dbbee021-1ee9-4031-bdfd-26d6f704e3bd · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-56-359/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01669-2014-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:30.3; 30.8; 128.15.2 KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei JuÅ¡kevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. K., jos atstovui advokatui M. V. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus atstovei E. M.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.Teismas n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja G. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad G. K. nuo 2003-06-01 nepertraukiamai valdo nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ svirnÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir įgijo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ svirnÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (b.l. 5-9).PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kime:

G. K. 1989-04-15 sudarė bažnytinę santuokÄ su P. M. ir nuo to laiko jie visÄ laikÄ kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, padėjo vienas kitam nelaimėje ir vienas kitÄ slaugė. P. M. 2003-05-31 mirus, pareiÅ¡kėja norėjo ir bandė oficialiai priimti P. M. palikimÄ , kadangi visÄ laikÄ po jo mirties valdė ir rÅ«pinosi jo paliktu turtu kaip savo, tačiau dėl įstatymo spragų, kadangi įstatymo leidėjas neiÅ¡sprendė klausimo dėl bažnytinės santuokos galiojimo, kuri buvo sudaryta iki Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo, pareiÅ¡kėja nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja.

P. M. daugiau jokių įpėdinių neturėjo ir niekas jo palikimo teisiÅ¡kai nepriėmė. Po P. M. mirties, G. K. pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turtÄ ir juo rÅ«pinosi kaip savu, jį prižiÅ«rėjo. Nurodė, kad yra visos sÄ lygos, kurioms esant pareiÅ¡kėja įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 49/5788, unikalus Nr. 4905-0001:0029 ir į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1737941, t.y. pareiÅ¡kėja turtÄ sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai kaip savo, pradėjo valdyti nuo 2003-06-01 ir valdo jį nepertraukiamai iki Å¡iol, t.y. ilgiau nei 10 metų; ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. numatytu bÅ«du, nėra žemės sklypo ir pastatų savininkė; jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių nei ji į žemės sklypÄ ir pastatus, jai nežinomos jokios kliÅ«tys, dėl kurių negalėtų bÅ«ti pripažinta, kad žemės sklypÄ ir pastatus ji įgijo nuosavybėn įgyjamosios senaties bÅ«du; turtÄ pareiÅ¡kėja valdo teisėtai, nepradėjo jo valdymo per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir visÄ valdymo laikotarpį valdo atvirai ir nesislapstydama; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė,; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Nors žemės sklypas yra registruotas P. M. vardu, tačiau minėtas asmuo 2003-05-31 mirė, todėl teisinė registracija mirusio asmens vardu neturėtų bÅ«ti kliÅ«timi nustatant juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties bÅ«du. Å iuo metu ½ dalis pastatų taip pat yra registruota mirusiojo P. M. vardu, tačiau tokia teisinė registracija atsirado tik 2014-0924, t.y. tik po to, kai pareiÅ¡kėja pastatus buvo sÄ Å¾iningai valdžiausi daugiau kaip 10 metų, o likusioji ½ dalis pastatų pagal VÄ® Registrų centro duomenis lig Å¡iol niekam nepriklauso, todėl ir Å¡iuo atveju esama teisinė registracija neturėtų bÅ«ti kliÅ«timi, pripažįstant, kad pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du.

Nurodė, kad ji visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ ir pastatus, rÅ«pinosi, kad žemės sklypas bÅ«tų tvarkingas, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, be to, jos nurodytus faktus patvirtina ir tame pačiame kaime gyvenančios kaimynės J. M. ir G. N..Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l. 48-49) nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimui prieÅ¡tarauja, kadangi jos procesiniame dokumente iÅ¡vardytas turtas yra registruotas kito asmens vardu, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyrius savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l. 52-54) nurodė, kad KaiÅ¡iadorių rajono valdybos 1994-08-23 sprendimu Nr. 967 atkurtos nuosavybės teisės P. M. grÄ Å¾inant natÅ«ra 16,1700 ha ploto žemės, esančios Lapainios k., KaiÅ¡iadorių rajone. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausęs P. M., po jo mirties iki Å¡iol nėra paveldėtas, o pastatai, į kuriuos pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę, stovi žemės sklype, kuris registruotas P. M. vardu.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra vienos iÅ¡ įgyjamosios senaties fakto nustatymo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėja turėtų kreiptis į teismÄ praÅ¡ydama teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja G. K. ir jos atstovas advokatas M. V. palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus atstovė E. M. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti ir palaikė motyvus, iÅ¡dėstytus savo atsiliepime.Ä® teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 46-47). Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 62). PareiÅ¡kimas atmestinas.Pagal CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 str., Å¡alys ir/ ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).Ä®gyjamoji senatis – tai savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 4.47 str. 1 d. 11 p.).

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iÄ galimybę susigrÄ Å¾inti arba kai valdytojo bandymai susigrÄ Å¾inti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra bÅ«tina nepertraukiamo valdymo sÄ lyga. Svarbu daiktÄ valdyti taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.).

Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos G. K. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovės paaiškinimais nustatyta, kad G.

K. 1989-04-15 sudarė bažnytinę santuokÄ su P. M. (b.l. 16). Nuo to laiko jie visÄ laikÄ kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. P. M. 2003-05-31 mirė (b.l. 17). KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-13 raÅ¡te Nr. SD-CM-109 nurodyta, jog pagal tuo metu galiojusius teisiniu aktus G. K. ir P. M. bažnytinė santuoka, sudaryta 1989-04-15 Kruonio RKB, nebuvo apskaityta ir iki P. M. mirties nebuvo įregistruota (b.l. 65). Nors pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime teigia, jog bandė oficialiai priimti P. M. palikimÄ , nes visÄ laikÄ po jo mirties valdė ir rÅ«pinosi jo paliktu turtu kaip savo, tačiau dėl įstatymo spragų, įstatymo leidėjui neiÅ¡sprendus klausimo dėl bažnytinės santuokos, sudarytos iki Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo, ji nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja, tačiau į bylÄ pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Å¡iuos jos teiginius.

PareiÅ¡kėjos teigimu, P. M. daugiau jokių įpėdinių neturėjo ir niekas jo palikimo teisiÅ¡kai nepriėmė. TÄ patvirtina ir KaiÅ¡iadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog po P. M. mirties (2003-05-31) nebuvo užvesta paveldėjimo teisės byla (b.l. 25). Be to, tai, kad po P. M. mirties, G. K. pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turtÄ ir juo rÅ«pinosi kaip savu, jį prižiÅ«rėjo įrodo jos pateikta informacija apie apmokėtÄ elektros energijÄ (b.l. 26), iÅ¡ kurios matyti, jog P. K. vardu ir jo mokėtojo kodu iki 2014-07-29 buvo mokama už sunaudotÄ elektros energijÄ .

IÅ¡ 2014-09-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994-08-12 registruotas P. M. vardu (b.l. 13). IÅ¡ 2014-10-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1991-07-30 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 2-1771 pagrindu nuo 1991-08-15 įregistruota P. M. vardu, likusi ½ dalis nėra įregistruota niekieno vardu (b.l. 14-15, 18-24, 66).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų tame pačiame kaime gyvenančių kaimynių J. M. ir G. N. 2014-10-30 ir 2014-11-03 liudijimų matyti, kad jos patvirtina visas pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes (b.l. 27-28).PareiÅ¡kėja nurodė, kad yra visos sÄ lygos, kurioms esant pareiÅ¡kėja įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. pareiÅ¡kėja turtÄ sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai kaip savo, pradėjo valdyti nuo 2003-06-01 ir valdo jį nepertraukiamai iki Å¡iol, t.y. ilgiau nei 10 metų; ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. numatytu bÅ«du, nėra žemės sklypo ir pastatų savininkė; jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių nei ji į žemės sklypÄ ir pastatus, jai nežinomos jokios kliÅ«tys, dėl kurių negalėtų bÅ«ti pripažinta, kad žemės sklypÄ ir pastatus ji įgijo nuosavybėn įgyjamosios senaties bÅ«du; turtÄ pareiÅ¡kėja valdo teisėtai, nepradėjo jo valdymo per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir visÄ valdymo laikotarpį valdo atvirai ir nesislapstydama; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Nors žemės sklypas yra registruotas P. M. vardu, tačiau minėtas asmuo 2003-05-31 mirė, todėl teisinė registracija mirusio asmens vardu neturėtų bÅ«ti kliÅ«timi nustatant juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties bÅ«du. Nors Å¡iuo metu ½ dalis pastatų taip pat yra registruota mirusiojo P. M. vardu, tačiau tokia teisinė registracija atsirado tik 2014-0924, t.y., tik po to, kai pareiÅ¡kėja pastatus buvo sÄ Å¾iningai valdžiausi daugiau kaip 10 metų, o likusioji ½ dalis pastatų pagal VÄ® Registrų centro duomenis lig Å¡iol niekam nepriklauso, todėl ir Å¡iuo atveju esama teisinė registracija neturėtų bÅ«ti kliÅ«timi, pripažįstant, kad pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du.

Nurodė, kad ji visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ ir pastatus, rÅ«pinosi, kad žemės sklypas bÅ«tų tvarkingas, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, be to, jos nurodytus faktus patvirtina ir tame pačiame kaime gyvenančios kaimynės J. M. ir G. N..Sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar taikytinos CK 4.69 str. 3 d. nuostatos. Å ioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.Å iuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenys, gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro, patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,17 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 2003-05-31 mirusiam P. M. (b. l. 14-15, 18-24), t. y. registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu, ir tik likusi ½ dalis aukščiau iÅ¡vardintų pastatų, nekilnojamojo turto register nėra registruoti niekieno vardu.

Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,17 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neatitinka CK 4.69 str. 3 d. reikalavimų ir viešajame registre yra įregistruoti kito asmens (ne pareiškėjos) vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Pažymėtina ir tai, jog viena iÅ¡ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygų - asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.Ä®vertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiÅ¡kėjos G.

K., jos atstovo advokato M. V. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja visÄ nepertraukiamÄ jį valdymo laikÄ Å¾inojo aplinkybes, jog žemės sklypas ir 1/2 dalis pastatų ir kitų statinių, į kuriuos pareiÅ¡kėja siekia nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , yra registruoti mirusiojo P. M. vardu. Nors pareiÅ¡kėja įrodinėja, jog ji nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja ir kitokiu bÅ«du negali susitvarkyti paveldėjimo klausimų, t. y. priimti mirusiojo palikimo ir įsiregistruoti savo vardu jam priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau nurodydama Å¡ias faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y., kad kreipėsi į notarÄ dėl P. M. palikimo priėmimo, kad notaras jai bÅ«tų atsisakęs iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kad ji bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ar bažnytinės santuokos pripažinimo ar kt., tai rodo, kad pareiÅ¡kėja nesiėmė atitinkamų aktyvių veiksmų savo teisinei padėčiai įteisinti kitais bÅ«dais.

Teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ svirnÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamÄ ja senatimi, kadangi pareiÅ¡kėja neįrodė, jog daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jos nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų (nagrinėjamu atveju konstatuota, kad žemės sklypas ir ½ statinių, į kuriuos pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgijamÄ ja senatimi, registruoti kito asmens(ne pareiÅ¡kėjos) vardu), nuosavybės teisė į daiktÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį negali bÅ«ti nustatyta, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 533 str., teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjos G. K. pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ jÄ senatimi fakto nustatymo netenkinti.Å is sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                              Gintautas Kaulakis