dbc0fb5077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P438 - 147/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00114-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos 80.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 (AS442-179/2012) pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, D. B. ir T. B., dėl įsakymų ir registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 2.3-9037-(30), kuriais buvo suderintas D. B. ir T. B. žemės sklypo planas; 2) panaikinti valstybės įmonėje Registrų centre D. B. ir T. B. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių kaime, Vilniaus rajone, kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 2.3-8678-(30) bei 2009 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2.3-9037-(30) ir valstybės įmonėje Registrų centre D. B. ir T. B. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių kaime, Vilniaus rajone, kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registracijos galiojimą.

Pareiškėja nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. gali jiems priklausantį ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleisti kitiems asmenims, o tai sąlygotų proceso šalių pasikeitimą ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonėje Registrų centre D. B. ir T. B. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių kaime, Vilniaus rajone, kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją. Kitą skundo dalį teismas priėmė ir nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, atsisakydamas priimti dalį skundo, nurodė, kad dėl registracijos panaikinimo nėra kilusio ginčo su registratoriumi, todėl atitinkamą pareiškėjos reikalavimą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas, atmesdamas prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad, neužtikrinus reikalavimų ir patenkinus skundą, net jei ir būtų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į pareiškėjos motyvus, darytina išvada, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

II. Pareiškėja N. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties dalimi, kuria nepriimta dalis jos skundo ir atmestas prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėja nurodė, kad nepriimtas jos skundo reikalavimas yra tinkamas, todėl teismas privalėjo jį priimti. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę, nes D. B. ir T. B. gali jiems priklausantį žemės sklypą perleisti kitiems asmenims, o tai sąlygotų proceso šalių pasikeitimą ir užvilkintų bylos nagrinėjimą bei kartu pasunkėtų ar pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012 pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos N. Š. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonėje Registrų centre D. B. ir T. B. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, Skauduliškių kaime, Vilniaus rajone, kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją ir kuria atmestas pareiškėjos N. Š. prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog skundo reikalavimu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, pareiškėja prašė panaikinti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo registraciją. Ši registracija savo esme yra teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimas dėl atitinkamo nekilnojamojo turto duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tuo tarpu tokio pobūdžio teritorinio registratoriaus sprendimams apskųsti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis numato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, teritorinio registratoriaus sprendimas turi būti skundžiamas Centriniam registratoriui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja pasinaudojo minėta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jos skundo reikalavimą panaikinti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo registraciją atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamus motyvus, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą atsisakyti priimti minėtą reikalavimą, todėl atitinkama skundžiamos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat paliko nepakeistą ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos argumentai dėl proceso šalių galimo pasikeitimo ar bylos nagrinėjimo užvilkinimo nėra pagrindas taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę, nes tokios priemonės taikymą įstatymas sieja ne su bylos nagrinėjimu, o su teismo sprendimo vykdymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos teiginiai apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą ar negalimumą yra tik bendro pobūdžio ir nepatvirtina, jog egzistuoja konkreti ir reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

III. Pareiškėja N. Š. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 (AS442-179/2012). Prašymą grindė šiais argumentais:

1. Administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 (AS442-179/2012) teismai neteisingai aiškindami ir netinkamai taikydami Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kai turėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialinės teisės normų taikymo pažeidimą turėjusį įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui.

2. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo patenkinimo atveju gali atsirasti neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas tik nusprendė, kad atsiradusi žala galės būti išieškota įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos nuomone, teismas atmesdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ne tik prieštaravo sau, bet neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatas, kurių paskirtis būtent ir yra užkirsti bet kokią galimybę kitai šaliai veikti taip, kad pareiškėjui kiltų neigiamos pasekmės, ar atsirastų žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, o prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalykas yra sietinas su galutiniu, įsiteisėjusiu teismo priimtu procesiniu sprendimu atitinkamoje administracinėje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog toks procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja pasinaudojo minėta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jos skundo reikalavimą panaikinti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo registraciją atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamus motyvus, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą atsisakyti priimti minėtą reikalavimą, todėl atitinkama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas taip pat paliko nepakeistą ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teigia, jog administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012 teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir ABTĮ 71 straipsnio nuostatas.

Dėl šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, tiek ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas, tiek ir ABTĮ 71 straipsnis įtvirtina procesines teisės normas, o proceso atnaujinimo pagrindu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas laikytinas pateikimas akivaizdžių įrodymų, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan. Todėl akivaizdu, jog proceso atnaujinimo pagrindais nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS442-179/2012 buvo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos N. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos N. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 (AS442-179/2012) pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, D. B. ir T. B., dėl įsakymų ir registracijos panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas Virgilijus Valančius