dbb536c8-5e08-40ef-a935-2e7e042d4d53 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-217-1078/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00620-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Agnei Audickaitei,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. M. (V. M.),

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1916-2019 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1916-2019 (toliau – Nutarimas) V. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Å eimyniÅ¡kių-Raitininkų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz (toliau – MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio bei apsisukančio automobilio Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismui V. M. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o nuodugniai iÅ¡nagrinėti eismo įvykį ir jį pripažinti nekaltu. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. jis važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio Raitininkų g. į Å eimyniÅ¡kių g. Pasuko į deÅ¡inę pusę. Pasukus visa jo maÅ¡ina buvo pirmoje juostoje. Važiuodamas lėtu greičiu, pajuto bei pamatė kaip užkabino jo maÅ¡inos kairiojo bamperio priekinį Å¡onÄ . Tai buvo V. K., vairavęs Toyota Prius. Besukant į deÅ¡inę, Å eimyniÅ¡kių g., jis matė, kad automobilis Toyota Prius suka iÅ¡ Å eimyniÅ¡kių g. į Raitininkų g. į kairę, tačiau pasukusi į Raitininkų g., pradėjo važiuoti atbulai į Å eimyniÅ¡kių g. t.y. apsisuko tame ruože. Atvykęs į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nas nesileido į kalbas ir pripažino jį kaltu. Tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek skundžiamo Nutarimo priėmimo metu jo niekas nenorėjo iÅ¡klausyti, be to Nutarimu paskyrė didesnę baudÄ nei buvo paskirta protokole.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su V. M. skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad eismo įvykio nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis Toyota Prius, bÅ«damas pagrindiniame kelyje atlikinėjo apsisukimo manevrÄ , automobilis MB iÅ¡ Å¡alutinio kelio suko į pagrindinį keliÄ Ä¯ deÅ¡inę. Automobilyje Toyota Prius įjungtas kairiojo posÅ«kio signalas galėjo reikÅ¡ti, kad vairuotojas suks į kairę, bet tuo pačiu gali ir apsisukti, jei toje vietoje tai nedraudžiama daryti. V. M. matė įjungtÄ kairį posÅ«kio signalÄ , tačiau iki galo neįsitikino, kokį manevrÄ atlikinės Toyota Prius automobilis pagrindiniame kelyje. Net jei ir automobilis apsisukinėjo tokiu bÅ«du, kaip nurodo V. M., Toyota Prius automobilis apsisukinėjo pagrindiniame kelyje, o V. M., turėdamas pareigÄ duoti keliÄ pagrindiniame kelyje esančiam automobiliui, turėjo įsitikinti, kokį bÅ«tent manevrÄ atliks minėtas automobilis – ar pasuks į kairę į Raitininkų g., ar apsisuks. V. M. pamatęs įjungtÄ kairį posÅ«kį bei važiuojantį link Raitininkų g. Toyota Prius automobilį, padarė prielaidÄ , jog automobilis važiuos Raitininkų g., bet tuo pačiu metu matė, jog automobilis Toyota Prius, kiek įvažiavęs į Raitininkų g. pradėjo važiuoti atbulas į Å eimyniÅ¡kių g. (galimai Toyota Prius automobiliui neužteko kelio pločio pilnai atlikti apsisukimo manevrÄ ), bet V. M. pradėjo įvažinėti į pagrindinį keliÄ sukant į deÅ¡inę. Atkreipė dėmesį, kad MB automobilis priekiniu kairės pusės kampu atsitrenkė į automobilio Toyota Prius deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ., t. y. MB sukdamas į deÅ¡inę atsitrenkė į jau pagrindiniu keliu tiesiai važiuojantį automobilį Toyota Prius (apgadinta priekinis deÅ¡inės pusės sparnas bei priekinės deÅ¡inės pusės durys). Mano, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį V. M. patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl praÅ¡o jo skundo netenkinti, o nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1916-2019 palikti nepakeistÄ .

Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs V. M. prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Å . 2019 m. sausio 22 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1916-2019 ir nepripažinti jo kaltu. PaaiÅ¡kino, kad jis važiavo Raitininkų gatve, sustojo prie pagrindinio kelio. Matė, kad atvažiuoja Toyota Prius pagrindiniu keliu ir rodo posÅ«kį į kairę. Jis pažiÅ«rėjo į kairę ir dar buvo maÅ¡ina pagrindiniame kelyje, kuriÄ jie abudu praleido. Kai maÅ¡ina pagrindiniu keliu pravažiavo, Toyota Prius vairuotojas pasuko į kairę ir sustojo, ten kažkÄ pradėjo daryti. Tuo momentu jis pažiÅ«rėjo į kairę, į deÅ¡inę, kad nėra jokios kliÅ«ties ir pradėjo važiuoti į deÅ¡inę pagrindiniu keliu. Tuo momentu susidÅ«rė su Toyota Prius automobiliu. Pabrėžė, kad jis praleido maÅ¡inÄ , kuri važiavo pagrindiniu keliu, pradėjo savo judėjimÄ ir matė, kad Toyota Prius maÅ¡ina kažkÄ veikia – juda, jis įvažiavo į deÅ¡inę ir jie susidÅ«rė ant kampo. Toyota Prius vairuotojas įvažiavo į Å¡alutinį keliÄ , kai jis pradėjo manevrÄ , Toyota Prius nebuvo pagrindiniame kelyje, kai darė manevrÄ . Toyota Prius vairuotojas įvažiavo į Å¡alutinį keliÄ ir jis įsitikino, kad nėra kliÅ«ties iÅ¡ pagrindinio kelio. O tuo momentu, kai žiÅ«rėjo į kairę ir į deÅ¡inę puses, kad nėra pagrindiniame kelyje kliÅ«ties, pradėjo savo judėjimÄ Ä¯ pirmÄ juostÄ , o Toyota Prius tuo momentu pradėjo judėti į pagrindinį keliÄ . Jau tada jis važiavo pagrindiniu keliu ir Toyota Prius važiavo pagrindiniu keliu. Ar jį lenkė, jis nematė, nes buvo pilnai iÅ¡sukęs ir žiÅ«rėjo į priekį. Toyota Prius vairuotojas norėjo iÅ¡važiuoti, o jis iÅ¡kvietė policijÄ , nes jam buvo neaiÅ¡ki ir klaidinga situacija. Patruliui aiÅ¡kino, kad Toyota Prius važiavo į Å¡alutinį keliÄ , o po to jie susidÅ«rė, bet patrulis neužfiksavo to brėžinyje, nes buvo tamsu ir jie neatkreipė dėmesio.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad jis važiavo su savo automobiliu Toyota Prius nuo degalinės Å eimyniÅ¡kių gatve ir norėjo apsisukti. Ten buvo iÅ¡tisinė linija, po to link Raitininkų gatvės padarė apsisukimÄ . Darant apsisukimÄ , jau beveik baigus apsisukti, rikiavosi į eilę ir iÅ¡ Å¡ono gavo smÅ«gį. Kai neužteko gatvės pločio apsisukti, jis pavažiavo atbulas. Atbulas važiavo pagrindine gatve, kad iÅ¡suktų vairÄ . Ä® Å¡alutinę gatvę nebuvo įvažiavęs, todėl, kad jis buvo ant pagrindinės gatvės. Nesisukinėjo pagrindinėje gatvėje, o tiesiog pristabdė maÅ¡inÄ . Truputį pagrindiniame kelyje pavažiavo atbuline eiga, apie 10 cm, kad iÅ¡suktų vairÄ . Važiavo pirma eismo juosta ir gavo smÅ«gį į Å¡onÄ . Perbraukė jam per Å¡onÄ . PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ jį pamatęs dar pasuko vairÄ Ä¯ Å¡onÄ , kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Norėjo pildyti deklaracijÄ , sakė, kad Mercedes Benz kaltas, tačiau žmogus to nepripažino, todėl buvo kviečiama policija, kuri jam taip pat viskÄ paaiÅ¡kino, bet Mercedes Benz vairuotojas nesutinka iki Å¡iol.

Skundas atmestinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymÄ , įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimÄ geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ .

SkundÄ padavusiam asmeniui nutarimas priimtas dėl KET 8, 9, 101 punktų pažeidimo. KET 8 punkte numatyta, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę Å¡viesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Bei KET 101 punkte įtvirtinta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu apklausus skundÄ padavusį asmenį, liudytojÄ , įvertinus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio Toyota Prius vairuotojas V. K. bÅ«damas pagrindiniame kelyje Å eimyniÅ¡kių gatvėje, atlikinėjo apsisukimo manevrÄ su įjungtu kairiuoju posÅ«kio signalu. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. M. iÅ¡ Raitininkų gatvės, t. y. Å¡alutinio kelio suko į deÅ¡inę, į pagrindinį keliÄ . Toyota Prius automobiliui apsisukinėjant neužteko gatvės pločio, todėl pagrindiniu keliu buvo pavažiuota atbuline eiga, iÅ¡ pirmosios į antrÄ jÄ eismo juostÄ , kad galėtų užbaigti apsisukimo manevrÄ . Šį užbaigus - važiavo pagrindinio kelio pirmÄ ja juosta. Tuo tarpu automobilis Mercedes Benz iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio į deÅ¡inę, t. y. pagrindinį keliÄ ir susidÅ«rė su Toyota Prius, kuris atlikęs apsisukimo manevrÄ judėjo pagrindinio kelio pirmÄ ja eismo juosta.

Automobilių susidÅ«rimo vieta bei trajektorija (Toyota Prius automobilis priekyje Mercedes Benz automobilio bei Toyota Prius automobilis iÅ¡sidėstęs pirmoje ir antroje juostoje), automobilių sugadinimų lokalizacija (Toyota Prius automobiliui sugadintos deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, Mercedes Benz automobiliui – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas), rodo, jog Toyota Prius automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu pirmÄ ja juosta, Mercedes Benz automobilis iÅ¡sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį Toyota Prius automobilį.

Automobilio Mercedes Benz vairuotojas pasuko į deÅ¡inę ir įvažiavo į pagrindinį keliÄ , kai tuo pat metu pagrindiniame kelyje atlikęs apsisukimo manevrÄ Toyota Prius vairuotojas važiavo pagrindinio kelio pirmÄ ja juosta. Pagal KET 101 punktÄ , prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje automobilio Toyota Prius vairuotojas atlikęs apsisukimo manevrÄ pagrindiniame kelyje, toliau judėjo pirmÄ ja eismo juosta, todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojas sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ , privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) Toyota Prius vairuotojui. Todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojas įsukdamas į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio pažeidė KET, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas.

SkundÄ padavusio asmens teiginys, kad Toyota Prisus vairuotojas rodė kairį posÅ«kio signalÄ ir nusuko į Å¡alutinį keliÄ , laikytinas nepagrįstu, nes visų pirma KET 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ apvažiuodamas kliÅ«tį ir baigdamas jÄ apvažiuoti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Vadinasi, Mercedes Benz vairuotojas privalėjo įsitikinti, koks manevras bus atliekamas. Apie tai, jog Toyota Prius vairuotojas atliks apsisukimo manevrÄ skundÄ padavęs asmuo suprato, nes teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, jog maÅ¡ina pasukusi kažkÄ veikia – juda, be to, nurodė, jog suprato, kad Toyota Prius negalėjo padaryti apsisukimo manevro pagrindiniame kelyje, nes tam neužtektų kelio pločio. Be to, ir iÅ¡ jo skundo, kuriame nurodė, kad matė, jog Toyota Prius pradėjo važiuoti atbulai, t. y. apsisuko tame ruože, ir jo nubraižytos bei pateiktos schemos akivaizdu, jog Mercedes Benz vairuotojas matė ir suprato, kad Toyota Prius automobilis ketina ne sukti į Å¡alutinį keliÄ , o apsisukti.

Taigi iÅ¡ esmės suprasdamas, kad Toyota Prius automobilis pagrindiniame kelyje atlieka apsisukimo manevrÄ , pavažiuodamas atbuline eiga, nedavė jam kelio ir iÅ¡sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ , jį kliudė. Taip pat, iÅ¡ eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų lokalizacijos matyti, kad abiem automobiliams buvo apgadintos priekinės dalys, kas leidžia spręsti, jog susidÅ«rimo metu jos iÅ¡ esmės atsidÅ«rė lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Tokia apgadinimų lokalizacija iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog neva, kai jis įvažiavo į pagrindinį keliÄ , automobilio Toyota Prius vairuotojas dar tik įvažinėjo į Å¡alutinį keliÄ , kuriame apsisukinėjo, ir jam (pareiÅ¡kėjui) esant pagrindiniame kelyje, Toyota Prius įvažinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio.

Taip pat iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo pateiktos eismo įvykio schemos matyti, jog susidÅ«rimo metu, jo automobilis dar tik įvažinėjo į pagrindinį keliÄ , kai tuo tarpu Toyota Prius automobilis jau važiavo pagrindiniu keliu. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes dėl automobilių judėjimo pagrindiniu ir Å¡alutiniu keliais, susidÅ«rimo vietÄ bei automobilių sugadinimų lokalizacijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai neduodant kelio pagrindiniame kelyje apsisukimo manevrÄ atlikusiam ir pagrindinio kelio pirmÄ ja juosta važiuojančiam kitam automobiliui.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Teismas, įvertinęs tai, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ V. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, kad skundžiamu pareigÅ«no nutarimu jam pagrįstai buvo paskirta ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Å . 2019 m. sausio 22 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1916-2019 pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. M. (V. M.) skundÄ atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriasniosios specialistės A. Å . 2019 m. sausio 22 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1916-2019, kuriuo V. M. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį, palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė