dbba09cd-9f7b-4d6d-8fe7-03e4f6696618 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-4209-730/2013,(Proceso Nr. 2-06-3-02506-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 44., 44.2.4.1., 44.5.2., 73.; 73.2.5.; 99.5.;116. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.                                                            Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Vitai Šimkienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R.

B., atsakovo atstovams advokato padėjėjui R. M., H. M., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Z. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys M. P., V. Å ., M. R., Seesam Insurance AS, veikianti per Lietuvos filialÄ , BTA Insurance company“ Se Lietuvos filialas, n u s t a t ė:byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 94365,90 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teisme sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-09-10 užsidegė ieÅ¡kovo apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, gaisro kilimo priežastis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 p. pažeidimas, kilusio gaisro kaltininkas atsakovas. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ieÅ¡kovas apdegusio buto savininkui M. P. iÅ¡mokėjo 3 draudimo iÅ¡mokas: 5726,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už kilnojamajam turtui padarytÄ Å¾alÄ , 70311,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už nekilnojamam turtui padarytÄ Å¾alÄ , 18327,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už nekilnojamam turtui padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ viso 94365,90 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, už kurios padarymÄ yra atsakingas atsakovas, ieÅ¡kovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas 2012-10-29 atsakovui pateikė pretenzijÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino (b. I tomas l. 3-4).Atsakovas patikslintu atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvų esmė - ieÅ¡kovas visų civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sÄ lygų nepa­grindė ir neįrodė.

Atliekant gaisro tyrimÄ , atsakovas sutiko, kad yra kaltas dėl 2012-09-10 kilusio gaisro, prašė nebausti jo administracine tvarka, o administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame bÅ«tų konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai buvo nesuraÅ¡ytas atsižvelgiant į atsakovo sveikatos bÅ«klę, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io bei atsakovo kaltės, tačiau kyla ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.

SÄ matas, kuriomis remiasi ieÅ¡kovas sudarytos vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovo, todėl atsakovas neturėjo galimybės ginčytis dėl nuostolių dydžio, mano, kad padarytos ir atlygintinos žalos dydis apskaičiuotas netinkamai ir neteisingai. Yra esminis nesutapimas tarp gaisro metu sugadinto pastato adresu (duomenys neskelbtini), stogo ploto ir ploto, kuriame atlikti remonto darbai (skirtumas, vertinant dviejų draudimo kompanijų pretenzijas yra apie 65 m2, kas yra 32,5% daugiau, nei padaryta žalos sugadinto stogo ploto prasme).

Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ su ieÅ¡kiniu sÄ matÄ M. P. turtui padaryto žalos iÅ¡taisymui reikalingas lietvamzdžių montavimas. SÄ matoje nurodoma, kad lietvamzdžių mato vienetas yra 100 m2, o koeficientas - 0,12. Pagal minėtÄ sÄ matÄ , reikalinga 12 m2 lietvamzdžių. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du skaičiuojamas reikalingų lietvamzdžių kiekis. LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , tačiau akivaizdu, kad iÅ¡ asmens negali bÅ«ti reikalaujama atlygint daugiau žalos, nei jos realiai buvo padaryta (b.

I tomas l. 131-132).Trečiasis asmuo M. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka (b. I tomas l. 141).Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateiktu atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui yra pateikęs žalos dydį tinkamai pagrindžiančius dokumentus. Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybÄ tikslaus sugadinto stogo dangos kiekio nėra apskaičiavusi ir nurodžiusi, savo raÅ¡te pažymėjo, kad nudegė ir nuardyta apie 200 kv.m. (duomenys neskelbtini) stogo dangos.

Tikslus dėl gaisro sugadintos stogo dangos kiekis buvo nustatytas atliekant kiekvieno iÅ¡ butų stogo remonto darbus ir užfiksuotas lokalinėse sÄ matose bei atliktų darbų aktuose. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pagal bÅ«sto ir gyventojų draudimo sutartį buvo apdraudęs butÄ Nr.

6. Nustatytas galutinis sugadintos stogo dangos kiekis 90 kv.m. Dėl Å¡io draudiminio įvykio tretysis asmuo iÅ¡mokėjo 44615,03 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. I tomas l. 142-143). 2013-11-05 gautas praÅ¡ymas priteisti 254,54 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (kelionės iÅ¡laidos) (b.II tomas l. 90-91).Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ Se Lietuvos filialas pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu ir vietoje to, kad derėtis su draudimo kompanijomis dėl taikos sutarčių sudarymo bei abipusių nuolaidų pagalba iÅ¡spręsti ginÄÄ , inicijuoja teisminius procesus ir didina bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.

Pagal pateikta sÄ matÄ už remonto darbus (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėta 2087,00 Lt (b. I tomas l. 190-191).Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, atsakovo atstovas ieÅ¡kinio nepripažino.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad suremontuoto stogo plotas sudaro apie 170 m2, kurio kvadratÅ«ra paskaičiuota pastato ilgį 18,73 m. sudėjus su iÅ¡sikiÅ¡usio stogo ilgiu ir padauginus iÅ¡ stogo pločio 6.98 m2, kadangi stogas yra ne horizontalus, o „V“ formos, todėl prie gauto ploto reikia pridėti dar apie 30 proc.

Toks skaičiavimas grindžiamas ieÅ¡kovo ekspertų skaičiavimais, kurie skaičiuodami rėmėsi kadastrinės bylos duomenimis ir faktine situacija, nes stogas iÅ¡sikiÅ¡a į iÅ¡orę virÅ¡ dengiamos patalpos ir Å¡i dalis taip pat buvo sugadinta. Lietvamzdžių 12 m2 paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad yra 4 kampai, kiekvienam jų reikia 4 m. vamzdžio, vienam metrui lietvamzdžio pagaminti sunaudojama 0,7 m2 skardos. Skaičiuojant vamzdžius nurodoma sunaudotos skardos kvadratÅ«ra. Atsakovas yra iÅ¡ dalies darbingas ir gali atlikti iÅ¡vadoje neuždraustus darbus, ir gauti iÅ¡ to pajamas, dėl praÅ¡omos priteisti sumos sumažinimo nesutiko, mano, kad atsakovo turtinė padėtis, jo sveikatos bÅ«klė neatleidžia nuo pareigos atlyginti žalÄ (b.

II tomas l. 117, 117a). IeÅ¡kovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė tik apytikslį nudegusio stogo plotÄ . Tikslaus žalos dydžio nustatymas nėra priskiriamas Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos kompetencijai. Atsakovas nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių nustatyto žalos dydžio realumÄ , todėl teismas turėtų vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais.

VisiÅ¡kai atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės dėl sunkios turtinės padėties negalima. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl žalos atlyginimo sumažinimo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ir reikalauja visiÅ¡ko žalos kompensavimo. Atsakovas žalos padarymo metu dirbo pagal verslo liudijimÄ jau po pablogėjusios sveikatos bÅ«klės (Miokardo infarktas 2012-03-09, tuo tarpu stogo remontus atlikinėjo 2012-09-10), tai tik įrodo, kad nepaisant sveikatos bÅ«klės, jis geba užsiimti darbine veikla.

Atsakovas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad kažkÄ turi iÅ¡laikyti ar remti (b. II tomas l. 118).Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad palaiko atsiliepime (patikslintame) iÅ¡dėstytus motyvus, atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io neginčija. Atsakovas pripažino, kad stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini), atlikinėjo jis ir, kad dėl jo kaltės kilo gaisras. Nesutinka dėl ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu dėl dviejų motyvų: neteisingai paskaičiuotos stogo kvadratÅ«ros ir neaiÅ¡kių lietvamzdžių paskaičiavimo, mano, kad lietvamzdžiai turėtų bÅ«ti matuojami metrais, o ne kvadratais, kitų argumentų dėl žalos dydžio neginčija.

Tenkinus ieÅ¡kinį prašė sumÄ sumažinti iki 50 procentų, priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti dviejų metų terminui. Kitų pajamų be netekto darbingumo pensijos atsakovas negauna, turi tik 50 proc. darbingumÄ (b. II tomas l. 116-117). Atsakovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti LR CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsakovo sveikatos bÅ«klė yra sunki, todėl tai mažina galimybes gauti pajamų iÅ¡ darbinės veiklos bei padidina pragyvenimui reikalingas iÅ¡laidas, nes bÅ«tini medikamentai sveikatos priežiÅ«rai, atsakovo gaunamas pajamas sudaro tik gaunama netekto darbingumo pensija 509,74 Lt per mėnesį, atsakovui nuosavybės teise priklausančio 0,0100 ha žemės sklypo vertė yra nedidelė.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo padėtis yra gera, turi sparčiausiÄ pardavimo tinklÄ Å¡alyje, yra viena sparčiausiai augančių draudikų Å¡alyje, įsitvirtinusi didžiausių Å¡alies draudimo bendrovių trejetuke, todėl ieÅ¡kovo sumokėtos draudėjui sumos atlyginimas nepadarys ieÅ¡kovui esminės žalos (b. II tomas l. 120-121). Atsakovas, tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2012-09-10 kilo gaisras ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo.

Gaisro židinys ant (duomenys neskelbtini), po stogo danga esančios degios medžiagos (degi stogo dangos plėvelė), gaisro metu nukentėjo namo 4, 5 ir 6 butai. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašte nurodyta, kad gaisro metu nudegė ir nuardyta apie 200 m2 (duomenys neskelbtini) namo 4, 5 ir 6 butų stogo dangos, patalpos užlietos vandeniu. Gaisro kilimo priežastis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto pažeidimas, atliekant ugnies darbus.

Kilusio gaisro kaltininku pripažintas atsakovas, kuris, dirbdamas vienas pagal verslo liudijimÄ (b. I tomas l. 80), atliko stogo remonto darbus, atsakovui administracinio poveikio priemonės netaikytos (b. I tomas l. 24, 67-68). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui M. P., buvo apdraustas pas ieÅ¡kovÄ . Tretysis asmuo gyventojų turto draudimu (poliso serija PZULT Nr. 1274591) nuo 2011-03-28 iki 2052-03-28 butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apdraudė nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens, stiklo dūžio, piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veiklos, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradusių nuostolių, draudimo suma –666000,00 Lt (b.

II tomas l. 4-5), taip pat nuo 2012-03-28 iki 2013-03-27 apdraustas kilnojamas turtas (b. II tomas l. 6). Draudėjui M. P. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 3 draudimo iÅ¡mokas: 5726,94 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už kilnojamam turtui padarytÄ Å¾alÄ , 70311,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už nekilnojamam turtui padarytÄ Å¾alÄ , 18327,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už nekilnojamam turtui padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ viso 94365,90 Lt (b. I tomas l. 25-36, b. II tomas l. 9-12). Atsakovui pateikta pretenzija dėl 94365,90 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas jos iki Å¡iol neatlygino.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį reiÅ¡kia draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, iÅ¡mokėjęs draudėjui trečiajam asmeniui M.

P. draudimo iÅ¡mokÄ dėl gaisro metu sugadinto turto. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (LAT 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Respublikos CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, esant nurodytoms CK nuostatoms, suformuotai teismų praktikai, turi įrodyti, kad jis kaip draudikas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo neteisėti veiksmai.Byloje nustatyta, kad 2012-09-10 gaisras kilo dėl atsakovo veiksmų, atliekant remonto darbus ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, kurio pasekoje nukentėjo trys butai, tame tarpe ir trečiojo asmens M.

P. turtas. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi bÅ«ti laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių ir kitų prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimÄ arba nevykdymÄ nustatyta net administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos ATPK 192 straipsnis). Atsakovas nesilaikė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi bÅ«ti paÅ¡alintos arba patikimai apsaugotos.

Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkÅ¡tys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. IÅ¡ Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio virÅ¡ininkės L. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atliekant tyrimÄ atsakovas dėl kilusio gaisro kaltę pripažino, atsižvelgiant į atsakovo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , sveikatos bÅ«klę bei į teisingumo, protingumo reikalavimus, atsakovui administracinio poveikio priemonės netaikytos (b.

I tomas l. 67). Byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės, tačiau atsakovas nesutinka su žalos dydžiu. Dėl žalos dydžio.Tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Tačiau patirtų nuostolių dydis nėra preziumuojamas, ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį privalo įrodyti ne tik patį faktÄ , bet ir patirtų nuostolių dydį. Bendras ir vienas iÅ¡ svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant dėl žalos draudimo santykiuose atlyginimo, teismas turi pareigÄ patikrinti ar iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam trečiajam asmeniui yra realus ir pagrįstas, tai yra ar iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tinkamai buvo vykdoma pareiga bendradarbiauti, rÅ«pintasi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, pareikalauta patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokos fakto, bÅ«tina įrodyti, kad atitinkamas draudimo iÅ¡mokos dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (LAT 2010-02-23 civilinė byla Nr. 3K-3-78/2010). Teismų praktikoje nustatyta (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007), kad tokiu atveju asmuo, kuriam pareikÅ¡tas reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka praÅ¡omo priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali bÅ«ti sumažintas (Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas netinkamai ir neteisingai apskaičiavo atlygintinos žalos dydį. Nurodo, kad yra esminis nesutapimas tarp gaisro metu sugadinto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ploto, kuris nurodytas Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio virÅ¡ininkės 2012-09-25 tarnybiniame praneÅ¡ime, ir ploto, kuriame atlikti remonto darbai, be to, ieÅ¡kovės pateiktoje sÄ matoje nurodytų medžiagų ir darbų paskaičiavimai kelia pagrįstų abejonių, o bÅ«tent neaiÅ¡kus lietvamzdžių paskaičiavimas.2012-09-25 Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio virÅ¡ininkės L.

M. tarnybiniame pranešime (b. I tomas l.

67) ir 2012-11-16 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašte (b. I tomas l.

24) nurodyta, kad gaisro metu nudegė apie 200 m2 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų 4, 5 ir 6 stogo dangos, patalpos užlietos vandeniu. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , iÅ¡dėstyta pozicija, kad Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus dokumentuose nurodytas tik apytikslis sugadinto stogo plotas. Tikslus dėl gaisro sugadintos stogo dangos kiekis buvo nustatinėjamas atliekant kiekvieno iÅ¡ butų stogo remonto darbus ir užfiksuotas lokalinėse sÄ matose bei atliktų darbų aktuose.

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino atliktus paskaičiavimus dėl stogo ploto ir lietvamzdžių, minėti paskaičiavimai atsispindi lokalinėse sÄ matose. Atsakovo argumentai dėl apgadinto pastato stogo ploto nesutapimo ir lietvamzdžių paskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas savo nesutikimÄ dėl žalos dydžio grindė tik abstrakčiais savo samprotavimais, nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis trečiajam asmeniui yra nepagrįstas ir nerealus, praÅ¡ymo skirti ekspertizę, teismui pasiÅ«lius, nepateikė.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumÄ ir realumÄ , pateikė turto apžiÅ«ros aktÄ su priedais, lokalines sÄ matas, atliktų darbų aktÄ , PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, fotonuotraukas (b.I tomas l. 12-23, 28-30, 33-31, b. II tomas l. 39-40). Teismo nuomone, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai objektyvumo prasme abejonių nekelia, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patikimai pagrindžia realų padarytos žalos dydį (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovui atliekant remonto darbus ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kilo gaisras, ko pasekoje nudegė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga užlietos buto patalpos, t.y. padaryta žala trečiojo asmens M. P. turtui ir dėl to ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos suma (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis).Kadangi teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti nustatytomis visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ 94365,90 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnis).IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo mažinimo.Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Tokiu bÅ«du įgyvendinami teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principai tais iÅ¡imtiniais atvejais, kai visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas sukeltų atsakovui ar kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Minėta teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

ŽalÄ padariusio asmens sunkios turtinės padėties sÄ voka yra vertinamoji, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju apie tai sprendžia pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (LAT 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir kt.).Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo.Atsakovo atstovas praÅ¡o sumažinti žalos atlyginimÄ Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ar 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais 50 procentų.

IeÅ¡kovo atstovas su atlygintinos žalos dydžio mažinimu nesutinka, mano, kad atsakovo sveikatos bÅ«klė ir turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos atlyginti žalÄ , žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais.Atsakovo atsakomybė kilo iÅ¡ pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymo. Atsakovo veiksmai dėl gaisro kilimo pasireiÅ¡kė ypatingu nerÅ«pestingumu ir neatsargumu, nes jis remontuodamas stogÄ ir atlikdamas ugnies darbus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Atsakovas nenurodė nepriimtinų ir neigiamų labai sunkių pasekmių, kurios galėtų atsirasti jam ar kitiems asmenims dėl priimto teismo sprendimo. Atsakovas iki teismo sprendimo ieÅ¡kovui geranoriÅ¡kai nėra atlyginęs nei dalies padarytos žalos.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirbo pagal verslo liudijimÄ (b. I tomas l. 80 ), atsakovui mokama 509,74 Lt netekto darbingumo pensija (b. II tomas l. 112-113), jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.

II tomas l. 45). Duomenų apie kitÄ turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , registruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ (pvz. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ ), turimas santaupas kredito įstaigose, atsakovo iÅ¡laikomus ar remiamus asmenis byloje nėra. Atsakovui diagnozuota iÅ¡eminė Å¡irdies liga, 2012-03-09 persirgtas miokardo infarktas (b. II tomas l. 41-42), nustatytas dalinis darbingumo lygis - 50 procentų nuo 2013-06-28 iki 2015-06-27 (b. II tomas l. 43-44). 2013-07-15 IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyti darbai, kurių atsakovas negali dirbti (b.

II tomas l. 43). Kaip matyti iÅ¡ pateiktos 2013-07-15 iÅ¡vados, atsakovo galimybė dirbti nėra visiÅ¡kai apribota, jis gali dirbti iÅ¡vadoje neuždraustus darbus ir taip gauti pajamų iÅ¡ darbinės veiklos. Kad atsakovo galimybės dirbti nėra visiÅ¡kai apribotos patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas pagal verslo liudijimÄ dirbo, atliko remonto darbus ir po pablogėjusios sveikatos, t.y. po 2012-03-09 persirgto miokardo infarkto 2012-09-10 remontavo stogÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kai sukėlė gaisrÄ .

Be to, atsakovo ribotas darbingumas nustatytas yra terminuotai - iki 2015-06-27. Ä®rodymų, kad atsakovo sveikatos bÅ«klė žymiai pablogėjo po kilusio gaisro, dėl ko atsakovas negalėtų dirbti ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje, byloje nepateikta. Nors ieÅ¡kovas yra nelygiavertėje padėtyje su atsakovu, tačiau vien tai nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimÄ . Vertinat nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ tenkinus ieÅ¡kinį teismo priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti 2 metų terminui (b. II tomas l. 117).Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina iÅ¡vada, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas galimas tik jei byloje yra duomenų apie sunkiÄ skolininko turtinę padėtį arba yra kitokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti iÅ¡ karto yra sunku.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes ir ieÅ¡kovui priteistos sumos dydį, teismo nuomone, neiÅ¡dėsčius sprendimo vykdymo, atsakovas neturėtų galimybės patenkinti savo bÅ«tiniausių poreikių. Sprendžiant teismo sprendimo iÅ¡dėstymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta taip pat ir į ieÅ¡kovo interesus. BÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡dėsčius sprendimo įvykdymÄ nebus pažeisti teisėti ieÅ¡kovo interesai. Byloje ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklÄ , ieÅ¡kovas nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindÄ neiÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių.

Priteistinos iÅ¡ atsakovo sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡dėstymas yra labai reikÅ¡mingas atsakovui kaip fiziniam asmeniu, nes taip sudaroma jam galimybė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ atitinkamomis pinigų sumomis. Todėl vertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismo nuomone, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas 24 mėnesių (2 metų) laikotarpiui nepažeis ieÅ¡kovo interesų, užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie 2831,00 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (b. I tomas l. 6), 4694,80 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. I tomas l. 8-9, 94-97), iÅ¡ viso 7525,80 Lt. Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens Seesam Insurance AS, veikiančios per Lietuvos filialÄ , turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 254,54 Lt (b. II tomas l. 90-93). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10,00 Lt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 50,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl iš atsakovo priteistinos šios išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 284 straipsniais, teismas,                          n u s p r e n d ž i a:             ieškinį tenkinti visiškai.             Priteisti iš atsakovo Z.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 94365,90 Lt (devyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Lt 90 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-03-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 7525,80 Lt (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis Lt 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, esančiai Konstitucijos pr. 7, Vilniuje.IÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dvideÅ¡imt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, Å¡io laikotarpio pradžiÄ skaičiuojant nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir nustatant, kad atsakovas Z.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Å¡iuo laikotarpiu kiekvienÄ mėnesį moka po 4245,00 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis Lt 00 ct), paskutinį mėnesį mokant 4256,70 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 70 ct), iÅ¡ viso 101891,70 Lt (94365,90 Lt +7525,80 Lt).Priteisti iÅ¡ Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 254,54 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Lt 54 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , įmonės kodas 302677744, esančiam Ulonų g. 2, Vilniuje.Priteisti iÅ¡ atsakovo Z.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 50,25 Lt (penkiasdeÅ¡imt Lt 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.             2013-03-08 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.              Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Erinija Kazlauskienė