2024-06-19 Nr. AB-10344-3-61-3-00758-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1860-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą (skunde nurodyta 2024 m. vasario 26 d. sprendimo data laikytina rašymo apsirikimu) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju, veždamas sulaikytus asmenis, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to vienas iš sulaikytų asmenų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Už nusikalstamas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 426 straipsnio 3 dalyje ir 317 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) teismas 2017 metų pabaigoje jam skyrė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas Departamentui bei kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ne kartą yra nurodęs, kad jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes į tarnybinę transporto priemonę, kuri skirta pervežti tik 2 sulaikytus asmenis, buvo patalpinti 5 sulaikytieji. Vežant sulaikytus asmenis, atsidarė transporto priemonės durys ir 4 sulaikytieji iškrito. Vienas iš nukentėjusiųjų, kuris iškrito iš važiuojančios transporto priemonės, patyrė atvirą galvos smegenų traumą ir teismas tai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendyje nurodoma, kad pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio, žinodamas, jog transporto priemonės durys yra sugedusios, transporto priemonėje, skirtoje 2 sulaikytiesiems, neteisėtai patalpino 5 asmenis, vieno iš sulaikytųjų atžvilgiu panaudojo prievartos veiksmus (sulaikytąjį paguldė ant žemės, trenkė jam kumščiu, vėliau, laikydamas jį ant žemės, spyrė jam koja į pilvo sritį), kai pastarasis atsisakė lipti į automobilį.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes jis vykdė aukštesnio rango (duomenys neskelbtini) pareigūnų nurodymus, t. y. jam buvo liepta nugabenti sulaikytus asmenis į policijos nuovadą jo vairuojama transporto priemone ir, iš esmės, niekam nebuvo įdomu, jog transporto priemonė talpina tik 2 asmenis. Už nepaklusimą aukštesnio rango (duomenys neskelbtini) pareigūnų nurodymams pareiškėjui galėjo kilti skaudžios pasekmės. Nors dėl atsitikusio incidento, pareiškėjo nuomone, buvo atsakingi aukštesnio rango policijos pareigūnai, tačiau jie dėl savo statuso atsakomybės išvengė. Pareiškėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, byloje davė parodymus prieš savo tiesioginius viršininkus. Dėl jo duotų parodymų, suvokdamas, kad bus nuteistas, bijodamas dėl savo sveikatos, gyvybės bei ateities (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pabėgo į Lietuvą, įsigijo suklastotą dokumentą, juo pasinaudojo, todėl buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas dėl tokios nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, bausmę atliko, teistumas yra išnykęs. Nusikalstamą veiką Lietuvoje pareiškėjas padarė bėgdamas nuo jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini), neturėdamas kitos išeities. Tik vėliau pareiškėjas pasiprašė prieglobsčio.

