2022-11-09 Nr. AB-27085-3-63-3-02774-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-78-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02774-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, individuali įmonė „Du broliai“, V. J., A. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją teritorijas, esančias žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypai) gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ji kreipėsi į Administraciją su prašymu P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, esančią žemės Sklypų gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra tikslu. Administracija Sprendimu prašymą atmetė ir nurodė, kad P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, esanti žemės Sklypų gretimybėje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra tikslu, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, todėl ji yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, už kurią yra atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį.

3. Pareiškėja teigė, kad toks sprendimas grindžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos (toliau – ir Koncepcija) sprendiniais bei (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, (toliau – ir Specialusis planas) sprendiniais. Pareiškėja vertino, jog jos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas išnagrinėtas nekompetentingai, nes Sprendime pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl Specialiojo plano sprendinių, kuriuose nenumatyta, kad ginčo teritorija priskiriama mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritorijai. Ginčo teritorijos priskyrime valstybės išperkamai žemei pareiškėja įžvelgė galimo dokumentų klastojimo požymius.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad automobilių parkavimo aikštelė, kurios ilgis – 200 m, yra įrengta teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje, t. y. iki ginčo teritorijos, joje įrengta apie 50 parkavimo vietų, todėl konkretus visuomenės poreikis yra patenkintas. Plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, sudaro apytikriai 4 arus (priede apie vakarinę gretimybę pavaizduota pieva). Šią teritorijos dalį pažymėjus laisva (neužstatyta) ir atkūrus nuosavybės teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai.

5. Pareiškėja nurodė, kad Koncepcija nėra galutinai patvirtinta, yra negaliojanti, todėl reikėtų vadovautis ginčo teritorijoje galiojančiais žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu (Gyvenamojo kvartalo projektas), Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ir Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintu Palangos miesto bendruoju planu. Pareiškėja teigė, kad ginčo teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, šioms linijoms rezervuojamas 20 metrų plotis paneigia jos nuosavybės teises.

6. Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos Sprendimu buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą. Prie jūros suvažiuoja poilsiautojai iš visos Lietuvos, todėl stovėjimo aikštelių netoli jūros jau šiuo metu trūksta. Atsakovas pažymėjo, kad savivaldybė turi teisę planavimo dokumentais suplanuoti visuomenei reikalingą infrastruktūrą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. NŽT nurodė, kad Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Bendrovė nurodė, kad Tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 ji yra paskirta viešojo geriamo vandens teikėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamo vandens tiekimo teritorijoje ir vykdo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-16. Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-137 Bendrovė yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja reikalauja grąžinti suplanuotą gatvę (žemės sklypo dalį, esančią prie sklypų (duomenys neskelbtini), per kurią ji patenka prie savo turto – pastato-buitinių nuotekų siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Bendrovei 2003 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/200-61 buvo išnuomotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatyta buitinių nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdydama nuotekų tvarkymo veiklą, Bendrovė eksploatuoja 24 nuotekų perpumpavimo siurblines, nuotekos surenkamos apie 200 km nuotekų tinklų, iš jų 62,4 km slėginių linijų. Nuotekų perpumpavimo siurblinė (PS-3 (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinė Palangos miesto nuotekų perpumpavimo siurblinė, iš kurios visos Palangos miesto teritorijoje surinktos nuotekos perpumpuojamos į valymo įrenginius (duomenys neskelbtini). Bendrovė nepertraukiamai teikia nuotekų tvarkymo paslaugas apie 12 750 vartotojų ir 923 juridiniams asmenims visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

12. Bendrovė paaiškino, kad pareiškėjos reikalaujamos grąžinti natūra žemės Sklypų gretimybėje yra išsidėstę esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai, kurių buvimas riboja bet kokios veiklos vykdymą, t. y. nutiesti vandentiekio tinklai, paviršinių (lietaus) tinklai bei buitinių nuotekų tinklų slėginė linija, kurių apsaugos zonos apima prašomo grąžinti žemės sklypo plotą. Bendrovė vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta draudžiama veikla vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ir teigė, jog, jai nepritarus projektui ar numatomai veiklai, žemės sklypo naudojimas bet kokioms reikmėms pagal paskirtį tampa negalimas.

13. Bendrovė pažymėjo, kad be apsaugos zonų, visam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis. Servitutas įregistruotas viešajame registre, registro Nr. 25/4615, kuriame nurodyta, kad įrašas dėl servituto galioja nuo 2003 m. gegužės 9 d., žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

14. Bendrovė teigė, kad atsiliepime nurodyti esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai yra ūkį ir gyventojus aptarnaujantis komunalinio ūkio infrastruktūros objektas. Kadangi pareiškėjos prašoma grąžinti teritorija bei visa aplink ją esanti teritorija užimta inžinerinėmis komunikacijomis ir patenka į šių komunikacijų apsaugos zonas, nuosavybės teisės pareiškėjai šiame žemės sklype negalėtų būti atkurtos. Atkūrus nuosavybės teises ginčo teritorijoje, būtų apsunkinta galimybė patekti prie Bendrovei priklausančio turto, sukelti nepatogumai pagrindinei buitinei nuotekų siurblinei ir inžineriniams tinklams eksploatuoti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. A. V. nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, nesutinkantis, jog žemės Sklypų ruožai būtų grąžinti pareiškėjai natūra, nes neliktų galimybės patekti į jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Koncepcijos sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta P, kas pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia mašinų stovėjimo aikštelių plėtrą.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Administracijos Sprendime nurodyta, jog teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, vadovaujantis Koncepcijos sprendiniais patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų, pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Taip pat pažymėta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių teritoriją.

19. Teismas nurodė, kad ginčo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei iš esmės grindžiamas Koncepcijos sprendiniais, Specialiojo plano sprendiniais.

20. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

21. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektu ir Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pagal Specialiojo plano sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į suprojektuotų gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Vadovaujantis Koncepcijos, paskelbtos www.palanga.lt, sprendiniais, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Teismas aptarė Koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytus planavimo tikslus ir uždavinius, o iš 6 priedo „Palangos miesto centrinės dalies transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų sprendiniai“ nustatė, kad planuojamas įrengti ir dviračių takas.

22. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 p.), teismas konstatavo, jog žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendrai (viešai) naudoti ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.

23. Teismas nustatė, kad pagal Specialiojo plano sprendinius teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, patenka į Koncepcijoje siūlomą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo“ pradėta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūra yra baigta, teismas nenustatė pagrindo prieiti prie išvados, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, gali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta) žemė.

24. Kadangi ginčui aktualioje teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti Administracijos Sprendimą bei įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

III. 25. Pareiškėja H. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

26. Pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir neteisingas teisės taikymo prasme bei formalus, netinkamai motyvuotas, jame remiamasi tik atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis, teismas neišsprendė nei vieno jos skunde nurodyto prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo iš proceso ir kt. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra greta prašomos grąžinti teritorijos. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas jau buvo atkurtas pareiškėjos giminėms, šis sklypas taip pat patenka į UAB „Palangos vandenys“ inžinierinių tinklų apsaugos zonas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. sklypą pirko iš pareiškėjos giminių ir jam visos aplinkybės žinomos, todėl Bendrovės teismui teikti parodymai yra galbūt tendencingi. Pareiškėja nurodė, kad, atkūrus nuosavybę natūra prašomoje teritorijoje, nebus uždaryti patekimai nė į vieno trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybe valdomus sklypus, byloje yra pateikti 2020 m. gruodžio 4 d. paaiškinimai, tačiau teismas jų nevertino.

27. Pareiškėja nurodė, kad teismas aplinkybę, jog žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskiriamas valstybės išperkamam, kuriam yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, nepagrįstai grindžia teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nevertindamas pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėja nesiekia atkurti nuosavybės teisių į žemę, kuri yra užimta ir suplanuota, ir kuri patenka į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, kaip nurodė teismas, o į tą, kuri yra laisva. Tačiau teismas nevertino visų pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, todėl nurodė argumentus, kurie visai nesusiję su skundo dalyku.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

29. Atsakovas nurodė, kad Administracijos Sprendimu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą, kuriuo buvo reikalaujama pažymėti kaip grąžintiną žemę (duomenys neskelbtini) gatvę (su automobilių stovėjimo vietomis), esančią prie sklypų (duomenys neskelbtini), kad ją būtų galima grąžinti pretendentei natūra. Pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateikti tarpiniai gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniai nėra nei suderinti, nei patvirtinti, tik pateikti kaip siūlomi pakeitimai, todėl pagrįstai buvo atsižvelgta į Koncepcijos sprendinius. Pareiškėja informuota, jog pagal Specialiojo plano sprendinius ginčo teritorija patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Koncepcijos sprendinius patenka ir į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta P ir pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia mašinų stovėjimo aikštelių plėtrą. Patenkinus pareiškėjos reikalavimus, žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini), savininkas apskirtai netektų galimybės patekti į sklypą, o patekimas prie sklypų (duomenys neskelbtini), būtų iš esmės apsunkintas. Kadangi pareiškėja reikalauja pažymėti kaip laisvą pusę (duomenys neskelbtini) gatvės, tai kitos (sekančios) posesijos savininkui grąžinus kitą pusę gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai neliktų.

30. Atsakovas dėl pareiškėjos prašymo iš bylos pašalinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą, nurodė, kad tokio pobūdžio bylose nuosavybės teisių atkūrimo bylos yra įkeliamos, kad galima būtų įsitikinti, ar pareiškėjas turi subjektines teises, ar tai yra ta pati posesija, ar prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti ne per vėlai, ar yra nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai. Jei nebūtų pateikta nuosavybės teisių atkūrimo byla, pareiškėja neįrodytų, kad apskritai turi teisę ginčyti priimtus Administracijos sprendimus.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

32. NŽT nurodė, kad teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. NŽT palaikė savo argumentus, teiktus atsiliepime į skundą. NŽT atkreipė dėmesį, kad teismas 2020 m. balandžio 17 d. priėmė neskundžiamą nutartį dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT įpareigojimo pateikti teismui nuosavybės teisių atkūrimo bylą. NŽT vykdė teismo įpareigojimą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

34. Bendrovė vertino, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas faktinių aplinkybių vertinimu, susietu su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Kadangi pareiškėja apeliacinį skundą grindė tais pačiais argumentais kaip ir skundą teismui, o Bendrovė nesutikimo argumentus yra išdėsčiusi atsiliepime į skundą, Bendrovė juos palaikė ir nekartojo, tik papildomai nurodė, jog teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Palangos vandenys“, nes pareiškėja pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemę, per kurią prie savo turto patenka Bendrovė ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, pašalinti Bendrovę iš bylos nėra jokio teisinio pagrindo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

36. A. V. nesutiko, jog ginčo žemės ruožai būtų grąžinti pareiškėjai natūra, nes tokiu atveju nebebūtų galimybės patekti į trečiojo suinteresuoto asmens įsigytus sklypus (duomenys neskelbtini), t. y. būtų pažeidžiamos jo, kaip turto pirkėjo, teisės. Tai įrodo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas pažymėti laisvą žemę, kuria būtų apjuosti trečiojo suinteresuoto asmens įsigyti sklypai ir pastatas. Neginčytina, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Koncepcijos sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją.

IV. 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą atmetė.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pageidaujamoje atkurti nuosavybės teises teritorijoje nėra valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti Administracijos Sprendimą bei įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias žemės Sklypų gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

39. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas.

40. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teritorija, esanti žemės Sklypų gretimybėje, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, pagal minėto Specialiojo plano sprendinius, patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių teritoriją. Administracija Sprendime, be kita ko, nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gretimybėje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, tikslu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir priskiriama valstybės išperkamai žemei.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal Specialiojo plano sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į suprojektuotų gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją, taip pat pagal Koncepcijos sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Aptaręs Koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytus planavimo tikslus ir uždavinius, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais, todėl sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendrai (viešai) naudoti ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti. Nors byloje nėra duomenų, kad Tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo“ pradėta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūra yra baigta, apeliacinės instancijos teismas vertino, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ginčo teritorija, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, gali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta).

42. Apeliacinės instancijos teismas nereikšmingais pripažino pareiškėjos argumentus dėl neplanuojamo riboti trečiųjų suinteresuotų asmenų patekimo į nuosavybės teise valdomus sklypus, nes byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

43. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl nemotyvuoto skundžiamo teismo sprendimo, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, jog atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, reikalavimai ir / ar kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir pan. Vadovaudamasis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1, 2 ir 4 d.), apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje pareiškėja neįrodė, kad žemė, į kurią norima nuosavybės teisę atkurti natūra, yra laisva, nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės, o atsakovas įrodė, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (ABTĮ 56 str.), todėl jos apeliacinį skundą atmetė.

V. 44. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos H. L. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais, panaikinti LVAT nutartį ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Administraciją teritorijas, esančias žemės Sklypų gretimybėje pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėja nurodo, kad teismai ginčo žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei iš esmės grindė Koncepcijos sprendiniais, tačiau analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-1476-525/2022 atsakovas – Palangos miesto savivaldybės administracija – pažymėjo ir patvirtino, kad Koncepcija yra negaliojanti, nes po viešinimo procedūros Koncepcijos rengimas buvo nutrauktas, Koncepcija ar ją įtvirtinantis teisės aktas nebuvo registruotas atitinkamame teisės registre, todėl ji nėra galiojanti. Taigi atsakovas neinformavo teismo ir nepatikslino šios svarbios aplinkybės nagrinėjamoje byloje, kurioje teismai rėmėsi Koncepcija ir priėmė neteisėtus sprendimus. Negaliojantis teisės aktas neturi poveikio visuomeniniams santykiams, negalima juo remtis. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos, nes rėmėsi negaliojančiu teisės aktu.

46. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir atkreipia dėmesį, kad parengus koncepciją ir išdavus planavimo sąlygas, jos galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Byloje remtasi Koncepcija, kuri buvo patvirtinta Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, todėl jos maksimalus galiojimo laikas galėjo tęstis iki 2020 m. gegužės mėnesio, jei šios sąlygos nebuvo pratęstos. Tačiau byloje nėra tokių duomenų. Pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-59, projektavimo darbų pabaiga nurodyta 8 punkte – 2017 metai, šioje programoje net nurodyta, kad koncepcija – tai vienas iš rengimo etapų.

47. Dėl visuomeninio intereso buvimo pagrįstumo pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nes Koncepcija – negaliojanti, nepraėjo visuomeninio svarstymo etapo, todėl viešasis interesas nėra patvirtintas, t. y. visuomenės nuomonė buvo priešinga išdėstytai Koncepcijoje. Atsakovas neinformavo teismo ir kitų proceso dalyvių apie pradėtą rengti detalųjį planą teritorijoje prie sklypų (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d.

įsakymu Nr. A1-85 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)“ TPD Nr. TPDRIS sistemoje: K-VT-25-20-137. Susipažinus su sprendiniais TPDRIS sistemoje matomi akivaizdūs neatitikimai tarp Bendrovės pozicijos pareiškėjos byloje ir pozicijos detaliojo plano rengimo metu. Bendrovė nagrinėjamoje byloje teigė, kad dėl prašomos grąžinti nuosavybės natūra patekimo į inžinerinių tinklų, magistralinių inžinerinių tinklų, nuosavybės teise priklausančių Bendrovei apsaugos zonas, žemės sklypo naudojimas bet kokioms reikmėms tampa negalimas.

Tačiau minėto detaliojo plano iniciatoriui A. V. Bendrovė išdavė kitokias planavimo sąlygas, jose nėra nurodyti jokie ribojimai dėl sklypų (duomenys neskelbtini) patekimo į magistralinio tinklo „Lietaus nuotekų tinklų (dl600/1500) apsaugos zona, 10 metrų nuo vamzdyno ašies“, tokiu atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (III skyriaus, dešimto skirsnio) nuostatomis, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose statinių statyba galima pritarus inžinerinių tinklų savininkui.

Minėto tinklo „Lietaus nuotekų tinklų (d1600/1500) apsaugos zona, 10 metrų nuo vamzdyno ašies“ apsaugos zona patenka į sklypuose numatomą užstatymo teritoriją, tokiems sprendiniams, koncepcijai yra pritarusi Palangos miesto savivaldybė 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. (4.17) D3-47. Pritarimas reiškia, kad, esant užstatymo zonai sklype, inžinierinių tinklų apsaugos zonose trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. yra leidžiama statyti statinius. Jeigu teismas būtų informuotas apie pasikeitusią Bendrovės ir atsakovo poziciją, pareiškėjai būtų priimtas kitoks sprendimas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias viešojo intereso pripažinimą.

48. Pareiškėja pabrėžia, jog ji neprašo grąžinti natūra žemės, kurioje suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvė kaip komunikacinis koridorius, pareiškėja prašo pažymėti siaurą žemės juostos plotį tarp (duomenys neskelbtini) suplanuotos gatvės raudonųjų linijų, kurių plotis nustatytas 15 m, paliekant 15 m plotį (duomenys neskelbtini) gatvei, o likusią dalį t. y. 2–4 m iki jos turimo sklypo ribos, tikslų plotą nurodant po atliktų kadastrinių matavimų. Tačiau Koncepcija yra negaliojanti, nuo jos patvirtinimo jau praėjo 7 metai, projektavimo darbų pabaiga – 2017 metai, taigi ir dokumentui išduotos planavimo sąlygos yra pasibaigusios. Teritorijų planavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą, tuo labiau, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pateiktas jau daugiau kaip 25 metai. Toks neapibrėžtumas paneigia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą. Taigi teismai netinkamai pritaikė teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikydami negaliojantį teisės aktą, pripažindami viešo intereso buvimą bei nustatydami procedūrų trukmę.

49. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje yra ir buvo aišku, kad Koncepcija nėra baigtas planas, tai proceso dalyviai suprato ir tai nėra naujai atsiradęs ar paaiškėjęs faktas. Svarbu, kad vertinant Administracijos Sprendimo pagrįstumą buvo atsižvelgta į Specialųjį planą, Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, o gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano Koncepcija buvo tik vienas iš visumos argumentų. Prieš tvirtinant Koncepciją nebuvo viešojo svarstymo procedūros. Koncepciją patvirtino Taryba 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu, o kadangi ji nėra galutinis planas, todėl pareiškėjos teiginiai apie Koncepcijos registravimą yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad raudonųjų linijų specialiojo plano sąlygos buvo pratęstos net 2 kartus: 2017 m. ir 2019 m. 2020 m. spalio 23 d. vyko ne Koncepcijos, bet sprendinių viešas svarstymas, dalyvavo ir pareiškėjos atstovė, buvo gauta daug pasiūlymų, todėl rengiamas specialusis planas buvo tobulinamas. 2021 m. rudenį raudonųjų linijų specialiojo plano rengimas nutrūko, negavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo dėl paslaugų sutarties pratęsimo, tačiau Tarybos valia dėl Koncepcijos sprendinių liko galioti. Atsakovas pažymi, kad Administracijos Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo vertinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, planus ir byloje esančius įrodymus.

51. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog vienas iš proceso dalyvių 2020 m. sausio 23 d. pradėjo rengti savo valdomos teritorijos detalųjį planą TPDRIS Nr. K-VT-25-20-137 nėra pagrindas bylai atnaujinti, nes neaišku, kokie bus detaliojo plano sprendiniai ateityje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimas dar tik vyks.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

53. NŽT sutinka su atsakovo atsiliepime į prašymą išdėstyta pozicija ir mano, kad teismai tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 54. Pareiškėja H. L. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

55. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

56. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018 ir kt.).

57. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

58. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

59. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

61. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei iš esmės grindžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendiniais, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano sprendiniais.

62. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą paaiškina, jog analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-1476-525/2022 atsakovas – Palangos miesto savivaldybės administracija – pažymėjo ir patvirtino, kad Koncepcija yra negaliojanti, atsakovas neinformavo teismo ir nepatikslino šios svarbios aplinkybės, todėl teismai rėmėsi Koncepcija ir priėmė neteisėtus sprendimus. Esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurią nurodo pareiškėja – Koncepcijos negaliojimas.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, Koncepcijos negaliojimo faktas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes šia aplinkybe pareiškėja rėmėsi teikdama skundą pirmosios instancijos teismui (el. b. l. 2–4), ji buvo žinoma tiek atsakovui, tiek teismams bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1476-525/2022, be kita ko, konstatuota, kad Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija yra įgyvendinama, nes minėtais detaliaisiais planais, t. y. šalia ginčo teritorijos esančių žemės sklypų detaliaisiais planais, yra detaliai suplanuotos ir (duomenys neskelbtini) Palangoje atkarpos, kur numatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos yra 20 metrų pločio (55 p.). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja tik nesutinka su teismų atliktu šios faktinės aplinkybės bei ją pagrindžiančių dokumentų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas – ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. Galimybė atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, nėra numatyta. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-27-143/2016).

64. Kadangi pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka šios nutarties 60 punkte nurodytų kriterijų, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

65. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

66. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012; 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas, nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

67. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

68. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymu, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje šis įstatymas bei kiti jį įgyvendinantys, su teritorijų planavimo dokumentų rengimu susiję teisės aktai, nebuvo tiesiogiai taikomas. Ginčo santykius reglamentavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o pareiškėja nepateikia jokių konkrečių įrodymų ar argumentų, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino šią byloje taikytą materialiosios teisės (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.) normą. Abstraktūs pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentai, susiję su netinkamai pritaikytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis viešojo intereso pripažinimą, planavimo procedūrų trukmę taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti administracinę bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

69. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

70. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

71. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias teisenos taisykles, apibendrinimu ir teigia, kad negaliojantis teisės aktas neturi poveikio visuomeniniams santykiams, juo negalima remtis ir taikyti ginčo santykiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje nesivadovavo negaliojančiu teisės aktu. Kadangi pareiškėja neįrodė, kad skundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl nekonstatuotinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą.

72. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014).

73. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

74. Procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. L. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-109-756/2022 pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, individuali įmonė „Du broliai“, V. J., A. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius