dbbe2191-ab09-4aca-9575-3d61441b37c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                      Byla Nr. 1S–144/2011                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00739-2008-6                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Urbeliui, gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,  teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T.

M. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 28 d.Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo skundÄ , n u s t a t ė : T. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M., V. S., J. N. ir dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, bendrais veiksmais, G.

K. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, 2008 m. rugpjūčio 23 d. R. M. ir V. S. pasinaudojus nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia jos materialine padėtimi ir panaudojus psichologinį smurtÄ Â grasinant ginklu susidoroti su ja ir jos Å¡eimos nariais bei žinant, kad nukentėjusiajai L. B. yra XX metų, tokiu bÅ«du palaužė jos valiÄ prieÅ¡intis ir užverbavo jÄ vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute. 2008 m. rugpjūčio 27 d. V. S. su R.

M., automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX, nuvežė nukentėjusiÄ jÄ L. B. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste, ir laikė nelaisvėje, kur jÄ iki iÅ¡vežimo prižiÅ«rėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas. 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 05. 00 val., R. M. ir J. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno L. B. į degalinę „XXXX“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) mieste ir nukentėjusiÄ jÄ Ä¯sodino į UAB „XXX XXX“ priklausantį mikroautobusÄ â€žXXX XXX“, valst.

Nr. XXX XXX. R. M. apribojo nukentėjusiosios L. B. judesių laisvę, laikė už rankos bei neleido laisvai judėti. Atgabenus nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestÄ , adresu (duomenys neskelbtini), T. M. kartu su J. K. pasitiko nukentėjusiÄ jÄ ir, panaudodamas psichinę prievartÄ bei grasinimus jos atžvilgiu, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis ir siekdamas pasipelnyti iÅ¡ L. B. prostitucijos, laikė nukentėjusiÄ jÄ nelaisvėje nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20 val. 35 min.Taip pat, T.

M. kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas akivaizdžiÄ jėgų persvarÄ , sudarydamas įspÅ«dį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu bei panaudodamas fizinį smurtÄ , suduodamas ranka vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ , nustumdamas nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, tampydamas už plaukų, nuplėšdamas drabužius nuo jos kÅ«no, kojomis užspausdamas gulinčiai nukentėjusiajai rankas ir taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, tekino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du bei lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete L.

B. prieÅ¡ jos valiÄ .Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuota grupe su R. M., V. S., A. M., J. N., D. L. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, bendrais veiksmais, t. y. A. M. nurodžius nukentėjusiÄ sias A. B. ir L. B., kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d. apie 18 val. prie geležinkelio stoties (duomenys neskelbtini) mieste, V. S. ir R.

M. pasinaudojus A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi bei panaudojus apgaulę, melagingai žadant, kad iÅ¡ prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikino ir taip užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis. 2009 m. vasario 4 d. apie 19 val. 30 min., V. S. kartu su R. M. atgabenus A. B. ir L. B. į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur nukentėjusioji A. B. ir L. B. buvo laikomos iki 2009 m. vasario 8 d.

R. M. nupirkus lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., 07 val. 30 min. jis kartu su R. M. ir V. S. automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, nugabeno nukentėjusiÄ sias į Rygos oro uostÄ , iÅ¡ kur R. M. lydint, lėktuvu nugabeno nukentėjusiÄ sias į Jungtinę Karalystę. D. L. su J. N. jas pasitiko ir laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos laikė nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis.

Po to, 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. gegužės 18 dienomis, T. M. kartu su V. S. pervedė po 500 Lt A. M. į PravieniÅ¡kių 2 - ųjų pataisos namų sÄ skaitÄ , kaip atlygį už tai, kad nurodė nukentėjusiÄ sias A. B. ir L. B.Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo smogiamojo-trupinamojo poveikio Å¡altÄ jį ginklÄ â€“ kastetÄ , kurį vežiojosi ir laikė automobilyje „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, priklausančiam Ž.

M., kol iki 2009 m. liepos 28 d. 19 val., automobilio apžiÅ«ros metu kastetÄ surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminai T. M. toliau buvo tęsiami.Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam T.

M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant Å¡io termino pradžiÄ nuo 2011 m. balandžio 28 d. Apygardos teismas sprendimÄ pratęsti kardomosios priemonės terminÄ motyvavo tuo, kad kaltinamasis T. M., bÅ«damas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamasis T. M. skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį ir skirti įstatymo numatytÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę iki 10 000 Lt užstatÄ .Skunde suimtasis nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas yra paskirta neturint įrodymų ir neatsižvelgiant į jo praÅ¡ymus.

Kaltinamojo nuomone, prokurorės pateikti duomenys dėl kardomosios priemonės pratęsimo nėra pakankami ir reikÅ¡mingi. Taip pat nėra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad yra suimtas nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d., nuo teismo nebėgs (nesislėps), nes neturi tam jokio pagrindo, atvyks į visus teismo posėdžius. Atkreipia dėmesį į tai, kad turi žmonÄ , nori susilaukti vaikų, turėtų galimybę įsidarbinti UAB „XXX“, praeityje teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatuose įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .T.

M. gynėjas praÅ¡o kaltinamojo skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o kaltinamojo skundÄ atmesti.Kaltinamojo T. M. skundas atmestinas.Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ kaltinamajam T. M., BPK 119 , 122, 127, 130 straipsnių reikalavimų nepažeidė.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad asmeniui pareikÅ¡ti kaltinimai turi bÅ«ti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog Å¡ioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys.Atkreipiamas kaltinamojo T. M. dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Å iuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , todėl T.

M. kaltumo (ar nekaltumo) klausimas nesvarstomas.Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad suimtajam suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų.Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo (įtariamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog T. M. kaltinamas dviejų labai sunkių, penkių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, vien tik Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminÄ BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas suėmimo terminÄ vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ .

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡minga, kad T. M. turi ryÅ¡ių užsienyje, praeityje yra teistas, nors jo teistumas yra iÅ¡nykęs, tačiau tai jį neigiamai charakterizuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad suimtasis iki suėmimo nedirbo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad turėtų kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį. Tai, kad kaltinamasis žada įsidarbinti, turi žmonÄ ir nori susilaukti vaikų, neįrodo socialinių ryÅ¡ių stiprumo ir nepaÅ¡alina griežčiausios kardomosios priemonės taikymo galimybę.

Atmetamas kaltinamojo T. M. skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Atkreipiamas suimtojo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl šio suėmimo pagrindo pasisakė trumpai, tačiau Apeliacinio teismo nuomone, išdėstyta motyvacija pakankama. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. buvo organizuotos grupės narys, jis kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs ne atsitiktinai, o iš anksto suplanavęs, savo veiksmus derindavo su kitais organizuotos grupės nariais, tarpusavyje buvo pasiskirstę vaidmenimis. Taip pat, kaip jau aukščiau minėta, T. M. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, kas iš dalies rodo, kad suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje T. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skunde T. M. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatuose įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suimtasis neteisingai suvokia kardomosios priemonės paskirtį (BPK 119 straipsnis). Taikydamas tam tikrÄ kardomÄ jÄ priemonę, teismas siekia užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, bylos nagrinėjimÄ teisme bei užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Asmens laikymas suimtu nėra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl kaltinamasis visiÅ¡kai nepagrįstai tai įvardija, kaip tam tikrÄ bausmę. Kaltinamojo T. M. praÅ¡ymas vietoj suėmimo skirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (užstatÄ ) negali bÅ«ti tenkinamas. Apeliacinis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo T. M. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio vykdymÄ , todėl sÄ lygos pratęsti suėmimo terminÄ nėra iÅ¡nykusios.

Pažymima, kad byla Å¡iuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje. Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgÄ laikÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarkos ar jai daryti įtakÄ negali. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylÄ turinčio teismo tokie terminai nesaisto.

Teismo nuomone, pratęsdamas kaltinamajam T. M. suėmimo terminÄ , apygardos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : Kaltinamojo T. M. skundÄ atmesti. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                        Kęstutis Jucys