m. vasario 2 d. susitarimo tarp UAB „Nordea finance Lithuania“, UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ dėl skolos perkėlimo. Å is sprendimas apskųstas apeliacinė tvarka, todėl neįsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17781-432/201 pripažino negaliojančiu UAB „City Property Investment“ , UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ 2016 m. sausio 25 d. susitarimÄ dėl rangos darbų sutarčių 2015 m. rugpjūčio 4 d.

Nr. B9A15-0026 ir 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. 2015/12/23 pakeitimo bei taikė restitucijÄ â€“ priteisė BUAB „Termora“ iÅ¡ atsakovės UAB „Rakovita“ 23 002,11 Eur. Å is sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7658-294/2017 atmestas BUAB „Termora“ ieÅ¡kinys dėl 2015 m. gruodžio 30 d. automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiaisNagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja pripažinti akcijų pirkimo- pardavimo sutartis, sudarytas 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. tarp R.

P. ir R. K., dėl UAB ,,Termora“ akcijų pardavimo niekinėmis ir negaliojančiomis, kadangi tokiai sutarčiai teisės aktai nustato privalomÄ notarinę formÄ . Atitinkamai prašė pripažinti negaliojančia ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp R. K. ir V. K., dėl UAB ,,Termora“ akcijų pardavimo niekine ir negaliojančia, bei pripažinti UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ niekiniu ir negaliojančiu. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , notarine forma turi bÅ«ti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai eurų, iÅ¡skyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sÄ skaitos tvarkomos vertybinių popierių rinkÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju abejomis 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp R. P. ir R. K., buvo sulygta dėl 25 vnt. UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo, t. y. po 25 proc. visų UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo – paradavimo. IÅ¡ į bylÄ pateiktų sutarčių kopijų matyti, kad sutartys nebuvo patvirtintos notaro, taigi akivaizdžiai pažeista imperatyvi įstatymo norma įtvritinta CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl ko 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d.

UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp R. P. ir R. K., pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.74 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškinyje prašoma sandorius pripažinti niekiniais negaliojančiais ab initio. CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis).

Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio, tai konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, o kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ex nunc, konstatuojama, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šalis siejo teisinis santykis su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad CK 1.95 straipsnio 2 dalis gali būti aiškintina taip, jog ji gali būti taikoma tiek niekinių, tiek ir nuginčijamų sandorių atveju. Tai reiškia, kad galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus galima pripažinti negaliojančiu ab initio.

Dėl to, nepaisant gana aiÅ¡kios CK 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa tai, kÄ yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), bÅ«tų netikslu teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiÅ¡kai atkurti status quo ante. Kiekvienu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus.

Lietuvos Aukščiausias teismas pažymėjo ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, prieÅ¡inasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-392/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2015; 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016).

Nors konstatuota, kad 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. sutartys sudarytos pažeidžiant įstatymų nustatytas imperatyvias teisės normas, tačiau tiek iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tiek kitų aplinkybių matyti, kad atsakovai R. P. ir R. K. iÅ¡ tiesų siekė sutartis sudaryti, kas lėmė, jog vėliau atsakovas R. K. atliko veiksmus, laikydamas save vieninteliu įmonės akcininku, t. y. Å¡alys iÅ¡ esmės sudarytÄ sandorį įvykdė, R. K. veikė kaip faktinis įmonės savininkas, disponavo visomis įmonės akcijomis, t. y. veikė ir priėmė sprendimus kaip vienintelis įmonės akcininkas.

Taip pat iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismÄ posėdžio metu, taip pat teikiamų procesinių dokumentų turinio matyti, kad R. K. ir R. P. sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, dėl ko tikėtina, jog partneriai siekė ,,pasidalinti verslÄ â€œ, kÄ bÅ«tent minėtomis sutartimis ir padarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Todėl teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ir egzistuoja situacija kuomet mechaniÅ¡kas grįžimas į padėtį, kai sutartis dar nebuvo sudaryta, negalimas, nes tam prieÅ¡tarauja objektyvi realybė.

Nustačius, kad negalima Å¡alių grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki sandorių sudarymo, 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kitas administratorės ginčijamas sandoris yra 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų R. K. ir V. K.. Atsakovas R. K. nurodė, jog visų sutarčių projektai, pasiraÅ¡ytos sutartys yra pas jų iniciatorių, rengėjÄ R.

P., todėl jis teismui jų pateikti negali, tačiau sutarties sudarymo fakto jis neneigia (CPK 187 straipsnis). Atsakovas V. K. procesÄ apskritai ignoruoja, byloje yra tik Juridinių asmenų registro duomenys, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutarties pagrindu atsakovas R. K. perleido 100 proc. atsakovui V. K. UAB ,,Termora“ akcijų. Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , t. y. sutarčių sudarymo dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų prikimo – pardavimo normas, bei nesant byloje įrodymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo nustatytų imperatyvų, t. y. nebuvo patvirtinta notaro, todėl yra pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.74 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pažymėtina, kad tai sutarties Å¡alies pareiga iÅ¡saugoti sandorius, kurių dalyve ji yra, be to, jei sandoris yra patvirtintas notaro, vienas tokio sudaromo sandoriu egzempliorius lieka ir sandorį patvirtinančiam notarui (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 50 straipsnis). Nei atsakovas R. K., nei V. K. į bylÄ nepateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp jų sudarytos sutarties, tačiau atsižvelgiant vien į tai, kad R. K. perleido V. K. iÅ¡ visų ,,Termora“ akcijų perleido ir 50 proc. akcijų įsigytų iÅ¡ atsakovo R.

P. pagal negaliojančias 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, be to, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartis nebuvo notariškai patvirtinta (CPK 185 straipsnis), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, dėl ko pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalys, CPK 178, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas V. K. bÅ«tų veikęs kaip įmonės akcininkas, t. y. perėmęs įmonės valdymÄ , bei atsižvelgiant į atsakovo R. K. paaiÅ¡kinimus, jog jis Å¡io asmens neva nepažįsta, byloje nėra pateikta pati 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartis, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys Å¡ios sutarties nesiekė vykdyti, o įmonės vardu toliau veikė faktinis jos akcininkas R. K., todėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina niekine bei negaliojančia ab intio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė, be kita ko, praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ niekiniu ir negaliojančiu, kuriuo iÅ¡ vadovo pareigų buvo atÅ¡auktas R. P., naujuoju vadovu paskiriant atsakovÄ V. K.. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad akcininkų sprendimai nelaikytini sandoriais. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Kadangi sandoris sukuria civilinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ , tai jis yra juridinis faktas, tačiau ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris. CK 1.136 straipsnio dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iÅ¡ sandorių, bet ir iÅ¡ kitų juridinių faktų, todėl sprendžiant dėl juridinio fakto pripažinimo sandoriu reikia aiÅ¡kinti tokio juridinio fakto teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobÅ«dį.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normose reglamentuojama akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) tvarka. Pagal ABĮ normų nuostatas akcininkų susirinkimas yra bendrovės valdymo organas, kurio išimtinei kompetencijai priskirta spręsti tokius klausimus kaip bendrovės veiklos priežiūros ir valdymo organų rinkimas, veiklos rezultatų svarstymas ir tvirtinimas, bendrovės įstatų keitimas ir bendrovės veiklos pertvarkymas, taip pat kitus svarbiausius bendrovės funkcionavimo klausimus; visuotinis akcininkų susirinkimas negali perduoti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai paskirtų klausimų (ABĮ 19, 20 straipsniai).

Susirinkimo sprendimų priėmimo proceso tvarka reglamentuojama ABÄ® normose, o sprendimo turinys – Å¡io įstatymo ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius. Taigi susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymÄ (ir) bendrovių įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ , yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrovės veiklos sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams, nagrinėjamu atveju – bendrovei ir akcininkėms, tam tikras teises ir pareigas.

Toks sprendimas gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Taigi, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nelaikomas sandoriu ir jam nuginčyti (pripažinti negaliojančiu) taikytinos susirinkimo sprendimu nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios ABÄ® ir kitų įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014).Kasacinis teismas plėtodamas aiÅ¡kinimÄ taip pat nurodo, kad analogiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami ir tie atvejai, kai bendrovėje yra vienintelis akcininkas ir sprendimai priimamai ne visuotiniame akcininkų susirinkime, o vienvaldiÅ¡kai.

Tokie akcininko sprendimai taip pat nelaikytini sandoriais ir jiems nuginčyti inter alia taikomos CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šioje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad sprendimas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos. Taigi, šis pagrindas yra tapatus CK 1.80 straipsnyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. sutartys pripažintinos negaliojančiomis, kas lėmė, jog atsakovas R.

K. nebuvo vieninteliu akcininku, todėl UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimas taip pat turėtų bÅ«ti pripažintas niekiniu bei negaliojančiu. Kadangi teismas jau konstatavo, jog 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikytina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu R. K. pagrįstai veikė kaip vienintelis UAB ,,Termora“ akcininkas ir sprendimÄ priėmė vienasmeniÅ¡kai, tokiu bÅ«du nepažeisdamas aukščiau iÅ¡vardytų ABÄ® nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms.Dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio įmonės vadovo R. P.IeÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo R. P., kaip buvusio įmonės vadovo, 41 106 Eur žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė įvardydama padarytÄ Å¾alÄ , t. y. nurodydama padarytos žalos dydį nurodo, jog žala laikytina bendra kreditorinių reikalavimų suma ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei, kuriuos pripažinus negaliojančiais bei pritaikius restitucijÄ , įmonės mokumas iÅ¡ dalies galėtų bÅ«ti atstatytas, bei įmonė atgautų lėšas arba turtÄ , iÅ¡ kurio galėtų iÅ¡ dalies patenkinti patvirtinus kreditorių reikalavimus, todėl ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad bendras žalos dydis Å¡ioje byloje yra skirtumas tarp bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo bendrai patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kuri yra 100 450,47 Eur, ir atgautinų lėšų ar turto pagal ginčytinus sandorius, kurių turtinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 67 344,47 Eur.Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.Ä®monės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis). Be to, įmonės vadovas privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos nei pačiai bendrovei, nei kitiems asmenims, bÅ«ti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklÄ , veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABÄ® 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis, CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys).

Juridinio asmens vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ juridiniam asmeniui žalÄ atlyginti visiÅ¡kai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).IeÅ¡kovė įrodinėdama atsakovo R. P. neteisėtus veiksmus nurodo, kad atsakovas R. P. laiku nesudarė įmonės finansinės atskaitomybės, tinkamai nevykdė įmonės apskaitos tvarkymo funkcijos, nesikreipė į akcininkus dėl įmonės metinės finansinės atskaitomybės, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos, neužtikrino imperatyvių kasos organizavimo taisyklių laikymosi, sudarė sutartį dėl akcijų perleidimo, kuri prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nesilaikė mokesčių administravimo ir apskaitymo taisyklių, buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių (kas priskirtina vieÅ¡osios teisės normoms, kurios turi imperatyviosios teisės normų paskirtį).

Jis taip pat, ieÅ¡kovės nuomone, pažeidė savo fiduciarines pareigas ir nebuvo lojalus įmonei, neveikė įmonės kreditorių interesais, nes sudarė sandorius, kuriais perleido įmonės turtÄ su juo pačiu susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Rakovita“. Taip pat ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas R. P. neužtikrino, kad įmonė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams laiku ir tinkamai. Todėl jo veiksmai, kuomet nevykdomos įstatymo nustatytos imperatyviosios nuostatos, numatančios įmonės vadovo elgesio taisykles, traktuotini kaip neteisėti veiksmai.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).IeÅ¡kovė teigia, kad įmonė nemoki buvo 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi pagal ieÅ¡kovės atlikto balanso detalizavimo dokumentus, įmonė turėjo 279 911,22 Eur pradelstų įsipareigojimų, o įmonės turto vertė buvo 344 274,28 Eur, kas Ä®BÄ® prasme laikytina nemokumu.

Atsakovas R. P. teigia, jog 2015 metus įmonė baigė pelningai, kadangi turėjo 53 667 Eur pelno, tačiau jo pateikta pelno (nuostolių) ataskaita už 2015 metus nėra patvirtinta, neaiÅ¡ku kokiais duomenimis paremta, todėl nelaikytina pagrįstu įrodymu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek iÅ¡keliant UAB ,,Termora“ bankroto bylÄ , tiek įmonės bankrotÄ pripažįstant tyčiniu, buvo konstatuota, jog įmonė nemokia tapo 2014 metais. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl UAB ,,Termora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, jog veiklos nuostolingumas konstatuotinas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. (2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje).

Teismas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais ir laiko, jog įmonė tapo nemokia 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal byloje esančius įrodymus ir teismo konstatuotas aplinkybes laikytina, kad atsakovas R. P. įmonės vadovu buvo nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. liepos 4 d., taigi jam, kaip įmonės vadovui kilo pareiga, sužinojus apie įmonės nemokumÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IÅ¡ paties atsakovo paaiÅ¡kinimų darytina tokia pati iÅ¡vada, kadangi jis teigė, jog į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, nes tikėjosi gauti pajamų iÅ¡ Norvegijos įmonės LTB Inest AS, taigi atsakovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, nors ir tikėjosi įmonės veiklÄ stabilizuoti. UAB ,,Termora“ bankroto byla iÅ¡kelta tik 2016 m. spalio 25 d., taigi atsakovas R. P. nuo pat 2015 m. iki 2016 m. nevykdė savo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pripažįstant UAB ,,Termora“ tyčiniu taip pat buvo konstatuota, Juridinių asmenų tvarkytojui bankrutavusios UAB ,,Termora“ vadovai pateikė 2006–2014 ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės rinkinius. Pareiga Juridinių asmenų tvarkytojui pateikti 2015 m. ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės rinkinius kilo R. P., tačiau to nedarė, todėl įmonės buvęs vadovas veikė neteisėtai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka neteikė Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis).

Atsakovas R. P. nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178 straipsnis).IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas R. P. taip pat nesilaikė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių bei pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4, 6 punktus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 12 straipsnius, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 95 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl ko jam suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Å ios aplinkybės yra konstatuotos VMI prie FM 2016 m. rugpjūčio 25 d. praneÅ¡ime apie atliktÄ tyrimÄ . Atsakovas teigia, jog pateiktų UAB ,,Termora“ deklaracijų trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad mokestinis tyrimas nebuvo pradėtas, galima teigti, jog nustatyti trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog iki praneÅ¡imo dienos atsakovas R. P. tinkamai vykdė buhalterinę apskaitÄ , kÄ nustatė VMI prie FM (CPK 178, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis).

Kaip vienas iÅ¡ neteisėtų atsakovo R. P. veiksmų įvardytas ir sutarčių dėl akcijų perleidimo, prieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms sudarymas. Tai, kad 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. UAB ,,Termora“ akcijų prikimo – pardavimo sutartys pripažintinos niekinėmis bei negaliojančiomis dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms teismas jau Å¡iame sprendime pasisakė. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad atsakovas R. P. pažeidė savo fiduciarines pareigas ir nebuvo lojalus įmonei, neveikė įmonės kreditorių interesais, nes sudarė sandorius, kuriais perleido įmonės turtÄ su juo pačiu susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Rakovita“.

Be to, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas R. P. neužtikrino, kad įmonė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams laiku ir tinkamai. Tam, kad įmonės vadovui bÅ«tų taikoma atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, byloje turi bÅ«ti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas. PrieÅ¡ingu atveju įmonės vadovÄ nuo civilinės atsakomybės saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiÅ¡kia prezumpcijÄ , jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio padarinių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, sudarė Å¡iuos įmonei nenaudingus sandorius: 2015 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Rakovita“ dėl transporto priemonės Ford Galaxy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2015 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Rakovita“ dėl transporto priemonės Ford Galaxy pardavimo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Rakovita“ dėl transporto priemonės Ford Galaxy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2015 m. gruodžio 29 d. d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Rakovita“ dėl transporto priemonės VW Transporter pardavimo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 29 d.. pirkimo-pardavimo sutartis dėl transporto priemonės Peugeot Boxer pardavimo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sandoriai su UAB ,,Rakovita“); 2016 m. vasario 2 d.

UAB „Nordea finance Lithuania“, UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ susitarimas dėl skolos perkėlimo; 2016 m. sausio 25 d. reikalavimų perleidimo sutartis (susitarimas) tarp UAB ,,Termora“, UAB „City Property Investment“ ir UAB „Rakovita“ dėl mokėjimų perkėlimo. Dėl minėtų sandorių teisėtumo yra nagrinėjamos civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau būtina paminėti, jog šioje nagrinėjamoje byloje šie sandoriai vertintini būtent jų naudingumo įmonei aspektu, t. y. vertinant, ar atsakovas R.

P., bÅ«damas įmonės vadovu ir sudarydamas minėtus sandorius, veikė geriausiais bendrovės interesais, ar toks elgesys atitinka rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo įmonės vadovo standartÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7658-297/2017 buvo spręstas klausimas dėl UAB ,,Termora“ ir UAB ,,Rakovita“ sudarytų sutarčių teisėtumo, t. y. vieno iÅ¡ sandorių dėl transporto priemonės Ford Galaxy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 400 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 27 d.) civilinėje byloje priėmė sprendimÄ , kur pagal byloje surinktus įrodymus padarė taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad toks sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡io sandorio sudarymas nesukėlė įmonės nemokumo (atsižvelgiant į sandorio vertę ir kreditorinių įsiskolinimų sumÄ ), toks sandoris nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atitiko normaliÄ Ä¯prastinę komercinę praktikÄ .

UAB ,,Termora“ 2015 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. sutartimis perleido dar keturias transporto priemones: Ford Galaxy (2000 gamybos metų) už 300 Eur, Ford galaxy (2001 gamybos metų) už 500 Eur, VW Transporter (2007 gamybos metų) už 1 000 Eur, Peugeot Boxer (2007 gamybos metų) už 1 000 Eur. IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡vardytos transporto priemonės bÅ«tų buvusios parduotos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , ar nebÅ«tų už jas atsiskaityta, t. y. kad pardavus Å¡ias transporto priemones ieÅ¡kovė neteko turto, todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė, kad transporto priemonių perleidimas UAB ,,Rakovita“ turėtų bÅ«ti vertintinas kaip nerÅ«pestingas vadovo pareigų ėjimas sudarant įmonei nenaudingus sandorius (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal 2016 sausio 25 d. susitarimÄ dėl rangos darbų sutarčių 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nr. B9A15-0026 ir 2015 12 23 Nr. 2015/12/23 pakeitimo, sudarytÄ , tarp UAB „Termora“, UAB „City Property Investment“ ir UAB „Rakovita“, Å¡alys sutarė, kad mokėjimus pagal rangos darbų sutartį UAB „City Property Investment“ atliks ne į UAB „Termora“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , bet bendrovei „Rakovita“. Vykdydama šį susitarimÄ , UAB „City Property Investment“ sumokėjo UAB „Rakovita“ 23 002,11 Eur (2016 m. sausio 29 d. 6 662,48 Eur, 2016 m. sausio 29 d. 3 000 Eur, 2016 m. kovo 16 d. 8 986,48 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. 7 353,15 Eur).

Atsakovas R. P. teigia, jog UAB ,,Rakovita“ priėmė ne tik mokėjimus, bet ir perėmė visų darbų atlikimÄ , kurie buvo vykdomi bÅ«tent UAB ,,Rakovita“ sÄ naudomis. Atsakovas pateikia 2015 m. gruodžio 23 d. tarp UAB ,,Termora“ ir ,,Rakovita“ sudarytÄ rangos sutartį Nr. 2015/12/23 dėl subrangos darbų tame pačiame objekte, o pats 2016 m. sausio 25 d. susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas kaip nurodytų sutarčių priedas. Sutiktina su atsakovu, kad UAB ,,Rakovita“ tęsdama darbus iÅ¡ esmės užkirto keliÄ netinkamam rangos darbų sutarties tarp UAB ,,Termora“ ir UAB „City Property Investment“ 2015 m. rugpjūčio 4 d.

Nr. B9A15-0026 įvykdymui ar apskritai neįvykdymui, tačiau pats 2016 sausio 25 d. susitarimas dėl mokėjimų atlikimo tiesiogiai UAB ,,Rakovita“ iÅ¡ esmės suteikė prioritetÄ kreditorei UAB ,,Rakovita“ pagal 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ rangos sutartį Nr. 2015/12/23, nors UAB ,,Termora“ tuo metu turėjo kitų kreditorių, kaip pats atsakovas ir nurodo, buvo vykdoma daugybė iÅ¡ieÅ¡kojimų UAB ,,Termora“ atžvilgiu. Vertinamojo sandorio naudingumo klausimu pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartyje, kuris konstatavo, kad apskritai UAB ,,Termora“ įsipareigojimų prisiėmimas, t. y. rangos sutarties sudarymas su UAB „City Property Investment“ buvo rizikingas ir lėmė nemokios įmonės padėties esminį pabloginimÄ .

Teismas konstatavo, kad įmonės valdymo organai, nuo 2015 m. pradžios tęsdami nuostolingÄ Ä¯monės veiklÄ bei sudarydami 2015 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutartį Nr. B9A 15-0026 dėl rangos darbų objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“ turėjo įvertinti realias galimybes (finansinius pajėgumus, darbo žmonių iÅ¡teklius ir pan.) sutartį įvykdyti. Å iuo atveju, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nebuvo pasirinkta protinga rizika (neįvertintos 2015 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutarties įvykdymo realios galimybės ir neįvykdymo pasekmės), kuri yra bÅ«tina verslui plėtoti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas pradėti verslo santykius su UAB „City Property Investment“ dėl objekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“, įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo rizikingas, nepasiteisino ir galiausiai buvo perduotas susijusiai įmonei UAB ,,Rakovita“. Lietuvos apeliacinis teismas pridūrė ir tai, kad tais atvejais, kai veiksmai atliekami suvokiant kad atitinkamos pasekmės yra labai tikėtinos, pripažįstami tyčiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

Å iuo atveju veiksmai, kuriais sutartis buvo sudaryta su UAB „Termora“, o perduota vykdyti UAB ,,Rakovita“, kai UAB „Termora“ jau buvo nemoki, patvirtina, kad ieÅ¡kovės valdymo organai turėjo suvokti, jog jos sudarytas sandoris su susijusia įmone UAB ,,Rakovita“, perkeliant ne tik darbus, bet ir mokėjimus pagal rangos sutartį į susijusiÄ Ä¯monę, labai tikėtina, sukels UAB „Termora“ veiklos pabaigÄ ir dėl to nebus atsiskaityta su kreditoriais. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 2016 sausio 25 d. susitarimas vertintinas kaip žalingas sandoris tiek pačiai bankrutavusiai UAB ,,Termora“, tiek jos kreditoriams.

Vertinant 2016 m. vasario 2 d. UAB „Nordea finance Lithuania“, UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ susitarimÄ nustatyta, kad 2015 kovo 24. finansinės nuomos (lizingo) sutarimi Nr. 201501089 su UAB „Nordea finance Lithuania“ dėl transporto priemonės Audi Q7, lizingo davėjas UAB „Nordea finance Lithuania“ įsigijo minėtÄ transporto priemonę, perdavė jÄ valdyti lizingo gavėjui UAB „Termora“, kuri įsipareigojo mokėti periodines kasmėnesines įmokas už šį turtÄ . 2016 m. vasario 2 d.

UAB „Nordea finance Lithuania“, UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ susitarimu dėl skolos perkėlimo susitarė, kad įsipareigojimai ir prievolės pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 201501089 pereis naujajam skolininkui UAB „Rakovita“, sandorio sudarymo metu turto (transporto priemonės) likutinė neapmokėta vertė buvo 15 806,64 Eur. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali bÅ«ti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolėms vykdyti, Å¡io turto grÄ Å¾inimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), prieÅ¡ingai – bankrutuojančiai įmonei negrÄ Å¾inus svetimo turto, atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Kadangi Å¡iuo atveju transporto priemonė „Audi Q7“ nuosavybės teise nepriklausė ieÅ¡kovei, o priklausė UAB „Nordea finance Lithuania“, todėl jis negalėjo bÅ«ti panaudas UAB „Termora“ prievolių kitiems asmenims vykdymui, Å¡iuo atveju, sudarant 2016 m. vasario 2 d. susitarimÄ ir skolÄ perkeliant UAB ,,Rakovita“ buvo iÅ¡vengtas dar vienas UAB ,,Termora“ įsipareigojimų neįvykdymas, t. y. iÅ¡vengta didesnių nuostolių. Toks susitarimas įtakos bendrovės turto sumažėjimui ar padidėjimui neturėjo, todėl pagrindo teigti, kad sandoris buvo nenaudingas ir žalingas nėra.

Kad minėta sandoris kreditorių teisių nepažeidė konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartyje. IeÅ¡kovė taip pat teigia, jog atsakovas R. P. neįvykdė ir pareigos perduoti administratorei įmonės turto bei dokumentų. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Å¡iuo sprendimu teismas pripažino, jog atsakovas R. P. įmonės vadovo pareigas vykdė iki 2016 m. liepos 4 d., todėl jam tokia pareiga nekyla. TokiÄ pareigÄ turi paskutinis įmonės vadovas V. K.. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prie 2016 m. birželio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėti keturi priedai:

UAB ,,Termora“ kreditorių sÄ raÅ¡as, debitorių sÄ raÅ¡as, dokumentacija ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡as. Nors lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant, Å¡alys tiesiogiai nenurodo, kad Å¡ie dokumentai perduodami naujajam akcijų įgijėjui R. K., tačiau remiantis loginiu, sisteminiu aiÅ¡kinimu bei atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslus, darytina iÅ¡vada, jog minėti priedai įvardijami tikslu, jog tai dokumentai, kurie perduodami naujajam akcininkui su perduodamomis akcijomis. Taip pat pagal VMI prie FM pateiktÄ informacijÄ , atsakovas R.

K. 2016 m. rugsėjo 15 d. atvyko į VMI prie FM, kur jam buvo įteiktas 2016 m. rugpjūčio 25 d. praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ bei jam buvo grÄ Å¾inti UAB ,,Termora“ apskaitos dokumentai, kÄ patvirtino pats R. K., pasiraÅ¡ydamas 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. dokumentų poėmio aktuose. Be kita ko, atsakovas R. P. 2017 m. balandžio 4 d. įmonės administratorei perdavė dalį įmonės dokumentų. Nors nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kodėl Å¡ie dokumentai buvo vis dar pas atsakovÄ (nors jis nurodo neva susisiekęs pats su V.

K.), tačiau galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nevengia bendradarbiauti su bankroto administratore, teikia jai informacijÄ . Atsižvelgiant į aukščiau įvertintus atsakovo R. P., kaip bankrutavusios UAB ,,Termora“ vadovo, veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neveikė iÅ¡imtinai įmonės interesais, kas pasireiÅ¡kė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė tapo nemokia, pažeidimu, netinkamu buhalterinės įmonės apskaitos vykdymu, finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikimu, įmonės vykdytų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams laiku ir tinkamai nevykdymu (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio1 dalis).Pažymėtina, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , turi įrodyti tiek žalos faktÄ , tiek jos dydį.

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Tuo atveju, kai nustatoma, jog įmonės valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines pareigas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala įmonei; jei buvo, tai kokio dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama vadovo vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė įvardydama padarytÄ Å¾alÄ , t. y. nurodydama padarytos žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei, kuriuos pripažinus negaliojančiais bei pritaikius restitucijÄ , įmonės mokumas iÅ¡ dalies galėtų bÅ«ti atstatytas, bei įmonė atgautų lėšas arba turtÄ , iÅ¡ kurio galėtų iÅ¡ dalies patenkinti patvirtinus kreditorių reikalavimus, todėl ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad bendras žalos dydis Å¡ioje byloje yra skirtumas tarp bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo bendrai patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kuri yra 100 450,47 Eur, ir atgautinų lėšų ar turto pagal ginčytinus sandorius, kurių turtinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 67 344,47 Eur.IeÅ¡kovės atstovė bankroto administratorė nurodo, kad bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 100 450,47 Eur, tačiau iÅ¡ bankrutavusios UAB ,,Termora“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartÄ kreditoriniai reikalavimai buvo tvirtinami Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria patvirtinta 96 903,47 Eur bendra kreditorinių reikalavimų suma.

Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad įmonės kreditoriais yra pirmosios eilės kreditoriai: D. D. su 12 717,25 Eur reikalavimu, P. K. su 12 076,69 Eur reikalavimu, N. J. su 2 543,70 Eur reikalavimu, V. K. su 421,80 Eur reikalavimu, M. M. su 1 619,56 Eur reikalavimu, A. B. su 3 763,63 Eur reikalavimu, R. V. su 3 868,95 Eur reikalavimu, Laimondas Ūža su 4 324,54 Eur reikalavimu; antrosios eilės kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius su 5 920,28 Eur reikalavimu, VĮ Turto bankas (kuriam reikalavimo teisę perleido VMI prie FM) su 615,85 Eur reikalavimu, VSDFV Alytaus skyrius (kuriam reikalavimo teisės atsirado dalinai išmokėjus Garantinio fondo išmokas pirmosios eilės kreditoriams) su 2 795,52 Eur reikalavimu; trečiosios eilės kreditoriai UAB „Vestekspress“ su 311,30 Eur reikalavimu, UAB „Ginestra“ su 422,31 Eur reikalavimu, AB „Omnitel“ su 2 472,30 Eur reikalavimu, NDX transport su 29 738,53 Eur reikalavimu, antstolis M.

D. su 106,93 Eur reikalavimu, UAB „Mproducts“ su 6 534,28 Eur reikalavimu, UAB „VičiÅ«nė“ su 5 073,22 Eur reikalavimu, antstolė D. P. su 64,29 Eur reikalavimu, UAB „Neste Lietuva“ su 1 512,54 Eur reikalavimu. Vertinant Å¡ių reikalavimų susiformavimo momentÄ nustatyta, kad iÅ¡ esmės visi kreditoriniai reikalavimai atsirado 2015 metais, iÅ¡skyrus skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui, kuriam ieÅ¡kovė mokėjimus atliko, tačiau nuolat vėluodavo nuo 2014 metų. Atsakovas R. P. teigia, jog skolų susidarymÄ lėmė UAB ,,Termora“ negautas mokėjimas iÅ¡ debitorės Norvegijos įmonės LTB Inest AS.

Teismas su Å¡iuo atsakovo argumentu sutinka iÅ¡ dalies, bÅ«tent dėl skolų, susidariusiu vėluojant mokėti darbo užmokesčius darbuotojams, kadangi iÅ¡ Darbo inspekcijos bei teismų sprendimų matyti, kad visi Å¡ie darbuotojai buvo komandiruojami dirbti bÅ«tent į NorvegijÄ darbams atlikti, atsiskaitymai darbuotojams sutriko bÅ«tent tada, kai 2015 metų vasaros pabaigoje taip pat sutriko atsiskaitymai su užsakove LTB Invest AS pagal 2015 m. sausio 26 d. rangos sutartį, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie darbuotojai vykdė darbus pagal UAB ,,Termora“ įsipareigojimus LTB Inest AS.

Rangos sutartimis sulygtos darbų kainos bÅ«tų pakakę darbuotojų reikalavimams patenkinti. Aplinkybės, kad LTB Inest AS pilnai neatsiskaitys su UAB ,,Termora“ atsakovas negalėjo numatyti, todėl tai vertintina kaip verslo nesėkmė. Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Atsakovas pateikė susiraÅ¡inėjimus, iÅ¡ kurių matyti, kad ne kartÄ kreipėsi į skolininkę Norvegijoje, kreipėsi dėl teisinės pagalbos Norvegijoje, todėl teismo vertinimu, atsakovo elgesys Å¡iuo klausimu atitiko rÅ«pestingo, lojalaus vadovo veiksmus. Tačiau kiti susidarę įsiskolinimai teismo vertinimu susidarė dėl įmonės nuostolingumo/nemokumo ir delsimo kelti bankroto bylÄ . Pavyzdžiui, skola kreditorei NDX transport atsirado iÅ¡ rangos sutarties, sudarytos 2015 metų rugpjūčio mėn., kai įmonė turėjo ginčų su darbuotojais dėl nemokamų darbo užmokesčių, taip pat 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėn. pirko prekes bei paslaugas iÅ¡ kreditorių UAB „Ginestra“, UAB „Neste Lietuva“, UAB ,,Omnitel“, UAB „Vestekspress“, UAB „Mproducts“.

Skola kreditorei UAB „VičiÅ«nė“ taip pat susidarė 2015 metais, pagal tų pačių metų vasario mėn. sudarytÄ rangos sutartį, taigi UAB ,,Termora“ bÅ«dama nemoki įsipareigojo atsilyginti rangovei UAB ,,VičiÅ«nė“, nors finansinė padėtis to neleido. Taigi, įvertinus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų darytina iÅ¡vada, kad laikytina, kad Å¡ios skolos susidarė dėl atsakovo R. P. neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2015 m. dėl bankroto bylos UAB “Termora“ iÅ¡kėlimo bei fiduciarinių įmonės vadovo pareigų pažeidimo, t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės patirtos žalos (įsiskolinimų susidarymo) bei atsakovo R.

P. neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga. Kaip minėta, ieÅ¡kovė nurodydama realiai įmonės patirtÄ Å¾alÄ nurodo 41 106,00 Eur. Tokį žalos dydį ieÅ¡kovė nustatė, atsižvelgusi į tai, kad Å¡iuo metu kituose teismuose yra nagrinėjami ginčai dėl perleisto ir negrÄ Å¾into turto 67 344,47 Eur sumai, todėl ieÅ¡kovė minėtÄ sumÄ atima iÅ¡ bendros kreditorinių reikalavimų sumos bei prideda 8 000,00 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju susidaro situacija, jog teismas nustatė, jog tik dalis kreditorinių reikalavimų yra atsiradę dėl atsakovo kaltės, t. y. skolos kreditoriams VÄ® Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyriui, V. K., UAB „Vestekspress“, UAB „Ginestra“, AB „Omnitel“, NDX transport, antstolis M. D. UAB „Mproducts“, UAB „VičiÅ«nė“, UAB „Neste Lietuva“, kurios bendrai sudaro 53 129,34 Eur dydį, tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad pagal ginčijamus sandorius kituose teismuose ji tikisi atgauti 67 344,47 Eur sumÄ , taigi manytina, jog logiÅ¡ka, remiantis pačios ieÅ¡kovės skaičiavimais, Å¡iÄ sumÄ atimti, t. y. iÅ¡ nustatytos kreditorinių reikalavimų 53 129,34 Eur sumos atimti 67 344,47 Eur, kuri akivaizdžiai virÅ¡ija nurodytÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ .

Taigi, remiantis ieÅ¡kovės nurodytu žalos skaičiavimo metodu, pateiktu žalos nustatymo bÅ«du, teigtina, kad atsakovas R. P. realios žalos, kuri įmonės kreditoriams bus negrÄ Å¾inta, nepadarė, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo R. P. atmeta, kadangi nenustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žala (CK 6.249, 6.271 straipsniai). Taip pat kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė į bendrÄ Å¾alos sumÄ Ä¯traukė ir administravimo iÅ¡laidų sumÄ , kuria patvirtino kreditorių susirinkimas.

Tačiau teismas pažymi, jog administravimo iÅ¡laidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada iniciavo bankroto bylÄ , tai yra Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų – Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo – pasekmė, o iÅ¡ bankroto bylos, nepaisant kas ir kada jÄ inicijuoja, iÅ¡kėlimo fakto. Taigi, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad administravimo iÅ¡laidos dėl atsakovo neveikimo tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima bÅ«tų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriams ir spręsti dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo.

Tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu tokios aplinkybės nenurodė ir įrodymų Å¡iuo aspektu nepateikė. Taip pat galima bÅ«tų spręsti klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo, jeigu įmonei tapus nemokia ar iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nustatomas įmonės turto realizavimas, sumažinimas, tačiau tokie faktai byloje nenustatyti. Teismas konstatuoja, jog nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo R. P. veiksmų ir ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos administravimo iÅ¡laidoms padengti, t. y. 8 000,00 EUR.

Pažymėtina, jog įrodinėjimo našta visais su žalos dydžiu susijusiais klausimais tenka ieškovei, siekiančiai žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųVilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi buvo taikytos, 2017 m. liepos 7 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. vasario 18 d. nutartimis pakeistos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R.

P. atžvilgiu, užtikrinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovė prašė žalos atlyginimo priteisimo (41 106,00 Eur sumos), areÅ¡tuojant atsakovui R. P. priklausančio turto 41 106,00 Eur sumai. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytos, 2017 m. liepos 7 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. vasario 18 d. nutartimis pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi nė viena iÅ¡ Å¡alių iki bylos iÅ¡ nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, nepateikė teismui įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos nė vienai iÅ¡ Å¡alių neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė penkis reikalavimus. Pirmasis reikalavimas dėl 41 106 Eur žalos atlyginimo atsakovo R. P. žalos atmestas, todėl žyminis mokestis, nuo kurio atleista buvo ieÅ¡kovė, valstybei iÅ¡ atsakovo R. P. nepriteistinas. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti UAB ,,Termora“ vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ niekiniu ir negaliojančiu, todėl žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista, valstybei iÅ¡ atsakovo R. K. nepriteistinas.

Tačiau teismas pripažino niekinėmis bei negaliojančiomis tris ieÅ¡kovės nurodytas sutartis (tenkino tris reikalavimus): akcijų – pirkimo pardavimo sutartis, sudarytas 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. tarp R. P. ir R. K., ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp R. K. ir V. K., dėl UAB ,,Termora“ akcijų pardavimo niekine ir negaliojančia. Laikytina, kad už kiekvieno iÅ¡ Å¡ių sandorių ginčijimÄ mokėtinas 100,00 EUR žyminis mokestis, nes pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucija netaikoma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taigi, valstybei iÅ¡ atsakovo R. P. priteistinas 100,00 EUR žyminis mokestis, iÅ¡ atsakovo R. K. 150,00 EUR , o iÅ¡ atsakovo V. K. – 50,00 EUR. Taip pat iÅ¡ atsakovų priteisiama ir dalis (60 proc. pagal tenkintų reikalavimų dalį) procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidų, kuriÄ sudaro 8,94 EUR (14,90 EUR x 0,6) pagal CPK 92 straipsnį, 93 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355. IÅ¡ atsakovo R.

P. valstybei priteistina 2,98 EUR dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo R. K. valstybei priteistina 4,47 EUR dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo V. K. valstybei priteistina 1,49 EUR dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidų. IÅ¡ viso valstybei iÅ¡ atsakovų priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų: iÅ¡ atsakovo R. P. 102,98 EUR; iÅ¡ atsakovo R. K. 154,47 EUR; iÅ¡ atsakovo V. K. 51,49 EUR. Kadangi ieÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ jos likusi procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidų suma nepriteistina.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % sumokėto žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5, 1.137 straipsniai, 6.145. - 6.153 straipsniai, CPK 7, 8, 79, 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

             ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. birželio 23 d. UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp R. P. ir R. K. nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos.             Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. birželio 29 d. UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp R. P. ir R. K. nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos.             Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 22 d.

UAB ,,Termora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp R. K. ir V. K. nuo sutarties sudarymo dienos.             Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. į valstybės biudžetÄ 102,98 EUR (vienÄ Å¡imtÄ du eurus ir 98 euro ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. į valstybės biudžetÄ 154,47 EUR (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 47 euro ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

K. į valstybės biudžetÄ 51,49 EUR (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 49 euro ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas, 2017 m. liepos 7 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. vasario 18 d. nutartimis pakeistas laikinÄ sias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.             KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.             Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5, 1.137 straipsniai, 6.145. - 6.153 straipsniai, CPK 7, 8, 79, 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas