Legislator Case Law & Legislation
dbbb1158-13c3-4c0b-bbac-13d6ca47eec2 AI generated

dbbb1158-13c3-4c0b-bbac-13d6ca47eec2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number dbbb1158-13c3-4c0b-bbac-13d6ca47eec2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A–5-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.6, 2.1.7.4, 2.1.15.1.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2. (S) vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros bei nuteistųjų K. M. ir J.

Legislator headnote

AI generated

dbbb1158-13c3-4c0b-bbac-13d6ca47eec2 · Klaipėdos apygardos teismas: Baudžiamoji byla Nr. 1A–5-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.6, 2.1.7.4, 2.1.15.1.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2. (S) vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros bei nuteistųjų K. M. ir J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja R

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja I. Šeškauskienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A–5-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.6, 2.1.7.4, 2.1.15.1.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2. (S)

                                                             Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Valentino Janonio, Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,  Linai Andrijaitytei, Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nukentėjusiosioms

J. B., I. A.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algiui Staškūnui, nuteistiesiems

J. M., K. M.,

išteisintajam

J. Ž.,

nuteistųjų ir išteisintojo gynėjams advokatams Virgilijui Kadauskui, Ričardui Noreikai, Antanui Lektučiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros bei nuteistųjų K. M. ir J.

M. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 str. ir nuteista

1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK

75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 229 str. ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK

75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 229 str., sudėties.

IÅ¡ Lietuvos

Å¡aulių sÄ jungos J. B. priteista 760 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o I. A. priteista 700 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nustatė:

J. M. ir K. M. nuteisti už tai, kad netinkamai atliko tarnybos pareigas.

J. M. nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu -Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos

Å¡aulių 8-osios rinktinės vado pavaduotoja, 2005-06-14 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos 8-osios

rinktinės vado J. Ž. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ bÅ«dama paskirta mobiliosios vasaros stovyklos virÅ¡ininke, pagal įsakymÄ bÅ«dama įpareigota suformuoti stovyklos aptarnavimo personalÄ , paskirti trÅ«kstamus pareigÅ«nus efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, užtikrinti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymÄ si, suformuoti instruktorių ir apsaugos bÅ«rius, užtikrinti efektyvų jų darbÄ , pagal Alsėdžių mobiliosios stovyklos virÅ¡ininko pareiginius nuostatus bÅ«dama atsakinga už

stovyklautojų saugumÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nevykdė 2005 m. birželio 14 d. Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių

sÄ jungos 8-osios rinktinės vado J. Ž. įsakymo Nr. 08-030, nepaskyrė trÅ«kstamų pareigÅ«nų efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, neužtikrino stovyklos drausmės ir tvarkos laikymosi, nesuformavo instruktorių ir apsaugos bÅ«rių, neužtikrino efektyvaus jų darbo, nesilaikė savo pareiginių nuostatų V dalies 8.2 p. reikalavimo, t. y. nepateikė savalaikės, teisingos ir iÅ¡samios informacijos rinktinės vadui, tinkamai nereagavo, nesiėmė savalaikių ir adekvačių priemonių tinkamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sÄ lygoms bei stovyklos dalyvių – vaikų saugumui užtikrinti, rengdama žygio programÄ nenumatė detalaus žygio marÅ¡ruto, neatsižvelgė į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nesupažindino grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale,

kaip tai numatyta LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 14 p. reikalavimuose,

dėl to 2005-06-24 mobiliojo žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajono Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A. ir tokiu būdu buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

 K. M. nuteistas už tai, kad  bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos

Å¡aulių 8-osios rinktinės S-3 skyriaus virÅ¡ininku, 2005-06-14 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos 8-osios

rinktinės vado J. Ž. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ bÅ«damas paskirtas mobiliosios vasaros stovyklos komendantu, pagal įsakymÄ bÅ«damas atsakingas už stovyklautojų saugumÄ bei stovyklos turinio įgyvendinimÄ , netinkamai atliko savo pareigas, neužtikrino stovyklautojų saugumo, privalėdamas organizuoti stovyklautojų užsiėmimų vykdymÄ , neparengė žygio programos, nenumatė detalaus žygio marÅ¡ruto, neatsižvelgė į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nesupažindino grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale,

kaip tai numatyta LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 14 p. reikalavimuose,

bÅ«damas tiesiogiai atsakingas už stovyklautojų saugumÄ organizuojant stovyklautojų užsiėmimus, nereikalavo tinkamo pareigų vykdymo iÅ¡ jam tiesiogiai pavaldžių instruktorių ir bÅ«rio vadų, nepaskyrė ekstremaliam žygiui reikiamų instruktorių, dėl to 2005-06-24 mobiliojo žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajono Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A. ir tokiu bÅ«du buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

IÅ¡teisintasis J. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-osios rinktinės vadu, savo įsakymu Nr. 08-030 „Dėl

mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ įsakęs 2005 m. birželio 19–25 dienomis organizuoti „MobiliÄ jÄ vasaros stovyklÄ -2005“, Å¡io įsakymo 3.1 p.

stovyklos virÅ¡ininke paskyręs TelÅ¡ių AŽŠR vado pavaduotojÄ J.

M. ir jai pavedęs suformuoti stovyklos aptarnavimo personalÄ , paskirti trÅ«kstamus pareigÅ«nus efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, užtikrinti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymÄ si, suformuoti instruktorių ir apsaugos bÅ«rius, užtikrinti efektyvų jų darbÄ , o Å¡io įsakymo vykdymÄ privalėdamas kontroliuoti pats (įsakymo 8 p.), sutartimis su stovyklos dalyve V. B. bei jos motina J. B. ir stovyklos dalyve V. A. bei jos tėvu A.

A. įsipareigojęs maksimaliai užtikrinti vaikų saugumÄ , netinkamai vykdė

savo pareigas – nekontroliavo, kaip vykdomas jo 2005-06-14 įsakymas Nr. 08-030, neužtikrino, kad būtų vykdomi Alsėdžių mobiliosios

stovyklos nuostatai, neatsakingai vykdė mobiliosios vasaros stovyklos vadų bei aptarnaujančio personalo atrankÄ , tinkamai neįvertino jų kompetencijos bei turimų įgÅ«džių, bÅ«damas informuotas apie stovykloje tvyrančiÄ netvarkÄ , nesklandumus, apie vykstančius stovyklos virÅ¡ininko bei kitų prie stovyklos organizavimo prisidedančių asmenų konfliktus bei nesutarimus, tinkamai nereagavo, nesiėmė savalaikių ir adekvačių priemonių tinkamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sÄ lygoms bei stovyklos dalyvių – vaikų saugumui užtikrinti, neužtikrino, kad

būtų laikomasi LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“

reikalavimų, neužtikrino ir nekontroliavo, kad rengiant žygio programÄ bÅ«tų numatytas detalus marÅ¡rutas, atsižvelgta į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, kad grupės nariai bÅ«tų supažindinti su pirmosios pagalbos teikimu ir naudojimusi pirmosios pagalbos vaistinėle, saugaus eismo taisyklėmis, aplinkosaugos, prieÅ¡gaisrinės saugos bei maudymosi reikalavimais, kad saugos instruktažas su vaikais bÅ«tų registruotas tam skirtame žurnale, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bÅ«tų paskirti ekstremaliam žygiui reikiami instruktoriai, dėl to 2005-06-24 mobiliojo žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajono Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A. ir tokiu bÅ«du buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. PraÅ¡o  J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 229 str., ir paskirti jam l metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti jam BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Prokurorė

teigia, kad teismas nuosprendyje padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. veikoje nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su

kilusiomis pasekmėmis – V. A. ir V. B. mirtimi ir kad J. Ž. veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Kaltinamojo J. Ž. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str., ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ paties J. Ž. parodymų matyti, kad jis matė, žinojo ir suprato, kad stovyklai netinkamai pasirengta, trÅ«ksta žmonių tinkamam ir efektyviam stovyklos darbui užtikrinti, bet nesiėmė tinkamų priemonių, kad sunkių pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta, neuždarė stovyklos, nors turėjo tokiÄ galimybę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu J. Ž. parodė, kad Alsėdžiuose įsakė organizuoti mobiliÄ jÄ stovyklÄ , nors

stovyklai nebuvo tinkamai pasiruoÅ¡ta. Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vadas J. Å . nurodė vykdyti stovyklos organizavimÄ neatsižvelgiant

į tai, kad rinktinė tuo metu neturėjo jokių galimybių tinkamai vykdyti, organizuoti stovyklos, tinkamai suformuoti aptarnaujantį personalÄ . Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad jo rinktinė organizavo stovyklÄ ir jis prisiėmė už stovyklÄ atsakomybę. Saugumas turėjo bÅ«ti užtikrintas maksimaliai, tačiau nebuvo tam galimybių. Å aulių sÄ jungos vadovybės apie esančius konfliktus stovykloje neinformavo. Stovykloje viskÄ atlikti

turėjo jo paskirti žmonės, jis jais pasitikėjo ir nekontroliavo. J. M. parodė, kad ji kreipėsi į vadÄ J. Ž.

dėl to, jog stovykloje trÅ«ksta pareigÅ«nų. Kiek jai žinoma, tų pareigÅ«nų surasti iki stovyklos pabaigos nepavyko. Jai buvo sunku vadovauti stovyklai, ji nebuvo tam pasirengusi, bet atvažiavęs vadas jai žadėjo pagalbÄ . Ji norėjo atsistatydinti iÅ¡ stovyklos virÅ¡ininkės pareigų. Vadovaudama stovyklai, pagalbos nesulaukė. Liudytojas J. Å . – Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vadas – parodė, kad Å aulių rinktinės vadas organizuoja stovyklÄ , skiria žmones ir atsako už vaikų saugumÄ . J. Å . parodė, kad jei nebuvo tinkamų sÄ lygų, reikėjo stovyklÄ nutraukti. Jis buvo atvykęs į stovyklÄ , tačiau rinktinės vado J. Ž. stovykloje nebuvo, nors turėjo bÅ«ti visos stovyklos metu. Rinktinės vadas stovykloms parenka instruktorius, atsako už instruktorių paskyrimÄ . Rinktinės vadas turėjo dalyvauti stovyklos veikloje, daryti žygių planus. Liudytojas E.

S. buvęs Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vado pavaduotojas parodė, kad rinktinės vadas J. Ž. turėjo imtis priemonių stovykloje esantiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu ko trÅ«ko, galėjo atsisakyti organizuoti stovyklÄ . Civilinio atsakovo atstovas Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos įgaliotasis atstovas KASP

paramos Å aulių sÄ jungai grupės vyr. specialistas vyr. leitenantas Ž. A. parodė, kad J. Ž. galėjo

atsisakyti stovyklos, jei kas nors buvo negerai. Turėjo paraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ ir iÅ¡dėstyti priežastis. Teismas neįvertino, kad J. Ž., trÅ«kstant pareigÅ«nų, pats privalėjo bÅ«ti stovykloje, galėjo nutraukti

ar visai neorganizuoti stovyklos, privalėdamas kontroliuoti, kaip vykdomas jo 2005-06-14 įsakymas Nr.08-030, nekontroliavo ( kaip pats nurodė savo apklausoje ),

neužtikrino, kad J. M. ir K. M. tinkamai įvykdytų savo pareigas, kartu netinkamai atlikdamas ir savo pareigas. Teismas tinkamai neįvertino tokių aplinkybių, kad J. Ž. pats

asmeniškai pasirašė sutartis su stovyklos dalyvių tėvais, tarp jų ir su V. A. bei V. B. tėvais,

įsipareigodamas maksimaliai užtikrinti vaikų – stovyklos dalyvių – saugumÄ . Teismas nuosprendyje nepagrįstai priėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. savo 2005-06-14 įsakymu paskirdamas stovyklai vadovaujančius asmenis, patvirtindamas jų pareiginius nuostatus realiai perkėlė atsakomybę už stovyklautojų saugumÄ stovyklos virÅ¡ininkei ir komendantui. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į to paties J. Ž. 2005-06-14 įsakymo 8 p., kuriuo savo įsakymo vykdymÄ J. Ž. privalėjo kontroliuoti pats. J. Ž. privalėjo kontroliuoti, t. y. imtis konkrečių veiksmų ir užtikrinti, kad J. M. ir K.

M. tinkamai atliktų savo pareigas, tokiu bÅ«du ir pats bÅ«tų tinkamai atlikęs savo pareigÄ . To nepadaręs, jis pats netinkamai atliko savo pareigas. Teismas teisingai konstatavo, kad J. M. ir K.

M. netinkamas pareigų atlikimas buvo bÅ«tina sÄ lyga kilusiems padariniams

atsirasti. Jeigu nebūtų neatsargios J. M. ir K. M. veikos, į žygį stovyklautojai būtų išėję su

suaugusiais ir už žygio organizavimÄ bei vaikų saugumÄ atsakingais asmenimis,

įvykio ir jo padarinių galėjo nebūti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ir J. Ž. netinkamas pareigų atlikimas buvo tokia pati būtina

sÄ lyga kilusiems padariniams atsirasti. Jeigu nebÅ«tų neatsargios J. Ž. veikos ( jeigu J. Ž. bÅ«tų

tinkamai kontroliavęs savo 2005-06-14 įsakymo Nr.08-030 vykdymÄ , užtikrinęs,

kad jam tiesiogiai pavaldūs asmenys J. M. ir K. M. būtų tinkamai atlikę savo pareigas, užtikrinęs

Alsėdžių mobiliosios vasaros stovyklos nuostatų vykdymÄ , tinkamai vykdęs vasaros stovyklos vadų bei aptarnaujančio personalo atrankÄ , tinkamai įvertinęs jų kompetencijÄ bei turimus įgÅ«džius arba net bÅ«damas informuotas ir pats matydamas, kad stovyklai pasirengta netinkamai, bÅ«tų uždaręs stovyklÄ ), įvykio ir jo padarinių taip pat galėjo nebÅ«ti. Taigi tarp J. Ž. veikos

ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo J. Ž. veika atitinka LR BK 229 str. numatyto nusikaltimo

sudėtį. Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teismo priimto nuosprendžio dalis dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo nepagrįsta, todėl dėl skunde nurodytų aplinkybių naikintina ir J. Ž. priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį  panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat sumažinti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinę žalÄ iki 30 000 Lt kiekvienai.

Nurodo, kad su Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino svarbių jį teisinančių aplinkybių bei argumentų, teismo iÅ¡vados yra bendro pobÅ«džio, abstrakčios, teismas nenurodė, kodėl kai kuriuos įrodymus atmeta. Mano, kad byloje esanti medžiaga patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negu padarė teismas, kad jo veikoje nusikaltimo sudėties nėra. Teismas nuosprendyje nurodė keletÄ veiksmų, kurių neva jis neatliko, tačiau nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Å¡ių veiksmų neatlikdamas, ar apskritai jis privalėjo atlikti tam tikrus veiksmus ( pvz., instruktuoti ). Be to, nurodydamas tam tikrų veiksmų neatlikimÄ teismas išėjo už kaltinimo ribų, nes kai kurių veiksmų neatlikimu jis net nebuvo kaltinamas, o teismas savo iniciatyva jį apkaltino neatlikus tam tikrų pareigų, kurios net nenumatytos teisės aktuose. Dėl Å¡ios priežasties teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismo iÅ¡vada, kad

Å aulių sÄ junga turėjo vadovautis LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“, yra nepagrįsta. Tai,

kad Å aulių sÄ junga vadovaujasi Å aulių sÄ jungos įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, dar nereiÅ¡kia, kad Å aulių sÄ junga savo veikloje privalo vadovautis ir laikytis bet kokiais galiojančiais teisės aktais. Sekant teismo logika iÅ¡eitų taip, kad už bet kokio galiojančio teisės akto, kuris gali bÅ«ti absoliučiai nesusijęs su Å aulių sÄ jungos veikla, pažeidimÄ , galima taikyti atsakomybę. Yra daugybė teisės aktų, kurių net neįmanoma bÅ«tų laikytis, nes juose dėstomos teisės normos skirtos tik tam tikrų asmenų ratui ir tik konkretÅ«s asmenys gali jų laikytis (pvz.: gydytojų veiklos instrukcijos, policininkų, statybininkų ir pan.).Å iuo atveju pagal LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“ 3 p. nurodyta, kuriam subjektų ratui adresuojamas Å¡is įsakymas, t. y. Å¡vietimo įstaigoms ir kitiems Å¡vietimo teikėjams. Kas yra Å¡vietimo įstaiga ir kas yra kiti Å¡vietimo teikėjai, yra nurodyta Å vietimo įstatymo 16 str., 28 str.

12 d., 42, 43, 51 str. Bet kokia Å¡vietimo įstaiga ar Å¡vietimo teikėjas turi bÅ«ti įsiregistravę ir veikti pagal Å vietimo įstatymÄ . Å aulių sÄ junga tokio statuso neturi. Minėtas Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymas yra žinybinis ir taikomas tik minėtoms Å¡vietimo įstaigoms, todėl Å aulių sÄ junga juo neprivalėjo

vadovautis. Teismas dėl LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 3 p., kuriame

nurodytas subjektų ratas, nieko nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netrukus po nelaimės 2005-07-15 Å aulių sÄ jungos vadas įsakymu Nr. 131 patvirtino „Lietuvos Å aulių sÄ jungos organizuojamų vaikų stovyklų organizavimo ir vykdymo apraÅ¡Ä â€œ, kuris apibrėžė panaÅ¡ias taisykles kaip ir minėtas Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymas. Nepasisakydamas dėl Å aulių sÄ jungos vado įsakymo, kaip vieno iÅ¡ įrodymo, teismas pažeidė BPK 305 str. l d. 2 p. Pažymėtina, kad tam tikros bendradarbiavimo sutartys su Å vietimo ir mokslo ministerija buvo pasiraÅ¡ytos tik po nelaimės, liudytojas Ž.

A., Å aulių sÄ jungos teisininkas, nurodė, kad Å aulių sÄ junga nesivadovavo minėtu Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu. Teismas, pažeisdamas minėtÄ BPK nuostatÄ , nenurodė, kodėl atmeta Å¡io liudytojo parodymus. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad jis net nežinojo tokio Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymo, su juo nebuvo supažindintas, apie jį nebuvo kalbama seminare dėl stovyklų organizavimo, todėl jeigu pats darbdavys nematė reikalo tokiu teisės aktu vadovautis, kaip jis savo iniciatyva galėjo tai padaryti.

Kita vertus teismas nebuvo iki galo tikslus spręsdamas šį teisinio pobÅ«džio klausimÄ . Net jeigu teoriÅ¡kai ir bÅ«tų galima pripažinti, kad Å aulių sÄ junga turėjo vadovautis minėtu Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu, teismas turėjo patikrinti, ar jis buvo tas subjektas, kuris privalėjo laikytis minėto įsakymo 14 p. reikalavimų. Å ie reikalavimai yra privalomi turizmo renginio vadovui, todėl teismas turėjo patikrinti ir Å¡iÄ aplinkybę, ar jis buvo nustatyta tvarka paskirtas turizmo renginio vadovu.

Tačiau teismas visiÅ¡kai nutylėjo Å¡iÄ labai svarbiÄ aplinkybę ir į jÄ dėmesio neatkreipė, nors apie tai iÅ¡samiai buvo pasisakyta jo praÅ¡yme prokurorui nutraukti jam ikiteisminį tyrimÄ bei jo gynėjo baigiamojoje kalboje, kurie yra pridėti prie bylos. Pagal minėto apraÅ¡o 12 p. turizmo renginio vadovÄ skiriÄ Å¡vietimo teikėjas, o pagal 8 p. turizmo renginio vadovas rengia žygio programÄ ir pan. Be to, Å¡ioje vietoje teismas prieÅ¡tarauja pats sau, nes nuteisė jį už turizmo renginio vadovo pareigų nevykdymÄ , nors nuosprendyje teigia, kad jis su J.

M. nepaskyrė turizmo renginio vadovo. Vadinasi, jis atsakingas ir pats, kaip turizmo renginio vadovas, kad kažko nepadarė, ir kaip asmuo, kuris tokio vadovo nepaskyrė. Taip iÅ¡eitų, kad jis pats save turėjo paskirti turizmo renginio vadovu. Taip pat teismas nenurodo, kokia teisės akto nuostata remdamasis daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent jis turėjo paskirti turizmo renginio vadovÄ . Be to, atsižvelgtina į tai, kad Å aulių sÄ jungos vado patvirtintame turizmo renginių apraÅ¡e turizmo renginio vadovu skiriamas ne komendantas, o kitas asmuo.

Komendanto funkcijos susijusios su tvarkos palaikymu stovyklos viduje, o ne renginių už stovyklos ribų metu.

Nuteistasis K. M. skunde akcentuoja, kad teismas taip pat jį nepagrįstai laiko valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, nes jis jokių administracinių įgaliojimų neturi. Teismas padarė bendro pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad jis yra tinkamas BK 229 str. numatyto nusikaltimo subjektas, nes yra Å aulių sÄ jungos pareigÅ«nas ir privalo vykdyti Å aulių sÄ jungos vado įsakymus ir atsako už teisės aktų laikymÄ si ir pan. Å aulių sÄ jungos vado įsakymų ir kitų teisės aktų turi laikytis bet koks sÄ jungos narys, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis turi administracinius įgaliojimus. Å aulių sÄ jungos įstatymas bei statutas numato, kas kokius administracinius įgaliojimus turi: sÄ jungos vado įgaliojimai nurodyti Å aulių sÄ jungos įstatymo 13 str. 4 d. 3 p.), rinktinės vado – Å aulių sÄ jungos statuto 64 p., kuopos vado – Å aulių sÄ jungos statuto 69.5 p. Kiti Å aulių sÄ jungos nariai neturi administracinių įgaliojimų, tÄ patvirtino teisme sÄ jungos vadas J. Å .. Å aulių sÄ jungoje jis neturėjo administracinių įgaliojimų, nepriiminėjo į darbÄ ir neatleisdavo iÅ¡ darbo darbuotojų, nepriiminėjo į Å¡aulius, neskirdavo drausminių nuobaudų, neleisdavo

įsakymų ir pan. Teismas išėjo iš kaltinimo ribų, nes rėmėsi 2005-06-14 Telšių AŽRŠvado patvirtintais Alsėdžių mobiliosios stovyklos komendanto

pareiginiais nuostatais, kurių pažeidimas ar nevykdymas jam nebuvo inkriminuotas, o teismas, pacitavęs šiuo nuostatus, toliau nurodo, kad „visų šių įrodymų visuma patvirtina...dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas...“. Teismas nuteisė jį už tai, kad jis kartu su J.

M. „...nesidomėjo stovyklautojų žygio marÅ¡rutu, jų saugumu, ... neinstruktavo apie saugų elgesį žygio metu...perdaug pasitikėjo pačiais stovyklautojais ir nepaskyrė žygio vadovo...į žygį iÅ¡leido eiti vienus vaikus, neužtikrino žygio metu stovyklautojų saugumo...neiÅ¡leido į žygį stovyklautojų su suaugusiais ir už žygio organizavimÄ bei vaikų saugumÄ atsakingais asmenimis...turėjo rÅ«pintis užtikrinti vaikų saugumÄ ne tik darbo metu, bet ir po darbo...“.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo, tokių pareigų nevykdymu jis nebuvo kaltinamas. Teismas galėjo tik patikrinti, ar jis pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, ar nevykdė kaltinime nurodytų pareigų ir pan., tačiau teismas savo iniciatyva, imdamasis prokuroro vaidmens ir pažeisdamas neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nurodė, kad be kaltinime nurodytų pareigų neatlikimo, jis dar pažeidė ir kitas pareigas, neatliko tam tikrų kitų pareigų, nors jų neatlikimu nėra kaltinamas.

Pagal BPK 326 str. l d. 4 p. teismo Å¡aliÅ¡kumas yra pagrindas nuosprendžiui panaikinti ir bylos nagrinėjimui iÅ¡ naujo perduoti. Be to, apeliantas teigia, kad teismo iniciatyva jam inkriminuojami kaltinimai nėra grindžiami jokiu teisės aktu ar tam tikro akto konkrečiomis nuostatomis. Teismas samprotauja, kokių veiksmų reikėjo imtis, kad neįvyktų nelaimė, tačiau nenurodo jokio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir konkretaus teisės norminio akto, o jis juk yra teisiamas ne už bet kokių, niekur nenumatytų pareigų, nevykdymÄ , o už konkrečių konkrečiame teisės akte numatytų pareigų nevykdymÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vaikų nedrausmingumo. Jis niekaip negalėjo numatyti, kad gali tokia nelaimė įvykti. Vaikų bÅ«rį lydėjo du suaugę ir turintys patirties asmenys. Netgi pagal Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintÄ apraÅ¡Ä yra numatyta, kad tokiam skaičiui vaikų turi bÅ«ti du suaugę, todėl net preciziÅ¡kas Å¡ios instrukcijos laikymasis nieko nebÅ«tų pakeitęs, nes ir taip vaikai buvo lydimi dviejų suaugusiųjų. Reikalavimo, kad į žygį lydėtų daugiau suaugusiųjų, nėra.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikai nebuvo supažindinti su saugumo reikalavimais. Visų pirma jie buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai vos atvykę į stovyklÄ , o antra, patys vaikai teisme paliudijo, kad žinojo, jog be leidimo negalima maudytis ir kad iÅ¡einant į žygį buvo liepta klausyti bÅ«rio vadų. Be to, žygio marÅ¡rutas buvo patikrintas (liudytojas T. K.), jo programa buvo aiÅ¡ki, tai rodo, jog iÅ¡ esmės visų įmanomų priemonių buvo imtasi. Jo kaltė dėl nelaimingo įvykio niekada nebuvo aiÅ¡ki.

PirmÄ kartÄ perduodant bylÄ Ä¯ teismÄ jis nebuvo patrauktas kaltinamuoju, tai rodo, kad prokuroras manė, jog nėra jo kaltės. Be to, Å¡iuo atveju prokuroras paprašė palyginti nedidelės bausmės, vos virÅ¡ijančios minimumÄ , tai taip pat rodo, jog neįžvelgė akivaizdžios kaltės, bet teismas, vėlgi elgdamasis Å¡aliÅ¡kai, paskyrė daugiau nei dvigubai griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos po 100 000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes manytina, kad priteista aiÅ¡kiai per didelė suma, nes įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra konkrečiai nustatyta, ar žuvusios mergaitės gelbėjo kitus, ar jos pačios ėmė plaukti neklausydamos bÅ«rio vadų, be to, V. A. buvo pilnametė, todėl už savo veiksmus buvo visiÅ¡kai atsakinga pati. Teismų praktika yra formuojama taip, kad neatsargių nusikaltimų bylose, atsižvelgiant į kaltės formÄ bei laipsnį, yra priteisiamos kur kas mažesnės sumos gyvybės netekimo atveju.

Mano, kad teismas turėtų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį kiekvienai nukentėjusiajai iki

30 000 Lt. Nuteistasis K. M. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 229 str., ir jį išteisinti bei sumažinti nukentėjusiosioms J. B. ir

I. A. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 30 000 Lt kiekvienai. Tuo atveju, jei teismas pripažins, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nuosprendį praÅ¡o panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui.

Nuteistoji J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį  panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinę žalÄ iki 30 000 Lt kiekvienai.

Nurodo, kad su Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka. Teismo išvada, jog

Å aulių sÄ junga turėjo vadovautis LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“ yra nepagrįsta. Tai,

kad Å aulių sÄ junga vadovaujasi Å aulių sÄ jungos įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, nereiÅ¡kia, kad Å aulių sÄ junga savo veikloje privalo vadovautis ir laikytis bet kokių galiojančių teisės aktų, nes Å¡is LR Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymas yra nesusijęs su Å aulių sÄ jungos veikla. Å ios bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad nėra teisės aktų, kurie bÅ«tų konkrečiai reglamentavę žygius Å aulių sÄ jungoje. LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakyme nurodyta, kuriam subjektų ratui skiriamas konkretus teisės aktas, t.y. Å¡vietimo įstaigoms ir kitiems Å¡vietimo teikėjams. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas Å aulių sÄ jungÄ priskyrė Å¡vietimo teikėju, nors nė viename teisės akte to nėra nurodyta, nes Å¡vietimo teikėjo sÄ voka konkrečiai yra įvardyta LR Å¡vietimo įstatyme. Tik po Å¡io skaudaus įvykio 2005-07-15 Å aulių sÄ jungos vadas įsakymu Nr.131 patvirtino „Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos organizuojamų vaikų stovyklų organizavimo ir vykdymo apraÅ¡Ä â€œ.

Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad 2005-05-13 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vado įsakymu Nr.88 „Dėl seminaro organizavimo“ buvo

organizuotas seminaras 2005-05-26 SÄ jungos Å¡tabe Kaune, į kurį buvo sukviesti apskričių rinktinių vadai, pavaduotojai ir S-4 sk. vyr. specialistai –buhalteriai. Å io seminaro dienotvarkėje buvo numatyta l valanda stovyklų organizavimui ir vidaus tvarkai; l valanda stovyklų veiklos programoms, jų parengimo principams, o visas kitas seminaro laikas buvo skirtas iÅ¡imtinai finansiniams klausimams. Seminare nebuvo net kalbama apie žygių organizavimÄ , stovyklautojų saugumo užtikrinimÄ ir kitais panaÅ¡iais klausimais. Teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad stovykloje buvo tik du etatiniai darbuotojai, o pagal Å aulių sÄ jungos vado įsakymÄ jie, kaip samdomi darbuotojai, negalėjo dirbti net virÅ¡valandžių. Jie su K. M. į Å aulių sÄ jungÄ nerikiuotės Å¡auliais buvo

priimti tik jau gerokai po nelaimės, t. y. 2005 m. spalio 6 d. Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-sios rinktinės vado įsakymu

Nr.08-119[l]P. Ä®sakymas turėjo įsigalioti tik davus Å¡aulio priesaikÄ . Taigi jie net visuomeniniais pagrindais nebuvo įpareigoti dirbti visÄ savaitę iÅ¡tisÄ parÄ . Mano, kad tiek Lietuvos Å¡aulių sÄ junga, tiek TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-oji rinktinė, jų vadai buvo atsakingi už netinkamÄ Alsėdžių stovyklos organizavimÄ , už nesudarymÄ realių sÄ lygų tinkamai vykdyti pareigas, laikytis pareiginių nuostatų. Teismas be pagrindo tvirtina, kad ji apie susidariusiÄ nepalankiÄ atmosferÄ , apie konfliktinę situacijÄ , trukdančiÄ stovyklos darbui, neinformavo TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos 8-osios rinktinės vado. Kad jis buvo informuotas, žinojo apie susidariusiÄ netinkamÄ situacijÄ stovykloje, apie visiÅ¡kÄ pagalbos negavimÄ esant reikalui iÅ¡ Alsėdžių mokyklos vadovų ir Alsėdžių jaunųjų Å¡aulių 8-osios kuopos vadės D. A., bylos nagrinėjimo metu pripažino J. Ž. – tuometinis TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos rinktinės vadas. Jis pripažino, kad stovyklai nebuvo tinkamai pasiruoÅ¡ta, tačiau jis savo įsakymo organizuoti stovyklÄ neatÅ¡aukė, nesiėmė priemonių padėčiai iÅ¡taisyti. Nuteistoji mano, kad jai pateiktas kaltinimas buvo daugiau negu formalus, nekreipiant dėmesio į tai, kad jai nebuvo sudarytos realios sÄ lygos tinkamai vykdyti mobiliosios stovyklos Alsėdžiuose virÅ¡ininko pareigas, užtikrinti stovyklautojų saugumÄ . Ji kaltinama

nevykdžiusi LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 14 p. reikalavimų ir

tai teigiama buvus pagrindine priežastimi nelaimei atsitikti. Didžioji dalis kaltinimo liko neįrodyta, o kai kurie kiti, kaltinime jai inkriminuoti

pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su atsitikusia nelaime 2005-06-24 mobiliojo žygio metu. Esant tokiai situacijai, ji yra nepagrįstai pripažinta

kalta pagal LR BK 229 str. Tokiu būdu iš jos nepagrįstai priteista ir atlyginti nukentėjusiosioms advokato išlaidas bei procesinės išlaidos valstybei.

IÅ¡teisintasis J. Ž. atsikirtimuose į Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, tvirtina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį jam pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. A. atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodoma, kad su nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Prokurorė ir nukentėjusiosios praÅ¡o  prokuroro skundÄ tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji J. M. ir K. M. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

IÅ¡teisintasis  J. Ž. ir jo gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokuroro ir K. M. apeliaciniai skundai tenkintini, nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ taikymo

           Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å aulių sÄ junga

turėjo vadovautis LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“, yra nepagrįsta.

Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde šį teiginį pagrindžia teigdamas,

kad  Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 3 p., nurodyta, kuriam

subjektų ratui adresuojamas Å¡is įsakymas bei Lietuvos Respublikos Å vietimo įstatymo 16 str., 28 str. 12 d., 42, 43, 51 str. nurodyta, kas yra Å¡vietimo įstaiga ir kas yra kiti Å¡vietimo teikėjai.  Teigiama, kad bet kokia Å¡vietimo įstaiga ar Å¡vietimo teikėjas turi bÅ«ti įsiregistravę ir veikti pagal Å vietimo įstatymÄ .

           Apeliacinių skundų argumentus, kad Å aulių sÄ junga neturėjo vadovautis  Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“ taikymo kolegija atmeta.

           Minėtu įsakymu patvirtinto Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo 3 punkte nurodyta, kad šis aprašas yra taikomas visoms formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, kitiems švietimo tiekėjams, organizuojantiems ir  vykdantiems vaikų iki 18 metų imtinai turizmo renginius Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Å vietimo

įstatymo 16 straipsnyje ( Neformalusis vaikų švietimas) 1 p. nurodyta: 1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti

mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Minėto Ä®statymo 2 str. ( Pagrindinės įstatymo sÄ vokos) 35 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad  švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas Å¡vietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai Å¡vietimas nėra pagrindinė veikla), Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti Å¡vietimÄ .

Lietuvos Respublikos Å aulių sÄ jungos įstatymo 3 str. ( SÄ jungos samprata) nustatyta, kad SÄ junga yra savanoriÅ¡ka, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galiÄ , ugdanti pilietiÅ¡kumÄ ir tautinį sÄ moningumÄ , plėtojanti valstybės gynybos Å¡vietėjiÅ¡kÄ veiklÄ , teikianti pagalbÄ policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.

           IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å aulių sÄ junga, kurios švietėjiÅ¡ka veikla nėra pagrindinė jos veiklos sritis, Lietuvos Respublikos Å vietimo įstatymo yra priskiriama kitiems Å¡vietimo tiekėjams, kuriuos nurodo Vaikų turizmo renginių organizavimo 3 punktas, apibrėžiantis ratÄ subjektų, kuriems taikomas minėtas apraÅ¡as.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 16 straipsnyje ( Neformalusis vaikų švietimas ) nustatyta, kad neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjos ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka.

Nuteistojo K. M. apeliaciniame

skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 28 str. ( Švietimo teikėjų tinklas ) 2 p. taip pat nustatyta, kad

Å¡vietimo tiekėjų tinklÄ be įvairių mokyklų, laisvųjų mokytojų sudaro ir kiti Å¡vietimo tiekėjai. Å iame straipsnyje 12 dalies ar punkto,  kuris nurodomas apeliaciniame skunde, nėra. Lietuvos Respublikos Å vietimo įstatymo 43 str.,43 str., 51 str.,  kuriais remiamasi nuteistojo K. M. apeliaciniame skunde, kalbama apie mokyklų ir pagalbos įstaigų steigimÄ ir jų veiklÄ Â bei kito Å¡vietimo teikėjo teises ir pareigas, ir  tai neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Â

Tai, kad liudytojas Ž. A. parodė, kad minėtu  Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK -330 patvirtintu apraÅ¡u „Dėl vaikų turizmo renginių “ Å aulių sÄ junga organizuodama vaikų stovyklas nesivadovavo, ar aplinkybė, kad po įvykio 2005-07-15 Å aulių sÄ jungos vadas įsakymu Nr. 131 patvirtino „Lietuvos Å aulių sÄ jungos organizuojamų vaikų stovyklų organizavimo ir vykdymo apraÅ¡Ä â€œ, bei tai, kad kaltinamieji  nebuvo

susipažinę su LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo, neatleidžia apeliantų  nuo

atsakomybės. Akivaizdu, kad iÅ¡leidžiant vaikus už stovyklos ribų į turistinį žygį, yra bÅ«tinos papildomos priemonės ( taip pat ir papildomas instruktavimas apie saugų elgesį žygio metu) jų saugumui užtikrinti. Kaip nustatyta apklausus žygio dalyvius bei bÅ«rio vadÄ J. B., joks instruktažas žygio dalyviams nebuvo pravestas, vaikai tik buvo įspėti klausyti bÅ«rio vado.  Nebuvo instruktuoti ne tik žygio dalyviai, bet ir patys bÅ«rio vadai nebuvo supažindinti su pareiginiais nuostatais bei juose nustatytomis pareigomis bei atsakomybe ( t.3, b. l. 71-72).

Dėl BK 229 str. subjekto

BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neatlikimas savo pareigų ar jų netinkamas atlikimas, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Minėtame BK straipsnyje nurodytas tarnybos pareigų neatlikimas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Atskleidžiant Å¡ios nusikalstamos veikos turinį pažymėtina, kad pareigÅ«nas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas savo tarnybos pareigų ar netinkamai jas atlikdamas, pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetencijÄ . Taigi bÅ«tina nustatyti: kokių konkrečių pareigų neatliko ar jas netinkamai atliko kaltinamas asmuo; kokie teisės aktai ir atitinkami jų reikalavimai pagrindžia tokio veikimo ar neveikimo tarnyboje neteisėtumÄ . BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tada, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių – didelės žalos, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimÄ .

BK 229 str. numatyta valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei jie dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai ir dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

J. Ž., įvykio metu ėjęs TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-osios rinktinės vado pareigas, J. M., tuo metu buvusi TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-osios rinktinės vado pavaduotoja ir mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose virÅ¡ininkė, K. M., buvęs TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡alių 8-osios rinktinės skyriaus virÅ¡ininku ir mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose komendantu, buvo pareigÅ«nams prilyginami asmenys, turėjo vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ir  yra BK 229 str. subjektai, atitinkantys BK 230 str. 3 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sÄ vokos pasisakė labai detaliai, kolegija su iÅ¡dėstytais motyvais sutinka ir jų nebekartoja.

Dėl K. M. kaltės ir kaltinimo keitimo

K. M. nuteistas už tai, kad  bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos

Å¡aulių 8-osios rinktinės S-3 skyriaus virÅ¡ininku, 2005-06-14 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos 8-osios

rinktinės vado J. Ž. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ bÅ«damas paskirtas mobiliosios vasaros stovyklos komendantu, pagal įsakymÄ bÅ«damas atsakingas už stovyklautojų saugumÄ bei stovyklos turinio įgyvendinimÄ , netinkamai atliko savo pareigas, neužtikrino stovyklautojų saugumo, privalėdamas organizuoti stovyklautojų užsiėmimų vykdymÄ , neparengė žygio programos, nenumatė detalaus žygio marÅ¡ruto, neatsižvelgė į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nesupažindino grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale, kaip tai numatyta LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“ 14 p. reikalavimuose, bÅ«damas tiesiogiai atsakingas už stovyklautojų saugumÄ organizuojant stovyklautojų užsiėmimus, nereikalavo tinkamo pareigų vykdymo iÅ¡ jam tiesiogiai pavaldžių instruktorių ir bÅ«rio vadų, nepaskyrė

ekstremaliam žygiui reikiamų instruktorių, dėl to 2005-06-24 mobiliojo žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajono Alsėdžių miestelyje

esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A. ir tokiu būdu buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

 Apeliacinės instancijos teismui prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti K. M. kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis (t. 9, b. l. 127-128). Pateiktas kaltinimas,  kad  K. M., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu-Lietuvos Å aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å aulių 8-osios rinktinės S-3 skyriaus virÅ¡ininku, 2005-06-14 Lietuvos Å aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities, Žemaitijos Å¡aulių sÄ jungos 8-osios rinktines vado J. Ž. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose" bÅ«damas paskirtas mobiliosios vasaros Stovyklos komendantu, pagal šį įsakymÄ ir patvirtintų Alsėdžių mobiliosios stovyklos komendanto pareiginių nuostatų 7.1 ir 7.2 punktus, bÅ«damas atsakingu už stovyklautojų saugumÄ bei stovyklos turinio įgyvendinimÄ , netinkamai atliko tarnybos pareigas: neužtikrino stovyklautojų saugumo, privalėdamas organizuoti stovyklautojų užsiėmimų vykdymÄ , neparengė žygio programos, nenumatė detalaus žygio marÅ¡ruto, neatsižvelgė į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nesupažindino grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale kaip tai numatyta LR Å vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o" 14 p. reikalavimuose, bÅ«damas tiesiogiai atsakingas už stovyklautojų saugumÄ organizuojant stovyklautojų užsiėmimus, nereikalavo tinkamo pareigų vykdymo iÅ¡ jam tiesiogiai pavaldžių instruktorių ir bÅ«rio vadų, nepaskyrė ekstremaliam žygiui reikiamų instruktorių, dėl ko 2005-06-24 mobilaus žygio metu, apie 18.45 val. Plungės rajono Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V.

B. ir V. A. ir tokiu būdu buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ 9 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad tam tikromis sÄ lygomis kaltinimo pakeitimas yra galimas ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teisme kaltinimo pakeitimo bei praneÅ¡imo kaltinamajam apie galimybę keisti kaltinimÄ tvarkÄ reglamentuoja BPK 256 str. esančios taisyklės. Pagal Å¡ias taisykles teisę praÅ¡yti keisti kaltinime nurodytas aplinkybes turi teisę prokuroras ir nukentėjusysis pateikę raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

Iš esmės  prokurorės pateiktas  tas pats kaltinimas, už kurį K. M. nuteistas, tik patikslinta, kad jis neatliko pareigų, numatytų Alsėdžių mobiliosios stovyklos komendanto pareiginių nuostatų 7.1 ir 7.2 punktuose. Kolegijos

nuomone, toks kaltinimo patikslinimas apeliacinės instancijos teisme nepažeidė K. M. teisių ir nesutrukdė jam tinkamai gintis nuo šio

kaltinimo.

Stovyklos komendanto pareiginių nuostatų 7.1 p. numato, kad stovyklos komendantas atsako už stovyklautojų saugumÄ , o 7.2 p. – už stovyklos turinio įgyvendinimÄ . Su Å¡iais pareiginiais nuostatais nuteistasis K. M. buvo supažindintas (t. 3, b. l. 68-69). Tokių pareigų nevykdymas  jam inkriminuojamas ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors ir nenurodant konkrečių pareiginių nuostatų punktų (t. 6, b. l. 44).

Kolegijos nuomone šis pareikštas kaltinimas K. M. yra prieštaringas ir jis nepagrįstai  skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 229 str.

K. M. apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar jis buvo tas subjektas, kuris privalėjo laikytis LR Å vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o" ( t.1, b. l. 83) 14 p. reikalavimų.  Kaip teisingai akcentuojama, Å¡ie reikalavimai yra privalomi turizmo renginio vadovui.  Minėto LR Å vietimo ir mokslo ministro įsakymo 13 p. yra nurodyta, kad Å¡vietimo teikėjas, užtikrindamas turizmo reginių dalyvių saugumÄ , tvirtina turizmo renginio programÄ , dalyvių sÄ raÅ¡Ä , turizmo renginio vadovo kandidatÅ«rÄ , nustato turizmo renginio vadovo pareigas ir t.t. 14 p. nurodyta, kad turizmo renginio vadovas, užtikrindamas turizmo renginių vaikų saugumÄ , numato detalų marÅ¡rutÄ , atsižvelgęs į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nustato iÅ¡vykimo ir atvykimo laikÄ ir vietÄ , nakvynės vietÄ , instruktuoja vaikus, registruodamas tai specialiame žurnale ir t.t. Kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, K. M. Å¡io

turizmo renginio vadovu  nebuvo paskirtas. Kolegijos nuomone todėl K. M. nebuvo įpareigotas vadovautis minėtu įsakymu.   K. M. vien tik remiantis Stovyklos komendanto pareiginių

nuostatų 7.1 p., kuris  numato, kad stovyklos komendantas atsako už stovyklautojų saugumÄ ,  bei 7.2 p., kuris nustato, kad komendantas atsako  už stovyklos turinio įgyvendinimÄ , pripažinti kaltu K. M. padarius veikÄ , numatytÄ BK 229 str., nėra pagrindo, nes Å¡ie reikalavimai yra bendro pobÅ«džio ir nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu įvykiu, kai žygio metu nuskendo dvi stovyklautojos. K. M. savo pareigas vykdė, jokių įvykių pačioje  stovykloje neįvyko. K.

M. išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl J. M. apeliacinio skundo.

J. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 229 str. pagrįstai.

Kolegijos yra pasisakyta,  kad organizuodama turistinį žygį ji privalėjo vadovautis LR Å vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o". Kai matosi iÅ¡ bylos medžiagos, ji Å¡iuo įsakymu nesivadovavo.  J. M. sudarė Vaikų vasaros stovyklos Alsėdžiuose 2005 m. birželio 19-25 d. tvarkaraÅ¡tį, kuriame  buvo numatyta birželio 24-25 dienomis organizuoti turistinį žygį su nakvyne (t 1, b. l. 50). Už šį žygį paskirti atsakingi asmenys – L. M., JÅ ( jaunieji Å¡auliai) instruktoriai, bÅ«rių vadai, kurie nebuvo tarnautojai, tiesiogiai atsakingi už stovyklautojų saugumÄ .

J. M. teigia, jog ji neturėjo vadovavimo tokiai stovyklai patirties, žygio organizavimo nebuvo mokoma vykusiame seminare. Kolegija su Å¡iais teiginiais iÅ¡ dalies sutinka. Akivaizdu, kad J. M. iki jos paskyrimo niekada nebuvusi tokioje stovykloje ir niekada joje nedalyvavusi, darbe susidÅ«rė su sunkumais. Kaip matosi iÅ¡ vykusio seminaro, kuriame dalyvavo ir J. M.,  programos, dėl turistinių žygių organizavimo jame buvo kalbama mažai arba iÅ¡ viso nekalbama, daugiausia buvo akcentuojami finansiniai klausimai ( t. 9, b. l. 6-11 t. 5, b. l. 47, 48-49, 50, 51).  Tačiau ta aplinkybė, kad J. M. sutiko vykdyti Alsėdžių mobiliosios stovyklos virÅ¡ininkės pareigas ir jas vykdė, duoda pagrindÄ reikalauti, kad Å¡ias pareigas ji atliktų tinkamai, o  už  pareigų nevykdymÄ , sukėlusį itin sunkias pasekmes, traukti baudžiamojon atsakomybėn.  Â

Pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo Alsėdžių mobiliosios stovyklos virÅ¡ininko pareiginius nuostatus. Å ių nuostatų 2 p. numato, kad stovyklos virÅ¡ininkei buvo tiesiogiai pavaldÅ«s stovyklos virÅ¡ininko pavaduotojas, komendantas, intendantas, dienos tarnyba ir visi stovyklautojai; pagal 4.4 p. stovyklos virÅ¡ininkė turėjo sudaryti stovyklautojų užsiėmimų tvarkaraščius; pagal 6 p. ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per dienÄ ir ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per naktį asmeniÅ¡kai tikrinti tvarkdarių tarnybÄ ir vidaus tvarkÄ padaliniuose; pagal 7 p. turėjo kontroliuoti, kaip vykdo pareigas jai pavaldÅ«s stovyklos pareigÅ«nai; pagal 9 p. turėjo siÅ«lyti rinktinės vadui keisti intendantÄ ir komendantÄ jei pastarieji netinkamai vykdo pareigas; pagal 10 p. keisti bÅ«rių vadus, jei pastarieji netinkamai vykdo pareigas; pagal 9.1 p. atsakyti už stovyklautojų saugumÄ ; pagal 9.3 p. atsakyti už stovyklos turinio įgyvendinimÄ ; pagal 9.5 p. už stovyklautojų formavimÄ Ä¯ bÅ«rius, pagal 9.6 p. atsakyti už stovyklautojų ir aptarnaujančio personalo dienos darbotvarkės laikymÄ si ir vykdymÄ (t. 3, b.l. 65-66).

2005-06-09 paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad Alsėdžių vidurinė mokykla įsipareigojo teikti paslaugas ir patarnavimus, numatytus sÄ matoje, tačiau teikti žygių organizavimo ar kitokių paslaugų nenumatyta (t. 1, b. l. 55-56). Todėl nėra pagrindo manyti, kad už žygius buvo atsakingi kiti asmenys. Atitinkamai jokie teisės stovyklos veiklÄ reglamentuojantys aktai neįpareigojo L.

M. ir kitų pedagogų dalyvauti Alsėdžių mobiliosios stovyklos organizaciniame darbe, taip pat ir stovyklautojų saugumo užtikrinime.

Kaltinime nurodyto 2005-06-14 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-osios rinktinės vado J. Ž. įsakymo Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose" 4 p. numatė stovyklos virÅ¡ininkės J. M. pareigas.  Inkriminuotame kaltinime teisingai nurodyta už kÄ ji buvo atsakinga ir kuo įpareigota rÅ«pintis.  Pagal Alsėdžių mobiliosios stovyklos virÅ¡ininko pareiginius nuostatus  ji buvo  atsakinga už stovyklautojų saugumÄ .

Nors apeliantė teigia, kad nėra konkrečiai įvardinta, kokių ji savo pareigų konkrečiai neatliko, Å¡is  teiginys nepagrįstas ir atmestinas. J. M., kaip minėta, buvo pavesta stovykloje suformuoti instruktorių ir apsaugos bÅ«rius, užtikrinti jų darbÄ . Tačiau tokie bÅ«riai iÅ¡ jaunųjų Å¡aulių suformuoti nebuvo (t. 3, b. l. 12-13). J. M. net neturėjo surinkusi žinių, kas iÅ¡ stovyklaujančių vaikų ir jaunuolių yra jaunieji Å¡auliai, kas yra baigę instruktorių kursus bei turi pažymėjimus. Todėl J.

M. neturėjo jokio teisinio pagrindo stovyklos tvarkaraÅ¡tyje nurodyti, kad JÅ instruktoriai yra atsakingi už turistinį žygį. Pagrįstai nustatyta, kad ji nepaskyrė trÅ«kstamų pareigÅ«nų efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, neužtikrino stovyklos drausmės ir tvarkos laikymosi, nesuformavo instruktorių ir apsaugos bÅ«rių, neužtikrino efektyvaus jų darbo, nepateikė savalaikės, teisingos ir pilnos informacijos rinktinės vadui, tinkamai nereagavo, nesiėmė savalaikių ir adekvačių priemonių tinkamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sÄ lygoms bei stovyklos dalyvių-vaikų saugumui užtikrinti, rengdama žygio programÄ nenumatė detalaus žygio marÅ¡ruto,

neatsižvelgė į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę būklę, nesupažindino

grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale kaip tai numatyta LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“ 14 p. reikalavimuose.

Kad žygis buvo netinkamai organizuotas, patvirtina ir liudytojai L. M., D. A., T. Å ., T. K., taip pat E. B..  L. M. parodė, kad J. M. jo paprašė iÅ¡vesti vaikus į žygį. Žygio marÅ¡ruto jis neturėjo, jis nebuvo patvirtintas. Žygio apraÅ¡ymÄ buvo susikÅ«ręs pats. IÅ¡ anksto žygiui nebuvo ruoÅ¡iamasi. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ žygį ėjo dar vienas bÅ«rys, kuriam vadovavo Alsėdžių mokyklos moksleiviai. Dar vienas bÅ«rys, vadovaujamas aÅ¡tuntokės, buvo likęs stovykloje ( t. 6, b. l. 156-161, t. 9, b. l. 53). Liudytoja D. A. parodė, kad ji taip pat nebuvo atsakinga už stovyklos renginius, o dalyvavo visuomeniniais pagrindais, nes ji yra Å¡aulė, tuo metu buvo Alsėdžių vidurinės mokyklos mokytoja ir Å¡ios mokyklos Å¡aulių kuopos vadė. Ji ruošė metraÅ¡tį, kaip mokyklos mokytoja prižiÅ«rėjo aparatÅ«rÄ . PrieÅ¡ suorganizuojant stovyklÄ ji manė, kad ji vadovaus stovyklai, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad stovyklai gali vadovauti tik etatiniai Å aulių sÄ jungos darbuotojai, todėl stovyklos vadove buvo paskirta J. M., kuri viskam ir vadovavo. Stovykloje buvo betvarkė, todėl jai nepatiko J. M. vadovavimas stovyklai, į jos pastabas J. M. nereagavo. Apie organizuojamÄ Å¾ygį ji sužinojo atsitiktinai  ( t. 6, b. l. 161-165, t. 9, b.l. 51-53).  Liudytojas T. Å . nors ir parodė,  kad papraÅ¡ytas

J. M. ir K. M., kartu su kitu Å¡auliu T. K., apėjo žygio trasÄ , jÄ pažymėjo žemėlapyje, o žemėlapį atidavė J. M. ir K. M.,  apklaustas pakartotinai, nes jo parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡taravo liudytojo T.

K. parodymams,  parodė neprisimenantis, ar žemėlapyje braižė žygio marÅ¡rutÄ . MarÅ¡rutÄ tikrino tik savo bÅ«rio. Tvenkinys buvo Å¡alia žygio

maršruto. Ar žemėlapis buvo perduotas E. B. ir S. R., nežinojo ( t. 6, b. l. 165- 168, t. 7, b. l. 124).  Liudytojas

T. K. parodė, kad jis yra Å¡aulys. IÅ¡ ryto prieÅ¡ žygį jis kartu su T. Å . tikrino žygio marÅ¡rutÄ , niekieno nurodymo tikrinti žygio marÅ¡ruto neturėjo, tikrino savo nuožiÅ«ra. Stovyklos virÅ¡ininkė žinojo, kad jie patikrins trasÄ . Žygio marÅ¡ruto jie nebraižė, turėjo žemėlapį, bet jame žygio marÅ¡ruto nebraižė. Žygio marÅ¡rutas buvo visiems žinomas. MarÅ¡rutÄ tikrino tik savo bÅ«rio ( t. 7, b. l. 24-26, 125 ). Kad žygis nebuvo tinkamai organizuotas ir žygio marÅ¡rutas nebuvo tinkamai aptartas bei nurodytas vaikus vedusiems E. B. ir S. R., įrodo ir aplinkybė, jog J. M. net nežinojo, kad žygio

maršrutas yra šalia tvenkinio ( t. 6, b. l. 77 ). Būrio vadu paskirto E. B. parodymai taip pat patvirtina, kad einantys į žygį

vaikai nebuvo supažindinti su žygio taisyklėmis, jis net nežinojo, kaip bus organizuojamas žygis, jie tarpusavyje su kitu būrio vadu  pasitarė ir nusprendė eiti senu maršrutu. Su J. M. maršrutas aptartas nebuvo, ji faktiškai juo nesidomėjo, tik pasakė, kad turi būti organizuojamas žygis ir pavedė jiems tuo rūpintis. (t. 1, b. l. 102-103, 104-105; t. 4, b. l. 108-111; t. 6, b. 1. 168-172, t. 9, b. l.100- 102).

LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių apraÅ¡o“ 14 p. numato, kad „Turizmo renginio vadovas, užtikrindamas turizmo renginių vaikų saugumÄ : 14.1. rengdamas žygio, ekskursijos, iÅ¡vykos programÄ numato detalų marÅ¡rutÄ (atsižvelgia į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, nustato iÅ¡vykimo, atvykimo vietÄ ir laikÄ , nakvynės vietÄ ); 14.2. Å¡vietimo teikėjo nustatyta tvarka apie vykdomÄ turizmo renginį informuoja vaikų tėvus; 14.3. supažindina grupės narius su pirmosios pagalbos teikimu ir naudojimusi pirmosios pagalbos vaistinėle, saugaus eismo taisyklėmis, aplinkosaugos, prieÅ¡gaisrinės saugos bei maudymosi reikalavimais. Saugos instruktažus su vaikais registruoja tam skirtame žurnale (priedas); 14.4. vadovaujantis patvirtinta turizmo renginio programa užtikrina vaikų saugÄ renginio metu, moka suteikti pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ ; 14.5. susidarius situacijai, gresiančiai vaikų saugai, pakeičia marÅ¡rutÄ , sustabdo arba nutraukia turizmo renginio vykdymÄ .

Visų šių reikalavimų nebuvo laikomasi, žygis, kurio metu nuskendo dvi stovyklautojos, buvo organizuojamas netinkamai, nes žygio programa nebuvo sudaryta, detalus žygio maršrutas, žygio taisyklės, instruktažas nenumatyti, atsakingų asmenų vaidmuo žygio metu taip pat buvo nenumatytas, stovyklautojų saugumas žygio metu taip pat neaptartas ir neužtikrintas, o pasikliauta tik pasitikėjimu vadais, kurie buvo paskirti iš pačių stovyklautojų. Kaip jau buvo minėta, pastarieji net nebuvo supažindinti su būrių vadų pareiginiais

nuostatais. Nustatytos aplinkybės  patvirtina kaltinimus, kad   J. M. netinkamai atliko  pareigas kaip to reikalauja LR

švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymas Nr. ISAK -330 „Dėl vaikų turizmo renginių aprašo“.

Pirmosios instancijos teismas  iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė J. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie labai iÅ¡samiai aptarti teismo nuosprendyje, pagrįstai pripažino J. M. kalta ir nuteisė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., padarymÄ .

Â

Dėl J. Ž. padarytos veikos vertinimo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis J. Ž. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Skundžiamajame nuosprendyje

faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai, tačiau nepagrįstai J. Ž. išteisintas pagal BK 229 str.

Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintasis J. Ž., vykdydamas Å aulių sÄ jungos vado įsakymÄ dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose organizavimo, savo 2005-06-14 įsakymu paskyrė stovyklai vadovaujančius asmenis, patvirtino jų pareiginius nuostatus, pagal kuriuos už stovyklautojų saugumÄ paskyrė atsakingus asmenis, t.y. stovyklos virÅ¡ininkę ir komendantÄ , juos su nuostatais supažindino pasiraÅ¡ytinai, tuo realiai perkeldamas atsakomybę už stovyklautojų saugumÄ , todėl jo veikoje nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su atsakingiems už vaikų saugumÄ asmenims netinkamai atliekant savo tarnybos pareigas kilusiomis pasekmėmis - V. A. ir V. B. mirtimi.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 str. gali kilti ne tik tiesiogiai atsakingiems asmenims dėl jų neteisėto veikimo ar neveikimo, bet ir vadovams, privalėjusiems kontroliuoti tokių asmenų darbÄ .

Apklausiamas kaip kaltinamasis J. Ž. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad stovyklÄ organizavo pagal 2004-11-20 Å aulių SÄ jungos vado įsakymÄ Nr. 213 ir paskyrė stovyklai vadovausiančius darbuotojus. Jis Å¡io įsakymo nevykdyti negalėjo, todėl organizavo stovyklÄ ir prisiėmė atsakomybę. Stovyklautojai buvo nuo 12 metų amžiaus. Jam buvo pateiktas sutarties Å¡ablonas ir liepta pasiraÅ¡yti su vaikų tėvais. Stovyklos virÅ¡ininke jis paskyrė J. M., o komendantu – K. M..  J. M. vadovavo stovyklai, ji turėjo sukomplektuoti pareigÅ«nus ir buvo atsakinga už stovyklautojų saugumÄ . Stovyklos virÅ¡ininkė turėjo tinkamai organizuoti stovyklos darbÄ , pravesti instruktažus saugumo klausimais, sudaryti stovyklos vidaus tvarkos taisykles, tvarkaraščius užsiėmimams pravesti. J.

M. stovyklai vadovavo pirmÄ kartÄ , bet jai turėjo padėti Å¡aulė D. A., kuri anksčiau buvo vadovavusi stovykloms. PareigÅ«nų

stovyklai pakako. Jis pastoviai palaikė su stovyklos virÅ¡ininke ryšį, beveik kasdien atvykdavo į stovyklÄ ir matė esamÄ padėtį, bet nusiskundimų negavo. Birželio 23 d., prieÅ¡ baigiantis stovyklai, jis buvo atvykęs į stovyklÄ , kalbėjosi su mokyklos vadovais apie stovyklos užbaigimÄ . TvarkaraÅ¡tyje buvo numatytas žygis. Birželio 24 d. po pietų, susiskirstę į bÅ«rius stovyklautojai turėjo iÅ¡eiti į Alsėdžių apylinkes. MiÅ¡ke turėjo įsiruoÅ¡ti lauko stovyklÄ ir likti ten per naktį. Per tvenkinį stovyklautojai neturėjo eiti. Birželio 24 d. apie 20 val. jis gavo praneÅ¡imÄ apie nelaimę. Mano, kad nelaimė įvyko dėl drausmės trÅ«kumo, nes stovyklautojai nepaklausė bÅ«rio vadų įsakymo ir savavaliÅ¡kai plaukė. Å aulių sÄ jungos etatiniai darbuotojai buvo likę stovykloje, jie patys sprendė kam dalyvauti žygyje. Mano, kad per daug buvo pasitikėta bÅ«rių vadais. Jis jokių saugos kursų nebuvo iÅ¡klausęs. Saugos instruktaÅ¾Ä iÅ¡einant į žygį vaikams turėjo pravesti instruktoriai, o ar jie buvo informuoti dėl vaikų saugumo, jis nežino. Instruktoriais buvo nepilnamečiai vaikai iÅ¡ stovyklautojų, jie nebuvo pareigÅ«nais . Å aulių sÄ jungos vadovybės apie iÅ¡kilusias problemas organizuojant stovyklÄ neinformavo.  (t. 6, b. l. 71-73).

Apeliacinio teismo posėdžio metu J. Ž. parodė, kad jis „buvo numatęs galimybę, jog J. M. nepaveÅ¡ tokio dalyko“, bet buvo žodinis susitarimas su mokyklų vadovais, kad jie prižiÅ«rės, padės ir tuo pačiu mokys „oficialius vadovus“, o patys bus „šešėliniai“. Jis pripažino, kad žinojo realiÄ stovyklos padėtį, jos problemas, tai yra, kad vadovaudavo praktiÅ¡kai tie patys vaikinai kaip ir ankstesniais metais, tai buvo ne pirmi metai. Tačiau tais metais buvo Å aulių sÄ jungos vado nurodymas stovyklos virÅ¡ininkais skirti etatinius Å¡aulių rinktinės darbuotojus. Ar žygio metu bus brendama vandeniu, nuspręsdavo vadai, kurie vesdavo vaikus. Vandens bÅ«davo iki blauzdų. MarÅ¡rutas

buvo patikrintas 2000 metais, kaip jam žinoma, patikrintas ir įvykio dienÄ . J. M. skundėsi, kad nesutaria su D. A.,

bet tie nusiskundimai buvo neesminiai ( t.9, b. l. Â 49-51).

Nors J. Ž. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta.

 J. Ž. parodė, kad stovyklai nebuvo tinkamai pasiruoÅ¡ta, tačiau jis buvo priverstas jÄ organizuoti, tačiau tai paneigta liudytojai apklaustų liudytojo Å aulių sÄ jungos vado, J. Å ., liudytojo buvusio Å aulių sÄ jungos vado pavaduotojo E. S., KASP vyr. specialisto Ž. A. parodymais, kurie parodė, kad

J. Ž., jei stovyklai nebuvo pasiruoÅ¡ta, turėjo atsisakyti organizuoti stovyklÄ arba jÄ nutraukti. ( t. 7, b. l. 32-34, 37, 28-29, t. 6, b. l. 155 ). Liudytojas J. Å . be to parodė, kad jis buvo atvykęs į stovyklÄ , tačiau rinktinės vado J. Ž. stovykloje nebuvo, nors jis turėjo bÅ«ti visos stovyklos metu, J. Å . niekas apie tai, kad trÅ«ksta žmonių ar yra kiti organizaciniai trÅ«kumai, neinformavo.

IÅ¡ Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vado 2004-11-30 įsakymo Nr. 213 ir jo pirmojo pavaduotojo 2005-06-09 nurodymo Nr. 26 matyti, kad siekiant užtikrinti bendro KraÅ¡to apsaugos ministerijos, kariuomenės ir Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos projekto „Mobiliosios vasaros stovyklos“ organizavimÄ , Å aulių sÄ junga patvirtino mobiliųjų vasaros stovyklų turinio rekomendacijas, pavyzdinius mobiliosios vasaros stovyklos, stovyklos virÅ¡ininko, komendanto, intendanto, budėtojo, tvarkdario, bÅ«rio vado nuostatus ir prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijas, nurodė apskričių rinktinių vadams organizuojant mobilias vasaros stovyklas vadovautis Å aulių sÄ jungos nustatytomis stovyklų turinio rekomendacijomis (t. 4, b. l. 137, t. 7, b. l. 84-87).

J. Ž., kaip ir J. M., dalyvavo Å aulių sÄ jungos rengtame seminare dėl mobiliųjų vasaros stovyklų organizavimo (t. 5, b. l. 47-50).

SÄ jungos rinktinės vado pareiginiai nuostatai nustato, kad SÄ jungos rinktinės vadas organizuoja ir kontroliuoja rinktinės padalinių veiklÄ (6.1); skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ pareigų rinktinės Å¡tabo pareigÅ«nus (6.4); leidžia rinktinės įsakymus, kurie privalomi visiems rinktinės Å¡auliams, ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi (6.5.); skiria rinktinės Å¡auliams statute numatytas nuobaudas ir skatinimus (6.7.); atsako už teisės aktų laikymÄ si rinktinėje, vidaus tvarkÄ ir drausmę (8.2, 8.3) (t. 3, b.l. 143-144).

1999-05-11 Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos įstatymo Nr. VIII-1163 3 str. 1 d. 17 str. 2 d. numato, kad SÄ jungos rinktinių ir padalinių vadai vykdo SÄ jungos vado įsakymus ir tiesiogiai atsako už teisės aktų laikymÄ si jiems pavaldžiose rinktinėse bei padaliniuose, jų vidaus tvarkÄ , Å¡aulių karinį parengimÄ , drausmę, skirtas lėšas ir turtÄ .

Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos 8-osios rinktinės vado J. Ž. 2005-06-14 įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“, kuriuo 2005 m. birželio 19-25 dienomis Alsėdžiuose, Plungės r. buvo suorganizuota mobilioji vasaros stovykla, numatyta, kad už Å¡io įsakymo kontrolę atsakingas pats J. Ž. (t. 1, b. l. 72-73). Å io

įsakymo 3.1 p. stovyklos viršininke paskirta Telšių AŽŠR vado pavaduotoja J. M., kuriai pavesta suformuoti stovyklos aptarnavimo

personalÄ , pasitelkiant mokyklos darbuotojus, rinktinės Å¡aulius, paskirti pagal Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos vado pirmojo pavaduotojo 2005-06-09 nurodymÄ Nr. 26 pavyzdinių mobiliosios stovyklos pareigÅ«nų nuostatų reikalavimus trÅ«kstamus pareigÅ«nus efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, užtikrinti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymÄ si, suformuoti instruktorių ir apsaugos bÅ«rius, užtikrinti efektyvų jų darbÄ . Pagal to paties įsakymo 3.3 p. stovyklos komendantu buvo paskirtas rinktinės S-3 virÅ¡ininkas K. M..

Sudaryta sutartimi tarp J. Ž., kaip Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities rinktinės vado, ir stovyklos dalyvių V. A. bei

V. B. tėvų J. B. ir A. A. Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities rinktinė įsipareigojo pagal sutarties 4.1 p. maksimaliai užtikrinti vaikų saugumÄ (t. 2, b. l. 6, 10).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. pareiga buvo užtikrinti jo paties įsakymo vykdymo kontrolę, tačiau, kaip matosi iÅ¡ nustatytų aplinkybių,  tokia jo kontrolė buvo nepakankama.

Minėtoje rekomenduojamojoje mokymo programoje mobilių vasaros stovyklų metu tarp mokomųjų dalykų yra paminėtas turizmo elementas – persikėlimas per vandens kliūtį (t. 7, b. l .87). J. Ž. patvirtino, kad ir ankstesniais metais buvo numatyti analogiški žygiai, kurių metu reikėjo bristi į vandenį (t. 9, b. l. 51). Tačiau jis, žinodamas, kad J. M. gali būti per sunku vykdyti stovyklos viršininkės pareigas, tai yra, ji gali būti

nepakankamai kompetentinga, nesiėmė visų priemonių stovyklos virÅ¡ininkei J. M. pavestų funkcijų kontrolei užtikrinti. J. Ž. nors ir atvykdavo į stovyklÄ , tačiau jis nepakankamai kontroliavo

stovyklos veiklÄ , tiesiogiai jo paskirtos stovyklos vadovybės atliekamų funkcijų tinkamÄ vykdymÄ . J. Ž. žinojo apie bÅ«simÄ Å¾ygį (kurio metu nuskendo dvi stovyklautojos), tačiau nesiėmė priemonių patikrinti, kaip yra rengiamasi Å¡iam žygiui, ar sudaromi žygio marÅ¡rutai, planai, schemos. Net nėra aiÅ¡ku, kokie turėjo bÅ«ti Å¡io žygio programos elementai ir ar  tai  saugu stovyklautojams. Jis taip pat žinojo, kad bÅ«rio vadais paskirti asmenys iÅ¡ pačių stovyklautojų. Atitinkamai jis žinojo, kad stovyklautojų saugumas žygio metu nėra pakankamas, o žygio organizavimas buvo žodinis, pasitikėta pačiais

stovyklautojais tik dėl to, kad jie ir anksčiau tokį žygį buvo pravedę. Kaip J. Ž. pripažino, jis net nežinojo, kas pakeitė žygio

programÄ , nutarė žygį organizuoti tik vienÄ dienÄ , o ne dvi dienas, su nakvyne, kaip tai buvo numatyta.

Nuteistųjų, iÅ¡teisinto  J. Ž. ir jų gynėjų  pozicija,  kad nelaimingas atsitikimas stovykloje įvyko ne dėl pareigÅ«nų  netinkamai atliktų savo pareigų, o dėl vaikų nedrausmingumo (žygio metu vaikai, nepaisydami draudimo, ėmė plaukti ir skęsti),  nors buvo pasiraÅ¡ytinai įspėti, kad be leidimo negalima maudytis, yra neteisinga.Â

Kaip

matosi iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, žygio metu vedami Š. R. ir E. B., stovyklautojai  brido

ežero pakrante. Priėjus į vandenį nuvirtusį medį, turėjo įveikti Å¡iÄ kliÅ«tį.  Kaip

parodė liudytojas E. B., kai kurie vaikai nepakluso

įspėjimui neplaukti, mažesnieji vaikai ėmė skęsti, kilo sumaištis, V. B. ir V. A. nuskendo gelbėdamos

kitus vaikus, nes jos ėjo būrio gale ir kai vaikai ėmė skęsti, puolė juos gelbėti ( t. 6, b. l. 168- 171, t. 9, b. l. 100-101). Kad V.

B. ir V. A. galėjo nuskęsti gelbėdamos mažesnius stovyklautojus parodė ir liudytoja A. V., t. 6, b. l. 173-174). Liudytojas D. P. parodė, kad jis negirdėjo draudimo apiplaukti nuvirtusį medį, todėl ėmė plaukti ir medį apiplaukė.Â

Mažesnieji stovyklautojai ėmė skęsti ( t. 6, b. l. 176-177). Liudytoja N. K. parodė girdėjusi draudimÄ neplaukti, bet buvo labai

karÅ¡ta ir ji nepaklausė ( t. 6, b. l. 176). Liudytoja V. Ž. parodė, kad belipant per medį įvyko susistumdymas ir ji nukrito į vandenį. JÄ bÅ«rio vadas iÅ¡kėlė ant kranto ( t. 6, b. l. 177 - 178 ). Liudytoja L.

N. parodė, kad beeinant ežero pakraščiu, vaikai neklausė draudimo neplaukti, ir kai kurie ėmė skęsti bei kibtis vienas į kitÄ ir ji taip pat ėmė skęsti ( t. 6, 178 ). Liudytojas G. N. parodė, kad jis perplaukė ir neskendo, o kažkas ėmė skęsti. Jis ir kiti vaikai ėjo skęstančiųjų gelbėti, po to bėgo į stovyklÄ kviesti pagalbos. Sužinojo, kad Viktorija nuskendo ( t. 6, b. l. 179 ). Liudytojas M. G. parodė, kad brido ežero pakraščiu, o paskelbus pavojų reikėjo pasinerti į vandenį. Priėjus medį, reikėjo jį perlipti, bet jį ėmė neÅ¡ti srovė, mažesnieji ėmė Å¡auktis pagalbos. Kai mažesnius iÅ¡traukė, pamatė, kad kažkas nuskendo. Po to iÅ¡traukė nuskendusiÄ merginÄ ( t. 6, b. l. 179-180). Kaip matosi iÅ¡ Å¡ių parodymų, kai kurie vaikai buvo nedrausmingi, nes neklausė bÅ«rio vadų nurodymo neplaukti,  kiti pradėjo skęsti, kai skęstantieji bandė kibtis į juos ir taip gelbėtis, dar kiti vaikai gelbėjo skęstančius. Nors ir nustatyta, kad dalis vaikų buvo nedrausmingi, byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. ir V. A. nepakluso bÅ«rio vadų reikalavimams neplaukti apie nuvirtusį medį ir todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jos nesilaikė

stovyklos drausmės ir neklausė būrio vadų nurodymų. Yra įrodymai, kad V. A. ir V. B. nuskendo gelbėdamos

kitus vaikus.  Be to, iÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių  darytina iÅ¡vada, kad vaikai nesimaudė,  bet pasirinko netinkamÄ kliÅ«ties ( iÅ¡virtusio medžio), prie kurios juos atvedė žygio vadovai, įveikimo bÅ«dÄ .  Įvykio aplinkybės patvirtina, kad stovyklautojų žygis buvo suorganizuotas blogai, žygio marÅ¡rutas nebuvo tinkamai aptartas ir apžiÅ«rėtas, nebuvo atsižvelgta į dalyvių amžių, jų pasirengimo ir fizinę bÅ«klę, stovykloje nebuvo sudarytos sÄ lygos stovyklos dalyvių saugumui užtikrinti. Buvo pasikliauta tik pasitikėjimu bÅ«rio vadais, kurie buvo paskirti iÅ¡ pačių stovyklautojų.

J. Ž. privalėjo kontroliuoti jam pavaldžių pareigÅ«nų veiklÄ , kaip  matosi iÅ¡ jo paties parodymų, jis pats suprato, kad stovyklai netinkamai pasirengta, trÅ«ksta žmonių tinkamai organizuoti stovyklos darbÄ , bet, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nesiėmė tinkamų priemonių, kad sunkių pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta, tinkamai nekontroliavo paskirtų pareigÅ«nų darbo.  Atitinkamai jis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl netinkamo stovyklos darbo bei žygio organizavimo gali įvykti nelaimė (kas ir atsitiko žygio metu), bet tam neužkirto kelio, netinkamai atliko savo pareigas bei dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ( BK 16 str. 3 d.) padarė nusikalstamÄ veikÄ .

 Kolegija nustato, kad  J. Ž. bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelę žalÄ . J. Ž., bÅ«damas Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos TelÅ¡ių apskrities Žemaitijos Å¡aulių 8-osios rinktinės vadu, savo

įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ įsakęs 2005 m. birželio 19–25 dienomis organizuoti „MobiliÄ jÄ vasaros stovyklÄ -2005“, Å¡io įsakymo 3.1 p.

stovyklos virÅ¡ininke paskyręs TelÅ¡ių AŽŠR vado pavaduotojÄ J.

M. ir jai pavedęs suformuoti stovyklos aptarnavimo personalÄ , paskirti trÅ«kstamus pareigÅ«nus efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, užtikrinti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymÄ si, suformuoti instruktorių ir apsaugos bÅ«rius, užtikrinti efektyvų jų darbÄ , o Å¡io įsakymo vykdymÄ privalėdamas kontroliuoti pats (įsakymo 8 p.), sutartimis su stovyklos dalyve V. B. bei jos motina J. B. ir stovyklos dalyve V. A. bei jos tėvu A.

A. įsipareigojęs maksimaliai užtikrinti vaikų saugumÄ , netinkamai vykdė

savo pareigas – nekontroliavo, kaip vykdomas jo 2005-06-14 įsakymas Nr. 08-030, neužtikrino, kad būtų vykdomi Alsėdžių mobiliosios

stovyklos nuostatai, neatsakingai vykdė mobiliosios vasaros stovyklos vadų bei aptarnaujančio personalo atrankÄ , tinkamai neįvertino jų kompetencijos bei turimų įgÅ«džių, bÅ«damas informuotas apie stovykloje tvyrančiÄ netvarkÄ , nesklandumus, apie vykstančius stovyklos virÅ¡ininko bei kitų prie stovyklos organizavimo prisidedančių asmenų konfliktus bei nesutarimus, tinkamai nereagavo, nesiėmė savalaikių ir adekvačių priemonių tinkamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sÄ lygoms bei stovyklos dalyvių – vaikų saugumui užtikrinti, neužtikrino, kad

būtų laikomasi LR švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“

reikalavimų, neužtikrino ir nekontroliavo, kad rengiant žygio programÄ bÅ«tų numatytas detalus marÅ¡rutas, atsižvelgta į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę bÅ«klę, kad grupės nariai bÅ«tų supažindinti su pirmosios pagalbos teikimu ir naudojimusi pirmosios pagalbos vaistinėle, saugaus eismo taisyklėmis, aplinkosaugos, prieÅ¡gaisrinės saugos bei maudymosi reikalavimais, kad saugos instruktažas su vaikais bÅ«tų registruotas tam skirtame žurnale, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bÅ«tų paskirti ekstremaliam žygiui reikiami instruktoriai, dėl to 2005-06-24 mobiliojo žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajono Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A. ir tokiu bÅ«du buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

Ši J. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 229 str.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia, kad J. Ž. padarė nesunkų nusikaltimÄ . Bet taip pat atsižvelgia, kad nusikaltimas sukėlė labai sunkias neatstatomas pasekmes – žuvo dvi jaunos mergaitės.

J. Ž. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių

aplinkybių nenustatyta. Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia, kad J. Ž. nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ , gerai

charakterizuojamas, atsižvelgia į jo Å¡eimynines aplinkybes ir daro iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. gali bÅ«ti pataisytas atidedant paskirtos bausmės

vykdymÄ .

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistosios

J. M. ir J. Ž. teiginiai dėl per didelės priteistos neturtinės žalos nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Ä®statymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime.

Iš bylos duomenų matyti, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kurio metu nuskendo dvi stovyklautojos. Apylinkės teismas nuosprendyje labai išsamiai išdėstė motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo bei tinkamai nurodė aplinkybes į kurias jis

atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nukentėjusieji dėl nagrinėjamo įvykio neabejotinai patyrė didelę

neturtinę žalÄ .  J.

B. ir I. A. neteko dukterų, todėl neabejotinai jos patyrė labai skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ .  Taip pat apylinkės teismo tinkamai atsižvelgta į tai, kad žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo, dėl to, kad stovyklos organizatoriai buvo prisiėmė atsakomybę už stovyklautojų saugumÄ , tačiau to neužtikrino, netinkamai organizavo bei vykdė stovyklos veiklÄ . Apylinkės teismo priteista neturtinė žala nukentėjusiosioms nelaikytina aiÅ¡kiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl nekeistina.

Dėl kitų proceso išlaidų

Kadangi K. M. išteisinamas, o J. Ž. nuteisiamas, atitinkamai keičiama nuosprendžio dalis dėl teismo išlaidų išieškojimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3, 4 d., 329 str. 1 d. 1p., 2 p.,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. Ž. išteisinimo  bei K. M. nuteisimo

pagal BK 229 str. panaikinti ir priimti dėl jų naujÄ nuosprendį.

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 229 str.  ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymÄ Â J. Ž. atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

K. M. pagal BK 229 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir proceso išlaidų pakeisti.

Priteisti J. B. ir I. A. po 500 Lt  iš J. Ž. ir po 500 Lt iš  J. M. kiekvienai  išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. Ž. ir  J. M. po  104, 30  Lt iš kiekvieno  proceso išlaidų valstybei.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuteistosios J. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                       Rasa

Valentinienė

Kolegijos teisėjai                                                                                           Valentinas

Janonis

                                                                                                                       Linas

Pauliukėnas