4. Pareiškėjas Departamento Sprendime padarytas išvadas, kad jam (duomenys neskelbtini) kylanti grėsmė yra nepagrįsta įrodymais, vertina kaip neteisėtas, nes po 2020 m. nepriklausomi žurnalistai ir kitos institucijos plačiai skelbia atvejus, susijusius su žmogaus teisų pažeidimais (duomenys neskelbtini), atvejus apie sufabrikuotas bylas, kurios yra baigiamos apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Taip pat yra skelbiama apie asmenų bendravusių su kitų, (duomenys neskelbtini) vertinimu, priešiškų šalių teisėsaugos institucijomis ir specialiosiomis tarnybomis sulaikymą bei šių asmenų teisimą. Apie tai nuolat kalbama viešai, todėl šių aplinkybių įrodinėti nereikia, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, jog jis šioje byloje davė parodymus prieš aukštesnio rango (duomenys neskelbtini) pareigūnus, kad pabėgo į Lietuvą, kurioje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų ir bendravo ne tik su teisėsaugos institucijų, bet ir su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atstovais, jog jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės ir yra gavęs tai pagrindžiantį dokumentą, yra pakankamos, kad jį grąžinus į (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas už valstybės išdavystę. Tokią informaciją jis yra gavęs ir iš jį (duomenys neskelbtini) gynusio advokato. Už valstybės išdavystę (duomenys neskelbtini) BK 356 straipsnio 1 dalyje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Pareiškėjo nuomone akivaizdu, kad jis (duomenys neskelbtini) tikrai bus persekiojamas ir nuteistas už tariamą valstybės išdavystę.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, siekdamos išlaikyti visuomenės baimę, pradėjo labai įtartinai vertinti visus asmenis, susijusius su kitomis, (duomenys neskelbtini) vertinimu, priešiškomis valstybėmis, juos persekioti ir teisti, o per kelis pastaruosius metus dar labiau pašlijo (duomenys neskelbtini) tarpvalstybiniai santykiai, pablogėjo bendradarbiavimas, (duomenys neskelbtini) pablogėjo požiūris į žmogaus teises, todėl šios aplinkybės gali būti laikomos naujomis. Taip pat nauja aplinkybė yra ir ta, kad 2023 m. jį apklausė VSD, taigi, jis bendradarbiavo ir bendravo su VSD, kaip buvęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas, atskleidė jam žinomas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) sistemą, (duomenys neskelbtini) sistemos darbuotojus, kurie yra persikėlę į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, sveikatos bei ateities, nes tuo atveju, jeigu jis būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), jis būtų persekiojamas ir nuteistas už tariamą valstybės išdavystę, dėl to jam būtų paskirta ne mažesnė nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu apie būsimą baudžiamąją bylą duomenys negali būti pateikti, nes baudžiamasis persekiojimas būtų pradėtas tik jam patekus į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas jo situaciją analizavo paviršutiniškai, nerinko informacijos iš kitų institucijų, neužklausė VSD, ką jis jiems atskleidė.

6. Pareiškėjo nuomone, Departamentas turėtų nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi nurodytų aplinkybių pakanka išvadai, jog jo paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nurodytos aplinkybės laikytinos naujomis. Taigi prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respyblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymus suteikti prieglobstį buvo pateikęs 2018 m. birželio 12 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d., ir kurių Departamentas netenkino. Teigė, kad pareiškėjas Departamento sprendimus skundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2019 m. birželio 10 d., 2021 m. sausio 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimais pareiškėjo skundų netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimis minėtus pirmosios instancijos teismo sprendimus paliko nepakeistus.

9. Pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. Departamentui pateikė penktąjį paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesniuose prašymuose, t. y., kad jis (duomenys neskelbtini) bus kaltinamas valstybės išdavyste ir, jog jam gresia persekiojimas dėl jo tautybės ((duomenys neskelbtini) kilmės). Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 7 d. vykusios apklausos metu pateikė abstrakčią ir prieštaringą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) visiems (duomenys neskelbtini) tautybės žmonėms gresia persekiojimas, tačiau nepateikė duomenų, jog jo motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) tautybės (duomenys neskelbtini) pilietė, pastoviai gyvenanti (duomenys neskelbtini), kada nors susidūrė su diskriminacija ar baudimu dėl savo (duomenys neskelbtini) kilmės. Argumentas apie visiems (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims (duomenys neskelbtini) gresiantį persekiojimą prieštarauja ir viešojoje erdvėje esančiai informacijai. Pareiškėjo argumentas dėl jo bendravimo su Lietuvos pareigūnais ir dėl to (duomenys neskelbtini) gresiančio persekiojimo, paremtas išskirtinai jo spėlionėmis ir samprotavimais, be to, buvo vertintas ankstesnių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį pareiškėjas nenurodė. Priimant ankstesnius sprendimus Departamentas jau vertino pareiškėjo paaiškinimus dėl jam gresiančios bausmės už (duomenys neskelbtini) padarytas nusikalstamas veikas. Naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms, pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad duomenis apie naujas aplinkybes pareiškėjas turi galimybę pateikti per įgaliotą atstovą ar advokatą. Duomenų, kad buvo kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus ir prašomus dokumentus atsisakyta išduoti, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią informaciją jis atskleidė VSD, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) institucijoms ši informacija yra žinoma.

10. Atsakovo vertinimu, byloje pateikta 2024 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) srities advokatų kolegijos (duomenys neskelbtini) rajono teisinė konsultacija Nr. 1/5103-5095 (toliau – ir Advokato konsultacija) yra subjektyvi advokatų kontoros konsultacija, kuri nepatvirtina, kad baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui tikrai kils. Pažymėjo, kad prieglobsčio suteikimo priežastį, duomenis ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus turi pateikti pareiškėjas, tačiau net ir teismui jokių individualiai su pareiškėjo situacija susijusių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Kadangi teikdamas penktąjį paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį, nepateikė, o Departamentas esminių saugumo situacijos pasikeitimų, kurie lemtų poreikį koreguoti ankstesnių sprendimų vertinimą, nenustatė, buvo priimtas Sprendimas pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėti.

II. 11. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 24S57657, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo A. P. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, jog penktasis paskesnis pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra grindžiamas naujais motyvais lyginant su ankstesniais jo išnagrinėtais prašymais, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. P. 2023 m. spalio 31 d. Departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Migracijos departamentas, nustatęs, kad tai yra penktasis paskesnis pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, taip pat nustatęs, jog naujų esminių motyvų prieglobsčio suteikimui pareiškėjas nenurodė, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 181 punktu, 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 10 d., toliau – ir Tvarkos aprašas) 36.1 papunkčiu (atlikęs tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar yra Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas) ir 49 punktu (patvirtinęs, kad yra Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas) priėmė Sprendimą pareiškėjo prašymo nenagrinėti.

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pirmą kartą prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašė 2018 m. birželio 12 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. Departamentas atitinkamai 2018 m. lapkričio 26 d., 2020 m. spalio 15 d. sprendimais atsisakė pareiškėjui prieglobstį suteikti, 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo nenagrinėti ir 2023 m. kovo 4 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui prieglobstį suteikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas atitinkamai 2019 m. birželio 10 d., 2021 m. sausio 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimais Departamento sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo paliko galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimis pareiškėjo apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo ankstesni prašymai dėl prieglobsčio suteikimo teisėtai ir pagrįstai buvo netenkinti, o nagrinėjamu atveju Departamentas priėmė Sprendimą dėl penktojo paskesnio pareiškėjo Prašymo.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo Prašyme yra naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos anksčiau priimtuose Departamento sprendimuose, t. y. bendravimas su Lietuvos VSD atstovais 2023 metais, per keletą pastarųjų metų dar labiau pašliję (duomenys neskelbtini) santykiai, pablogėjęs tarpvalstybinis bendradarbiavimas, (duomenys neskelbtini) pablogėjęs požiūris į žmogaus teises, teismas nurodė, kad Departamentas 2023 m. lapkričio 7 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu, kaip naują aplinkybę pareiškėjas nurodė jo teisę į (duomenys neskelbtini) ir būsimą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo sulaikymo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigūnu, jis turėjo prieigą prie slaptų bazių, o Lietuvos Respublikoje galbūt platino tokią informaciją, buvo vertinami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI3-8258-561/2023). Teismas minėtame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būdamas Lietuvos Respublikoje bet kokiu būdu reiškė savo politinius įsitikinimus ar siekė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis.

17. Pareiškėjo nurodyta bloga situacija (duomenys neskelbtini), aplinkybės apie suimtus draugus, dalyvavusius mitinguose (galimus žmogaus teisų pažeidimus), apie galimą jo apkaltinimą valstybės išdavimu, persekiojimą dėl tautybės ((duomenys neskelbtini) kilmės) ir politinių įsitikinimų, buvo vertinami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI3-1142-821/2021), tačiau bylos duomenys nepatvirtino minėtų pareiškėjo teiginių, taip pat teiginių dėl sufabrikuotos bylos ar galimų naujų nepagrįstų kaltinimų pateikimo.

18. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. prašyme pareiškėjas buvo nurodęs aplinkybę apie jam išduotą (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat pateiktą pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, jog yra pateikęs skundą teismui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nesuteikimo, ir šie argumentai buvo vertinami Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendime ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI3-1142-821/2021). Aplinkybė apie jam sufabrikuotą bylą (duomenys neskelbtini) dėl avarijos metu iš jo vairuojamo automobilio iškritusio ir sunkiai sužaloto žmogaus, buvo vertinama Departamentui priimant 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą (pagal pareiškėjo pateiktą 2021 m. balandžio 2 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo).

19. Pareiškėjas Prašyme ir apklausoje nenurodė, kokią konkrečią informaciją jis atskleidė VSD, kuri nebuvo vertinta nagrinėjant jo ankstesnius prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, nors šią aplinkybę nurodyti ir pagrįsti įpareigoja Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo bendravimas su VSD ir kitomis institucijomis gali būti vertinama nauju ir/ar pagrįstu motyvu. Teismas pareiškėjo argumentus, kad Departamentas nerinko informacijos iš kitų institucijų, neužsiklausė VSD, atmetė kaip nepagrįstus, nes specialus Įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, Departamentui tokios prievolės nenustato.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie per kelis pastaruosius metus dar labiau pašlijusius (duomenys neskelbtini) tarpvalstybinius santykius, pablogėjusį bendradarbiavimą, (duomenys neskelbtini) pablogėjusį požiūrį į žmogaus teises, nėra apibrėžtos jokiais kriterijais (pvz., laiko, statistinių duomenų ar pan.), todėl laikytinos pernelyg abstrakčiomis. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad po 2020 m. nepriklausomi žurnalistai ir kitos institucijos plačiai skelbia atvejus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais (duomenys neskelbtini), atvejus apie sufabrikuotas bylas, kurios yra baigiamos apkaltinamaisiais nuosprendžiais, apie asmenų, bendravusių su kitų, (duomenys neskelbtini) vertinimu, priešiškų šalių teisėsaugos institucijomis ir specialiosiomis tarnybomis sulaikymą bei šių asmenų teisimą, todėl, pareiškėjo nuomone, šių aplinkybių įrodinėti nereikia, nes pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, teikiant pareiškėjui paskesnį 2023 m. spalio 31 d. Prašymą ir Departamentui priimant Sprendimą, ir negali būti laikomos naujomis, į kurias nebuvo atsižvelgta priimant ankstesnius Departamento sprendimus.

21. Vertindamas pareiškėjo papildomai pateiktą Advokato konsultaciją teismas nurodė, kad Departamentas Sprendime nevertino Advokato konsultacijos, nes ji pateikta tiesiogiai teismui, Departamento Sprendimas priimtas anksčiau nei Advokato konsultacija, todėl objektyviai Sprendime Advokato konsultacija negalėjo būti vertinama. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad Advokato konsultacijoje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) BK numatytą atsakomybę už valstybės paslapčių atskleidimą, pagalbą kitų valstybių saugumo ir kitoms institucijoms, taip pat advokatų kontoros nuomonė, kad pareiškėjui grįžus į kilmės šalį galbūt bus atlikta jo socialinių tinklų ir paliktų komentarų turinio patikra. Jokių duomenų, kad pareiškėjo socialiniai tinklai ar komentarai jau yra patraukę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį, pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl teismas vertino, kad Advokato konsultacija nepatvirtina jokių naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos nagrinėjant paskesnį pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausos metu nurodytas aplinkybes, ankstesnių prašymų suteikti prieglobstį metu atsakovo įvertintas ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtintas aplinkybes, palyginęs jas su aplinkybėmis, nurodytomis Prašyme, konstatavo, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog penktajame paskesniame prieglobsčio prašyme ir apklausos metu pareiškėjas nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant Departamento 2018 m. lapkričio 26 d., 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. balandžio 9 d. ir 2023 m. kovo 4 d. sprendimus, ir kurie reikalautų atlikti naują tyrimą bei vertinti, ar jie pagrindžia prašymą suteikti prieglobstį. Teismo vertinimu, pareiškėjo Prašyme ir nagrinėjamoje byloje pateikti motyvai bei pasakojimas apie galimą jo persekiojimą yra analogiški anksčiau pateiktiems.

23. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėti, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

24. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punktą, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi vieno langelio principu. Nors Įstatyme ir nėra tiesiogiai nurodyta atsakovo pareiga pačiam gauti informaciją iš VSD, tačiau tokia nuostata išplaukia iš vieno langelio ir gero administravimo principų. Taigi atsakovo turimos informacijos apie pareiškėjo VSD pateiktus duomenis trūkumas yra ne dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatų, o būtent dėl to, kad atsakovas netinkamai įgyvendino viešojo administravimo principus.

27. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Advokato konsultaciją ir priėjęs prie išvados, jog ji yra konsultacinio pobūdžio, visiškai neįvertino to, kad ji yra pateikta būtent dėl pareiškėjo situacijos vertinimo. Išvadoje yra kalbama ne tik apie tikėtiną pareiškėjo socialinių tinklų peržiūrą, joje vienareikšmiškai ir nedviprasmiškai yra teigiama, kad pareiškėjui sugrįžus į (duomenys neskelbtini), jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavimą pagal (duomenys neskelbtini) BK 356 straipsnį, nes būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju be leidimo paliko šalį ir ilgą laiką buvo Europos Sąjungos (ES)šalyse. Viešai yra žinoma aplinkybė apie (duomenys neskelbtini) daromus žmogaus teisių pažeidimus, pradedamus (fabrikuojamus) baudžiamuosius procesus gyventojų atžvilgiu. Pateikta pažyma be jokios abejonės patvirtina, kad tik pareiškėjui kirtus (duomenys neskelbtini) sieną, jis iš karto bus sulaikytas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo sprendime akcentuoja tik tą aplinkybe, jog išvadoje yra nurodyta apie tikėtiną socialinių tinklų patikrinimą, visiškai nepasisakant apie esminę šios išvados aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas grįžęs į (duomenys neskelbtini) bus patrauktas atsakomybėn už valstybės išdavimą ne jo socialinių tinklų turinio pagrindu, o dėl to, jog jis gyveno ES bei bendradarbiavo su šalies specialiosiomis tarnybomis.

28. Nesutinka su teismo vertinimu, kad nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo nagrinėti priimant ankstesnius Departamento sprendimus ir kurie reikalautų atlikti naują tyrimą bei vertinti, ar jie pagrindžia prašymą suteikti prieglobstį. VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje taip pat turi vadovautis išsamumo ir objektyvumo principais. Šiuo atveju teismo išvados dėl Advokato konsultacijos neatitinka minėtų principų. Atsakovo Sprendime nėra nurodytos priežastys, kodėl Advokato konsultacijoje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma nauja esmine aplinkybe, kuri galėtų būti vertinama nagrinėjant paskesnį pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

29. Pareiškėjas pažymi, kad skunde akcentavo, jog yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, taip pat jis šioje byloje davė parodymus prieš aukštesnio rango (duomenys neskelbtini) pareigūnus, pabėgo į Lietuvą, kurioje gyvena nuo 2017 m., bendravo ne tik su teisėsaugos institucijų, bet ir su VSD atstovais, jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės ir gavęs tai patvirtinantį dokumentą. Šių aplinkybių pakankama, kad grąžinus pareiškėją į(duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas už valstybės išdavystę, todėl pareiškėjas pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, sveikatos bei ateities ir neturi iš esmės jokios abejonės dėl to, kad tuo atveju jeigu jis būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), jis būtų persekiojamas ir nuteistas už tariamą valstybės išdavystę, jam būtų paskirta ne mažesnė negu 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjo skundą ir dėl to priėmė formalų sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl naikintinas.

31. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes paskesniame pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nėra jokių naujų motyvų nei buvo nurodyti ankstesniuose išnagrinėtuose prašymuose, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamentas pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo penktojo paskesnio prašymo, nes jame nėra nurodyta jokių naujų argumentų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniuose prašymuose ir kuriuos jau yra įvertinęs Departamentas arba teismai savo sprendimuose, pareiškėjo skundą atmetė.

34. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėjo prie nepagrįstų išvadų, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra neteisėtas ir naikintinas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, išsamiai ir detaliai aptarė aktualius nagrinėjamam ginčui teisės aktus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismo sprendime išdėstytam teisės normų aiškinimui ir jų taikymui byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

40. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kokios faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę pareiškėjo reikalavimui išspręsti, yra nustatytos, kokie teisės aktai turi būti taikomi ginčui tarp šalių spręsti ir išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintinas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

43. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nurodė Departamento ir teismų sprendimus, kuriuose buvo įvertinti pareiškėjo argumentai, kuriais remdamasis jis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat įvertinta Advokato konsultacija.

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prieglobsčio prašymą, buvo įvertintos ankstesniuose Departamento ir teismų sprendimuose, todėl Departamentas, remdamasis Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jog Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų, pagrįstai pareiškėjo paskesnio (penktojo) prašymo nenagrinėjo.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius