dbbb4aef-03b0-4a5c-902a-9bfa9aff38cc · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                    Administracinių teisės pažeidimų bylaNr. ATP-150-361/2017Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00504-2016-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4; 16.9.4; 21.10.4; 21.11.10                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

E. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016 m. spalio 6 d. nutarimas, kuriuo A. E. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skirta nuobauda – 295 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, n u s t a t ė :             Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės N. J. 2016 m. spalio 6 d. priimtu nutarimu A.

E. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 20 d., 13.35 val., Kastyčio ir Kretingos gatvių sankryžoje, Palangos m., vairuodamas automobilį „Alfa Romeo GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas Å¡ios transporto priemonės iÅ¡skirtinumÄ bei nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalÄ ir tokiu bÅ«du priversdamas prasisukti priekiniams varantiesiems ratams, staigiai keisdamas važiavimo kryptį į kairę, t. y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, sunkiai suvaldydamas automobilį, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Tokie A. E. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 18 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus ir atitinkantys ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto chuliganiÅ¡ko vairavimo sudėtį. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi A. E. skundÄ atmetė ir Institucijos 2016 m. spalio 6 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliantas A. E. skundu praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti.

Argumentuoja, jog apeliantui inkriminuotas chuliganiÅ¡ko vairavimo pažeidimas neįrodytas, t. y. neįrodyta jo tyčia padaryti šį pažeidimÄ ir ginčo veikos chuliganiÅ¡kas pobÅ«dis. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Ä® posėdį atvykusios apelianto sutuoktinės kaip liudytojos neapklausė, todėl liko neiÅ¡siaiÅ¡kintas apelianto nurodytas bÅ«tinojo reikalingumo vairuojant aspektas, neatskleista bylos esmė bei pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas tikslino liudytojų – policijos pareigÅ«nų, netikslius parodymus, atsakinėjo arba padėjo suformuluoti atsakymus į jiems užduodamus klausimus.

Teigia, jog yra nubaustas remiantis vieno pareigÅ«no, t. y. P. B., parodymų pagrindu. Teismas nepaÅ¡alino liudytojų, t. y. pareigÅ«nų P. B. ir E. P., fiksavusių ginčo pažeidimÄ , parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimų dėl apelianto (ne)slydimo važiuojant, dėl apelianto sutuoktinės sveikatos sutrikimų (ne)buvimo važiuojant, sustabdžius automobilį bei forminant pažeidimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas buvo sustabdytas policijos ne iÅ¡ karto, t. y. kai neva chuliganiÅ¡kai įvažiavo į Vytauto gatvę iÅ¡ Kastyčio gatvės, o tik JÅ«ratės–Vytauto gatvių sankryžoje.

Tai rodo, kad pareigÅ«nai delsė fiksuoti ginčo pažeidimÄ , nes abejojo pažeidimo buvimu. Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių aplinkybių bei posėdyje uždraudė apelianto atstovui apie tai klausti E. P.. PareigÅ«nai posėdyje smulkiai apibÅ«dino įvykio aplinkybes, tačiau į apelianto atstovo ir teismo klausimus atsakydavo, jog nepamena įvykio aplinkybių. Nurodo, jog pareigÅ«nų tarnybinio automobilio vaizdo kamera neveikė ir į bylÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡as nepateiktas. Taigi pareigÅ«nų parodymų kiti duomenys nepatvirtina, todėl lieka abejonės dėl jų parodymų patikimumo.

Protokole ir nutarime nepagrįstai nurodyta, jog apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nes Å¡is punktas nustato vairuotojams pareigÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, o Å¡iuo atveju tokių duomenų nebuvo užfiksuota. Teismas motyvų dėl Å¡io punkto reikalavimų pažeidimo nenurodė. Ä®rodymų, jog apeliantas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, byloje nėra. PareigÅ«no P. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nebuvo nurodyta, jog apelianto vairuojamas automobilis dirbtinai slydo.

Be to, nėra užfiksuota jokių apelianto vairuoto automobilio padangų gumų žymių ant asfalto. Slydimo automobiliu aplinkybė atsirado tik apklausiant minėtus pareigÅ«nus 2016-01-12 teismo posėdyje. Nurodo, jog pažeidimo dienÄ apeliantas nuvyko į Kastyčio–Vytauto gatvių sankryÅ¾Ä ir telefonu jÄ nufotografavo, ko nepadarė pareigÅ«nai. Pateikiamuose su skundu nuotraukose, nėra užfiksuota jokių automobilio slydimo žymių. Apylinkės teismui nuotraukų neteikė, nes slydimo aplinkybe, įrodinėjama pareigÅ«nų parodymais, Institucija rėmėsi tik paskutinio posėdžio metu.

PareigÅ«nai nedetalizavo, kokiais veiksmais apeliantas sukėlė pavojingÄ situacijÄ , nepateikė įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Pareiga įrodyti pažeidimÄ tenka institucijai, kuri atliko ginčijamo pažeidimo tyrimÄ bei nubaudė apeliantÄ . Esamos abejonės ir prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo, t. y. apelianto, naudai. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, sukėlė pavojingÄ situacijÄ , todėl yra trauktinas atsakomybėn už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ .Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka.

Nurodo, jog apelianto argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Byla iÅ¡nagrinėta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Palaiko apylinkės teismui teiktame atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas.IÅ¡ skundo argumentų turinio matyti, jog apeliantas nesutinka vairavęs automobilį vedamas chuliganiÅ¡kų paskatų, o jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui ATPK 1242 straipsnio 2 dalies prasme.

Taip pat apeliantas kvestionuoja teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teigdamas, kad jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo pažeista. Teismas neapklausė kaip liudytojos apelianto sutuoktinės, o kitiems liudytojams – pareigÅ«nams P. B. ir E. P., nepagrįstai padėjo atsakinėti į užduodamus klausimus, nepaÅ¡alino pastarųjų parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimų, neįsigilino į ginčo pažeidimo užfiksavimo aplinkybes. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai, apelianto kaltę grįsdamas vien pareigÅ«nų parodymais, paliko galioti Institucijos nutarimÄ , kuriuo jis neteisėtai nubaustas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ .Administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Ä®statymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , Å¡ių kaltės formų rÅ«Å¡is – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai).

BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).Pažymėtina, jog tiek pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, tiek pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ vairuotojams numato ne baudas (ATPK nuo 289 iki 579 Eur;

ANK nuo 450 iki 550 Eur), tačiau kartu su bauda privalomÄ skirti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 iki 2 metų. Tokių griežtų sankcijų už aptariamÄ KET pažeidimÄ pobÅ«dis, suponuoja policijos, teismų pareigÄ pažeidimÄ fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veikÄ Ä¯rodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti (ne) kaltės įrodinėjimo naÅ¡tos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiÅ¡kai, remiantis vien jo paaiÅ¡kinimu dėl vairavimo pobÅ«džio ar vien pareigÅ«no (-ų) mačiusio (-ių) asmens vairuojamÄ automobilį parodymais, neanalizuojant, netiriant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iÅ¡ jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamos pažeidimo (-ų) situacijos aplinkybių kontekste.

Akcentuotina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpcijÄ , turi pateikti institucija, inicijavusi bylÄ (ATPK 256 straipsnio 3 dalis).Apygardos teismas iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog byloje neįrodyta apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto chuliganiÅ¡ko vairavimo, t. y. neįrodyta, jog apeliantas objektyviai keletÄ sekundžių trukusio arba tik momentinio veiksmo vairuojant lengvÄ jį, sportinio modelio automobilį, trumpoje kelio (sankryžos) atkarpoje, t. y. pasukdamas į kairę iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, prieÅ¡ tai sustojęs ir praleidęs kitus eismo dalyvius, tai atliko vedamas bÅ«tent chuliganiÅ¡kų paskatų, tokiu vairavimu pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir už tai baustinas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.Aplinkybę, jog apeliantas prieÅ¡ važiuodamas sankryžoje į kairę iÅ¡ Å¡alutinės Kastyčio gatvės į pagrindinį keliÄ Vytauto gatvėje, sustojo ir praleido kitus eismo dalyvius, patvirtina 2016-08-20 vyriausiojo patrulio P. B., t. y. pareigÅ«no dirbusio viename ekipaže su tyrėja E. P. ir vizualiai mačiusio ginčo pažeidimo situacijÄ bei suraÅ¡iusio administracinio teisės pažeidimo protokolÄ A.

E., tarnybiniame praneÅ¡ime aiÅ¡kiai užfiksuota aplinkybė, kad A. E. privažiavęs sankryÅ¾Ä sustojo praleisti kitų eismo dalyvių važiuojančių pagrindiniu keliu (b. l. 14). Juolab, pareigÅ«nė E. P. apklausiama kaip liudytoja neneigė aplinkybės, jog A. E. prieÅ¡ atlikdamas manevrÄ Ä¯ kairę sustojo ir praleido kitus eismo dalyvius. Å i liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, jog ginčo pažeidimo fiksavimo metu judėjimo Vytauto gatvėje nebuvo, jų sustabdytas A. E. su pažeidimu nesutiko, o su juo automobiliu vykusi keleivė buvo pikta, priekaiÅ¡tavo dėl ilgai pildomo protokolo.

