dbbf6b8c-98f2-411f-b5cf-33b910be29aa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-689-656/2012Proceso Nr. 2-02-3-02872-2010-9                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2., 121.21. (S)                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                          N U T A R T I S                                         2012 m. birželio 28 d.                                                                    Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjos Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo J.

J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams J. J., T. S., tretiesiems asmenims SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, R. Ž., Vilniaus m. VTAS dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir trečiojo asmens R. Ž. ieÅ¡kinį J. J. dėl nuostolių priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo: nutraukti 2008 01 21 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 1.39-BN08/0042, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovo J.

J.; iškeldinti atsakovus J. J., M. J. (gim.duomenys neskelbtini) ir T. S. iš bendrabučio kambario (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Ž., patikslindama savo ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo J. J. jos naudai 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo savarankiškų reikalavimų pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui R.

Ž. visas bylinėjimosi išlaidas bei 67 Lt žyminio mokesčio valstybei. Tretysis asmuo R. Ž. atsisakė savarankiškų reikalavimų dalyje dėl jos įkeldinimo į kambarį, esantį 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), nes Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2010 12 31 įsakymu Nr.30-2264 išnuomojo jos 3 asmenų šeimai 25 kv.m. ploto kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybė yra dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), savininkė.

Bute gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs J. J. ir dukra M. J.. Kartu su jais gyvena atsakovė sugyventinė T. S., kurios gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybei priklausančiame bÅ«ste. Vienas kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis buvo iÅ¡nuomotas atsakovui J. J. 1999-07-01 Vilniaus m. valdybos sprendimu. Kitas kambarys bendrabutyje (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡nuomotas I. K. 3 asmenų Å¡eimai, o vėliau kitai nuomininkei R. Ž. su Å¡eima. Tarp nuomininkų kilo konfliktai. Mėginant taikiai iÅ¡spęsti konfliktÄ , 2009 12 23 ieÅ¡kovas raÅ¡tu pasiÅ«lė atsakovui apžiÅ«rėti ir suteikti kitÄ bÅ«stÄ - kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini), informuoti ieÅ¡kovÄ apie apsisprendimÄ , tačiau atsakovas nesutiko keltis į pasiÅ«lytÄ bÅ«stÄ .

Kartu su J. J. bute gyvena T. S., kuriai 2006-08-23 įsakymu iÅ¡nuomotas kitas socialinis bÅ«stas 28,89 kv.m. (duomenys neskelbtini), ji ten yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . J. J. nuomojamame plote T. S. gyvena be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama ieÅ¡kovo teisę naudoti savo nuožiÅ«ra jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytÄ socialinio bÅ«sto nuomos funkcijÄ . CK 6.612str. numato, kad savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t.y.

įsikėlę į jÄ be nuomos sutarties, asmenys turi bÅ«ti iÅ¡keldinami teismo tvarka. IeÅ¡kovas taip pat prašė trečiojo asmens R. Ž. savarankiÅ¡kus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Tretysis asmuo pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimais R. Ž. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. R. Ž. atsisakė savo reikalavimo įkeldinti jÄ Ä¯ kambarį, esantį dviejų kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), tačiau prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. J. 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bei 5proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo savarankiÅ¡kų reikalavimų pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas J.

J. prašė ieÅ¡kinį atmesti, su 3 asmens R. Ž. savarankiÅ¡ku reikalavimu priteisti iÅ¡ jo 200 Lt sutiko, prieÅ¡taravo dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Tretysis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį palaikė, prašė nutraukti nuomos sutartį su J. J. ir iÅ¡keldinti atsakovus su nepilnamete dukra bei nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimÄ už bÅ«sto nuomÄ , viso 351,82 Lt.Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovė teisme nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas gyventi nepilnamečiui vaikui, kadangi jis neremontuotas, be patogumų.

IÅ¡keldinus atsakovus iÅ¡ kambario bendrabutyje (duomenys neskelbtini), vaiko interesai bÅ«tų pažeisti, kadangi jo gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų pablogintos. Vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, jos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡keldinti atsakovų su nepilnamete dukra iÅ¡ ginčo socialinio bÅ«sto.                                                    II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Trečiojo asmens R. Ž. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo J. J. trečiojo asmens R. Ž. naudai 200 Lt bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, pradedant nuo 2010 10 20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 550 Lt už advokatės pagalbÄ teisme. Priteisė iÅ¡ J. J. 67 Lt žyminio mokesčio valstybei. BylÄ dalyje dėl R.

Ž. reikalavimo įkeldinti jÄ Ä¯ kambarį, esantį dviejų kambarių bute su bendrojo naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), nutraukė. Nurodė, kad Vilniaus m. valdybos sprendimo 1999 07 01 Nr.1213V pagrindu su atsakovu J. J. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr.48. 2008 01 21 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.1.39-BN08/0042 tarp ieÅ¡kovo Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovo J. J.. IeÅ¡kovas reikalavimus grindžia CK1.137 str.3d., 4.98str., 6.611str., 6.612str. nuostatomis.

Apklausta liudytoja I. K., kuri nurodė, jog dėl konfliktiÅ¡ko T. S. bÅ«do jos Å¡eima negalėjo tinkamai gyventi iÅ¡sinuomotose patalpose, ne kartÄ buvo kviečiama policija. 2006 m. birželio mėn. I. K. kreipėsi į policijÄ , nes jai padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. S. dėl sumuÅ¡imo taip pat kreipėsi į teismo medikus ir jai buvo konstatuoti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2008 12 19 I. K. buvo iÅ¡nuomotas kitas socialinis bÅ«stas. 2009 01 29 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laisvas kambarys buvo iÅ¡nuomotas R.

Ž. 3 asmenų Å¡eimai. R. Ž. nurodė, jog tarp jos ir atsakovų susidarė konfliktinė situacija, buvo atlikti buto patikrinimai, suraÅ¡omi buto patikrinimo aktai, dalyvaujant SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovams, kuriuose konstatuota, jog atsakovai nesutinka dėl paÅ¡alinių asmenų buvimo bendrojo naudojimo patalpose, nurodo, kad savo lėšomis atliko remontÄ , nesutinka leisti naudotis virtuve R. Ž., kol ji nesumokės dalies sumos už padarytÄ remontÄ . Atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam pasiraÅ¡ytinai įteiktos Vilniaus m. privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros taisyklės. Esant konfliktiÅ¡kai situacijai tarp atsakovų ir R.

Ž., 2009 06 30 Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinė komisija nutarimu J. J. paskyrė 150 Lt baudÄ pagal LR ATPK 188 str. Teismas nurodė, kad atsakovas J. J. neturi artimųjų, jis naÅ¡laitis, buvo pilnai valstybės iÅ¡laikomas. Atsakovai yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje. Atsakovų nepilnametė dukra yra ligota. Ginčo patalpose savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo atsakovas su dukra. Atsakovė T. S. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ TuputiÅ¡kių g.22-3, Vilniuje, kur jai skirtas socialinis bÅ«stas.

IÅ¡ pateiktų nuotraukų bei atsakovų paaiÅ¡kinimų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is bÅ«stas netinkamas gyventi nepilnametei atsakovų dukrai. Patenkinus ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldinus atsakovus su jų nepilnamete dukra iÅ¡ ginčo patalpų, bÅ«tų pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė į saugų, tinkamÄ bÅ«stÄ . Atsakovas ilgÄ laikÄ yra ginčo patalpų nuomininkas, atliko remontÄ , pakeitė langus, duris, rÅ«pinasi patalpomis. IeÅ¡kovas kaip nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ nuomojamų patalpų pagrindÄ nurodo tai, jog nuomininkas pažeidė nuomos sutartį, nes atsakovas ir jo sugyventinė netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sÄ lygas kitiems greta gyventi (CK 6.611str.).

Å i aplinkybė pasitvirtino tik iÅ¡ dalies, kadangi konfliktų tarp atsakovų ir buvusios buto nuomininkės I. K. buvimas dar nėra pagrindas atsakovų iÅ¡keldinimui. Trečiajam asmeniui R. Ž. 2010 12 31 paskirtas kitas socialinis bÅ«stas, o atsakovai, pateikdami atsiliepimÄ Â 2010 04 mėn. nurodė, jog kliūčių jai apsigyventi ginčo patalpose nebus. CK 6.590 str. 2d. numatyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus.

Å iuo atveju nuomotojo sutikimo nereikia. CK 6.588 str.1d. numato, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, todėl T. S., kaip buto nuomininko sugyventinė ir nepilnametės dukters motina, teisėtai ir pagrįstai gyvena ginčo bute, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.98 str. nuostatas. Teismas nustatė, kad R. Ž. sumokėjo atsakovui 200 Lt už durų ir langų ir vonios kambario remontÄ , tačiau ji ginčo patalpose negyveno, o nuo 2010 12 31 jai skirtas kitas socialinis bÅ«stas.

Teismas pripažino, jog atsakovas be pagrindo įgijo R. Ž. turtÄ â€“ 200 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.237str.1 d.). R. Ž. naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos – 2010 10 20 ir iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str.1 d.). Teismas priėmė trečiojo asmens pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kais reikalavimais atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalyje dėl jos įkeldinimo į ginčo butÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė (CPK 293 str.4 p.).

                          III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:1.IeÅ¡kovas praÅ¡o nuomos sutartį nutraukti CK 6.611 str. pagrindu dėl nuomos sutarties 13 p. nuostatų pažeidimo, kurie numato, kad nuomininkas privalo naudotis iÅ¡nuomota patalpa taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo ploto savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir teisėti interesai.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažeidinėjo bendrabučio nuomininkų teisėtus interesus, sudarė neįmanomas sÄ lygas ir dėl to net dvi Å¡eimos turėjo palikti iÅ¡ savivaldybės nuomojamas patalpas.

2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė abstrakčiais motyvais bei argumentais. Aplinkybės, kad atsakovas yra naÅ¡laitis, abu atsakovai yra bedarbiai, jų dukra M. J. yra ligota, neatleidžia nuomininko nuo CK 6.611 str. nurodytų pareigų. Pirmos instancijos teismas konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau nurodė, kad jų pažeidimai nebuvo pakankamai („dar nėra“) rimti, todėl turėjo pripažinti, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir pažeidė Nuomos sutarties 13 p. Situacija, kada konstatuojamas teisės pažeidimas, tačiau nėra taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė yra prieÅ¡taraujanti teisinės valstybės principui.

Teismo sprendimas pažeidė principÄ â€žiÅ¡ neteisės nekyla teisė“.3. Atsakovei J. J. sugyventinei T. S. pagal neterminuotÄ socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį suteiktas kitas bÅ«stas (duomenys neskelbtini), kur T. S. yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovė į butÄ bendrabutyje (duomenys neskelbtini) įsikėlė savavaliÅ¡kai, todėl iÅ¡ Å¡io bÅ«sto turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinta CK 6.612 str. tvarka.4. Atsakovai pateikė teismui bÅ«sto (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iÅ¡ kurių negalima spręsti, kad užfiksuotas nurodytas butas.

Vienoje nuotraukoje užfiksuotas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuomininkė T. S. pati nevykdo nuomininkės pareigų, numatytų CK 6.605 str. 2 d. daryti einamÄ jį patalpų remontÄ , todėl pati T. S. kalta dėl bÅ«sto (duomenys neskelbtini), netinkamumo gyventi. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 punktÄ vaiko teises pirmiausia turi užtikrinti tėvai. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 punkto principas neturi bÅ«ti suabsoliutintas. Teismas nepagrindė, kodėl nutraukus nuomos sutartį ir iÅ¡keldinus atsakovus bus pažeistos atsakovų vaiko teisės turėti tinkamas sÄ lygas vystymuisi.Atsakovo J.

J. atstovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimÄ ir panaikinti sprendimo dalį dėl 550 Lt iÅ¡ atsakovų priteisimo R. Ž. už advokato pagalbÄ bei 67 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybei, taip pat nustatyti, kad palÅ«kanos nuo 200 Lt skaičiuojamos pradedant teismo sprendimo įsiteisėjimo diena iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Su sprendimo dalimi dėl 200 Lt priteisimo atsakovas sutinka.2.

Atvykus gyventi į ginčo butÄ , jo bÅ«klė buvo prasta, todėl atsakovas atliko nemažai pagerinimų: pakeitė virtuvės langÄ , iÅ¡orines duris ir suremontavo vonios kambarį. Atvykus naujai nuomininkei R. Ž., paprašė dalį iÅ¡laidų kompensuoti. R. Ž. pati sutiko tai padaryti ir sumokėjo 200 Lt. Vėliau R. Ž. atsisakė nuo savo reikalavimo įkeldinti į ginčo patalpas, nes jai buvo skirtas kitas socialinis bÅ«stas. Atsakovui neliko pagrindo imti pinigus už patalpų, kuriomis R.

Ž. nesinaudos, todėl atsakovas pripažino ieÅ¡kinį. Tačiau pagrindas gauti atlyginimÄ už bÅ«sto pagerinimÄ iÅ¡nyko ne ieÅ¡kinio padavimo metu 2010-10-20 kaip teigia teismas, bet, kada tretysis asmuo atsisakė reikalavimo įkeldinti jÄ Ä¯ ginčo patalpas, t.y. per paskutinį posėdį. Todėl 5 procentų palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos ne nuo 2010-10-20, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovo J. J. atstovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:1.

Pagal CK 6.661 str. numato, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu ar greta gyventi, gali bÅ«ti iÅ¡keldinti. Ä®statymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar nuomos sutarties pažeidimas yra esminis ir ar dėl to yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį.2. Teismas nustatė, kad konfliktai kildavo, bet nenustatė dėl kieno kaltės jie kildavo. I. K. nesilaikė elementarios tvarkos ir higienos reikalavimų bendro naudojimo patalpose, dėl ko kildavo kaimynų nesutarimų.

Dėl konfliktinių situacijų atsakovė T. S. kvietė policijÄ . R. Ž. niekada nėra pateikusi ginčo buto nuomos sutarties, todėl atsakovai nebuvo įsitikinę, kad ji turi teisę gyventi bute. R. Ž. siųsdavo į butÄ paÅ¡alinius asmenis, kurie nepaaiÅ¡kindavo kokiu tikslu atvyko, todėl atsakovai buvo priversti jaustis nesaugiai. Buvo atsargÅ«s, nes butas buvo apvogtas. Atsakovų bandymas papraÅ¡yti R. Ž. padengti buto remonto iÅ¡laidas buvo įvertintas kaip atsakovų nesutikimas leisti naudotis bendromis patalpomis.

Atvykę patikrinti SÄ® „Vilnaius bÅ«stas“ atstovai elgėsi netinkamai: nepateikdavo savo dokumentų ir kalbėdavo pakeltu tonu. Toks elgesys sulaukdavo neigiamos atsakovų reakcijos, trukdė tinkamai ir adekvačiai įvertinti situacijÄ .3. CK 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. T. S. bute gyvena kaip nuomininko J. J. sugyventinė. BÅ«sto (duomenys neskelbtini), naudojasi vyresnės T.

S. dukros O. K. ir V. S., o ji pati ginčo bute gyvena su mažamete dukra M. J. ir sugyventiniu J. J.. Tretysis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti, o atsakovo J. J. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinių skundų argumentus. Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas kelia klausimus, susijusius su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimÄ ir nuomininkų iÅ¡keldinimÄ , taikymÄ .Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 1 d. sprendimu Nr.1213V (I t., b.l. 16,17) dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis vienas kambarys buvo iÅ¡nuomotas J.

J.. Pagrindu apsigyventi savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje yra 1999 07 20 savivaldybės gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr.48 (I t., b.l.

18) bei 2008 01 21 gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr.1.39-BN08/0042 (I t., b.l. 19-22).Nuomos sutartį ieškovas prašo nutraukti bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų dėl nuomos sutarties 13 punkto pažeidimo, kuris numato, kad nuomininkas privalo naudotis išnuomota patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo ploto savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir teisėti interesai bei CK 6.611 straipsnio pažeidimo, nustatančio analogiškus reikalavimus.

Ieškovo tvirtinimu, dėl atsakovų netinkamo elgesio net dvi šeimos (I. K. ir R. Ž.) turėjo palikti savivaldybės nuomojamas bendrabučio patalpas.Bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovų veiksmų buvo rašomi skundai, atliekami patikrinimai (I t., b.l. 27-34, 39-40, 41-42, 45-46), atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam pasirašytinai įteiktos Vilniaus m. privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės (I t., b.l.43-44).

I. K. pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo J. J. sugyventinei T. S. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (I t., b.l. 35), T. S. dėl sumuÅ¡imo taip pat kreipėsi į TMI, jai buvo konstatuoti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l.92-93). Visi minėti faktai patvirtina, kad tarp bendrabučio nuomininkų - atsakovų ir I. K. bei R. Ž. Å¡eimų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovui J. J. buvo paskirta administracinė nuobauda (I t., b.l. 139).

Tačiau byloje nėra nustatyta, kad visi konfiktai kilę iÅ¡imtinai dėl atsakovų veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuomininkai augina nepilnametę dukrÄ , todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į vaiko interesų prioritetinės gynybos principÄ bei į tai, kad sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ socialinio bÅ«sto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimo forma. Todėl sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus turi bÅ«ti vertinamas griežčiausios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Apelianto tvirtinimu, atsakovai gali apsigyventi atsakovei T. S. skirtame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.55). Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-11 akte išreikšta nuomonė, kad minėta patalpa nėra tinkama gyvenimui su mažamečiu vaiku. Akte nurodyta, kad vieno kambario 28,89 kv. m. bute nėra nei elektros, nei geriamo vandens, tualetas įrengtas lauke, buto lubos ir sienos reikalauja kapitalinio remonto, nes yra suskilinėję.

Bute vyrauja pelėsių kvapas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad minėtas bÅ«stas nėra tinkamas gyvenimui su vaiku, juo labiau ligotu (I t., b.l. 87),Sprendžiant atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ nuomojamų patalpų klausimÄ , atsižvelgtina ir į aplinkybes, jog J. J. nuomojamame bute gyvena beveik trylika metų, patalpas remontuoja ir prižiÅ«ri. Abu atsakovai yra bedarbiai, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų. Nėra duomenų, jog nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai vestų asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovų iÅ¡keldinimas iÅ¡ patalpų, jiems nesuteikiant kito socialinio bÅ«sto, bÅ«tų neproporcingas savivaldybės vykdomos socialinės politikos požiÅ«riu.

Todėl Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali bÅ«ti suabsoliutinamas. Tėvai yra įstatyminiai nepilnametės dukters atstovai ir privalo rÅ«pintis vaiko gerove. Atsakovams netinkamai vykdant nuomininkų pareigas ir pažeidžiant kitų nuomininkų ar nuomotojo interesus, patalpų nuomotojas turės teisę už pažeidimus taikyti sankcijÄ â€“ nuomos sutarties nutraukimÄ bei iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų, neatsižvelgiant net į tai, jog iÅ¡keldinami asmenys su mažamečiu vaiku.

                     Dėl trečiojo asmens R. Ž. reikalavimų              Byloje nustatyta, kad pagal tipinės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-12-03 sprendimu Nr.01A-41-159 patvirtintos socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties 14 ir 17 punktuose numatyta nuomininko pareiga vykdyti einamÄ jį gyvenamosios patalpos remontÄ ir pakeisti sugadintus gyvenamųjų patalpų elementus (duris, langus ir kt.) (t.1 b.l.20).

Atsakovas J. J., vykdydamas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko iÅ¡sinuomoto bÅ«sto einamÄ jį remontÄ . IeÅ¡kovo 2009-01-29 įsakymu Nr.30-166 iÅ¡nuomojus kambarį bendrame bute su atsakovu, trečiajam asmeniui R. Ž. pagal 2009-03-02 nuomos sutartį taip pat atsirado pareiga vykdyti einamÄ jį iÅ¡sinuomoto bÅ«sto remontÄ . Atsakovas J. J. vienas savo lėšomis atlikęs bendro naudojimo patalpų remontÄ Ä¯gijo teisę gauti remonto iÅ¡laidų kompensacijÄ iÅ¡ kitos nuomininkės R.

Ž.. R. Ž. esant teisiniam pagrindui sumokėjo atsakovui 200 Lt už durų ir langų ir vonios kambario remontÄ , tačiau ji ginčo patalpose faktiÅ¡kai neapsigyveno. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuo 2009-04-01 neskaičiavo R. Ž. nuomos mokesčio, o nuo 2010-12-31 jai skirtas kitas socialinis bÅ«stas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl atsakovų kaltės (netinkamo elgesio sudarant neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu ar greta gyventi) tretysis asmuo R.

Ž. į neturėjo galimybės gyventi ginčo bÅ«ste. FaktiÅ¡kai R. Ž. nepradėjo vykdyti ginčo bÅ«sto nuomos sutarties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinis pagrindas, kuriuo R. Ž. atsakovui J. J. sumokėjo 200 Lt iÅ¡nyko. CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. Å i pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau.

             Tretysis asmuo R. Ž. ieÅ¡kinį dėl įkeldinimo į kambarį, esantį 2 kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), bei dėl priteisimo jos naudai 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų pareiÅ¡kė 2010-10-19 (t.1 b.l.163). Nagrinėjant bylÄ teisme Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2010 12 31 įsakymu Nr.30-2264 iÅ¡nuomojo R. Ž. 3 asmenų Å¡eimai 25 kv.m. ploto kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje (duomenys neskelbtini), todėl tretysis asmuo R.

Ž. atsisakė nuo ieÅ¡kinio reikalavimo įkeldinti į ginčo kambarį bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo J. J. apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindas gauti atlyginimÄ už bÅ«sto pagerinimÄ iÅ¡nyko, kada tretysis asmuo atsisakė reikalavimo įkeldinti jÄ Ä¯ ginčo patalpas, t.y. per paskutinį teismo posėdį 2011-01-31, todėl 5 procentų palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos ne nuo 2010-10-20, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens R.

Ž. teisė reikalauti 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų bei atsakovo J. J. pareiga grÄ Å¾inti pinigus atsirado laikotarpiu nuo momento, kai jai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo užkirstas kelias apsigyventi paskirtame bÅ«ste ir galios iki Å¡ių pinigų faktinio grÄ Å¾inimo. Tretysis asmuo R. Ž. atsisakė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl įkeldinimo į ginčo butÄ , ne dėl to, kad atsakovai įvykdė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bet dėl to, kad ieÅ¡kovas R.

Ž. Å¡eimai suteikė kitÄ bÅ«stÄ .             Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė trečiojo asmens R. Ž. naudai ne tik 200 Lt, bet ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos – 2010 10 20 ir iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.).              Atsakovas nepateikė motyvų, kodėl turi bÅ«ti atmestas reikalavimas dėl 550 Lt sumokėtų už advokato pagalbÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neprieÅ¡tarauja nustatytam 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 rekomendacijose, todėl trečiajam asmeniui R. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos pagrįstai.             Pirmos instancijos teismo 2010-10-20 nutartimi trečiajam asmeniui R. Ž. žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).             Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1d. turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl teismas iÅ¡ atsakovo J.

J., kuriam paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nepagrįstai priteisė 67 Lt žyminį mokestį.              Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes J. J. apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės tenkinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinant sprendimo dalį dėl 67 Lt žyminio mokesčio priteisimo iÅ¡ J.

J. valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                    Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                   Asta Radzevičienė                                                                         Vilija Mikuckienė