dbc2da35-6583-402f-950f-eaa88bcd3a47 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-307-213/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34353-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. spalio 20 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai JanuÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,kaltinamajam R. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „Jargala“, vairuotoju ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. P., bÅ«damas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o bÅ«tent: kaltinamasis 2017 m. liepos 8 d., apie 19.56 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio.

Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 7d.Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai prisipažino ir parodė, kad 2017-07-08 apie 19 val. 56 val. buvo Vievininkuose, savo namuose, kuomet susipyko su žmona ir nusprendė važiuoti link AukÅ¡tadvario. Nuvažiavus apie kilometrÄ , nuvažiavo nuo kelio, kad nesukeltų avarijos. Atvykę policijos pareigÅ«nai, patikrino jo blaivumÄ , o po to nuvežė į ligoninę atlikti kraujo tyrimų.

Parodė, kad nuo policijos pareigÅ«nų nebėgo su jais nesiginčijo. Teigė, kad nebuvo girdėjęs, jog už vairavimÄ iÅ¡gėrus gresia baudžiamoji atsakomybė. Parodė, kad praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme dėl jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo padavė, nes nesutiko, kad bÅ«tų konfiskuotas automobilis, o su likusia paskirta bausme sutiko. Parodė, kad Å¡iuo metu darbo nėra praradęs.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 8d. buvo namuose adresu Elektrėnų sav., Vievis, Sodų g. 10, dirbo namų Å«kio darbus.

Poilsio nuo darbo metu, maždaug nuo 11 val. iki vakaro, gal iki 19 val. (tiksliai neprisimena), vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. alų ir truputį degtinės. Maždaug apie 19 val., gal šiek tiek vėliau, jis susipyko su savo žmona G. P.. Kokios konflikto priežastys, negali pasakyti, nes neprisimena. Supykęs ir neblaivus, niekam nesakę ir niekam nematant, sėdo į jam priklausantį automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo iš namų. Važiavo link Rūdiškių, nes ten stovi savivartis, kurį jis vairuoja.

Važiuojant jam per Vievininkus, jo vairuojamÄ automobilį aplenkė automobilis, lygtai BMW ir jį sustabdė. Neprisimena, ar jis kalbėjo su tuo automobilio vairuotoju, ar ne. Kaip jis vėl pradėjo važiuoti, jis neprisimena, tik prisimena, kas jis su savo automobiliu griovyje, atvykę policijos pareigÅ«nai, BMW automobilis. Nurodė, kad iÅ¡gėręs niekada nevairavo automobilio, nes jis yra profesionalus vairuotojas, tai yra jo pragyvenimo Å¡altinis. . Kodėl taip pasielgė, nesupranta. Jis supranta, kad jo veiksmai yra nusikalstami ir dėl to labai gailisi ir pasižada daugiau nenusikalsti. (b.l. 27-28,44-45).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M.

S. parodė, kad 2017 m. liepos 8d. apie 19 val. 52 min. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. buvo namuose adresu Elektrėnų sav., Vievis, Sodų g. 10, dirbo namų ūkio darbus. Poilsio nuo darbo metu, maždaug nuo 11.00 val. iki vakaro, gal 19.00 val. (tiksliai jis nepamena), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y., alų ir truputį degtinės. Maždaug apie 19.00 val., gal truputį po 19.00 val., jis susipyko su savo žmona G.

P.. Kokios konflikto priežastys negali atsakyti, nes nepamena. Supykęs ir neblaivus, niekam nesakęs ir niekam nematant sėdo į jam priklausantį automobilį "Kia Sorento", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo. Važiavo į Trakų sav., Rūdiškes. Rūdiškėse buvo savivartis, kurį jis vairuoja. Jis yra pritaikytas tolimųjų reisų vairuotojams, t. y. jame yra lova, kur jis būtų išsimiegojęs, o pirmadienį būtų važiavęs į Vilnių su kroviniu. Jam važiuojant Vievininkais, gatvės nežino, jį aplenkė kažkoks automobilis, lygtais "BMW" ir jį sustabdė.

Tai buvo ne policijos automobilis, o lengvasis, kažkam kitam priklausantis. Jis nepamena ar prie jo buvo priėjęs kito automobilio vairuotojas, ar jis su juo kažkÄ kalbėjo. Kaip pradėjo vėl važiuoti neprisimena. Jis prisimena, kad buvo su automobiliu griovyje, kad buvo tas "BMW" automobilis, policijos ekipažai. Automobilio ir kito turto lyg tais neapgadino. Nori pasakyti, kad niekada nėra vairavęs iÅ¡gėręs, nes yra vairuotojas profesionalas, tai jo pragyvenimo Å¡altinis. Kodėl taip pasielgė - nesupranta.

Jis supranta, kad jo veiksmai yra nusikalstami ir dėl to labai gailisi. Papildomai parodė, kad lieka prie savo duotų pirminių parodymu duotų 2017-07-09. Nori pažymėti, kad galvos traumų nėra turėjęs, į psichologo ar narkologo įskaitÄ nėra įraÅ¡ytas, psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai nuoÅ¡irdžiai gailisi ir prisižada ateityje daugiau nenusižengti (b. l. 27, 28, 44, 45).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2017 m. liepos 8 d., apie 19.52 val., Elektrėnų sav., Vievininkų k. pastebėjo automobilį JEEP, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam sukėlė įtarimÄ , nes automobilis vinguriavo po visÄ keliÄ . Jis jį aplenkė ir sustabdė, priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad vairuotojas girtas. Automobilyje vyras buvo vienas. Vairuotojui pasakė: "Gal tu nebevairuok?", tačiau Å¡is jį necenzÅ«riÅ¡kai pasiuntė ir atsisėdęs į automobilį bei aplenkęs jo automobilį, nuvažiavo. Tuomet savo mobiliuoju telefonu pradėjo automobilį filmuoti ir paskambino 112, bei pranešė apie įvykį.

Jiems nuvažiavus apie 4 km., automobilis posÅ«kyje nuvažiavo nuo kelio, automobilio vairuotojas dar bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, o tai jam nepavykus padaryti, bandė Å¡alintis, tačiau atvykę pareigÅ«nai vairuotojÄ sulaikė. VisÄ laikÄ jis stebėjo vairuotojÄ , kuris iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio alkoholio negėrė (b. l. 21). IÅ¡ byloje esančio 2017-07-08 apžiÅ«ros protokolo, matyti, kad Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k., Rusakalnio g., važiuojant link Rusakalnio nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nuvažiavęs nuo kelio nieko neapgadino, slydimo ir stabdymo žymių nėra, kelio danga šlapia. Automobilis neapgadintas. Automobilio salone nebuvo alkoholinių gėrimų ar tuščios taros nuo jų (b. l. 5-10).Byloje taip pat nustatyta, kad 2017-07-08 alkoholio kiekio matuokliu R. P. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 11).Iš byloje esančios 2017-07-20 specialisto išvados Nr. T-A6910/2017(01), matyti, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 15).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti. Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 1 d., redakcijÄ LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kadangi patikrinus kaltinamojo R. P., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės alkoholio, įvertinus visų byloje iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybių visumÄ , laikytina, kad kaltinamojo R. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Kaltinamojo R.

P. padaryta nusikalstama veika grindžiama ne tik jo prisipažinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ikiteisminio tyrimo surinktais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. liudytojo M. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d., apie 19.52 val., Elektrėnų sav., Vievininkų k. pastebėjo automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam sukėlė įtarimÄ , nes automobilis vinguriavo po visÄ keliÄ . Jis jį aplenkė ir sustabdė, priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad vairuotojas girtas.

Automobilyje vyras buvo vienas. Vairuotojui pasakė: „Gal tu nebevairuok?“, tačiau Å¡is jį necenzÅ«riÅ¡kai pasiuntė ir atsisėdęs į automobilį bei aplenkęs jo automobilį, nuvažiavo. Tuomet savo mobiliuoju telefonu pradėjo automobilį filmuoti ir paskambino 112, bei pranešė apie įvykį. Jiems nuvažiavus apie 4 km., automobilis posÅ«kyje nuvažiavo nuo kelio, automobilio vairuotojas dar bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, o tai jam nepavykus padaryti, bandė Å¡alintis, tačiau atvykę pareigÅ«nai vairuotojÄ sulaikė.

VisÄ laikÄ jis stebėjo vairuotojÄ , kuris iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio alkoholio negėrė (b.b. Nr. 1-279-983/2017 b. l. 21), byloje esančiu 2017-07-08 apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k., Rusakalnio g., važiuojant link Rusakalnio nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nuvažiavęs nuo kelio nieko neapgadino, slydimo ir stabdymo žymių nėra, kelio danga Å¡lapia. Automobilis neapgadintas.

Automobilio salone nebuvo alkoholinių gėrimų ar tuščios taros nuo jų (b. l. 5-10), 2017-07-08 alkoholio kiekio matuokliu, iÅ¡ kurio matyti, kad R. P. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 11), 2017-07-20 specialisto iÅ¡vada Nr. T-A6910/2017(01), iÅ¡ kurios matyti, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 15).Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡vardytus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas atitinka LR BK 281 str. 7 d. dispozicijÄ .

Dėl bausmės paskyrimoKaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį R. P. – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba.

Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.R. P. laikotarpyje nuo 2017-07-08, 20 val. 15 min. iki 2017-07-09, 21 val. 40 min., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas, todėl Å¡is laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, įskaitytinas į bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminoBaudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-08-29 priimtu baudžiamuoju įsakymu nusprendė uždrausti R.

P. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius. Kaltinamasis praÅ¡yme nurodo, kad neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinka su jo trukme praÅ¡ant taikyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ â€“ 1 (vieneriems) metams. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.

Teismas neabejoja, kad neteisėti R. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. P. veiksmų padarinių nebuvo, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Nors teisę vairuoti transporto priemones R. P. įgijo dar 1986-07-17, administracinėmis nuobaudomis baustas buvo tik 3 kartus, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog teismas 2017-08-29 baudžiamuoju įsakymu pagrįstai nustatė R. P. 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių, o ne 1 (vienerių) metų, kaip to praÅ¡o kaltinamasis, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ .

Pagrindo šį terminÄ vertinti kaip neadekvatų, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , todėl keisti baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ , teisinio pagrindo nėra. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptariamas klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias R. P. asmenybę ir turinčias reikÅ¡mės bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, jam buvo paskirta ne minimali, o arčiau vidurkį atitinkančios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė, todėl BK 68 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tokiu bÅ«du, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimÄ , gali neapsiriboti Å¡io straipsnio 9 dalyje siÅ«lomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumÄ bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas R. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminÄ , nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimoPagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R.

P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. P. (b. l. 16). Trakų rajono apylinkės teismas 2017-08-29 baudžiamajame įsakyme spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo R. P. nustatė, kad automobilis KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi bÅ«ti konfiskuotas, tačiau R.

P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek pateiktame praÅ¡yme prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, nes Å¡i jam ir jo Å¡eimai yra labai brangi, tačiau nepateikia jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, kurie patvirtintų arba paneigtų tokiÄ kaltinamojo pozicijÄ .Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad R. P.. priklausančios transporto priemonės – automobilio KIA Sorento, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuomonę bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju R.

P. priklausanti transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu bÅ«du, siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam R. P. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus Å¡altinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustÄ , visuomeniÅ¡kai naudingÄ , socialiai vertingÄ , pelningÄ , tačiau rizikingÄ veiklÄ , nes Å¡i veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir Å¡ios grėsmės negalima paÅ¡alinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Aptarto didesnio pavojaus Å¡altinio sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste abejonių tuo, jog vertinamu atveju transporto priemonė iÅ¡ tiesų priskiriama didesnio pavojaus Å¡altiniui, teismui nekyla, tačiau konstatuoti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti R. P. priklausančios transporto priemonės, nes ji yra vienintelė transporto priemonė Å¡eimoje teisinio pagrindo nėra. Å iame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios apraÅ¡yme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali bÅ«ti konfiskuotinu turtu.

Pažymėtina, kad ir ginklas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat priskiriamas padidinto pavojaus Å¡altiniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu/priemone (pvz. BK 180 straipsnio 3 dalis), yra bÅ«tinas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo R. P. praÅ¡ymas neskirti BK 72 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės netenkinamas.

Pažymėtina, kad sprendimo konfiskuoti R. P. priklausančiÄ transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimÄ dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi prieÅ¡ingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tÄ pačiÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmai bÅ«tų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucinį principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).Prokuroro 2017-07-10 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas disponuoti automobiliu KIA Sorento, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos. Dėl kardomųjų priemoniųKaltinamajam R. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. n u s p r e n d ė: R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-07-08 iki 2017-07-09, (t.y. viena para) ir skirti R. P. galutinę bausmę - 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti R. P. priklausantį automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vin kodas KNEJC521845237894. Prokuroro 2017-07-10 nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

DokumentÄ â€“ R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimÄ Nr.00438475, iÅ¡duotÄ 2015-03-04 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Vita Lučkauskaitė