dbbb0016-b16c-41d8-9d49-cedd73794f22 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-584-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00999-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. Z. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L.

Z. dėl turto pripažinimo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo dalies turte nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. Z. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovui S. Z. sutuoktiniu bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai įregistruoto A.

Z. vardu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso gyvenamojo namo vertė 20 000 Eur; ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 2000 Eur;

½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 400 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoto A. Z. vardu, žemės sklypo plotas 0.0841 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso sklypo vertė 4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų); prašė priteisti iš atsakovo L.

Z. valstybės naudai ieškovui S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su A., buvusia Z., susipažino 1983 m., o (duomenys neskelbtini) sutarė susituokti. Namas buvo pastatytas, bet ne visai įrengtas, neapskardintas, neapÅ¡iltintas iÅ¡ virÅ¡aus. Buvo perÅ¡alę radiatoriai, reikėjo keisti. Reikėjo tvarkyti kiemÄ , kelti žemę aplink, nes „plaukiojo antys“. Teko visus tuos darbus atlikti. Kai susituokė, namas buvo nepriduotas. 1987 m. sutvarkė namo dokumentus, tada pradėjo statyti Å«kinį pastatÄ . Jam atėjus gyventi pas A., name buvo stogas, langai, durys.

Dalis namo iš vidaus buvo įrengta, dalis ne. Jis pabaigė įrengti, nes turėjo lėšų. Tuo metu dirbo Vidaus reikalų skyriuje, turėjo santaupų, dirbo naktinėje apsaugoje, į rankas gaudavo 180 rublių. Be jo pagalbos namas būtų pradėjęs irti. Jo nuomone pusė namo vertės sukurta jo darbu ir lėšomis. Ūkiniai pastatai yra jo statyba. A. Z. tuo metu dirbo susivienijimo buhalterijoje, gaudavo apie 90 rublių. Biudžetas buvo bendras. Jo brolis D. Z. padėjo sudėti grindis, atvežė kiemui žemių.

Kai jis apsigyveno pas žmonÄ , atsakovas dar ėjo į mokyklÄ , todėl prie namo įrengimo neprisidėjo. Po žmonos mirties jis name daugiau nieko netvarkė. Kai atsikraustė gyventi pas A., pastaroji tame name jau gyveno su vaiku – atsakovu. A. iÅ¡situokus namas nebuvo padalintas. NamÄ teismas padalino 1987 m., namas atiteko A., buvusiam sutuoktiniui jis sumokėjo 1500 rublių. Nuo 1987 m. A. tėvai prie namo finansiÅ¡kai neprisidėjo. Darbai buvo pabaigti iki 1989 m. Augino gyvulius, jais rÅ«pinosi A.. Kai atsikraustė, pusė namo buvo pilnai įrengta, kitoje pusėje buvo sienos, langai ir radiatoriai, trÅ«ko grindų.

Reikėjo apskardinti namÄ , apÅ¡iltinti, perÅ¡alę buvo radiatoriai. Reikėjo sudėti grindis, pakeisti iÅ¡puvusias lauko duris.

3. Atsakovas L. Z. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad namÄ statė jo dabar jau miręs tėvas, mama ir seneliai iÅ¡ mamos pusės. Po santuokos ieÅ¡kovas pastatė tik Å«kinius pastatus ir viralinę. Mama buvo iÅ¡siskyrusi. Jis su mama gyveno dviese. Namas buvo pilnai gyvenamas iki ieÅ¡kovo atėjimo gyventi. Prie namo kapitalinio remonto ieÅ¡kovas neprisidėjo. Jis pats vėliau susidėjo plastikinius langus, pasistatė pečių, kaminÄ , nes jo pusė nepriÅ¡ildavo. Mama su ieÅ¡kovu labai nesutarė.

IeÅ¡kovas dirbo milicijoje, antraeilėse pareigose katilinėse, smurtaudavo prieÅ¡ jo motinÄ . Iki pat motinos mirties buvo tokie santykiai, ieÅ¡kovas nelankė motinos ligoninėje, nedalyvavo laidotuvėse. IeÅ¡kovas jį vydavo iÅ¡ kambario, kai jis gindavo motinÄ . Statant Å«kinį, motina ėmė paskolÄ . IeÅ¡kovas pinigų motinai duodavo, bet po to su skandalais atimdavo. Name sienos buvo iÅ¡tinkuotos, radiatoriai iÅ¡vedžioti. Jie su mama gyveno vienoje namo pusėje, o kitoje pusėje nebuvo sudėtos tik grindys.

Baigęs mokslus sukÅ«rė Å¡eimÄ ir gyveno kaime, apie 1997 m. jis su Å¡eima atsikraustė į antrÄ namo pusę. Prie namų buvo loma, kas vežė žemes, negali pasakyti. Daugiausiai iniciatyvos ir investicijų į namÄ Ä¯dėjo jo seneliai iÅ¡ motinos pusės. Jo su ieÅ¡kovu santykiai nuo pirmų dienų buvo blogi, nes ieÅ¡kovas skriaudė mamÄ . Sutinka, kad ½ dalis Å«kinių pastatų priklauso ieÅ¡kovui, dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo nesutinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; pripažino, kad ieÅ¡kovui S. Z. sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur; ½ viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur;

½ Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur; ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 2 000 Eur; ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (Å¡ulinys, kiemo tualetas, stoginė), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 400 Eur. Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Z. 371,41 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui L.

Z.. Priteisė iš atsakovo L. Z. 347,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo L. Z. 60,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5. Teismas nurodė, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, JoniÅ¡kio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovui ir A. Z. sudarant santuokÄ gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir A. Z. su nepilnamečiu sÅ«numi L. Z. gyveno visiÅ¡kai įrengtoje namo pusėje. Tiek Å¡alys, tiek liudytojas D. Z. patvirtino, kad negyvenamoje namo pusėje jau buvo sienos, langai, durys, radiatoriai, trÅ«ko tik grindų, kurias sudėjo ieÅ¡kovas su broliu D.

Z.. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis rÅ«pinosi namo apskardinimu, perÅ¡alusių radiatorių ir iÅ¡puvusių lauko durų pakeitimu. IeÅ¡kovo brolis patvirtino, kad ieÅ¡kovas pajungė centrinį Å¡ildymÄ , sudėjo grindis ir atliko smulkius namo apdailos darbus. Taip pat nurodė, kad statydamas savo garaÅ¾Ä neturėjo kur dėti iÅ¡kastų žemių, todėl atvežė žemes į ieÅ¡kovo kiemÄ . Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas jokio namo kapitalinio remonto neatliko, o liudytojai B. Z. ir M. R. nurodė, kad esminių pasikeitimų tiek namo iÅ¡orėje, tiek viduje nematė.

Byloje esantis 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraÅ¡tis, kad ieÅ¡kovas pirko cementÄ neįrodo, kad cementas buvo naudojamas namo esminiam pagerinimui. Labiau tikėtina, kad Å¡i statybinė medžiaga buvo naudojama Å«kinių pastatų statybai, dėl kurių ginčo Å¡ioje byloje nėra. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui reikėjo įrodyti prisidėjimÄ prie turto pagerinimo iÅ¡ esmės savo lėšomis ir darbu, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėjo, kad grindų sudėjimas, smulkių namo apdailos darbų atlikimas, žemių atvežimas, nesudaro pagrindo ginčo turto pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. Z. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kurioje patikslintas ieÅ¡kinys atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir pripažinti, kad ieÅ¡kovui S. Z., sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso gyvenamojo namo vertė 20 000 Eur;

½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0841 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso sklypo vertė 4000 Eur; priteisti iš atsakovo L. Z. valstybės naudai ieškovui S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 6.1. Nesutinka su sprendimo išvada, kad ieškovas neįrodė prisidėjimo prie turto pagerinimo iš esmės savo lėšomis ir darbu.

