N-575-155-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-155/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05954-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu D. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 400 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 19 val. 55 min., stadione, esančiame Kaune, Perkūno al. 5, būdamas neblaivus jis spjovė ant policijos pareigūno M. V., tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. Įvertinęs teismo posėdžio metu surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo G. T. parodymais, jog M. V. apspjovė būtent D. M.. Teismas konstatavo, jog toks D. M. poelgis įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, tuo labiau, kad šis veiksmas buvo atliktas viešai, matant ar galint pamatyti daugeliui asmenų. Kaip matyti iš M. V. parodymų, spjūvis nebuvo atsitiktinis ar netyčinis, nes ir vėliau, rungtynėms pasibaigus, D. M. rodė kitiems asmenims į apspjautą pareigūną. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog D. M. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Nustatė, kad tai, jog D. M. buvo sulaikytas ne iš karto po pažeidimo padarymo, lėmė įvykio vietos specifika – buvo sulaikomas kitas administracinį teisės pažeidimą galimai padaręs asmuo, įsiaudrinę asmenys tribūnoje bei ribotas policijos pareigūnų skaičius. Pažymėjo, kad liudytojai V. K., V. K., A. M. skirtingai nurodė D. M. buvimo tribūnoje apspjauto pareigūno atžvilgiu vietą ir atstumą, tačiau jie patvirtino, kad asmenys tribūnose vietomis keičiasi. Pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, ar alkoholiu prekiaujama legaliai, ar ne, asmens neblaivumas darant teisės pažeidimą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str.).

II. Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidimas padarytas 20 val. 20 min., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir jis nubaustas už pažeidimą, padaryto 19 val. 55 min. Pažymi, kad pareigūnas G. T. pripažino, jog nematė, kas apspjovė pareigūną M. V.. Tvirtina, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ir nenusišalino bei kad Kaune yra įprasta, jog susitarę policijos pareigūnai meluodami apkaltina asmenį nebūtais pažeidimais. Teigia, jog nebuvo tinkamai įvertina tai, jog iš spaudos jis yra žinomas kaip aktyvus „Garliavos įvykių“ dalyvis, tą minėjo ir policijos pareigūnai jį sulaikę nuovadoje. Nesutinka su teismo išvada, kad jo atstovė nepagrįstai prašė grąžinti bylą papildymui, nes nei jis dėl užimtumo, nei jo atstovė negalėjo surinkti visų duomenų apie šalia jo tribūnoje buvusius asmenis ir šiuos liudytojus atsivesti į teismo posėdį. Akcentuoja, kad tai, jog jis negalėjo apspjauti pareigūno, nes buvo nuo jo per toli, patvirtina ir pateikta fotonuotrauka bei apklausti liudytojai, taip pat galėtų patvirtinti vaizdo įrašas, darytas pareigūnų, tačiau dėl neaiškių priežasčių dingęs. Paaiškina, kad studijuoja dieniniame skyriuje, mama yra neįgali, skirtos baudos sumokėti lėšų neturi. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byla teisme nebuvo išnagrinėta per 1 parą, taip pažeidžiant ATPK 282 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. M. skirta administracinė nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 19 val. 55 min., stadione, esančiame Kaune, Perkūno al. 5, jis spjovė ant policijos pareigūno M. V., tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde D. M. neigia padaręs inkriminuotą pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikti įrodymu vertinimu bei teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, juos patikrino teismo posėdyje ir įvertino nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokio policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, jų parodymai buvo nuoseklūs ir logiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė objektyviais. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog policijos pareigūnai meluoja bei kad pareigūnai Kaune nuolat susitarę melagingai apkaltina nekaltus asmenis, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Net ir atsižvelgus į šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad šiuo atveju tarnybines pareigas ėję policijos pareigūnai M. V. ir G. T. būtų asmeniškai suinteresuoti apkaltinti apeliantą. Tuo labiau, kad apelianto prašymu liudytoju apklaustas V. K. paliudijo, jog vienas iš pareigūnų iš tikrųjų buvo apspjautas (b. l. 46). Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto tvirtinimus, jog pareigūnai jį siekia apkaltinti dėl to, jog jis yra žinomas asmuo, nes byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų pažinoję D. M. arba būtų su juo anksčiau konfliktavę asmeniškai ar tarnybos metu. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pateikta fotonuotrauka ar bilietas nepaneigia, jog 19 val. 55 min. apeliantas stovėjo pakankamu atstumu nuo policijos pareigūnų, kad galėtų vieną jų apspjauti. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareigūno G. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nagrinėjamas įvykis įvyko 20 val. 20 min., o administracinio teises pažeidimo protokole nurodyta, jog pareigūną jis apspjovė 19 val. 55 min., šiuo atveju nesuteikia pagrindo abejoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu policijos pareigūnas M. V. buvo apspjautas, be to, apeliantas iš esmės neneigia buvęs tribūnose nurodytu laiku.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikant teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.). BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, atmetė apelianto iškeltą versiją, neatitinka BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ir nėra teismo šališkumo įrodymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kur jam buvo sudaryta galimybė paaiškinti visas įvykio aplinkybes ir pareikšti savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto prašymą apklausti jo nurodytus liudytojus. Tačiau kadangi įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl apelianto kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į teismo posėdį kviesti ir apklausti kitų įvykio metu tribūnoje buvusių asmenų.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta per ATPK 282 straipsnyje numatytą 1 paros terminą. Tačiau pastebėtina, jog minėto straipsnio 3 dalis numato šio termino pratęsimo galimybę, o nuobaudų skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato, kad ATPK 282 straipsnio nuostatų pažeidimas pats savaime būtų pagrindas panaikinti galutinį procesinį sprendimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-981/2004, N62-205/2010, N62-3342/2011 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taigi naikinti apylinkės teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas