2019-10-23 Nr. DBT-165-2-06-3-10023-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-74/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10023-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojs Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) Kretingos ligoninės gydytojo neurologo P. S. ieškovo Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo ieškovui buvo nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos (toliau ir – Konsultacinė komisija) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. jis gydėsi VšĮ Kretingos ligoninėje. Ligos istorijoje gydytojas neurologas padarė įrašą, kuriuo be kita ko nustatė diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Šis įrašas ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes, todėl nustačius įrašo neteisėtumą, įrašas turi būti panaikintas. Nurodytas įrašas, kuriuo ieškovui nustatyta minėta diagnozė, yra neteisėtas, nes yra padarytas asmens, neturinčio teisės diagnozuoti (duomenys neskelbtini), t. y. peržengiant gydytojo neurologo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Neurologai teisėtai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik minėtoje normoje apibrėžtos kompetencijos ribose. Gydytojo neurologo išrašas iš medicininių dokumentų buvo pateiktas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, ieškovui siekiant gauti atitinkamą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Remiantis minėtu gydytojo neurologo atliktu įrašu, Konsultacinė komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarė „atidėti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą iki 2021 m. (5 m. po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini))“. Šiuo Konsultacinės komisijos sprendimu ieškovui tam tikrą laikotarpį (iki 2021 m.) buvo užkirstas kelias laikyti (nešiotis) ginklą. Kaip pažymima ieškinyje, minėtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Visų pirma, kaip pažymi ieškovas, Konsultacinė komisija privalėjo įvertinti tą faktą, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo nustatytas nekompetentingo tai atlikti asmens. Be to, VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija nusprendė, jog nepakanka duomenų pagrįsti (duomenys neskelbtini) diagnozei, ir 2016 m. gegužės 17 d. ieškovui buvo išduotas leidimas naudotis ginklu vieneriems metams. Taip pat, kaip pažymima ieškinyje, ieškovas niekada nebuvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Konsultacinė komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, taip pat netinkamai pritaikė (duomenys neskelbtini) terminą, kuris, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra 3, o ne 5 metai.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas turi patikslinti išrašus iš medicininių dokumentų, taip pat pateikti duomenis, ar ieškovas kreipėsi tiesiogiai į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę su prašymu dėl įrašo ir sprendimo panaikinimo. Kaip pažymėjo teismas, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1–2 numatytą reglamentavimą, šiame įstatyme numatyta skundų nagrinėjimo tvarka taikytina ir paciento skundams, nesusijusiems su žalos atlyginimu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paciento skundas, nesusijęs su žalos atlyginimu, pirmiausia turi būti nagrinėjamas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymo dėl bylos sustabdymo; ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo paliko nenagrinėtu; dėl likusios ieškinio dalies paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, kad atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas netenkino ieškovo skundo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konsultacinės komisijos sprendimą. Vyriausiojo gydytojo atsisakymas tenkinti skundą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), t. y. ginčo sprendimui taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka (Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija) 1, 35 punktai). Taigi, kaip pažymėjo teismas, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eI-3760-583/2019), vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-111/2014, nurodė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti, ar bylos dalis pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad remiantis bylos duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eI-3760-583/2019), konstatavo, jog ligos diagnozės nustatymas yra sveikatos būklės įvertinimo rezultatas, ir tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas (ieškovas nagrinėjamoje byloje) savo skunde kelia ginčą, kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl skundo dalis dėl VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. panaikinimo, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su minėtos Konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, kuris 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. RS-134 informavo pareiškėją, kad Konsultacinė komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi remtasi visa turima informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę, pateikta išraše iš medicininių dokumentų, ir konstatuota, kad asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, kai yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl (duomenys neskelbtini) (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant (duomenys neskelbtini), kuri trunka trumpiau nei 5 metus. Įvertinęs tai, kad šis 2019 m. sausio 30 d. raštas Nr. RS-134 nebuvo skundžiamas Tarnybai, šią skundo dalį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, ieškovo 2019 m. vasario 21 d. skundo pagrindu atliekanti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre pacientui ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, tyrimą sustabdė, iki bus užbaigtas teisminis procesas Klaipėdos apylinkės teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu atsisakė priimti ieškovo 2019 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui:

1) pripažinti neteisėtais ir pareiškėjo teisę į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiais VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo pareiškėjui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo; 2) įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje apraše numatyta, kad asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pagal minėto aprašo 35 punktą, asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punkte nurodytais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisijai) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad pacientų skundai, nesusiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokie ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose, be to, jiems nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tačiau, kaip minėta anksčiau, Regionų apygardos administracinis teismas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ieškovo skundo dalį dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, atsisakė priimti konstatavę, jog šie reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Įvertinęs ieškinio turinį, atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu pagrindus bei nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nėra administracinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi prašydamas išspręsti, ar bylos dalis pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ginčai, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai apibrėžti ABTĮ 17 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AD-1-1315, 1 punktą, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Pagrindinis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai organizuoti ir teikti pirminę specializuotą psichikos sveikatos priežiūrą (VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų 9 punktas). Pagrindiniai VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro veiklos uždaviniai yra šie: organizuoti ir teikti kvalifikuotos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos gyventojams. Šios paslaugos pagal reikalą gali būti teikiamos ir Klaipėdos apskrities bei kitų apskričių gyventojams, užsienio piliečiams. Paslaugos teikiamos VšĮ Klaipėdos pasichikos sveikatos centre ir pacientų namuose. Pagrindinės VšĮ Klaipėdos pasichikos sveikatos centro veiklos apimtį nustato Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką (VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų 10 punktas).

Skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnis. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnio 9 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija nesprendžia, ar pagrįstai Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo.

Šiuo atveju, ieškovas ieškinį reiškia atsakovui VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui (pagal ieškinį atsakove taip pat patraukta ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė). Pagal VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausiojo gydytojo 2009 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-7, 1 punktą, Konsultacinė komisija yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, priimdamas ginčijamą 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., veikė ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentavimo srityje. Ieškovo keliamas ginčas yra susijęs su šio atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šių paslaugų kokybe, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalį) ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-111/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovas (tuo atveju – pareiškėjas) Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2019 m. liepos 18 d. buvo pateikęs skundą „Dėl Klaipėdos psichikos sveikatos centro konsultacinės komisijos bei Įstaigos vadovo sprendimų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 bei Ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) panaikinimo bei įpareigojimo Konsultacinę komisiją pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą“, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos visą patikrinimo, kuriame buvo priimti skundžiami Tarnybos dokumentai, medžiagą ir prijungti ją prie nagrinėjamos bylos; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1 punktą bei Tarnybos 2019 m. liepos 2 d. Ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) dalį dėl išvados Nr. 1; 3) pripažinti neteisėtais ir pareiškėjo teisę į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiais VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo pareiškėjui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo; 4) įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2019 m. liepos 22 d. sprendimu „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą dalyje dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui (skundo 3 ir 4 punktai), kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1 papunkčio bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitos Nr. D17-117-(1.27) dalies dėl 1 išvados panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog aptarta situacija dėl atitinkamo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, savaime nelemia šioje byloje keliamo ginčo, kuriame atsakovu patraukta sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos priežiūros centras – rūšinio teismingumo. Dėl šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo (dėl kurio rūšinio teismingumo kreipėsi apygardos teismas), kaip minėta, turi pasisakyti bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, Klaipėdos apygardos teismui, ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys