dbbfb577-8b3a-406f-a59f-1dd47aa508e3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2053-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09526-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 78.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovei J. A. P., ieškovės atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovui T.

L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių J. A. P., G. L. ir atsakovo T. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių ieškinį atsakovams T. L., R. J. ir J. J. (J. J.) dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, išlaikymo formos pakeitimo ir pagal atsakovo T. L. priešieškinį ieškovėms dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimo. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino tarp J. A. P. ir T. L. 2007 m. vasario 6 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria, be kita ko, T. L. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams G. L. ir B. L. periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 900 Lt kiekvienam vaikui nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos iki kiekvieno iÅ¡ vaikų pilnametystės.2008 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė J.

A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuri numato iÅ¡laikymo mokėjimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, ir priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ nekilnojamuoju turtu (civilinė byla Nr. 2-3096-155/10). Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad atsakovas T. L. pardavė butÄ , kurį buvo praÅ¡oma priteisti vaikams kaip iÅ¡laikymÄ , R. J. ir J. J., 2008 m. gruodžio 24 d. ieÅ¡kovė J. A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-4208-155/10).Atsakovas T.

L. 2009 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi priteistÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti iki 500 Lt kiekvienam vaikui, mokamų periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-132-155/10). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. 2-4208-155/10 (dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagal ieÅ¡kovių J.

A. P. ir G. L. ieÅ¡kinį atsakovams T. L., R. J., J. J., trečiajam asmeniui notarui D. T.), Nr. 2-3096-155/10 (dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo pagal ieÅ¡kovės J. A. P. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui T. L.) ir 2-132-155/10 (dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo pagal ieÅ¡kovo T. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. A. P.) į vienÄ civilinę bylÄ Nr. 2-132-155/10, ieÅ¡kovių J. A. P. ir G. L. ieÅ¡kinius pripažįstant sujungtos bylos ieÅ¡kiniais, o T. L. ieÅ¡kinį – sujungtos bylos prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 152, t. 6).

IeÅ¡kovės J. A. P. ir G. L. prašė pripažinti negaliojančia buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DT-3617, nuo jos sudarymo dienos (2008 m. gegužės 30 d.); taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti T. L. asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ atsakovų R. J. ir J. J. minėtÄ butÄ , o R. J. ir J. J. priteisti iÅ¡ atsakovo T. L. už butÄ sumokėtus 80 000 Lt; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuri numato iÅ¡laikymo mokėjimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 900 Lt, ir priteisti B.

L. iÅ¡ T. L. 2/3 dalis buto, G. L. – 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), B. L. ir G. L., priteisto turto uzufruktore iki vaikų pilnametystės paskirti J. A. P. Nurodė, kad atsakovas vengia iÅ¡laikyti savo nepilnametes dukras. Ta aplinkybė, kad atsakovas savo noru nevykdo iÅ¡laikymo prievolės, nors objektyviai gali jÄ vykdyti, ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, gali bÅ«ti pagrindas teismine tvarka pakeisti iÅ¡laikymo formÄ . IÅ¡laikymo priteisimas turtu užtikrintų nepilnamečių T.

L. dukrų interesus, priteistÄ turtÄ bÅ«tų galima iÅ¡nuomoti ir gaunamas pajamas skirti vaikų poreikiams tenkinti. Teisme nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo paaiÅ¡kėjo, kad butas, kurį praÅ¡oma priteisti nepilnametėms T. L. dukroms, 2008 m. gegužės 30 d. parduotas R. J. ir J. J. T. L. šį sandorį sudarė nesÄ Å¾iningai, siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti vaikus. Ginčo sandorio sudarymo metu VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke buvo padarytas įraÅ¡as apie tai, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra iÅ¡kelta byla, susijusi su ginčo butu, todėl laikytina, kad atsakovai R.

J. ir J. J. taip pat žinojo apie iÅ¡keltÄ bylÄ , ir, sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, veikė nesÄ Å¾iningai. Ginčo butas yra vienintelis T. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs neįkeistas nekilnojamojo turto objektas. IeÅ¡kovės nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu sumažinti iÅ¡laikymo vaikams dydį ir nurodė, kad T. L. nepilnamečių dukrų poreikiai yra iÅ¡augę, joms yra reikalingas didesnio, bet ne mažesnio dydžio iÅ¡laikymas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas T. L. prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintÄ iÅ¡laikymo dydį dukterims G.

L. ir B. L. nustatant joms iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 55 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos iki kiekvienos iÅ¡ dukterų pilnametystės. Su J. A. P. ir G. L. ieÅ¡kinio reikalavimais atsakovas nesutiko. Nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl ekonominės krizės, jo verslo pajamos sumažėjo. Indeksavus vaikams priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ kreipimosi Å¡ teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo dienÄ iÅ¡laikymas abiems dukterims siekia 2111,19 Lt.

Nuo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo atsakovui atsirado papildomų įsipareigojimų – 2008 m. kovo 5 d. teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovas yra T. B., gimusio 1994 m., tėvas; ta pačia nutartimi nustatytas Å¡iam nepilnamečiam vaikui teiktinas iÅ¡laikymas - periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 55 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos. 2007 m. birželio 28 d. atsakovas sukÅ«rė Å¡eimÄ , planuoja Å¡eimos pagausėjimÄ .

T. L. manymu, teismas turi taikyti analogijÄ ir dukroms sumažinti iÅ¡laikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį kiekvienai, nes tokio dydžio iÅ¡laikymas priteistas T. L. sÅ«nui. Atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto sandoriais ir ginčo butÄ pardavė ne siekdamas vengti mokėti iÅ¡laikymÄ , bet vykdydamas verslo projektÄ ir siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovai R. J. ir J. J. nesutiko su ieÅ¡kovių J. A. P. ir G. L. ieÅ¡kiniu dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.

Nurodė, kad iÅ¡ T. L. pirko butÄ , tačiau įstatymų nepažeidė, nesiekė pažeisti ieÅ¡kovių teisių. Preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta iki ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo pateikimo teismui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, sumažino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintÄ iÅ¡laikymo dydį G. L. ir B. L., nustatė, kad T.

L. turi mokėti joms iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 55 procentus Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos nuo 2009 m. gruodžio 2 d. (prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki kiekvienos iÅ¡ dukterų pilnametystės; pakeitė iÅ¡laikymo formÄ â€“ nustatė iÅ¡laikymÄ turtu; pripažino negaliojančia T. L. ir R. J. 2008 m. gegužės 30 d. sudarytÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo dienos; taikė restitucijÄ natÅ«ra – priteisė iÅ¡ R.

J. ir J. J. butÄ T. L. asmeninės nuosavybės teise, o R. J. ir J. J. iÅ¡ T. L. – 80 000 Lt; iÅ¡laikymÄ turtu nukreipė į minėtÄ butÄ , nusprendė jį perduoti G. L. ir B. L. nuosavybėn, buto uzufrukto teise valdytoja paskyrė jų motinÄ J. A. P.; nutraukė iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ ; priteisė iÅ¡ T. L. 4 351,99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų J. A. P. naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lyga dėl iÅ¡laikymo nepilnametėms dukroms nebeatitinka tėvo galimybių ir vaikų poreikių proporcingumo.

Nuo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties įsiteisėjimo T. L. atsirado prievolė mokėti iÅ¡laikymÄ ir sÅ«nui T. B., gimusiam 1994 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria T. L. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ T. B. kas mėnesį po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 55 procentus Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio. Vilniaus apygardos teismui 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinant taikos sutartį, kitų iÅ¡laikytinių nebuvo nustatyta.

Nenustatyta svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo nustatant iÅ¡laikymo dydį G. ir B. L. ir T. B. atžvilgiu (CK 3.198 straipsnio 2 dalis). T. L. dukrų įprotis bÅ«ti aprÅ«pintoms geriau už statistinį vaikÄ yra subjektyvaus pobÅ«džio priežastis, kitų svarbių priežasčių ieÅ¡kovės nenurodė. Teismas pažymėjo, kad T. L. savanoriÅ¡kai prisiimto ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinto įsipareigojimo mokėti iÅ¡laikymÄ dukroms nevykdo.

Per bylinėjimosi laikÄ T. L. materialinės paramos savo dukroms neteikė. Ilgalaikis priteisto iÅ¡laikymo nemokėjimas rodo atsakovo vengimÄ mokėti pinigais priteistÄ iÅ¡laikymÄ , todėl yra pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo formÄ . Apskaičiuotas G. L. iki pilnametystės tenkantis iÅ¡laikymas: nuo 2008 m. balandžio 14 d. (ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo pareiÅ¡kimo) iki iÅ¡laikymo sumažinimo – 2009 m. gruodžio 2 d. yra 19,5 mėnesio, per kuriuos atsakovui tenka prievolė mokėti (19,5 x 900) 17 550 Lt iÅ¡laikymÄ .

Nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kai Gabrielei sukaks 18 metų, yra 33 mėnesiai, per kuriuos atsakovui tenka prievolė mokėti (33 x 500) 16 500 Lt. Taigi atsakovas turi pareigÄ mokėti G. L. (17 550+16 500) 34 050 Lt iÅ¡laikymo. B. L. nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. priklauso 17 550 Lt iÅ¡laikymo, o nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki pilnametystės (2018 m. sausio 23 d.) yra 97 mėnesiai ir 2/3 mėnesio dalys, tenkanti iÅ¡laikymo dalis yra (97 x 500 = 48 500; 500 x 2 : 3 = 333) 48 833 Lt.

Taigi B. L. priteisto iÅ¡laikymo iki pilnametystės dydis yra (17 550+48 833) 66 383 Lt. Atsakovas dukroms iki pilnametystės iÅ¡laikyti turi sumokėti (34 050 + 66 383) 100 433 Lt. IeÅ¡kovės turi teisę reikÅ¡ti Pauliano ieÅ¡kinį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl to, kad Å¡is sandoris pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis). Teismas konstatavo, kad yra visos Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygos. Per prievolės mokėti iÅ¡laikymÄ vykdymo laikÄ , kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ ginčo butu, atsakovas perleido šį butÄ , kuris tuo metu vienintelis jam priklausė asmeninės nuosavybės teise ir kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos.

Buto pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė kreditorių – nepilnamečių vaikų – teises ir teisėtus interesus, buvo sumažintas T. L. mokumas. IeÅ¡kovės į teismÄ dėl 2008 m. gegužės 30 d. sudaryto sandorio kreipėsi 2008 m. gruodžio 24 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Sudarant 2008 m. kovo 10 d. preliminariÄ sutartį atsakovams buvo žinoma apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, todėl atsakovai Å¡ios preliminarios sutarties sudarymo metu veikė savo rizika ir tokia preliminari sutartis nėra įpareigojanti sudaryti pagrindinę sutartį.

Atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, t. y. žinojo, kad sandoris pažeis kreditorių teises. Tai, kad atsakovams buvo žinoma, jog dėl ginčo nekilnojamojo turto vyksta teisminiai ginčai, patvirtina ir pačios ginčijamos sutarties turinys (Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 ir 5.5 punktai). Atsakovų veiksmai sudarant ginčo sandorį neatitiko protingumo ir teisingumo principų, jie nesielgė rÅ«pestingai ir atidžiai, nes žinodami apie nepilnamečių vaikų turtines pretenzijas į sandorio objektÄ ir apie T.

L. prievoles, sudarė sutartį nesulaukę civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo iÅ¡nagrinėjimo. Teismui pripažinus negaliojančia buto pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo dienos (ab initio), taikyta restitucija natÅ«ra. Atsakovo prievolės iÅ¡laikyti dukras iki joms sueis aÅ¡tuoniolika metų sudaro 100 433 Lt. IÅ¡laikymo priteisimas butu iÅ¡sprendžia ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į tai, kad buto vertė (pagal pardavimo kainÄ â€“ 80 000 Lt) mažesnė už iÅ¡laikymo dydį, turto perdavimas nepažeidžia jokių teisių, nes iÅ¡laikymo prievolės mastas sumažėja, atsakovo prievolė jo nepilnamečių dukrų atžvilgiu pasibaigia.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės J. A. P. ir G. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas sumažino iÅ¡laikymo dydį, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikos sutartyje nurodytÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis palikti nepakeistÄ ; panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria sumažintos atstovavimo iÅ¡laidos ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 6484,25 Lt; priteisti papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Aplinkybė, kad vienas iÅ¡ tėvų turi iÅ¡laikyti dar ir kitus asmenis, kurių iÅ¡laikymo prievolės anksčiau nebuvo, gali reikÅ¡ti jo turtinės padėties pasikeitimÄ , tačiau Å¡iuo atveju tai, kad T. L. iÅ¡laiko dar ir nepilnametį T. B., nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Atsakovas pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra gera. Priteisiant vaikams iÅ¡laikymÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau jis nereiÅ¡kia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.

Nepilnametės T. L. dukros yra įpratusios bÅ«ti geriau aprÅ«pintomis už statistinį vaikÄ , lanko įvairius papildomo ugdymo užsiėmimus, tokiems poreikiams tenkinti reikalingos ir didesnės finansinės iÅ¡laidos.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu priteisė iÅ¡ T. L. iÅ¡laikymÄ po 900 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taigi teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės vaikų poreikių tenkinimui reikalinga tokio dydžio iÅ¡laikymo suma. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinta Å¡alių taikos sutartimi ieÅ¡kovė su atsakovu sulygo tokį patį iÅ¡laikymo dydį.Tėvams objektyviai esant pajėgiems, privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, neapsiribojant vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ pasirÅ«pinti vaikais. IÅ¡laikymo dydis, nustatytas tėvų susitarimu, nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, nemažintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).Atsakovas privalėjo įvertinti, jog sulygdamas 500 Lt dydžio iÅ¡laikymo sumÄ T. B., pažeis lygiateisiÅ¡kumo tarp nepilnamečių vaikų principÄ , galimai sudarydamas tokiÄ taikos sutartį atsakovas siekė ateityje sumažinti iÅ¡laikymo dydį savo dukroms.Teismas nepagrįstai sumažino atstovavimo iÅ¡laidas, plačiau nemotyvavo savo sprendimo.

Teisminiai procesai tęsiasi nuo 2008 m., bylos apimtis didelė, byla sudėtinga, buvo ruoÅ¡iama daug procesinių dokumentų, vyko daug teismo posėdžių, reikėjo gilesnių advokato žinių. Be to, panaikinus teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, visos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ T. L.Apeliaciniu skundu T. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė iÅ¡laikymo formÄ , pripažino negaliojančia buto pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restitucijÄ natÅ«ra, iÅ¡laikymÄ nukreipė į butÄ , perdavė butÄ G.

L. ir B. L. nuosavybėn, perduoto buto valdytoja uzufrukto teise paskyrė jų motinÄ , nutraukė iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, priteisė iÅ¡ T. L. 4351,99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad T. L. nuo 2008 m. balandžio 14 d. neteikė iÅ¡laikymo dukroms. Nuo tos dienos dukterų iÅ¡laikymui atsakovas sumokėjo 36 276,84 Lt, atėmus Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ teismo apskaičiuoto iÅ¡laikymo dydžio, lieka 64 156,16 Lt.

IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, buvo susidaręs 4 mėnesių iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Pauliano ieÅ¡kinio patenkinimo atveju turtas grÄ Å¾inamas ne pačiam skolininkui, o skiriamas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai yra bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti. Likusi turto dalis grÄ Å¾inama skolininkui. Viso buto priteisimas ieÅ¡kovėms neatitinka įstatymo, teismų praktikos, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, ir pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytÄ sÄ lygų visetui.

Å ių sÄ lygų viseto byloje nėra. Sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, byloje dėl iÅ¡laikymo laikinosios apsaugos priemonės butui nebuvo taikytos. Be to, ieÅ¡kovės reikalavimÄ reiÅ¡kė ir dėl kito buto – adresu J. J. g. 15A-3, Kaunas. IeÅ¡kovė 2008 m. kovo 20 d. ieÅ¡kinyje nurodė, kad T. L. įsiskolinimas pagal antstolio pažymÄ sudarė 6 921,35 Lt, tad turto pardavimas už keliasdeÅ¡imt kartų didesnę sumÄ nepažeidė kreditoriaus teisių.Laikotarpis, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, T.

L. buvo sunkus, jis stengėsi iÅ¡laikyti daugelio asmenų interesų pusiausvyrÄ , įskaitant ir nepilnamečių vaikų. Teismas nepasisakė dėl teisminių ginčų dėl 400 000 Lt skolos, dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos T. B. tėvystės bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo. T. L. privalėjo sudaryti sandorį dėl kelių priežasčių: preliminari sutartis (kuri buvo sudaryta dar iki bylos dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo iÅ¡kėlimo) numatė 25 000 Lt baudÄ , jeigu nebus sudaryta pagrindinė sutartis, taip pat pareigÄ gražinti 25 000 Lt. 2008 m. kovo 8 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl T. B. tėvystės nustatymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo. 2008 m. kovo 14 d. T. L. buvo iÅ¡kelta byla dėl 400 000 Lt skolos. Todėl tuo metu grynieji pinigai T. L. buvo ypatingai reikalingi ir jis privalėjo sudaryti ginčo sandorį. 400 000 Lt skolÄ T. L. grÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas R. J. ieÅ¡kinį atsiėmė, laikinosios apsaugos priemonės, kurios galėjo bÅ«ti kliÅ«tis parduoti ginčo butÄ , buvo panaikintos.IeÅ¡kovė T. L. nesÄ Å¾iningumÄ grindė tuo, kad jis parduoda turtÄ , kai tik kyla teisminiai ginčai su ja; tačiau ji be perstojo teikia ieÅ¡kinius teismui, o T.

L. reikia vystyti verslÄ , iÅ¡silaikyti. IeÅ¡kovė ir vaikai niekada nebuvo nuskriausti, tačiau ieÅ¡kovės reikalavimai prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kovės yra kaltinamas nesÄ Å¾iningais sandoriais. T. L. ne tik parduoda turtÄ , bet ir įsigyja naujo turto, turi naujÄ Å¡eimÄ . IeÅ¡kovei jau anksčiau atiteko butai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), vėliau visas namas (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties paskirtis ir buvo susitarti dėl vaikų iÅ¡laikymo ir visų kitų klausimų.

Taikos sutartis buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovei labai geromis sÄ lygomis, visas ieÅ¡kovės nekilnojamas turtas buvo įgytas gyvenant bendrai.Ä®raÅ¡as apie civilinės bylos, susijusios su įregistruotu nekilnojamuoju daiktu, iÅ¡kėlimÄ netrukdo savininkui disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirkėjai įsitikino, kad T. L. turi kito vertingo nekilnojamojo turto ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡keltoje byloje praÅ¡o ir kito T. L. buto, kuriam jokie apribojimai netaikyti. Tad konstatuoti R. J. ir J. J. nesÄ Å¾iningumÄ teismui nebuvo pagrindo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, taikydami actio Pauliana institutÄ , turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .T.

L. adresas korespondencijai nėra pasikeitęs. Teismo Å¡aukimų į paskutinius teismo posėdžius jis negavo.Atsakovai R. J. ir J. J. raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu prisideda prie T. L. apeliacinio skundo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės J. A. P. ir G. L. praÅ¡o atmesti T. L. apeliacinį skundÄ ir teismo sprendimÄ T. L. skundžiamoje dalyje palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovės iÅ¡ dalies sutinka su argumentu, kad atsakovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. yra teikęs iÅ¡laikymÄ dukroms, tačiau didžioji iÅ¡laikymo suma, t.y. 29 648 Lt buvo sumokėta jau iÅ¡kėlus bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, t.y. nuo 2008 m. birželio 3 d., o teismui iÅ¡reikalavus vykdomÄ jÄ bylÄ ir antstoliui nebeiÅ¡ieÅ¡kant, atsakovas nuo 2009 m. liepos 31 d. nebeteikia jokio iÅ¡laikymo.

IÅ¡laikymÄ atsakovas teikia nereguliariai, tik ieÅ¡kovei inicijavus civilines bylas.2009 m. gegužės 20 d. atsakovo iÅ¡laikymo skola sudarė 4 630,62 Lt. Atsakovas iki 2009 m. liepos 31 d. papildomai pervedė 6 628,62 Lt ir daugiau iÅ¡laikymo nebeteikė. Atsižvelgiant į indeksacijÄ , atsakovas dukrų iÅ¡laikymui iki 2011 m. gegužės 20 d. buvo skolingas 53 765,72 Lt; nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. vasario 1 d. po 2111,19 Lt per mėnesį abiem dukroms, atėmus 1998 Lt (17 002,71 Lt); nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. po 2111,19 x 101,3/100, po 2138,63 Lt per mėnesį (25 663,56 Lt); nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. po 2138,63 x 103,8/100 t.y. po 2219,89 Lt per mėnesį (11 099,45 Lt).

Å ie skaičiavimai paneigia atsakovo motyvÄ , kad iÅ¡laikymas iki pilnametystės bÅ«tų 64 156,16 Lt. Neatsižvelgiant į tolimesnį iÅ¡laikymo dydžio indeksavimÄ , iki G. L. pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti 15 539,16 Lt (14 mėn. x 1 109,94 Lt), o B. L. iki pilnametystės 66 596,40 Lt (60 mėn. x 1 109,94 Lt).Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti kelis atsakovui priklausančius butus.

Nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad minėtas butas parduotas R. J. ir J. J.. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad preliminariÄ sutartį sudarė 2008 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono 6-ajame notarų biure, tačiau apklausus notarÄ bei iÅ¡reikalavus notarinių veiksmų registrÄ , paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo nedarbo diena ir notaro biure niekas preliminarios sutarties nepasirašė. 400 000 Lt skolÄ atsakovas kreditoriui grÄ Å¾ino dar iki ginčo buto pardavimo, todėl neįtikinamas atsakovo argumentas, kad jis turėjo parduoti ginčo butÄ , kad galėtų vykdyti įsipareigojimus.

Net ir pardavęs butÄ atsakovas iÅ¡laikymo dalį sumokėjo tik tada, kai ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo. Atsakovas pripažįsta, kad 2008 m. įsigijo turto – žemės sklypÄ , 2007 m. - butÄ , taigi turėjo pakankamai lėšų ne tik grÄ Å¾inti skolas, įsigyti nekilnojamojo turto, tačiau ir teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams, bet vengė tai daryti.IeÅ¡kovei atitekęs pagal taikos sutartį nekilnojamasis turtas yra Å¡alių bendrai gyvenant įgytas turtas ir jis negali bÅ«ti laikomas vaikų iÅ¡laikymo objektu, taikos sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai apibrėžė, jog atsakovas taikos sutartimi padengia tik vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ â€“ 45 000 Lt.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė tik vienas butas, kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos, viso kito nekilnojamojo turto daiktinės teisės buvo apsunkintos. Be to, R. J. ir J. J. žinojo apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo.Nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, o jos neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai – teisę naudotis įstatymų nustatytomis teisių gynybos priemonėmis ir bÅ«dais, taip pat ir ieÅ¡kinio reikalavimu pakeisti priteisto iÅ¡laikymo formÄ .

Atsakovas, žinodamas apie savo prievolę teikti iÅ¡laikymÄ ir bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, neturėjo pagrindo, nesant tam objektyvaus bÅ«tinumo, mažinti savo turto (finansinių galimybių) mastÄ arba vertę (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovas galėjo apie pageidaujamÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį informuoti ieÅ¡kovę ir taip stengtis iÅ¡vengti teisminio ginčo. Atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra akivaizdus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ T. L. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo ir dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai atsižvelgė į atsakovo finansinę situacijÄ bei trijų vaikų iÅ¡laikymo privalomumÄ . 2006 m. priteistÄ iÅ¡laikymÄ teismas grindė gera atsakovo finansine padėtimi, kuri dabar yra pasikeitusi. 2007 m. vasarį buvo ekonominis pakilimas, nekilnojamasis turtas buvo ypatingai didelės vertės, tačiau reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, t.y., 2009 m. lapkritį ekonominė situacija buvo labai bloga, ir iki Å¡iol nekilnojamojo turto kainos yra žemesnės, apyvarta taip pat.

T. L. darbinės pajamos yra mažos, pastaruoju metu jis nepardavė jokio nekilnojamojo turto, po 2007 m. vasario 20 d. turėjo labai didelių nuostolių. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas dukroms priteisė didesnį nei minimalus 400 Lt iÅ¡laikymas, t.y., po 500 Lt. Abiejų tėvų skiriamas 1000 Lt per mėnesį iÅ¡laikymas kiekvienai dukrai yra pakankamas tenkinti bÅ«tinas, ne tik minimalias dukrų vystymosi sÄ lygas.

Be to, ieškovė tinkamai nepagrindė dukrų poreikių.Pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno asmens išlaikymui turi būti skiriama 1 minimalios mėnesinės algos suma (šiuo metu 800 Lt). Nuo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis iki dabar vartotojų kainų indeksas keitėsi du kartus ir šiuo metu išlaikymas abiems dukterims siekia po 1055,56 Lt kiekvienai. Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti vaikus po lygiai, kiekvienos dukters išlaikymui tenka po 2111 Lt per mėnesį, toks išlaikymas yra perteklinis.

Nuo 2007 m. vasario dukrų iÅ¡laikymui T. L. sumokėjo apie 62 000 Lt, neskaitant 2007 m. vasario mėnesį pagal 2006 m. gruodžio 19 d. taikos sutartį sumokėtų 45 000 Lt.Teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , nes ieÅ¡koves visose bylose atstovauja ta pati advokatė (arba bent tos pačios profesinės bendrijos atstovai), tad visos aplinkybės yra žinomos ir tęstinės.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas T. L. papildomai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai iÅ¡klausytas – jam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdį, ginčijamas sprendimas priimtas jam nedalyvaujant, į pirmosios instancijos teismo posėdį atvykti jis negalėjo dėl svarbių priežasčių – tuo metu sirgo.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). GinčijamÄ sprendimÄ yra apskundę abi proceso Å¡alys, atsakovas T. L. be kita ko remiasi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu proceso teisės normų pažeidimu nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nedalyvaujant atsakovui Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, vyko atsakovui T. L. nedalyvaujant (b.l. 267, t. 6). Atsakovas T. L. taip pat nedalyvavo ir 2011 m. sausio 18 d. vykusiame teismo posėdyje (b.l. 245, t. 6), 2010 m. lapkričio 17 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo T. L. prašymu dėl jo ligos (b.l. 231, t. 6). Pranešimai apie 2011 m. sausio 18 d. ir 2011 m. kovo 1 d. teismo posėdžius, išsiųsti teismui žinomu T.

L. gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas be kita ko pažymėjo, kad atsakovui T. L. teismo Å¡aukimas įstatymo pagrindu pripažintas tinkamai įteiktu jį iÅ¡siuntus paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (CPK 116 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnio 2 dalis); atsakovas T. L. yra vieno iÅ¡ keliamų byloje reikalavimų iniciatorius, apie iÅ¡keltÄ ir ilgÄ laikÄ nagrinėjamÄ bylÄ jam žinoma, CPK 121 straipsnyje numatytos pareigos jis nevykdo, bylos eiga nesidomi, informacijos teismui apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ neteikia, todėl byla gali bÅ«ti nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proceso Å¡alių pareiga rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, kuri be kita ko apima pareigÄ domėtis nagrinėjamos bylos eiga, informuoti teismÄ apie bet kokį procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimÄ (CPK 121 straipsnis), imtis reikiamų priemonių, kad bylos nagrinėjimas nebÅ«tų be pagrindo atidedamas. Procesinių dokumentų įteikimÄ reglamentuojančios proceso teisės nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡iÄ proceso Å¡alių pareigÄ .

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posėdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais, t.y. nereikalaujama, kad asmuo apie vėlesnius teismo posėdžius bÅ«tų informuojamas pasiraÅ¡ytinai, kadangi, žinodamas apie prasidėjusį teismo procesÄ , toks asmuo įgyja pareigÄ savarankiÅ¡kai domėtis bylos eiga, inter alia teirautis apie galimai byloje paskirtus teismo posėdžius. Vadovaujantis CPK 121 straipsniu, pasikeitus procesinių dokumentų įteikimo vietai, byloje dalyvaujantys asmenys privalo apie tai nedelsdami informuoti teismÄ , o Å¡ios pareigos neįvykdžius paskutiniu žinomu procesinių dokumentų įteikimo vietos adresu iÅ¡siųsti dokumentai laikomi įteikti tinkamai.

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 121 straipsniu, kadangi jo gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, o teismo Å¡aukimo jis negavo. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad praneÅ¡imai apie teismo posėdžius atsakovui buvo siunčiami jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir grÄ Å¾inti teismui neįteikti, su įraÅ¡ais „nerasta“, „paliktas praneÅ¡imas“, „neatsiėmė“ (b.l. 242, 258, t. 6). Atsakovo vengimas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus negali bÅ«ti pagrindu teismui atidėti teismo posėdžius, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų nesilaikoma proceso operatyvumo principo, pažeidžiamos kitos proceso Å¡alies teisės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui apie teismo procesÄ buvo žinoma, be to, kaip jau minėta, 2010 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas bÅ«tent atsakovo iniciatyva, į vėlesnius posėdžius atsakovas neatvyko, bylos eiga nesidomėjo.