S. Z. iki 1983 metų gyveno ir dirbo Latvijoje, nuo 1983 metų grįžęs į LietuvÄ apsigyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Asmeninių santaupų turėjo, todėl S. Z. iÅ¡ asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensacijÄ J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iÅ¡ A. Z.. S. Z. po santuokos su A. Z. iki 1989 metų savo lėšomis, sutuoktinių bendromis lėšomis, bei darbu, padedant giminaičiams ir pažįstamiems įrengė gyvenamÄ jį namÄ , t. y. pabaigė rengti namo vidų (nes buvo įrengta tik dalis namo), įrengė centrinį Å¡ildymÄ (nebuvo radiatorių), sudėjo grindis, nes ne visur buvo sudėtos grindys, apskardino stogÄ ir palanges, sienų Å¡iltinimui S. Z. nupirko ir atvežė spalių.

Å ias faktines aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 4 punktas, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra Teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1989-12-11 Statinio priėmimo naudoti aktas, 1989-12-14 Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Å ie įraÅ¡ai patvirtina, kad gyvenamasis namas priimtas naudoti 1989-12-11, t. y. po 4,5 metu gyvenant S. Z. santuokoje su A. Z.. Namas S. Z. santuokos metu buvo pabaigtas tvarkyti ir pagerintas jo asmeninėmis ir bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu, kas leidžia teigti, kad gyvenamasis namas pripažintinas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 6.2.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje nusprendė Žemės sklypÄ , esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z.. S. Z. pradėjus kartu gyventi su A. Z. žemės sklypas buvo Å¡lapias (stovėjo vanduo). Po santuokos sudarymo nuo 1985 metų iki 1989 metų baigiant įrenginėti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, žemės sklypas buvo pabaigtas tvarkyti ir prižiÅ«rėti (buvo atvežta žemės, iÅ¡lygintas sklypas, sutvarkytas ir pan.).

Žemės sklypas A. Z. vardu buvo įgytas 1995-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kas leidžia konstatuoti, kad žemės sklypas buvo ne tik tvarkomas ir gerinamas santuokos metu, bet ir įgytas už bendras sutuoktinių S. Z. ir A. Z. lėšas. 6.3. Teismas, vertindamas S. Z. pateiktus įrodymus ir byloje pateiktus jo ir liudytojų paaiÅ¡kinimus apie jo asmeninėmis lėšomis 1987 metais sumokėta 1500 rublių kompensacija J. Z., apie sutuoktinių bendromis lėšomis, apie jo asmeniniu darbu ir pastangomis pagerintÄ turtÄ (gyvenamojo namo, žemės sklypo bÅ«klę) ir nepripažindamas juos įrodymais prisidedant prie turto pagerinimo, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys įregistruotas tik po S. Z. santuokos su A.

Z. sudarymo, o žemės sklypas A. Z. nuosavybės teise įgytas tik 1995 metais (10 metų nuo santuokos sudarymo).

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas L. Z. praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Z. atsakovo L. Z. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Byloje nėra nei vieno konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų ieÅ¡kovo prisidėjimÄ prie namo statybos ar įrengimo. IeÅ¡kovas byloje savo pozicijÄ realiai grindė tik vieninteliu 1987 m. rugsėjo mėn. 16 d. cemento važtaraščiu ir savo brolio liudijimu. Jokių kitų dokumentų ar įrodymų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė.

Grindų sudėjimas, smulkių namo apdailos darbų atlikimas, žemių atvežimas, nesudaro pagrindo ginčo turto pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas, pragyvenęs name virÅ¡ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų nenurodė, kad jame bÅ«tų kÄ nors iÅ¡ esmės pagerinęs ir padidinęs mirusios sutuoktinės turto vertę. 7.2. AbstraktÅ«s ieÅ¡kovo nurodymai, kad neva jis atliko namo apdailos darbus, ar iÅ¡vežė žemes tikrai nesudaro pagrindo manyti, kad bÅ«tent Å¡ie darbai ir buvo esminiai darbai, kurių rezultate namas pvz. tapo gyvenamas, ar stipriai pasikeitė jo vertė.

Byloje yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kad A. Z. iki santuokos su ieÅ¡kovu jau gyvenamo name su sÅ«numi (atsakovu), namas buvo įrengtas, gyvenamas, tik antroje namo pusėje nebuvo įrengtos grindys, o ieÅ¡kovas realiai neatliko jokių esminių namo pagerinimų. 7.3. Registrų centro iÅ¡raÅ¡o 4.1 p. neveltui paminėtas ir JoniÅ¡kio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ir buvo nuspręsta A. Z. priteisti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Būtent 1987 m. teismo sprendimas ir yra paminėtas kaip gyvenamojo namo įregistravimo A. Z. vardu pagrindas, o ne aukščiau minėtieji 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Registrų centro išrašo 4.1. p. yra priskiriami prie likusių pastatų įregistravimo pagrindų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989.

BÅ«tent ne veltui ir yra nurodomi statybos pabaigos metai 1989 prie paminėtųjų statinių, ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie statiniai buvo pastatyti 1989 m. ir statybos užbaigtos 1989 m. pabaigoje- gruodžio mėn. 11 ir 14 dienomis, kuomet ir buvo suraÅ¡yta: 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). 7.4. IeÅ¡kovas taip pat apeliaciniame skunde bando įrodyti, kad jis ir A. Z. 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. bendromis lėšomis nusipirko sklypÄ (duomenys neskelbtini), sudarydami valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ir, dėl to, sklypas turi bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kovo nuosavybe taip pat.

Negalima sutikti su tokiu ieškovo argumentavimu. Pažymėtina, kad Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas ir minėtojo žemės sklypo klausimas. Sprendime pasisakyta, kad sklypas perduodamas A. Z.. Sklypo pirkimas 1995 m. tebuvo formalus nuosavybės teisės įforminimas, atsiradus galimybei pirkti žemės sklypus nuosavybėn. Svarbu, kad sklypas atiteko minėtuoju teismo sprendimu dar 1987 m., kuomet buvo dalijamas A. Z. turtas, bendrai turėtas su prieš tai buvusiu sutuoktiniu J.

Z.. BÅ«tent nuo pat namo statybos 1975 m. pati A. Z. rÅ«pinosi sklypu. IeÅ¡kovas S. Z. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ apie tai kaip jis rÅ«pinosi žemės sklypu, kokius veiksmus atliko, kad bÅ«tų pasikeitusi žemės sklypo vertė iÅ¡ esmės ir pan. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Byloje kilo ginčas dėl nepatenkinto ieÅ¡kovo S. Z. ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui L. Z., pripažįstant gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovas byloje teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino.

10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko pripažinti, kad ieÅ¡kovui sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z. priklauso ½ Å«kinio pastato, ½ viralinės, ½ Å«kinio pastato, ½ garažo ir ½ kiemo statinių, dėl Å¡ios patenkintos ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies ginčo tarp Å¡alių nėra.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktinės byloje nustatytos aplinkybės 12. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. Z. ir A. Z. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ JoniÅ¡kio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1978 m. teismo sprendimu buvo nutraukta A. Z. santuoka su J. Z., o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota iÅ¡tuoka Civilinės metrikacijos skyriuje ir iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas.

13. Sprendime konstatuota, kad buvę sutuoktiniai A. Z. ir J. Z. santuokos metu buvo pradėję statyti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 1977 m. nutraukus Å¡alims bendrÄ gyvenimÄ , A. Z. viena tęsė gyvenamojo namo statybÄ : atliko grindų, lubų įrengimo, tinko, dažymo, įstiklinimo, apskardinimo, krosnies statybos darbus. Namo statyba dar nebaigta, name gyvena A. Z. su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi (L. Z.). JoniÅ¡kio rajono liaudies teismas 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė A. Z. priteisti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o J. Z. priteisti 1500 rublių piniginę kompensacijÄ už 1/5 dalį gyvenamojo namo iÅ¡ A. Z.. Žemės sklypÄ , esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z..

14. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä su istorija matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975 ir namų valdos priklausiniai - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, kiemo statiniai (Å¡ulinys, kiemo tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti A.

Z. vardu pagal 1987 m. sausio 14 d. teismo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gruodžio 11 d. statinio priėmimo naudoti aktÄ , 1989 m. gruodžio 14 d. statybos inspektoriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas A. Z. vardu pagal 1995 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 15. 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraščio duomenimis, ieÅ¡kovas pirko 1 tonÄ 200 kg cemento iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1990 m. gruodžio 29 d. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. Z. palikimÄ 2012 m. sausio 13 d. priėmė jos sÅ«nus L. Z..

16. IeÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė JoniÅ¡kio rajono notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl sutuoktinės A. Z. palikimo priėmimo. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-325-874/2013 pareiÅ¡kėjo S. Z. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kimo atsiėmimo tenkino ir pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtÄ . JoniÅ¡kio rajono notarų biuras 2013 m. spalio 24 d. informavo S. Z., kad yra gautas A. Z.

įpėdinio L. Z. pareiÅ¡kimas apie nesutikimÄ iÅ¡duoti S. Z. nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is namas yra A. Z. asmeninė nuosavybė (pagrindas:1987-01-14 teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 17. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Sutuoktinis gali rinktis vienÄ iÅ¡ savo turtinių teisių gynimo bÅ«dų ir priklausomai nuo pasirinkto bÅ«do tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sÄ lygomis, kurios bÅ«tinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

18. Teismas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtÄ , esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

19. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ .

20. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas. Esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus.

Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , nes tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita(2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties Nr. 3K-3-594-687/2016).

21. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis neįrodė, kad prisidėjimo prie turto pagerinimo iÅ¡ esmės savo lėšomis ir darbu. Nurodo, kad jis turėjo asmeninių santaupų, todėl iÅ¡ asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensacijÄ J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iÅ¡ A. Z.. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas po santuokos su A. Z. iki 1989 metų savo lėšomis, sutuoktinių bendromis lėšomis, bei darbu, padedant giminaičiams ir pažįstamiems įrengė gyvenamÄ jį namÄ , t. y. pabaigė rengti namo vidų (nes buvo įrengta tik dalis namo), įrengė centrinį Å¡ildymÄ (nebuvo radiatorių), sudėjo grindis, nes ne visur buvo sudėtos grindys, apskardino stogÄ ir palanges, sienų Å¡iltinimui S. Z. nupirko ir atvežė spalių.

22. Byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, JoniÅ¡kio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovui ir A. Z. sudarant santuokÄ gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir A. Z. su nepilnamečiu sÅ«numi L. Z. gyveno visiÅ¡kai įrengtoje namo pusėje.

23. Ä®vertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek Å¡alys, tiek liudytojas D. Z. patvirtino, jog negyvenamoje namo pusėje jau buvo sienos, langai, durys, radiatoriai, trÅ«ko tik grindų, kurias sudėjo ieÅ¡kovas su broliu D. Z.. Byloje esantis 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraÅ¡tis, kad ieÅ¡kovas pirko cementÄ , neįrodo, jog cementas buvo naudojamas namo esminiam pagerinimui. Tikėtina, kad Å¡i statybinė medžiaga buvo naudojama Å«kinių pastatų statybai, dėl kurių ginčo Å¡ioje byloje nėra.

IeÅ¡kovas byloje nurodė, kad jis iÅ¡ asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensacijÄ J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iÅ¡ A. Z.. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šį ieÅ¡kovo teiginį, byloje ieÅ¡kovas neįrodė, kad A. Z. nebÅ«tų galėjusi pati sumokėti 1500 rublių kompensacijÄ J. Z..

24. Byloje ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad jis iÅ¡ esmės pagerino gyvenamÄ jį namÄ savo lėšomis ir darbu, kad dėl tokių pagerinimų iÅ¡ esmės padidėjo jo vertė. Kaip ir minėta, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

25. Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti Å¡iame straipsnyje įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, ieÅ¡kovas gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus, jeigu sutuoktinis, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , nes tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita.

26. Ieškovas remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punktu, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra Teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1989-12-11 Statinio priėmimo naudoti aktas, 1989-12-14 Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šie įrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas priimtas naudoti 1989-12-11, t. y. po 4,5 metu gyvenant S. Z. santuokoje su A. Z.. Ieškovas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl to, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys įregistruotas tik po S. Z. santuokos su A.

Z. sudarymo, 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 4 punkte yra nurodyti nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai į visÄ 2 punkte nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . JoniÅ¡kio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ir buvo nuspręsta A. Z. priteisti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovu, kad 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Registrų centro iÅ¡raÅ¡o 4.1. p. yra priskiriami prie likusių namų valdos pastatų įregistravimo pagrindų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989; kad ne veltui ir yra nurodomi statybos pabaigos metai 1989 prie paminėtųjų statinių, ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie statiniai buvo pastatyti 1989 m. ir statybos užbaigtos 1989 m. pabaigoje - gruodžio mėn. 11 ir 14 dienomis, kuomet ir buvo suraÅ¡yta: 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

28. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl to, kad jo žemės sklypas A. Z. nuosavybės teise įgytas tik 1995 metais (10 metų nuo santuokos sudarymo). Taip pat nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje nusprendė Žemės sklypÄ , esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z.. S. Z. pradėjus kartu gyventi su A. Z. žemės sklypas buvo Å¡lapias (stovėjo vanduo). Po santuokos sudarymo nuo 1985 metų iki 1989 metų baigiant įrenginėti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, žemės sklypas buvo pabaigtas tvarkyti ir prižiÅ«rėti (buvo atvežta žemės, iÅ¡lygintas sklypas, sutvarkytas ir pan.).

Žemės sklypas A. Z. vardu buvo įgytas 1995-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kas, ieškovo vertinimu, leidžia konstatuoti, kad žemės sklypas buvo ne tik tvarkomas ir gerinamas santuokos metu, bet ir įgytas už bendras sutuoktinių S. Z. ir A. Z. lėšas.

29. Vienas iÅ¡ teisių gynimo bÅ«dų – kompensacijos, numatytos CK 3.98 straipsnyje, gavimas. JÄ gauti turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtÄ , kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalys). Kompensacija iÅ¡mokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensacijÄ privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtÄ , teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl Å¡eimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, iÅ¡laidos turtui įgyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, kompensuotinos.

30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai).

Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.47 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-287-706/2016).

31. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui S. Z. sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini) priteisdamas ½ dalį namų valdos Å«kinių pastatų, pažeidė CK 4.12 - 4.14 straipsniuose įtvirtintas imperatyvias teisės normas, numatančias, kad tik pagrindiniai daiktai gali bÅ«ti savarankiÅ¡kais civilinių teisinių santykių objektais, antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Å iame ginče sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės į turtÄ , kuris buvo asmeninė sutuoktinio nuosavybė, tam, kad nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi bÅ«ti sprendžiama dėl pagrindinio daikto ir antraeilių priklausinių, tai yra visų valdos statinių bei žemės sklypo teisinio režimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant sutuoktinio panaudotų asmeninių lėšų, turto pagerinimo apimtį ir nuosavybės dalis, nuosavybės teisės dalys nebÅ«tinai turi bÅ«ti lygios.

Negalint priteisti viso turto dalių natūra, turi būti sprendžiama dėl teisingos kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenagrinėjo ginčo ir iš esmės dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų nepasisakė.

32. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimÄ dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

33. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, tačiau teismo procese nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl kompensavimo už turtÄ , kurio negalima priteisti natÅ«ra taip, kaip reikalauja ieÅ¡kovas ir spręsti dėl kompensacijos dydžio už reikalaujamÄ nuosavybės dalį. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir ginčo Å¡alių atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimÄ , nors turėjo Å¡alims pasiÅ«lyti pateikti paaiÅ¡kinimus minėtu aspektu. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant ginÄÄ Å¡iuo aspektu bÅ«tų praplėstos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, pasisakyta dėl naujų, ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde neįvardytų argumentų, kas sudarytų pagrindÄ peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

34. Taigi, bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme dėl materialinių teisinių reikalavimų, kurie nebuvo iÅ¡ esmės nagrinėjami pirmojoje instancijoje ir nėra apeliacinio skundo objektu.

Teismo priimtas sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės reikalavimų taikymo (CK 4.13 straipsnis) nesukels bylos Å¡alims teisinių pasekmių. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti Å¡alis pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus.

35. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Panaikinus Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavus teismui nagrinėti pakartotinai, apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Irena StasiÅ«nienė