dbb2d8ad-db1b-4612-93bf-4e4245d27b81 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr           Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-177/2015           Proceso Nr. 1-06-1-04003-2009-6           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)            1.1.8.1.1; 1.2.14.7.2; 2.1.7.4                                                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2015 m. balandžio 3 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant: Laurai Gruodienei, Agatai Minkel,                                                         dalyvaujant prokurorams: Regimantui Žukauskui, Vidai Ramanauskienei,                              gynėjams: Stasiui Zabitai, Gintarui Algirdui Peredniui,nuteistajai D. S., specialistei Romaldai Petrauskienei,                                   teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad dirbdama UAB „xxx“, įmonės kodas xxxx, registruota adresu: (duomenys neskelbtini), vadybininke bei 2004 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 17 bÅ«dama paskirta atsakinga už bendrovės grynųjų pinigų laikymÄ ir jų iÅ¡mokėjimÄ , disponavimÄ grynaisiais pinigais, o nuo 2005 m. vasario 28 d. bÅ«dama UAB „xxx“ direktorė   (2005 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 8), tuo bÅ«dama atsakinga pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ ir pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 22 punktÄ materialiai atsakinga už visų jos priimtų pinigų saugumÄ bei visus nuostolius, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ UAB „xxx“ kasos paimdama grynuosius pinigus 687 595,48 Lt ir pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ Ä¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, bei 12 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ Å«kinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus, taip pat 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 4 ir 16 punktus, pagal kuriuos pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį ir visos kasos operacijos turi bÅ«ti įraÅ¡ytos į kasos knygÄ , iÅ¡duodama nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų pinigus, nefiksuodama iÅ¡davimo dokumentais, nepateisindama paimtų grynųjų pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, tyčia iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , jos žinioje buvusį UAB „xxx“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“Â 687 595,48 Lt grynųjų pinigų.

Nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuosprendis nepagrįstas, nes teismui nepakako byloje esančių įrodymų viseto jos kaltei pagrįsti, paskirta per griežta bausmė, netinkamai subendrintos bausmės. Apeliantė kaltinime nurodytos pinigų sumos neiÅ¡Å¡vaistė, o panaudojo įmonės reikmėms. DidžiÄ jÄ dalį nustatyto piniginių lėšų trÅ«kumo sudaro tarpininkams už galvijų supirkimÄ iÅ¡mokėtos sumos, nes su gyvulius supirkinėjusiais asmenimis buvo susitarimas, kad jie savo iniciatyva ir savo lėšomis ieÅ¡kos gyvulių supirkimui, juos nupirks pagal jų su pardavėjais sutartÄ kainÄ , o ji su supirkėjais atsiskaitys pagal gyvulių svorį pristatymo metu ir tuo metu buvusiÄ rinkos supirkimo kainÄ .

Beveik visais atvejais Å¡ių asmenų supirktų galvijų faktinis svoris buvo didesnis, nei nurodytas kvituose. Apeliantė nurodytiems asmenims rinkos kainomis be apskaitos sumokėjo už sveriant nustatytus gyvulių svorio skirtumus apie 326 796 Lt. Tai atitiko įmonės interesus, nes dirbti kitokia tvarka, o bÅ«tent, tik pagal oficialiÄ darbo sutartį, tarpininkai nesutiko, jiems neapsimokėjo. Tai konstatavo ir 2006 m. įmonę tikrinę valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. 2006 m. įmonė remontavo, rekonstravo karvidę.

Tam apeliantė pirko statybines medžiagas, samdė darbuotojus, mechanizmus. Naujas ir naudotas statybines medžiagas pirko be dokumentų, nes taip pigiau. Jos vertinimu, iÅ¡ viso karvidės pagerinimui iÅ¡leido apie 300 000 Lt. Apie atliktus statybos darbus patvirtino liudytojai A. J., A. D., J. M., A. Å ., L. N., V. K. Korporacija ,,xxx“ atliko statybos darbų vertinimÄ ir konstatavo, jog įmonės turto pagerinimo darbų vertė yra 270 000 Lt, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ apeliantė iÅ¡Å¡vaistė.UAB ,,xxx“ turėjo dvi senas transporto priemones, kurias nuolat reikėjo remontuoti.

Tai darė jų vairuotojai J. K. ir A. Å ., kurie ieÅ¡kodavo, kur pigiau nupirkti detalių. Apeliantė automobilių remontui skirtų lėšų į buhalterinę apskaitÄ neįtraukdavo, nes dauguma atvejų detalių įsigijimas pigiau ir kai kurių remonto darbų, kurių negalėjo atlikti patys vairuotojai, atlikimas pigiau buvo susijęs su tuo, jog detales pardavę ar remontÄ atlikę asmenys neduodavo tai patvirtinančių dokumentų. Vairuotojai teisme patvirtino iÅ¡ apeliantės remontui kas mėnesį gaudavę vidutiniÅ¡kai po 1 000 Lt, taip per visÄ laikÄ susidarė ne mažiau kaip 100 000 Lt.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantė netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , tačiau įrodo, jog lėšos panaudotos aiÅ¡kiems tikslams ir įmonei nebuvo padaryta žalos, nes įmonė gavo atitinkamos vertės turto pagerinimÄ bei atitinkamos vertės prekes (gyvulius) ir paslaugas.

Apeliantės parodymai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne prielaidomis, kurių negalima patikrinti, todėl jie paneigia teismo iÅ¡vadÄ dėl įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymo.Jeigu teismas pripažintų, kad ji savo veiksmais padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ , paskirta bausmė yra per griežta.Nusikaltimas padarytas seniai, daugiau nei prieÅ¡ ketverius metus, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantė dirba, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , gerai charakterizuojama, teikia visokeriopÄ pagalbÄ savo senyvo amžiaus tėvams.

Patirtos neigiamos pasekmės jai yra labai rimta pamoka ateičiai. Paskirta reali ilga laisvės atėmimo bausmė labai paveiktų jos Å¡eiminį gyvenimÄ , kitų Å¡eimos narių, ypač nepilnametės dukros ir tėvų, interesus, bÅ«tų pažeisti jos ir nepilnamečio vaiko socialiniai ryÅ¡iai.Nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina apeliantės elgesio pavojingumo, tačiau sudaro pagrindÄ Å¡velninti atsakomybę ir taip apsaugoti Å¡eimos narių interesus. Apeliantės asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai bei kitos nurodytos iÅ¡ esmės iÅ¡imtinės aplinkybės įrodo, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.Apeliantė nuo pat pradžių paaiÅ¡kino savo neteisėtos veikos padarymo aplinkybes: tuo siekė, kad įmonė funkcionuotų, ir vertino, jog toks pinigų panaudojimas atitinka įmonės interesus, nes jai funkcionuoti reikalingos lėšos buvo mažesnės, nei jos bÅ«tų, jeigu įmonė tas paslaugas, prekes bÅ«tų pirkusi pagal apskaitos dokumentus.

Dabar ji žino, kad ankstesnis supratimas buvo neteisingas ir jos veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Ji nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, padarė iÅ¡vadas ir žada daugiau nenusikalsti. Dėl to yra pagrindas pripažinti jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies       2 punkte. Kita atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog apeliantė atlygino padarytÄ Å¾alÄ , nes pagal 2010 m. birželio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį susitarė dėl jos atlyginimo bÅ«do ir tvarkos su įmonės atitinkamų teisių perėmėju J.

K.Apeliantės neteisėti veiksmai padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, susijusioms su jos teisiniu neiÅ¡prusimu, nes ji nėra asocialus asmuo, neturi polinkio daryti nusikaltimų. Teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį.Teismas taikė neteisingÄ bausmių subendrinimo bÅ«dÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ji nuteista pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, ta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o skundžiamu nuosprendžiu padaryta veika – prie sunkių nusikaltimų.

Be to, abi Å¡ios veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Dėl to abi veikos turėjo bÅ«ti subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas.Nuteistoji D. S. apeliaciniu skundu prašė nuosprendį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti arba nuosprendį pakeisti: paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, jÄ subendrinti su ankstesne bausme apėmimo bÅ«du ir atidėti bausmės vykdymÄ .Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistosios D.

S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, D. S. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir gana iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes, bausmė Å¡velnintina, o, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, naikinamas bausmių subendrinimas ir subendrintos bausmės paskyrimas.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.                 Dėl D. S. kaltės ir veikos kvalifikavimo Nuteistoji teigė nusikaltimo nepadariusi, visÄ jai inkriminuotÄ pinigų sumÄ iÅ¡leidusi UAB ,,xxx“ reikmėms – tarpininkams už gyvulių supirkimÄ sumokėti, karvidės (buvusios kiaulidės) rekonstrukcijai ir įmonės seniems automobiliams remontuoti.Tokie apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti.                                  1.

Dėl apmokėjimo tarpininkams už gyvulių supirkimÄ Nuteistoji nurodė su gyvulių supirkėjais buvus susitarimÄ jiems mokėti už supirktų gyvulių svorį pristatymo metu. Atvežti į UAB ,,xxx“ ir pasverti jie beveik visada sverdavo daugiau, nei nurodyta supirkėjų kvituose, ir ji supirkėjams rinkos kainomis be apskaitos sumokėjo už sveriant nustatytus gyvulių svorio skirtumus apie 326 796 Lt. TokiÄ sumÄ D. S. argumentavo, apskaičiavusi vidutinę 226 Lt priemokÄ už kiekvienÄ iÅ¡ 1446 supirkėjų supirktų galvijų.

Šį nuteistosios argumentÄ paneigia bylos medžiaga.Liudytojas J. B. pirmosios instancijos teisme parodė nebuvus D. S. minėto susitarimo mokėti skirtumÄ tarp gyvulio pardavėjui iÅ¡mokėtos pinigų sumos ir į bendrovę atvežto gyvulio kainos pagal jo svorį. Atvežtų į UAB ,,xxx“ gyvulių svoris dažniausiai bÅ«davo mažesnis, nes per dienÄ vežiojant gyvulio svoris krenta. Labai retai bÅ«davo didesnis svoris. Atskaičius iÅ¡laidas reklamai, kurui, nedaug likdavo. Dirbo tik puse etato.

Savo parodymų liudytojas nepakeitė, net teisme atlikus akistatÄ su D. S.. PanaÅ¡iai teisme parodė kiti UAB ,,xxx“ dirbę ir gyvulius supirkinėję liudytojai A. J. bei     A. D.. Jie abu paneigė buvus D. S. nurodytÄ susitarimÄ ir patvirtino skyrusis gyvulių svorį superkant iÅ¡ žmogaus bei pristačius į bendrovę, nes dėl ilgo vežiojimo, superkant iÅ¡ kelių gyventojų, gyvuliai numeta svorį. Labai retai bÅ«davo, kad atvežtas gyvulys sverdavo daugiau. Liudytojas A. J. parodė per mėnesį likdavus 100–200 Lt ar kiek daugiau, nei buvo sumokėjęs gyvulių pardavėjams, tačiau iÅ¡ tų pačių pinigų reikėjo padengti kuro iÅ¡laidas, nes už tai atskirai nemokėdavo.

Liudytojas A. D. parodė vienu metu atveždavęs 5–8 gyvulius, virÅ¡svorio bÅ«davo 50–100 kg nuo sunkvežimio bendro svorio. Jei gaudavo priedÄ , pasiraÅ¡ydavo dokumentÄ . Papildomų Å¡imtų litų už kiekvienÄ gyvulį     D. S. nemokėdavo. Specialisto iÅ¡vados Nr. 5-5/27 dėl UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo duomenys (5 t., 5–21 b. l.) taip pat paneigia nuteistosios parodymus. Joje nurodyta: ,,Jeigu tikėti D. S. žodžiais, kad ji skirtumÄ tarp supirktų ir parduotų gyvulių iÅ¡mokėdavo supirkėjams A.

J., J. B. ir A. D., tai Å¡ių supirkėjų padarytos iÅ¡laidos darbo užmokesčiui, kurui, transporto priemonių remontui ir reklamai bÅ«tų grynas UAB ,,xxx“ nuostolis“.IÅ¡ viso to daroma iÅ¡vada, kad nuteistosios D. S. parodymai dėl be dokumentų iÅ¡mokėtų sumų gyvulių supirkėjams, už kiekvienÄ supirktÄ gyvulį papildomai vidutiniÅ¡kai mokant 226 Lt, neatitinka tikrovės, todėl atmetami.  Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2005–2008 m. UAB ,,xxx“ turėjo nuo          79 327 Lt iki 109 779 Lt apmokestinamojo pelno ir tik 2004 m. 42 432 Lt nuostolio.

Tai patvirtina pirmosios instancijos teisme duotus D. S. parodymus, kad gyvulių pardavėjams buvo sumokama pagal įskaitomÄ jį svorį, kuris buvo iki 6 procentų mažesnis, nei gyvasis svoris. BÅ«tent tai (ir didesnė bendrovės parduodamų gyvulių kaina) sudarė įmonės pelnÄ , kuris nuteistosios nurodytu bÅ«du nebuvo iÅ¡mokamas gyvulių supirkėjams ar naudojamas nepabaigiamiems automobilių remontams ir pan., nes, prieÅ¡ingu atveju, nuolatinė nuostolinga įmonės veikla prieÅ¡tarautų verslo logikai.

         2. Dėl išlaidų karvidės rekonstrukcijai Nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde nurodė 2006 m. UAB ,,xxx“ karvidės (buvusios kiaulidės) rekonstrukcijai išleidusi apie 300 000 Lt, kurių negali pagrįsti dokumentais, nes statybines medžiagas pirko be jų, kad būtų pigiau. Nuteistoji rėmėsi pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. J., A. D., J. M., A. Š., L. N., V. K. parodymais, korporacijos ,,xxx“ atliktu statybos darbų vertinimu. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

ObjektyvÅ«s bylos duomenys ne tik neįrodo, kad 2006 m. (arba 2005 m., kaip                     D. S. teigė pirmosios instancijos teisme) atlikta UAB ,,xxx“ karvidės rekonstrukcija, bet, prieÅ¡ingai, tai paneigia. Å iai iÅ¡vadai pagrįsti bÅ«tina aptarti skunde nurodytų ir kitų liudytojų parodymus. Apeliaciniame skunde minimas liudytojas A. J. teisme nieko neparodė apie fermos remontÄ .Liudytojas A. D. teisme parodė UAB ,,xxx“ dirbęs nuo 2002 m. iki 2004 m., tačiau apie patalpų remontÄ nieko konkretaus negalėjo pasakyti (,,statėsi ir mÅ«rininkai tvarkė, ir stogus dengė Å¡alia tvarto“).

Liudytojas A. Å . dirbo ir ankstesnėje UAB ,,xxx“, ir vėliau ten pat veikusioje UAB ,,xxx“. Jis neprisiminė, kurioje įmonėje dirbo, kai vyko fermos remontas. Skerdykloje klijavo plyteles, keitė stogo dangÄ , apskardino vienÄ vietÄ , statė Å¡aldytuvus. Skerdykla įrengta, kai dar buvo UAB ,,xxx“, bet kasmet joje reikėjo kÄ nors patvarkyti. Liudytojas L. N. 2012 m. spalio 30 d. teisme parodė UAB ,,xxx“ dirbęs gal prieÅ¡ 10 metų, UAB ,,xxx“ dirbęs labai trumpai, prie statybų fermoje gal mėnesį pagalbiniu darbininku galėjo dirbti prieÅ¡ 8 metus.

Už darbÄ Ä¯ savaitę duodavo 1 000 Lt. Pagal šį liudytojÄ statybų metu kažkas buvo padaryta su grindimis, viduje mÅ«rijo mÅ«rininkai, atrodo, mÅ«rijo lovius, pertvaras, keitė duris, įrengė apÅ¡vietimÄ , užtvėrė tvorÄ , virino girdyklas, vamzdžius, buvo betonuojamos grindys, keitė duris gal 2x2 m.   Liudytojas V. K. 2012 m. spalio 30 d. teisme parodė prieÅ¡ 7–8 metus dirbęs UAB ,,xxx“ skerdiku apie 3 metus. IÅ¡ ten atleidus, maždaug po mėnesio dirbo apie tris mėnesius, remontuojant Å¡iai bendrovei priklausančias fermas, iÅ¡ viso už darbÄ prie statybų gavo apie 3 000 Lt.

Kiaulidę pradėjo perdarinėti į karvidę. Tiesė vamzdžius, vandentiekį, transporterį, betonavo grindis, t. y. daugiau kaip 70 m ilgio 3–4 m pločio juostÄ palei visÄ fermos Å¡onÄ , dažė, balino sienas, darė turėklus iÅ¡ armatÅ«ros, gal vamzdžių, girdyklas, keitė medinius langus, aplink visÄ fermÄ tvėrė tvorÄ iÅ¡ blokų. Viduje buvo mÅ«rijamos pertvaros. Apie UAB ,,xxx“ nieko nežino. Liudytojas J. K. teisme parodė UAB ,,xxx“ dirbęs nuo 2004 m. iki maždaug 2008 m., anksčiau dirbęs ir UAB ,,xxx“.

Abi bendrovės tvarkė patalpas. Å is liudytojas negalėjo konkrečiai nurodyti, nei kada, nei kokie remonto darbai buvo atliekami (,,kažkokius mÅ«rus lyg tai daužė, griovė, paskui permÅ«rijo pertvarÄ , gal sumažino, tiksliai nežinau“). Liudytojas J. B. teisme parodė UAB ,,xxx“ dirbęs nuo 2003 ar 2004 metų iki jos uždarymo. Supirktus gyvulius pristatydavo į fermÄ . Joje vyko remonto darbai, gal buvo praplečiama, tačiau ten, kur buvo laikomi gyvuliai, pririÅ¡ami, Å¡eriami, statybos darbai nebuvo atliekami.

Patalpos, kur stovėjo gyvuliai, nereikėjo remontuoti, gal tik smulkius darbus atlikti. Liudytojas nematė, kad bÅ«tų naujai betonuojamos grindys, neprisimena, ar buvo naujai tvirtinamos girdyklos, nematė virinamų gyvulių pririÅ¡imui skirtų vamzdžių. Liudytoja A. D., buvusi UAB ,,xxx“ akcininkė, teisme parodė dirbusi ir UAB ,,xxx“, ir 2–3 metus UAB ,,xxx“. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja negalėjo patikslinti, kokie konkrečiai remonto darbai buvo atlikti bei kurios bendrovės patalpos tvarkytos, ir tik nuteistosios gynėjui uždavus klausimÄ liudytoja atsakė, kad tvartas buvo įrenginėjamas, kai liudytoja dirbo UAB ,,xxx“, tai galėjo bÅ«ti laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2006 m. liepos mėnesio.

IÅ¡dėstytus liudytojų parodymus, kuriuose yra informacijos apie fermos rekonstravimÄ , bÅ«tina vertinti lyginant tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojų J. K. ir A. D. parodymai neinformatyvÅ«s, jais negalima pagrįsti nuteistosios versijos.IÅ¡ liudytojo A. Å . parodymų akivaizdu, jog jis kalbėjo apie skerdyklos įrengimÄ , o ne kiaulidės pertvarkymÄ Ä¯ karvidę. Bylos duomenys įrodo, kad skerdyklÄ Ä¯rengė ir naudojo UAB ,,xxx“, kuriai paskelbtas bankrotas dar 2003 m. gruodžio 30 d., o Panevėžio apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nuteistoji D.

S. teisme pripažino, kad skerdyklÄ ir mėsos perdirbimo cechÄ Ä¯rengė UAB ,,xxx“. NežiÅ«rint į tai, ji pateikė korporacijos ,,xxx“ paruoÅ¡tÄ turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 50A0-1004-0075 (5 t., 113–136 b. l.), kurioje konstatuota, kad turto vertinimo data yra 2004 m. rugsėjo 1 d., turto apžiÅ«ros data – 2010 m. balandžio 13 d. Ataskaitoje nurodyta, kad užsakovo teigimu iki 2004 m. pabaigos kiaulidės 1Ž1p vertinamoje dalyje pamÅ«rytos plytų sienos, sumontuotos perdangos gelžbetonio plokÅ¡tės, stogo konstrukcija, uždengta bituminių čerpių stogo danga, pamÅ«rytos vidaus pertvaros, o kiaulidėje 2Ž1p įrengtas mėsos perdirbimo cechas; atliktų pagerinimo darbų vertė yra 435 300 Lt.

Aplinkybę, jog nuteistoji D. S. turto vertintojai pateikė neteisingus duomenis, įrodo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. D. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis (3 t., 94–100 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad UAB ,,xxx“ ferma rekonstruota dar 2003 m. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog minėtÄ pastatų rekonstrukcijÄ atliko ne UAB ,,xxx“, bet UAB ,,xxx“.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, bankrutuojant UAB ,,xxx“, dalį jos patalpų 2004 m. vasario 19 d. iÅ¡sinuomojo UAB ,,xxx“ (5 t., 82–84 b. l.), 2004–2005 m. jose atliko smulkų remontÄ (5 t., 86–88 b. l.), o 2005 m. spalio 10 d. visas patalpas nusipirko už 68 000 Lt (5 t., 73–81, 85 b. l.).Medžiagų nuraÅ¡ymo aktai patvirtina, kad D.

S. į aktus įrašė ne tik remontui naudotas medžiagas (ruberoidÄ , akmens vatÄ , medienÄ , kalkes, cementÄ ir kt.), bet ir darbo įrankius (grÄ Å¾tÄ , teptukus, volelius, pirÅ¡tines), todėl neįtikinamas nuteistosios aiÅ¡kinimas, jog 2005 m. ar 2006 m. atlikti dideli kiaulidės bei kiemo statinių pagerinimo darbai, turto vertintojos įvertinti 270 000 Lt (5 t., 138–154 b. l.), ir nėra jokių dokumentų, pateisinančių net pigiausias medžiagas ar darbo įrankius. Kita vertus, ankstesnė statinių savininkė UAB ,,xxx“, kuri priklausė D.

S. vyrui, taip pat vertėsi gyvulių supirkimu bei skerdienos realizavimu, t. y. analogiÅ¡ka veikla, todėl neįtikinama, kad neturėjo net minimalios bÅ«tinos karvidės įrangos ir D. S. teko atlikti visus darbus nuo pat pradžios.Liudytojo J. B. parodymai, jog patalpos, kur stovėjo gyvuliai, nereikėjo remontuoti, gal tik smulkius darbus atlikti, patvirtino D. S. medžiagų nuraÅ¡ymo aktuose oficialiai užfiksuotus nedidelio remonto veiksmus ir paneigė nuteistosios versijÄ dėl jos iÅ¡ esmės pertvarkytos buvusios kiaulidės.Liudytoja A.

D., UAB ,,xxx“ akcijas pardavusi nuteistajai, turi akivaizdų interesÄ jai padėti, todėl pradžioje nenurodė konkrečių remonto darbų, vietos ir laiko, tačiau gynėjo paklausta ėmė teigti tuo metu dirbusi UAB ,,xxx“ (taigi ne UAB ,,xxx“), tai galėjo bÅ«ti bÅ«tent 2005–2006 m. laikotarpis. Liudytojų L. N. ir V. K. parodymai dėl kiaulidės rekonstravimo į karvidę teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbai atlikti ne 2006 m. UAB ,,xxx“, kaip teigė nuteistoji D.

S. bei liudytoja A. D., bet anksčiau UAB ,,xxx“, juo labiau kad liudytojas V. K. apie tokiÄ Ä¯monę kaip UAB ,,xxx“ iÅ¡ viso nieko nežinojo. Negalima neatkreipti dėmesio, jog Å¡ių liudytojų parodymai dėl už darbÄ rekonstruojant kiaulidę gauto užmokesčio esmingai skiriasi tarpusavyje, ir toje dalyje leidžia abejoti jų patikimumu. Neįtikėtina, kad L. N., vos mėnesį dirbusio pagalbiniu darbininku, uždarbis buvo       4 000 Lt, o V. K. kaip kvalifikuoto darbininko trijų mėnesių darbas įvertintas tik 3 000 Lt.

Minėti liudytojai, į teismÄ pakviesti nuteistosios iniciatyva, savo parodymus dėl atliktų darbų apimties akivaizdžiai priderino prie 2011 m. korporacijos ,,xxx“ paruoÅ¡tos naujos turto vertinimo ataskaitos Nr. 50A0-1112-0007 (5 t., 138–154 b. l.). Teisėjų kolegija jų parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka įrodymų visetÄ .BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog Å¡i ataskaita, vertinant 2006 m. rugsėjo 1 d. buvusį turtÄ , kaip ir ankstesnė, vėl suraÅ¡yta pagal užsakovo, t. y.

D. S., pateiktÄ informacijÄ , nes didžioji atliktų darbų dalis neiÅ¡likusi.Palyginus abi ataskaitas darosi neįtikinama, kad 2004 m. uždengus kiaulidės 1Ž1p stogÄ ir tam sunaudojus 640 kv. m stogo dangos, vos po metų ar dvejų tame pačiame pastate reikėjo keisti net 100 kv. m dangos.Abiejų instancijų teismuose apklaustas, o apeliacinės instancijos teisme ypač iÅ¡samius parodymus davęs liudytojas J. M., iÅ¡ bankrutuojančios UAB ,,xxx“ turto varžytynių 2006 m. rugsėjo 18 d. įsigijęs jos pastatus su kiemo statiniais (6 t., 79–91 b. l.), kategoriÅ¡kai paneigė liudytojų L.

N., V. K., nuteistosios D. S. parodymus apie kiaulidės (pastato 1Ž1p) tariamos rekonstrukcijos apimtį. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. M. parodė, kad įsigytuose pastatuose teismo iÅ¡vardintų turto vertinimo ataskaitoje nurodytų daugumos pagerinimo darbų nebuvo atlikta, t. y. nebuvo naujų medinių langų, sekcijinių pakeliamų vartų, liuminescencinių Å¡viestuvų; mėšlo paÅ¡alinimo kanalai įrengti statant fermÄ , jų naujų nebuvo; grindys senos, nearmuotos tinklais; nauji metaliniai turėklai nebuvo įrengti; nauja stogo danga buvo tik priestate, o ties karvide ir kiaulide – sena Å¡iferinė stogo danga, gal tik atskiri Å¡iferio lapai keisti; metalinės konstrukcijos negruntuotos, aprÅ«dijusios ir t. t.; tvora pagal perimetrÄ buvo visa, tačiau didesnė jos dalis iÅ¡griuvusi, o kita dalis – palinkusi. Beje, iÅ¡ tvoros situacinio plano matyti, kad ji visÄ kiaulidės teritorijÄ juosė dar 1998 m. (5 t., 127 b. l.).

Ä®vertinus liudytojo J. M. nurodytÄ tvoros bÅ«klę, neįtikinama, jog ji aptverta 2005–2006 m., kaip nurodė liudytojai L. N. ir V. K. bei pati nuteistoji. Net pripažinus, kad tvoros įrengimo kokybė buvo prasta, per 1–2 metus ji negalėjo tapti praktiÅ¡kai netinkama naudoti ir visiÅ¡kai nesaugi. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog tvoros situaciniame plane pavaizduota tvora buvo keičiama kita (asmenys kalbėjo apie tvoros tvėrimÄ senais blokais, o ne senos tvoros pakeitimÄ , nors buvus senÄ tvorÄ tuo laikotarpiu, kai UAB ,,xxx“ priklausė nuteistosios vyrui, bent jau ji negalėjo nežinoti).

Įvertinusi aptartus liudytojų parodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. korporacijos ,,xxx“ paruoštoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 50A0-1112-0007 nurodyta dalis darbų atlikta ne UAB ,,xxx“ 2005–2006 m., bet anksčiau UAB ,,xxx“, o dalis darbų iš viso nebuvo atlikta. Tokių darbų atlikimo ne tik nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, bet jie prieštarautų elementariai verslo logikai ir UAB ,,xxx“ finansinėms galimybėms, nes dėl bendrovės ekonominės padėties (bendrovė net visų mokesčių nemokėjo) jau 2006 m. rugsėjo 18 d. pastatai ir kiemo įrengimai parduoti iš varžytynių J.

M., o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi UAB ,,xxx“ pripažinta nemokia ir jai iÅ¡kelta bankroto byla (3 t., 7–8 b. l.). Net turėdamas tik elementarių ekonomikos žinių ir sveikÄ nuovokÄ (nuteistosios vidurinis iÅ¡silavinimas bei pakankama gyvenimo patirtis, o juo labiau vertimasis verslu, leidžia manyti nuteistÄ jÄ Å¡ias savybes turint), niekas nesiims daryti didelių investicijų, likus vos keliems mėnesiams iki turto pardavimo iÅ¡ varžytynių.    Dėl iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nepasitvirtino D.

S. teigimas 2005 m. ar 2006 m. kiaulidės 1Ž1p ir kiemo statinių pagerinimui jÄ iÅ¡leidus be pateisinančių dokumentų 270 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais tai pagrindžiančiais argumentais ir jų Å¡iame nuosprendyje nekartoja.        3. Dėl iÅ¡laidų automobilių remontui Nuteistosios D. S. teigimu bendrovės turimi du seni automobiliai nuolat gedo, todėl jų remontui kiekvienam vairuotojui į mėnesį buvo skiriama vidutiniÅ¡kai po 1 000 Lt, už kuriuos jie be iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų, t. y. pigiau, pirko reikalingas detales ir iÅ¡ viso iÅ¡leido apie       100 000 Lt UAB ,,xxx“ pinigų.Nuteistosios parodymus apie iÅ¡laidas automobilių remontui teisme patvirtino liudytojai     J.

K. bei A. Å .Ir pirmosios instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino nurodytų proceso dalyvių deklaratyvÅ«s parodymai, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis, todėl konstatuojama, kad D. S., bendrovės lėšas dalindama be jokios kontrolės, jas iÅ¡Å¡vaistė. Teisėjų kolegijai abejojant liudytojų parodymų patikimumu, itin iÅ¡kalbingos ir bÅ«tinos atskirai aptarti J. K. sÄ sajos su D. S. bei jų abipusis interesas, kad liudytojas liudytų nuteistosios naudai.Panevėžio apygardos teismui 2008 m. liepos 11 d. nutartimi UAB ,,xxx“ pripažinus nemokia ir jai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (3 t., 7–8 b. l.), to paties teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu iÅ¡Â D.

S. priteista UAB ,,xxx“ 679 457,07 Lt žalai atlyginti (3 t., 10–11 b. l.).2010 m. birželio 14 d., t. y. vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimai nusikalstamų         D. S. veiksmų, bankrutavusios UAB ,,xxx“ administratorius ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaip liudytojas apklaustas J. K. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas bankrutavusi UAB ,,xxx“ visas savo reikalavimo teises iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės D. S. 679 457,07 Lt žalos atlyginimÄ perleido už 100 Lt naujajam iÅ¡ieÅ¡kotojui J.

K. (3 t., 29 b. l.). Baigiant ikiteisminį tyrimÄ J. K. pareiÅ¡kė, kad civilinio ieÅ¡kinio D. S. nereikÅ¡, su ja susitars ir be to (3 t., 30–32 b. l.).Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas J. K. parodė su D. S. sudaręs sutartį dėl prievolės įvykdymo. Liudytojas sumažino reikalaujamÄ sumÄ iki 1 000 Lt, ir tokiu bÅ«du D. S. prievolę visiÅ¡kai įvykdė, su liudytoju atsiskaitė.Apeliacinės instancijos teisme liudytojo J. K. paklausus apie reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes, jis paaiÅ¡kino 679 457,07 Lt skolÄ nupirkęs už 100 Lt, nes girdėjęs, kad vėliau jÄ galima pelningai parduoti, tačiau supratęs, jog tai nerealu, D.

S. skolÄ sumažino iki     1 000 Lt. Kaip kompensacijÄ už skolÄ gavo suvirinimo aparatÄ .Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, bankroto administratoriui ir liudytojui J. K. padedant, nuteistoji iÅ¡vengė pareigos grÄ Å¾inti bankrutavusiai UAB ,,xxx“, kurios direktorė ji buvo, 679 457,07 Lt, o kreditoriai prarado galimybę atgauti skolas. Visa tai neabejotinai daro liudytojo J. K. parodymus nepatikimus. Negalima neatkreipti dėmesio, kad dirbant bendrovėje automobiliai gesdavo ir gyvulių supirkėjams J.

B. bei A. J., tačiau jie vienodai teisme parodė rinkę turėtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, juos pateikdavę D. S., kuri grÄ Å¾indavo bendrovės naudai iÅ¡leistus pinigus. Specialisto iÅ¡vados dėl UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. 5-5/19 duomenys (1 t., 12–24 b. l.) vienareikÅ¡miai įrodo, kad asmenys, bendrovės pinigus gavę pagal kasos iÅ¡laidų orderius, pateikė visus iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus. Taigi nuteistajai neabejotinai buvo žinoma lėšų panaudojimo ir atskaitomybės tvarka, kurios ji sÄ moningai nesilaikė.

Neįtikinamas argumentas, jog tokiu bÅ«du ji siekė taupyti UAB ,,xxx“ pinigus, nes ir skundžiamame, ir Å¡iame nuosprendžiuose įrodyta, kad ji nepanaudojo didelės dalies pinigų bendrovės poreikiams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog bendrovės pinigai panaudoti nuteistosios ir liudytojų J. K. bei A. Å . nurodytu bÅ«du.              4. Dėl veikos kvalifikavimo Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto didelės vertės turtÄ ar turtinę teisę.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir argumentavo, pagrindė teismų praktika, kad D. S. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo argumentų.Objektyviajam turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėties požymiui – veikai – bÅ«dinga tai, jog kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ .Nagrinėjamoje byloje UAB ,,xxx“ piniginės lėšos veikos padarymo metu buvo nuteistosios D.

S. žinioje pagal jos einamas bendrovės direktorės pareigas, be to, ji buvo ir kasininkė, vienintelė disponavusi įmonės piniginėmis lėšomis bei juos išduodavusi kitiems asmenims.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, pagrįstos akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, civiliniu teisiniu veikos reguliavimu, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2009, 2K-P-78/2012, 2K-407/2014, 2K-529/2014).D.

S. buvo vienintelė UAB ,,xxx“ akcininkė, tačiau ji negalėjo disponuoti įmonės turtu savo nuožiūra, nesilaikydama įstatymų, kadangi jai nuosavybės teise priklausė ne įmonės turtas, bet akcijos. Taigi bendrovės turtas jai buvo svetimas.BK 184 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra turtinės žalos padarymas. UAB ,,xxx“ neabejotinai padaryta turtinė žala, nes ji neteko 687 595,48 Lt grynųjų pinigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltininko tvirtinimai pinigus panaudojus įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis.

Be teismo paminėtos teismų praktikos tai akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasiremdama nurodyta ir kita teismų praktika, konstatuoja, kad kaltininkui keliamas reikalavimas konkrečiai pagrįsti savo teiginius dėl dokumentais nepateisintų išlaidų panaudojimo įmonės naudai nelaikomas įrodinėjimo pareigos perkėlimu jam ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2014, 2K-529/2014).Nuteistosios D.

S. apeliacinio skundo teiginys, jog lėšos panaudotos aiÅ¡kiems tikslams ir įmonei nepadaryta žalos, nes ji gavo atitinkamos vertės turto pagerinimÄ , prekes bei paslaugas, paneigtas skundžiamame ir Å¡iame nuosprendžiuose iÅ¡dėstytais argumentais. PrieÅ¡ingų patikimų duomenų nuteistoji nepateikė. Dėl to konstatuotina, kad pinigai iÅ¡duoti nenustatytiems asmenims be jų iÅ¡davimo dokumentų, nepateisinus paimtų grynųjų pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais.Turto iÅ¡Å¡vaistymo subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tyčia.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ turtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ , tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalÄ ir tokių padarinių nori arba nori taip veikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.Nuteistoji D.

S. pripažino išleidusi grynuosius pinigus, tačiau teigė juos panaudojusi įmonės reikmėms – apmokėti gyvulių supirkėjams už supirktų gyvulių svorio skirtumus, karvidės (buvusios kiaulidės) rekonstrukcijai ir nuolat gendančių įmonės automobilių remontui. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės valdymo organų (o pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas D. S. kaip bendrovės direktorė, t. y. vadovė, buvo vienasmenis valdymo organas) pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

D. S. sÄ moningai nesilaikė teisės normų, reglamentuojančių kasos operacijų vykdymÄ , grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais. Taigi byloje surinkti įrodymai bei nuteistosios atlikti veiksmai patvirtina jÄ veikus tiesiogine tyčia, nes ji suprato pažeidžianti vadovaujamos įmonės interesus, daranti jai turtinę žalÄ ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų iÅ¡tirti ir skundžiamame bei Å¡iame nuosprendžiuose įvertinti įrodymai patvirtina padarytoje veikoje esant ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius turto iÅ¡Å¡vaistymo požymius.Nuteistosios D.

S. veikÄ kvalifikuojantis požymis – didelė turto vertė – vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatytas teisingai, kadangi jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Dėl to nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.                              Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės D. S. skyrimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo motyvų nekartoja, tik, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, papildo savais argumentais.Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ D.

S. nė karto nepasinaudojo savo teise duoti parodymus (3 t., 38–39, 43–44, 50–51 b. l.), o bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kalta neprisipažino ir teigė parodymus duosianti tik po liudytojų apklausos (3 t., 173 b. l.).Be abejonės, duoti parodymus yra įtariamosios, kaltinamosios teisė, bet ne pareiga       (BPK 22 straipsnio 3 dalis), tačiau tokios gynybos taktikos pasirinkimas negali bÅ«ti vertinamas kaip prisipažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kita vertus, nuteistosios parodymai teisme, ypač dėl karvidės rekonstrukcijos, įmonės automobilių remonto, buvo abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s ir neteisingi.

Teisėjų kolegija neįžvelgė ir nuteistosios nuoširdaus gailėjimosi dėl savo nusikalstamo elgesio. Susipažinus su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamojoje byloje buvusiu (3 t., 87–91, 94–104 b.

l) bei apeliacinės instancijos teisme gautu teismo nuosprendžiais akivaizdu, jog D. S. ir iki nagrinėjamoje byloje atliktos veikos darė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse, ir po nagrinėjamoje byloje atliktos veikos darė BK 219 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir kt. numatytus nusikaltimus. Taigi tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad ji suprato elgusis nusikalstamai ir nuoširdžiai, o ne vien žodžiais, dėl to išgyveno. Be to, negalima neatkreipti dėmesio, jog visoms su D.

S. susijusioms įmonėms (UAB ,,xxx“, UAB xxx“ ir individualiai įmonei ,,xxx“) teismų sprendimais buvo iškeltos bankroto bylos, jos bankrutavo.Dėl šių motyvų atmetami kaip deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad                     D. S. neteisėti veiksmai padaryti atsitiktinai, susiję su jos teisiniu neišprusimu, ji neturi polinkio daryti nusikaltimų. Teisėjų kolegija nepripažįsta ir kitos skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Å io nuosprendžio 7–8 lapuose aptarta, kokiu bÅ«du D. S., padedant įmonėje dirbusiam liudytojui J. K., ,,atlygino“ bendrovei padarytÄ 679 457,07 Lt žalÄ , todėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste teisėjų kolegijos motyvai nekartojami. Ä®vykęs daugiatÅ«kstantinės žalos virsmas į 1 000 Lt žalÄ ir toks jos atlyginimas yra formalus, nerodantis nė mažiausio nuteistosios noro realiai atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę.Negali bÅ«ti tenkinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nes abiejų instancijų teismai nenustatė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Å¡iÄ teisės normÄ .

Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl D. S. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su argumentais ir jų nekartoja. Ä®vertinusi abiejuose nuosprendžiuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistosios asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskyrus kitokiÄ bausmės rūšį nebÅ«tų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įskaitant tai, jog nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors pakeistas baudžiamasis įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuteistajai leistų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, teisėjų kolegija dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų nemato tokios galimybės, nes neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Negalima neatkreipti dėmesio, jog nuteistajai D. S. jau du kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos už lengvesnes nusikalstamas veikas, padarytas po nagrinėjamų įvykių.

Tai dar kartÄ patvirtina nuteistÄ jÄ ir toliau neatsisakius įstatymui prieÅ¡taraujančių veikų, o tai nesuderinama su bausmių už ankstesnes veikas tikslais. Laisvės atėmimo bausmė, be abejonės, paveiks nuteistosios Å¡eiminį gyvenimÄ , turės įtakos ryÅ¡iams su tėvais, jau pilnametėmis dukromis, tačiau Å¡ios aplinkybės negali pakeisti tų tikslų, kurių siekiant ir skiriama konkreti bausmė.Kita vertus, iÅ¡ dalies tenkindama apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija vadovaujasi nuostata, kad svarbu ne bausmės trukmė, bet jos neiÅ¡vengiamumas.

Atsižvelgdama į tai, jog nusikalstama veika, dėl kurios nuteistoji pripažinta kalta, padaryta gana seniai (2004–2008 m.), teisingumo vykdymas Å¡ioje byloje užtruko (tiesa, tam didelės įtakos turėjo D. S. dažnai iÅ¡duodamos medicininės pažymos dėl negalėjimo atvykti), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija paskirtÄ 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę mažina iki 1 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, keičiama bausmė atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

                                                                  Dėl bausmių subendrinimo Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo bausmių subendrinimo bÅ«do, tačiau subendrinta bausmė naikinama kitais motyvais, nors dėl to nėra nuosprendį priėmusio teismo kaltės.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę.

Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs dar vienas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis, su kuriuo paskirta galutine subendrinta bausme bÅ«tų reikėję bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Kol byla su skundžiamu nuosprendžiu buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, įsiteisėjo minėtas ankstesnis Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis, kuriame už dvi veikas paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo    2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų nagrinėjamoje byloje bausmės subendrinimas su tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme tapo nepagrįstas, o galutinės bausmės paskyrimas neteisingas, todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikinama. Nagrinėjamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi bÅ«ti subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, tačiau apeliacinės instancijos teismas to negali padaryti, nes bylÄ nagrinėja pagal nuteistosios D.

S. apeliacinį skundÄ ir negali bloginti jos teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl to dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės turės bÅ«ti subendrintos skundžiamo nuosprendžio vykdymo metu                (BPK 347, 362 straipsniai).Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:D.

S., pripažintai kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, paskirtÄ 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                            Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                          Valdimaras Bavėjanas         Daiva Pranytė-Zalieckienė