Aplaidus atsakovo elgesys neatsiimant teismo siunčiamų procesinių dokumentų, nepasidomint, kada vyks jo paties praÅ¡ymu atidėtas kitas teismo posėdis, pripažintinas netinkamu pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nevykdantis savo procesinių pareigų, negali remtis nepraneÅ¡imu apie teismo posėdį kaip savo teisių pažeidimu ir pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Ta aplinkybė, kad atsakovas nebūtų galėjęs dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstama teisiškai nereikšminga, nes apie šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas informuotas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė ir kitų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl toliau pasisakys dėl kiekvienos iš proceso šalių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl ieÅ¡kovių apeliacinio skundo dėl iÅ¡laikymo vaikams sumažinimo Vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nevertina ankstesnių teismų procesinių sprendimų, kuriais priteistas atitinkamo dydžio iÅ¡laikymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, jis yra privalomas kiekvienam asmeniui ir institucijai, įskaitant teismÄ , nagrinėjantį iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ . Pagrindas sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, yra esminis Å¡alių turtinės padėties pasikeitimas (asmens, iÅ¡ kurio priteistas iÅ¡laikymas, turtinės padėties pablogėjimas ar kito iÅ¡ tėvų turtinės padėties pagerėjimas) arba vaikų poreikių pokyčiai, atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo.

Taigi asmuo, siekiantis teismo tvarka sumažinti iÅ¡ jo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, privalo įrodyti, kad bÅ«tent per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė jo ar kito iÅ¡ tėvų turtinė padėtis arba sumažėjo vaikų poreikiai, buvę atitinkamo dydžio iÅ¡laikymo priteisimo metu. Apeliantės teisios teigdamos, kad nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡ naujo nebeturi bÅ«ti įrodinėjamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio poreikis jo priteisimo metu, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

IÅ¡laikymo dydžio, nustatyto konkrečia suma, indeksavimas įstatymų leidėjo įtvirtintas siekiant užtikrinti, kad ilgam laikotarpiui priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡liktų adekvatus, atsižvelgiant į ekonomikos pokyčius per atitinkamÄ laikotarpį; iÅ¡laikymo dydžio indeksavimas nelaikytinas priteisto iÅ¡laikymo padidinimu, taigi atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad po indeksavimo nepilnametėms dukroms tenkantis iÅ¡laikymo dydis yra neadekvatus, atsižvelgiant į jo absoliučiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , ir vien dėl to teismo turėtų bÅ«ti mažinamas.

Atsakovo teiginiai, kad pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno vaiko iÅ¡laikymui turi bÅ«ti skiriama 1 minimalios mėnesinės algos suma, nepagrįsti nei teisės normomis, nei teismų praktika, pagal kuriÄ toks iÅ¡laikymo dydis yra minimalus, o ne savaime adekvatus individualiems vaiko poreikiams. Spręsdamas iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , teismas privalo įvertinti ne tik tai, ar tėvų turtinė padėtis pakito nuo atitinkamo iÅ¡laikymo dydžio priteisimo momento, bet ir tokių pokyčių esmingumÄ , jų atsiradimo priežastis, ilgalaikiÅ¡kumÄ .

Kaip jau minėta, įrodinėjimo naÅ¡ta Å¡iuo atveju tenka asmeniui, praÅ¡ančiam sumažinti teismo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį. Bet kuriuo atveju, priteistas iÅ¡laikymas neturi bÅ«ti mažinamas labiau, nei tai objektyviai bÅ«tina, atsižvelgiant į atitinkamus Å¡alių turtinės padėties pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo nutarties, kuria patvirtintas iÅ¡laikymo dydis jo nepilnametėms dukroms, atsirado atsakovo pareiga iÅ¡laikyti dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , tačiau iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydį sumažino neadekvačiai, neatsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovas leistinais įrodymais nepagrindė esminio savo pajamų sumažėjimo per nurodytÄ laikotarpį; atsakovo argumentai, susiję su ekonominiu sunkmečiu ir nekilnojamojo turto kainomis, yra bendro pobÅ«džio ir savaime nerodo įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo pateikti duomenys apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas akivaizdžiai neparodo visų atsakovo gaunamų pajamų, kadangi pagal byloje esamus duomenis atsakovas yra grÄ Å¾inęs 400 000 Lt skolÄ fiziniam asmeniui, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino galintis teikti vaikams 1500 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ , nors atsakovo pajamos pagal į bylÄ pateiktÄ pažymÄ nesiekia 200 Lt per mėnesį (b.l. 19, t. 7), jo sutuoktinė nedirba ir darbinių pajamų neturi (b.l. 262, t. 6).

Pastebėtina, kad argumentų, susijusių su atsakovo pajamų sumažėjimu, ginčijamu sprendimu nepateikė ir pirmosios instancijos teismas. Esminis argumentas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, yra tai, kad visiems atsakovo vaikams teikiamas iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti vienodas, atsižvelgiant į CK 3.198 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK .198 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teisinius santykius, atsirandančius vykdymo procese;

Å¡io straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos nagrinėjamos bylos situacijai, sprendžiant dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad vieno iÅ¡ tėvų vaikams teikiamas iÅ¡laikymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienas iÅ¡ vaikų turi specialių poreikių, turėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės vienodas, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti vaikus turi abu tėvai, ir prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, Å¡i pareiga priklauso nuo kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties ir nebÅ«tinai tenka abiems iÅ¡ tėvų lygiomis dalimis.

Atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui T. B. teikiamas iÅ¡laikymas nustatytas atsakovo ir T. B. motinos susitarimu, byloje nėra duomenų apie T. B. motinos turtinę padėtį ir jai tenkančiÄ iÅ¡laikymo dalį, taip pat apie individualius T. B. poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad susidariusi situacija, kad atsakovo dukterims atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas yra didesnis nei iÅ¡laikymas, teikiamas T. B., savaime sudaro prielaidas atsakovo vaikų nelygiateisiÅ¡kumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo dukrų įprotis bÅ«ti aprÅ«pintomis geriau už statistinį vaikÄ yra subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė, kuria negali bÅ«ti vadovaujamasi nustatant vaiko iÅ¡laikymo dydį, taip pat su tuo, kad kai kurios ieÅ¡kovių nurodomos iÅ¡laidos atsakovo dukrų iÅ¡laikymui (pvz.: iÅ¡laidos kalbų stovykloms užsienyje) akivaizdžiai nėra bÅ«tinosios vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos ir dėl jų dengimo turėtų bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į tėvų individualias galimybes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dėl iÅ¡laikymo sumažinimo ieÅ¡kovė nebeprivalėjo įrodinėti vaikų poreikių teismo patvirtinto dydžio iÅ¡laikymui, atsižvelgiant į iÅ¡laikymo indeksavimÄ .

PrieÅ¡ingai, atsakovas, siekdamas sumažinti esamÄ iÅ¡laikymo dydį privalėjo įrodyti savo reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes – savo turtinės padėties esminį pablogėjimÄ , ieÅ¡kovės J. A. P. turtinės padėties pagerėjimÄ , dėl kurio ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, ar atitinkamų dukrų poreikių sumažėjimÄ . Kaip jau minėta, iÅ¡laikymo dydžio pokyčiai dėl indeksavimo nelaikytini tokio pobÅ«džio aplinkybe. Dar vieno iÅ¡laikytinio (T.

B.) atsiradimas po teismo nutarties, kuria nustatytas iÅ¡laikymo dydis atsakovo dukroms, priėmimo, yra vienintelė byloje įrodyta reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, taigi pirmosios instancijos teismas, mažindamas iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ , privalėjo tai įvertinti nustatydamas sumažinto iÅ¡laikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteisto iÅ¡laikymo sumažinimas abiems atsakovo dukroms nuo 1055,56 Lt (iÅ¡laikymo dydis po indeksavimo) iki 500 Lt yra pernelyg ženklus atsižvelgiant į atsakovo prievolės, susijusios su T.

B. išlaikymu, dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad atsakovo dukroms skirtinas išlaikymo dydis nuo 2009 m. gruodžio 2 d. (priešieškinio pateikimo dienos) iki kiekvienos iš dukrų pilnametystės yra po 800 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai. Dėl atsakovo apeliacinio skundo Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, taip pat sprendimo dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas paminėtų actio Pauliana instituto sÄ lygų nebuvimu: anot atsakovo, ginčo sandoris nepažeidė ieÅ¡kovių interesų, atsakovai R.

J. ir J. J. sudarydami ginčo sandorį buvo sÄ Å¾iningi, be to, sudaryti ginčijamÄ pirkimo pardavimo sandorį jis privalėjo, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovėms nekilnojamÄ jį turtÄ , pažeidė proporcingmo principo reikalavimus ir sÄ lygÄ , kad actio Pauliana taikymo atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tik tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Pauliano ieÅ¡kinys (actio Pauliana) gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas siekiant užtikrinti vaiko teises į iÅ¡laikymÄ . Pauliano ieÅ¡kiniu siekiama apginti vaikÄ nuo nesÄ Å¾iningų tėvo (motinos) veiksmų, kuriais Å¡is, siekdamas iÅ¡vengti prievolės dėl iÅ¡laikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtÄ kitiems asmenims. Tokio ieÅ¡kinio tikslas - taikant restitucijÄ sugrÄ Å¾inti tėvo (motinos) turtÄ , kurį Å¡is nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims, ir sugrÄ Å¾into turto sÄ skaita patenkinti reikalavimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo. Pauliano ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tėvas (motina), vaiko globėjas (rÅ«pintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl vaiko iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo formos pakeitimo, ar reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kad bÅ«tų apgintos vaiko teisės gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ jį privalančių teikti asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 24 punktas).

             Teismų praktikoje pripažinta, kad actio Pauliana ieÅ¡kinį kreditorius gali reikÅ¡ti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kreditorės G. L. ir B. L., atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos J. A. P., turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ atsakovÄ T.

L., ir tokiÄ reikalavimo teisę turės iki to momento, kai atsakovui baigsis įstatyminė prievolė iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. TokiÄ teisę kreditorės turėjo ir 2008 m. gegužės 30 d. sudarant ginčijamÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kinio dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiÅ¡kimo metu buvo vykdoma priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo procedÅ«ra (b. l. 15, t. 4).

             Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas T. L., ginčijamu sandoriu 2008 m. gegužės 30 d. perleisdamas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perleido vienintelį butÄ , kuris tuo metu jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos (b. l. 68-70, t. 2). Å is butas jo perleidimo dienÄ buvo ginčo objektas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, Å¡iam teismui pagal ieÅ¡kovės J. A. P. ieÅ¡kinį atsakovui T. L. iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo turtu – priteisiant G.

L. ir B. L. tam tikromis dalimis butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25, 172-175, t. 1). Nuosavybės teisėms į butÄ perėjus iÅ¡ atsakovo T. L. kitiems atsakovams, toks nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo formos pakeitimas turtu (butu) teisiÅ¡kai tapo neįmanomas. Atsakovui T. L. 2008 m. gegužės 30 d. perleidus ginčo butÄ , kitas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir buvo areÅ¡tuotas (b. l. 31-32, t. 2, b. l. 58-59, t. 1), butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka (b. l. 33, t. 1, b. l. 55-57, t. 2), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įkeisti hipoteka (b. l. 37-39, t. 1, b. l. 49-54, t. 2).

Ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas T. L. perleido už 80 000 Lt (b. l. 83-88, t. 1), tuo tarpu jo rinkos vertė 2008 m. kovo 21 d. buvo 183 000 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesnė (b. l. 118, t. 2). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti atsakovo T. L. nepilnamečių vaikų, kaip atsakovo kreditorių, interesai ne tik dėl to, kad buvo panaikinta jų galimybė gauti iÅ¡laikymÄ konkrečiu reikalaujamu turtu (butu), bet ir dėl to, kad juo buvo sumažinta kreditorių galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ atsakovo T.

L., sumažinant jo mokumÄ .             Apelianto teigimu, jo iÅ¡laikymo įsiskolinimas ieÅ¡kinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pateikimo dienÄ pagal antstolio pažymÄ sudarė 6 921,35 Lt, todėl turto pardavimas už keliasdeÅ¡imt kartų didesnę sumÄ nepažeidė ieÅ¡kovių teisių. Å is apelianto argumentas nepagrįstas. Pirma, vertinant atsakovo prievolės dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad iÅ¡laikymo prievolė yra tęstinė prievolė, kurios bendra suma apima iÅ¡laikymo dydį iki pat Å¡ios prievolės pabaigos, todėl sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo atsakovui vengiant iÅ¡laikyti savo vaikus negali bÅ«ti apsiribojama esamo įsiskolinimo kreipimosi į teismÄ momentu vertinimu.

Atsakovas, perleisdamas turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , panaikino kreditorių galimybes nukreipti į šį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (kaip jau minėta, kiti atsakovo turėti nekilnojamojo turto objektai buvo apsunkinti) neribotam terminui, be to, perleisdamas šį turtÄ už itin maÅ¾Ä kainÄ atsakovas sumažino savo mokumÄ ir ateičiai.              Apelianto teiginiai, kad ginčo sandorio sudarymo metu ginčo nekilnojamajam turtui nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi kreditoriaus interesų pažeidimui kaip actio Pauliana taikymo sÄ lygai konstatuoti nėra bÅ«tina, kad juo bÅ«tų pažeisti formalÅ«s teismo nustatyti draudimai.

             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pagrįstai įvertino kaip pažeidžiantį atsakovo T. L. kreditorių – jo nepilnamečių dukrų, interesus.              Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å i sÄ lyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ginčo sandorį jis privalėjo sudaryti dėl to, kad turėjo didelių skolų R.

J., buvo nustatytas iÅ¡laikymo įsiskolinimas T. B., kadangi tokio pobÅ«džio aplinkybės nėra pripažintinos aplinkybėmis, patvirtinančiomis sandorio sudarymo privalomumÄ . Be to, nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos prasme yra nepateisinama skolininkui parduoti butÄ , į kurį, kaip iÅ¡laikymÄ turtu teisme jau iÅ¡keltoje civilinėje byloje pretenduoja jo nepilnamečiai vaikai, siekiant padengti turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams (R. J.), nes taip yra pažeidžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, sumažinamos nepilnamečių vaikų teisių į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimo garantijos.

Atsakovo teiginiai, kad ginčo butÄ jis pardavė siekdamas įvykdyti iÅ¡laikymo pareigÄ ieÅ¡kovėms, pripažintini nepagrįstais, kadangi byloje nenustatyta, jog i gautų už parduotÄ butÄ sumų bÅ«tų buvęs dengiamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas B. L. ir G. L.              Savo pareigÄ sudaryti ginčo sandorį atsakovas taip pat grindžia 2008 m. kovo 10 d. preliminariÄ ja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai skolininko pareiga sudaryti sandorį kyla iÅ¡ preliminariosios sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, svarbu nustatyti kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo, preliminariosios sutarties ir kreditoriaus ginčijamo turto perleidimo sandorio (pagrindinės sutarties) sudarymo momentus, t.y. ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta iki atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Apeliantas T. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo iÅ¡kėlimo teisme. Taip teigdamas atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kovių kaip kreditorių reikalavimo teisę tapatina su jų kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo diena, kadangi, kaip jau minėta, ginčo sandoris laikytinas pažeidžiančiu kreditorių teises ne tik dėl to, kad juo užkirstas kelias pakeisti iÅ¡laikymo formÄ kreditorių norimu bÅ«du, bet ir tuo, kad juo mažinamas atsakovo mokumas.

Atsakovo nepilnamečių dukrų reikalavimo teisės atsiradimo diena laikytina atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimo atsiradimo diena, o ne kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo diena. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ir kaip apeliaciniame skunde nurodo pats apeliantas T. L., iki ieÅ¡kovių kreipimosi į teismÄ dienos atsakovas buvo įsiskolinęs iÅ¡laikymo už 4 mėnesius, taigi preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovėms turint atitinkamas reikalavimo teises atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama preliminariÄ ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus, susijusius su Å¡io sandorio sudarymo aplinkybėmis.

Kaip pažymėjo Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendime, preliminarios sutarties sudarymo data joje nurodyta 2008 m. kovo 10 d., kuri buvo ne darbo diena (b. l. 108, t. 1), tačiau tiek atsakovas T. L. atsiliepime į ieškinį (b. l. 101, t. 1), tiek atsakovai R. J. ir J. J. atsiliepime į ieškinį (b. l. 118, t.

1) Å¡ios sutarties sudarymo datÄ nurodė 2008 m. balandžio 10 d, teismo posėdžių metu duoti atsakovų paaiÅ¡kinimai dėl preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių bei datos yra prieÅ¡taringi (Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, b.l. 151-160, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendime pateiktu preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių vertinimu ir pritaria Å¡io sprendimo iÅ¡vadai, kad atsakovų T.

L. ir R. J. pasiraÅ¡yta preliminari sutartis nebuvo sudaryta 2008 m. kovo 10 d., o jÄ sudarant atsakovams jau buvo žinoma apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo formos pakeitimo, tuo pačiu atmesdama apelianto argumentus, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta iki ieÅ¡kovių kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo dienos. Atsakovai nei pagal įstatymÄ , nei kitais pagrindais Å¡ios preliminarios sutarties neturėjo sudaryti, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta aplinkybe, patvirtinančiÄ atsakovo pareigÄ sudaryti pagrindinę buto pirkimo-padavimo sutartį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu atsakovų R.

J. ir J. J. sÄ Å¾iningumo vertinimu, konstatuodama, kad byloje neginčijamai nustačius, jog atsakovams R. J. ir J. J. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinoma apie atsakovo T. L. nepilnamečių vaikų pretenzijas į ginčo turtÄ jie kartu turėjo žinoti, kad ginčo sandoris pažeidžia atsakovo T. L. kreditorių interesus. Atsakovo teiginiai, kad R. J. ir J. J. įsitikino, kad iÅ¡keltoje byloje ieÅ¡kovės pretenduoja ir į kitÄ turtÄ , atmestini kaip nereikÅ¡mingi, kadangi tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovams buvo žinomos ieÅ¡kovių pretenzijos į ginčo sandoriu perleistÄ nekilnojamojo turto objektÄ .

Atsakovų nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, kad žinodami apie nepilnamečių vaikų reiÅ¡kiamas turtines pretenzijas teisme į sandorio objektÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir apie atsakovo T. L. turimas prievoles savo nepilnamečiams vaikams, sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį nesulaukę civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo iÅ¡nagrinėjimo rezultato, neįsitikinę, ar teismo sprendimu nebus priteistas minėtas butas nepilnamečiams vaikams, ar nepilnamečiai vaikai pagrįstai pretenduoja į šį butÄ natÅ«ra.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijamu sprendimu perduodant ginčo butÄ ieÅ¡kovėms buvo pažeista septintoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga, kad actio Pauliana taikymo atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.

Ginčo butas buvo priteistas ieÅ¡kovėms tenkinant reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, o ne actio Pauliana, kurio pagrindu ginčo butas taikant restitucijÄ grÄ Å¾intas atsakovui. Reikalavimas dėl actio Pauliana ir reikalavimas dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo yra savarankiÅ¡ki reikalavimai; reikalavimo dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo pagrįstumas nėra privaloma prielaida actio Pauliana taikymui nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriu ieÅ¡kovių kaip atsakovo T. L. kreditorių teisės pažeistos sumažinant atsakovo T.

L. mokumÄ ir jo galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovėmis, inter alia nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo sandoriu perleistÄ turtÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu teisingai aiÅ¡kino ir taikė actio Pauliana institutÄ reglamentuojančias materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, ir pagrįstai pripažino negaliojančia T. L. ir R. J. 2008 m. gegužės 30 d. sudarytÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip pažeidžiančiÄ nepilnamečių atsakovo T.

L. dukrų interesus. Ginčijamas teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo Ä®statyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sÄ lygoms, pakeisti vienÄ iÅ¡laikymo bÅ«dÄ kitu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). AiÅ¡kindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir iÅ¡laikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis).

IÅ¡laikymo bÅ«dai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiÅ«riu svarbius, rÅ«pimus ir vaikui naudingus dalykus. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis iÅ¡mokomis teikti vaikui iÅ¡laikymÄ ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali bÅ«ti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindÄ peržiÅ«rėti teikiamo iÅ¡laikymo bÅ«dÄ , nes kyla grėsmė vaiko interesams. IÅ¡laikymo negavimas ar pareigos iÅ¡laikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali bÅ«ti toleruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Kita vertus, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo visais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama į iÅ¡laikymo paskirtį ir esmę. IÅ¡laikymo paskirtis – tenkinti kasdieninius, bÅ«tinuosius vaikų poreikius, Å¡iÄ paskirtį geriausiai atitinka iÅ¡laikymo teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis. IÅ¡laikymo formos pakeitimas priteisiant vaikams tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ turėtų bÅ«ti taikomas atsargiai, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. IÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis didelis įsiskolinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko iÅ¡laikymo teikimo formÄ pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiÅ«riu.

Turto perdavimas vaikams reiÅ¡kia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo iÅ¡laikymui ir kt.), todėl turtas gali bÅ«ti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iÅ¡ tikrųjų naudinga turtÄ gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

ReikÅ¡mingos aplinkybės, kurios Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertintos, yra susidariusio įsiskolinimo dydis, skolininko elgesys (ar prievolė mokėti lėšas periodiÅ¡kai yra apskritai nevykdoma, ar vykdoma nereguliariai), jo turtinė padėtis (ar skolininkas realiai pajėgus ateityje teikti periodinius mokėjimus ir likviduoti susidariusiÄ skolÄ , ar jis turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimas), nepilnamečių vaikų poreikiai konkrečiam perduodamo turto objektui (atsižvelgiant į vaikų amžių, jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pakeisdamas iÅ¡laikymo formÄ , netinkamai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad iÅ¡laikymo priteisimas turtu konkrečiu atveju geriausiai atitiktų atsakovo T. L. nepilnamečių dukrų interesus. Pirma, ginčijamu sprendimu atsakovo T. L. dukroms priteistas nekilnojamojo turto objektas yra kitame mieste, nei gyvena pačios mergaitės, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovių atstovė patvirtino, kad mergaitės keltis gyventi į ginčo butÄ neketina, butÄ ketinama nuomoti.

Buto, skirto nuomai, iÅ¡laikymas reikalauja papildomų iÅ¡laidų, teksiančių nepilnametėms mergaitėms kaip buto savininkėms; galimybės ginčo butÄ pelningai nuomoti ir iÅ¡ gaunamų lėšų tenkinti kasdieninius mergaičių poreikius yra neaiÅ¡kios. Antra, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas T. L., nors ir netinkamai vykdė iÅ¡laikymo pareigas savo nepilnametėms dukroms, iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis vis dėl to teikė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino galintis jį teikti ir toliau, ieÅ¡kovių kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo dienÄ buvęs atsakovo įsiskolinimas (6921,35 Lt) buvo santykinai nedidelis lyginant su ginčo nekilnojamojo turto verte.

Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys apie atsakovo darbines pajamas negali bÅ«ti pripažinti objektyvia atspindinčiais atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, įskaitant ir ginčo butÄ , kurį pardavus gautas lėšas galima panaudoti iÅ¡laikymo įsiskolinimui dengti. Trečia, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ginčo buto rinkos vertę, manytina, jog priteisiant iÅ¡laikymÄ turtu neproporcingai apribojamos atsakovo teisės, kadangi turto rinkos vertė, net ir įvertinus galimus jos pokyčius dėl ekonominės krizės, yra didesnė nei atsakovo iÅ¡laikymo prievolė.

Pagal ieÅ¡kovių atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus duomenis ir byloje esančiÄ antstolio pažymÄ , 2009 m. gegužės 20 d. atsakovo iÅ¡laikymo skola sudarė 4 630,62 Lt. Atsakovas iki 2009 m. liepos 31 d. papildomai pervedė 6 628,62 Lt ir daugiau iÅ¡laikymo nebeteikė. Å ia nutartimi iÅ¡laikymo dydis sumažintas iki 800 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki dukrų pilnametystės. Taigi atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo sudarė apie 6447 Lt (2111,19 Lt x4 – 1998 Lt), nuo iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo dienos iki G.

L. pilnametystės (2012 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovui tenkanti iÅ¡laikymo prievolė sudaro apie 52 800 Lt (1600 Lt x 33), nuo G. L. pilnametystės iki B. L. pilnametystės (2018 m. sausio 23 d.) – apie 52 000 Lt (800 Lt x 65), viso – apie 111 247 Lt. Tuo tarpu ginčo buto rinkos vertė pagal byloje esančiÄ pažymÄ â€“ 183 000 Lt, likvidacinė vertė – 146 000 Lt (b. l. 118, t. 2). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi ginčo turto verte, nurodyta Å¡ioje byloje nuginčytu pirkimo –pradavimo sandoriu, tačiau, kaip kolegijos konstatuota anksčiau, manytina, kad sandorio vertė neatitiko ginčo turto rinkos vertės jo sudarymo metu.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta, todėl atsakovo T. L. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovių reikalavimas dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo atmetamas. Kita vertus, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo elgesį, siekiant perleisti ginčo turtÄ tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du galimai iÅ¡vengiant iÅ¡laikymo prievolių vykdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas virÅ¡yti apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis) ir, grÄ Å¾inus ginčo butÄ atsakovo valdymui restitucijos pagalba, siekiant užtikrinti atsakovo dukrų interesus, susijusius su atsakovo iÅ¡laikymo prievolėmis jų atžvilgiu, ginčo butui ex officio, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių apsaugos principo reikalavimus ir teismo aktyvumo pareigÄ bylose, kylančiose iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, nustatyti priverstinę hipotekÄ (CK 3.197 straipsnis, 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovės taip pat yra padavusios apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, motyvuodamos tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovių naudai priteistinų advokato pagalbos iÅ¡laidų sumÄ . Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, advokato pagalbos iÅ¡laidos laimėjusiai Å¡aliai teismo priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas ir nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Paminėta įstatymo nuostata palieka teismui tam tikrÄ diskrecijos teisę vertinant, ar konkrečioje byloje praÅ¡oma priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų suma, net ir nevirÅ¡ijanti rekomenduojamų maksimalių dydžių, yra pagrįsta, tačiau atsisakymas priteisti sumas, nevirÅ¡ijančias rekomenduojamų maksimalių dydžių, teismo turėtų bÅ«ti bent minimaliai argumentuojamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliančių argumentÄ , kad sumažindamas praÅ¡omų priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų dydį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad Å¡i civilinė byla susideda iÅ¡ trijų sujungtų civilinių bylų, iÅ¡ jų dviejose ieÅ¡kinius yra pareiÅ¡kusios ieÅ¡kovės, taigi praÅ¡yta priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų suma ne tik nevirÅ¡ijo rekomenduojamų maksimalių dydžių, bet ir buvo protingai pagrįsta atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ bei ieÅ¡kovių atstovės darbo laiko sÄ naudas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jos mažinti.

Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas ir juo nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Palikus nepakeistÄ ginčijamo sprendimo dalį dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, už šį turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovių sumokėta 2400 Lt žyminio mokesčio suma (b.l. 137, t.

2) priteisiama ieÅ¡kovių naudai iÅ¡ atsakovo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, už šį reikalavimÄ ieÅ¡kovių sumokėtas žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo nepriteisiamas. Advokato pagalbos iÅ¡laidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad jų maksimalaus dydžio sumažinimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintas nepagrįstu, iÅ¡ atsakovo priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį.

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės turtinis reikalavimas pripažintas pagrįstu, neturtinis reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo – nepagrįstu, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo – pagrįstu iš dalies, taigi konstatuotina, kad tenkintų ieškovių ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 55 proc. visų byloje pareikštų reikalavimų, o iš atsakovo ieškovių naudai priteistina advokato pagalbos išlaidų suma - 3566 Lt (55 proc. nuo 6484,25 Lt sumos).

IÅ¡ dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ (1 iÅ¡ 2 apeliacinio skundo reikalavimų), jam iÅ¡ ieÅ¡kovių priteistina pusė jo už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio, įskaitant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 43, t, 7) įskaitytÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 1267,50 Lt. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ , joms, atsižvelgiant į teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovo priteistini 75 proc. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, t.y. 56 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5, t.

7) ir 1500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, viso 1556 Lt. Ä®vertinus prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus, galutinai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovių naudai priteisiama 288,50 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos Å¡alims paskirstomos atsižvelgiant į bendrÄ apeliacinės instancijos teisme tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį – 10 Lt priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovių ir 13 Lt – iÅ¡ atsakovo (b.l. 64, t. 7)Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija n u t a r i a :

IeÅ¡kovių J. A. P. ir G. L. bei atsakovo T. L. apeliacinius skundus patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas iÅ¡laikymo dydis G. L. ir B. L., pakeisti, nustatant, kad T. L. turi mokėti iÅ¡laikymÄ G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki kiekvienos iÅ¡ dukrų pilnametystės.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria pakeista iÅ¡laikymo forma nepilnametėms G.

L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mokėtino iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis į iÅ¡laikymo mokėjimÄ turtu, iÅ¡laikymas nukreiptas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį butÄ G. L. ir B. L. nuosavybe, ir nutrauktas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas periodinėmis iÅ¡mokomis, priteistas iÅ¡ T. L. jo dukrų G. L. ir B. L. iÅ¡laikymui, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo atmesti.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo T. L. ieÅ¡kovės J. A. P. naudai 5966 Lt (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. LikusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nustatyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinę hipotekÄ iÅ¡ T. L., a/k (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nepilnametėms dukroms G.

L., a.k. (duomenys neskelbtini), (po 800 Lt per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), (po 800 Lt per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. sausio 23 d.) įvykdymo užtikrinimui. Priteisti iš atsakovo T. L. 288,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės J. A. P. naudai ir 13 Lt (trylika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovių J. A. P. ir G. L. 10 Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.              Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                                     Antanas Rudzinskas              Vytautas Zelianka