Å i liudytoja nurodė ir tai, jog A. E. staiga užsuko į kairę pusę, jį sumėtė, buvo garsas, primenantis slydimÄ ir jei bÅ«tų buvusi kokia kliÅ«tis, vairuotojas galėjo jÄ kliudyti (b. l. 63–65). Apie tai, jog A. E. staigiai keitė važiavimo kryptį į kairę, nurodė ir P. B. minėtame 2016-08-20 tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kindamas, jog vairuotojas tai darė tyčia stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalÄ , dėl to priverstinai prasisukę priekiniai varantieji ratai cypė, kėlė didelį triukÅ¡mÄ , o sunkiai suvaldomas automobilis vos nepradėjo slysti Å¡onu, taip sukeldamas realų pavojų vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams, nes galėjo atsitrenkti į kitoje gatvės pusėje einančius pėsčiuosius.Tačiau įvertinęs bylos medžiagÄ , apygardos teismas pažymi, jog įrodymų, kad A.

E. atlikdamas posÅ«kio į kairę manevrÄ , tai atlikdamas leistinoje vietoje bei rodydamas posÅ«kio į kairę signalÄ , spaudė akceleratoriaus pedalÄ tiek stipriai, nesaugiai ir dėl to objektyviai sukėlė pavojų eismo, savo arba kitų žmonių saugumui, byloje nėra. Duomenų, jog posÅ«kio į kairę signalo apeliantas nerodė, pareigÅ«nai neužfiksavo ir toks pažeidimas jam neinkriminuotas.Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų apygardos teismui daryti pagrįstÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl nurodyto apelianto manevro nurodytu bÅ«du, nurodytoje vietoje, sportiniu automobiliu, Å¡is slydo, ar slydo Å¡onu, ar įslydo į sankryÅ¾Ä , ar slydo ir pavojingai artėjo link Å¡aligatvio, kuriuo ėjo pėstieji, ar automobilis slysdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ pagrindinio kelio eismo juostÄ , ar apskritai dėl posÅ«kio manevro kiti eismo dalyviai buvo priversti keisti savo judėjimo kryptį ir tai sukėlė jiems potencialiÄ grėsmę arba kilo pavojus apelianto, kartu su juo vykusios sutuoktinės ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Kita vertus, negali likti neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas galėjo jautriai ir dėl to impulsyviai, automatiÅ¡kai sureaguoti į bÅ«simos sutuoktinės (beje susituokė praėjus 3 dienoms po ginčo įvykio), tuo metu buvusios 7 mėn. nėštumo, nusiskundimÄ bloga savijauta.Net ir sutikdamas su tuo, jog ekipaže dirbę pareigÅ«nai P. B. ir E. P. matė apelianto posÅ«kio į kairę manevrÄ ir abu girdėjo apelianto vairuojamo automobilio ratų padangų, beje važiuojant sausa asfalto danga, sukeltÄ triukÅ¡mÄ , apygardos teismas neturi pagrindo aptarto apelianto važiavimo vertinti bÅ«tent kaip kilusio ir daryto iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas suabsoliutino ar pernelyg sureikÅ¡mino minėtų pareigÅ«nų parodymus, jog ginčo pažeidimo aplinkybės atitinka chuliganiÅ¡ko vairavimo sudėtį.

Tačiau pareigÅ«nų parodymus, paaiÅ¡kinimus galinčių patvirtinti kitų faktinių duomenų, byloje nėra ir akivaizdu, jog pareigÅ«nai tokių duomenų ginčo pažeidimo vietoje (ar vėliau) nerinko. Institucijos 2016-12-02 raÅ¡to apylinkės teismui turinys patvirtina, kad garso ir vaizdo medžiagos iÅ¡ tarnybinio automobilio, kuriuo vyko minėti pareigÅ«nai, Institucija pateikti į bylÄ negali, nes tuo metu Å¡i garso ir vaizdo įraÅ¡ymo įranga buvo sugedusi (b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ekipažas dirbo neturėdamas techninės galimybės fiksuoti KET pažeidimų vaizdo registratoriumi.

Toks pareigūnų darbo techninis brokas, pažeidėjui ginčijant kaltę teisme, nepalieka galimybių patikrinti ir įsitikinti pareigūnų paaiškinimų, parodymų išsamumu, objektyvumu ir teisingumu. Dėl to lieka abejonė, ar pareigūnas (-ai) subjektyviai fiksuodamas ginčo pažeidimo situacijos aplinkybes nesuklydo, nepervertino vairuotojo vienkartinio, leistino atlikti manevro automobiliu pobūdžio. Pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Å io administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas).

Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Å io KET punkto reikalavimus, policijos protokole ir nutarime, apeliantas taip nurodomas pažeidęs. Å is KET punktas, atsižvelgiant į faktinę apelianto veikos pusę, pagrįstai susietas su ATPK 1242 straipsnio 2 dalimi.Tačiau, kitus apeliantui inkriminuotus, t. y. KET 5 (Eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis.), 18 (Vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.

Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimÄ ), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus paÅ¡alinti.) ir 127 (Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) punktuose numatytus bendruosius reikalavimus, keliamus eismo dalyviams, vairuotojams, Institucija nepagrįstai susiejo su faktine apelianto veikos puse ir ATPK 1242 straipsnio 2 dalimi. Å ie KET punktai, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali bÅ«ti asmens administracinės atsakomybės pagal minėtÄ ATPK normÄ pagrindas Å¡ioje situacijoje.Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucija priimdama nutarimÄ ir žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisę taikė itin formaliai, neįsigilino į ginčo pažeidimo situacijÄ , apeliantui inkriminuoto pažeidimo pobÅ«dį.

Apylinkės teismas nemotyvuotai, kaip gynybos pozicijÄ vertino apelianto motyvus, jog jo aptartÄ vairavimÄ lėmė sutuoktinės bloga savijauta dėl nėštumo. Toks neiÅ¡samus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas įrodymų tyrimas ir vertinimas neleido apylinkės teismui įsitikinti, jog apeliantui inkriminuota chuliganiÅ¡ko vairavimo veika, tokia nėra, nes objektyviai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas.

Teigti, jog apeliantas atlikdamas standartinį posÅ«kio manevrÄ siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikÅ¡mę dingstį, pagrindo nėra.Pagrįsti bylos duomenimis apelianto teiginiai, jog ginčo pažeidimo metu jo sutuoktinė G. E. (Å .) buvo 7 mėn. nėščia (b. l. 4–5, 6, 7). Apelianto argumentai apylinkės teisme, jog sutuoktinei tuo metu pasidarė bloga, jÄ supykino, dėl to, apeliantas nedelsiant sankryžoje pakeitė važiavimo kryptį, nes akimirksniu nusprendė jÄ nuvežti į ligoninę, atsižvelgiant į aptartÄ jo vairavimo sankryžoje pobÅ«dį, į tai, jog aplinkybę dėl galimai blogos G.

E. sveikatos bÅ«klės patvirtina pareigÅ«no P. B. parodymai, jog sustabdžius automobilį, jis ir tyrėja siÅ«lė keleivei vykti į ligoninę, bet ji atsisakė (b. l. 63–65), vertinami kaip neatitinkantys minėtų chuliganiÅ¡kų paskatų turinio ir prieÅ¡ingai patvirtina, kad apeliantas ginčo situacijoje veikė kiek neapgalvotai, neatsargiai, tačiau jokiu bÅ«du ne tyčia ir chuliganiÅ¡kai.  Apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje padaryta iÅ¡vada, jog vien toks apelianto vairavimas – staigus įvažiavimas į sankryÅ¾Ä , dirbtinis slydimas nesant jokio pavojaus, pripažintinas chuliganiÅ¡ku ir kėlė grėsmę eismo saugumui, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visos galimybės nustatyti chuliganiÅ¡ko vairavimo faktÄ , vietÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje yra iÅ¡naudotos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡vedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinių argumentų pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad apelianto pažeidimas kvalifikuotas teisingai.Apelianto argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

Duomenų, jog apeliantas (ar jo atstovas) pirmosios instancijos teisme prašė nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ , byloje nėra. Nors apelianto sutuoktinės kaip liudytoja apylinkės teisme nebuvo apklausta, Å¡is procesinis pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas anksčiau iÅ¡dėstytas aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡vadas, nelaikytinas esminiu ar esmingai pažeidęs apelianto teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. BylÄ nagrinėjantis teisėjas, kaip proceso vedantysis, turi teisę sukonkretinti, patikslinti (perfrazuoti tiksliau) užduodamus klausimus proceso dalyviams, todėl atitinkamas teisėjo elgesys posėdžio metu dėl liudytojų pareigÅ«nų P. B. ir E. P., nelaikytinas netinkamu.Apygardos teismas, remdamasi iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teigti esant administracinio įstatymo pažeidimo situacijÄ nėra pagrindo, nes A.

E. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio apelianto vairavimo), todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

                     Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės N. J. 2016 m. spalio 6 d. nutarimÄ ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.        Administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį A. E. nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                               Dalius Jocys