dbb29200-03c8-4b60-a6ec-68f449bf8cf0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1282-178/2016Civilinė byla Nr. e2-1401-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00754-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JML group“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JML group“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. P.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovė UAB „JML group“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovui V. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 48 250,97 Eur žalÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 48 250,97 Eur sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, turimas finansų ir kredito įstaigose, pas atsakovÄ grynaisiais pinigais ir esančias pas trečiuosius asmenis, nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises.

Nurodė, kad praÅ¡oma priteisti 48 250,97 Eur suma atsakovui yra didelė, todėl tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Visas turtas priklauso atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis atsakovo turto yra įkeista hipotekos kreditoriams, dalis nelikvidi. Byloje pateikti įrodymai, kad (sutuoktiniai) atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai – pasiraÅ¡inėjo su ieÅ¡kove Å¡iai nenaudingas jiems priklausančių transporto priemonių nuomos sutartis, kas įrodo atsakovo ir jo sutuoktinės nesÄ Å¾iningumÄ , kuris kelia grėsmę galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybei.

PaaiÅ¡kėjo, kad atsakovas parduoda dalį savo likvidžiausiu esančio turto. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 127 137,01 Eur žalÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslinto ieÅ¡kinio užtikrinimui prašė taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, turimas finansų ir kredito įstaigose, pas atsakovÄ grynaisiais pinigais ir esančias pas trečiuosius asmenis, nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises.

Nurodė, kad prašoma atlyginti žala yra didelė, atsakovas neturi pakankamai turto užtikrinti ieškinio reikalavimams, jo turtui taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, dalis turto įkeista hipotekiniams kreditoriams. Didžiausios vertės ir vienintelis likvidus atsakovo turtas (žemės sklypas) yra parduodamas, kurio vidutinė rinkos vertė 42 864 Eur (atsakovui priklauso ½ dalis sklypo, t. y. 21 432 Eur). Didžioji dalis sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, praktiškai beverčiai, nes skirti aptarnauti inžineriniams tinklams.

Dėl atsakovo galimų nesÄ Å¾iningų veiksmų, didelės ieÅ¡kinio sumos, turto nepakankamumo ir turimo turto realizavimo aplinkybių visumos kyla ne tik tikėtina, bet ir reali rizika, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas ar toks įvykdymas bus apsunkintas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo yra pasisakyta 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, todėl Å¡is klausimas nepasikeitus aplinkybėms neanalizuojamas.

Nors ieÅ¡kovės reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, Å¡is faktas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kinio suma siekia 48 250,97 Eur. IÅ¡ pateiktų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2002 metais. Lyginant ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (42 864 Eur) su verte, už kuriÄ minėtas žemės sklypas parduodamas (126 500 Eur), matyti, kad turto vertė yra gerokai padidėjusi.

Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius per 14 metų, matyti, kad atsakovo turimas turtas yra gerokai didesnės vertės nei nurodo ieÅ¡kovė. Dėl to, atsakovas turi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Atsakovo sutuoktinės nesÄ Å¾iningumas, kuris gali bÅ«ti reikÅ¡mingas faktorius parduodant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , nėra patvirtintas jokiais byloje esančiais dokumentais, kadangi nėra patvirtinta, jog 2013 m. lapkričio 13 d. automobilio nuomos sutartimi iÅ¡nuomotas automobilis buvo naudojamas asmeniniais, o ne įmonės tikslais.Žemės sklypo vieÅ¡as pardavimas nereiÅ¡kia, kad atsakovas prarastų ir paslėptų pinigus.

IÅ¡ piniginių lėšų galimas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas bÅ«tų paprastesnis nei iÅ¡ nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Patikslintas ieÅ¡kinys susideda iÅ¡ dviejų faktinių pagrindų.

Vienas jų transporto priemonės nuomos sutarties sudarymas, buvo aptartas anksčiau priimtose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl papildomai dėl preliminaraus pagrįstumo teismas neaptarė. Kitas – atsakovo neteisėtai gautas 78 886,04 Eur darbo užmokestis. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas galimai suklastojo 2011 m. gruodžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriuo jam buvo patvirtintas 12 085 Lt (3 500,06 Eur) darbo užmokestis; 2012 m. gruodžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo atsakovo darbo užmokestis padidintas iki 18 391,45 Lt (5 326,53 Eur) ir 2014 m. lapkričio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo atsakovui paskirta 23 018,67 Lt premija.

IeÅ¡kovė Å¡ioje proceso stadijoje nepateikė pakankamai tikėtinų įrodymų dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo, nepateikė konkrečių duomenų, kokia N. F. pozicija dėl galimo parašų klastojimo. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai su paraÅ¡ais yra pakankamai sunkiai iÅ¡skaitomi, ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė ketina įrodyti parašų suklastojimo faktÄ . IÅ¡vada nesikreipti į teisėsaugos institucijas grindžiama abejone, jog atsakovas gali prisipažinti, logiÅ¡kai sunkiai paaiÅ¡kinama.

Kadangi ieÅ¡kovė nenurodo teisinės gynybos kelio įrodant ieÅ¡kinio pagrindÄ , jei atsakovas neprisipažins, tai atsižvelgiant į ankstesnius praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje, kyla abejonių dėl ieÅ¡kovės turimo pagrindinio procesinio siekio.Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino faktÄ , kad atsakovas Å¡iuo metu pardavinėja vienintelę dalį savo likvidaus turto, t. y. žemės sklypÄ , kuris nėra įkeistas ir kurio vertė sudaro beveik pusę ieÅ¡kinio sumos. Sklypo pardavimas sutapo su ieÅ¡kinio padavimu, kas rodo galimÄ atsakovo norÄ kuo greičiau parduoti turtÄ , jog iÅ¡vengtų teismo sprendimo vykdymo. Teismas neatsižvelgė, kad skelbime parduodamo žemės sklypo nurodyta suma nebÅ«tinai atitinka tikrÄ jÄ Å¡io sklypo rinkos vertę.

Teismas nesant objektyvių duomenų padarė nepagrįstÄ prielaidÄ , kad turto vertė yra tris kartus didesnė nei yra įvertinta Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e. Skelbime nurodyta kaina yra atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta ir nebÅ«tinai yra reali rinkos vertė. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame nurodyta sklypo vertė yra įrodyta, prieÅ¡ingai nei atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta suma skelbime.Didžioji dalis sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo įvertinti 2015 m. liepos 24 d., o sklypas (duomenys neskelbtini) įvertintas 2010 m. rugsėjo 16 d.

Be to, kiti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, praktiÅ¡kai beverčiai, nes yra mažo ploto, priklauso daugiau nei trisdeÅ¡imčiai savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe ir skirti aptarnauti inžineriniams tinklams, t. y. visi jie skirti antraeiliams daiktams funkcionuoti, bet ne savarankiÅ¡kiems objektams statyti. Todėl teismo iÅ¡vada, kad minėtų sklypų kainos yra gerokai pasikeitusios lyginant su vertinimo metu buvusiomis kainomis, pagrįsta klaidingu bylos duomenų vertinimu.Teismas neatsižvelgė, kad realizavus žemės sklypÄ piniginėmis lėšomis ne tik lengviau patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau paprasčiau jas ir nuslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir pan., o tai kelia papildomÄ rizikÄ ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

Net teismui pripažinus, kad atsakovas Å¡iuo metu turi pakankamai turto, atsakovo veiksmai siekiant parduoti žemės sklypÄ , kuris sudaro beveik pusę ieÅ¡kinio vertės, reiÅ¡kia, kad atsakovas gali bandyti vengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Teismas neatsižvelgė į esminę įtakÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turinčias aplinkybes – į apeliantės argumentus dėl atsakovo ir jo sutuoktinės galimo nesÄ Å¾iningumo, nes minėta aplinkybė įrodo, jog tikėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje taps negalimas ar apsunkintas.Atsakovas neturi pakankamai turto įvykdyti apeliantei palankų teismo sprendimÄ , nes visas turtas atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise; didžioji dalis turto yra nelikvidi, nes skirta inžineriniams tinklams aptarnauti; gyvenamajam namui ir žemės sklypui nustatyta hipoteka ir pan.

Atsakovui ieÅ¡kinio suma yra didelė, jo turimo turto vertė sudaro mažiau nei pusę apeliantės reikalavimo sumos – 22 750,60 Eur, todėl turimo turto nepakaktų apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, vien didelė ieÅ¡kinio suma didina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas.Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė 2016 m. gegužės 12 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame reikalavimai yra padidinti nuo pradiniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos priteisti sumos 48 250,97 Eur iki 127 137,01 Eur.

Patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti 127 137,01 Eur vertės atsakovui priklausantį turtÄ . Apeliantė teismui padavė naujÄ procesinį dokumentÄ (patikslintÄ ieÅ¡kinį), kuris teismo yra priimtas, todėl pradinis ieÅ¡kinys nebus nagrinėjamas, atitinkamai teisinės prasmės nebetenka ir jame suformuluoti praÅ¡ymai, tarp jų ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės du kartus tam pačiam reikalavimui užtikrinti negali bÅ«ti taikomos, todėl atskirojo skundo reikalavimai ir teiginiai nebeturi teisinės reikÅ¡mės.Apeliantė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nustatė, kad apeliantė pakankamai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas, vertindamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , atliko bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, kuris Å¡ioje bylos stadijoje nėra galimas.Teismo vertinimas dėl apeliantės nesikreipimo į teisėsaugos institucijas nesudaro pagrindo netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreipimasis į teisėsaugos institucijas laikytina ultima ratio priemone.

Apeliantės kreipimasis ar nesikreipimas į teisėsaugos institucijas yra jos teisė, bet ne pareiga. Be to, apeliantė tikisi su atsakovu susitarti taikiai. Byloje yra visos galimybės nustatyti paraÅ¡o suklastojimo faktÄ , pasitelkiant ekspertų specialiÄ sias žinias. Å ios civilinės bylos dalykas nėra suklastojimo fakto nustatymas, apeliantės pagrindinis tikslas gauti kuo greitesnį žalos, padarytos atsakovo neteisėtais veiksmais, atlyginimÄ , o ne nustatyti, ar atsakovas padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantė ieÅ¡kinyje neprivalo atskleisti savo bylos vedimo taktikos. Atsižvelgiant į įrodymų pobÅ«dį, jų surinkimo/gavimo kaÅ¡tus, įrodomÄ jÄ galiÄ , įtakÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo spartai bei atsakovo gynybinę pozicijÄ priklausys apeliantės pasirinkta taktika. Teismo pozicija, jog apeliantė nenurodė, kaip bus įrodinėjimas akcininkų susirinkimų protokolų suklastojimo faktas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad preliminariai ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti. Preliminariai įvertinus apeliantės pateiktus įrodymus akivaizdu, kad suklastojimo fakto paaiÅ¡kėjimas taps aiÅ¡kus tik vėliau nagrinėjant bylÄ , pasitelkus ekspertinį raÅ¡ysenos vertinimÄ , nes teismas nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad dokumentų atsakovas neklastojo, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų preliminaraus vertinimo yra tikimybė, kad atsakovas galimai suklastojo apeliantės pateiktus dokumentus.Nepagrįstas teismo argumentas, jog nėra N. F. nuomonės dėl akcininkų protokolų suklastojimo.

Apeliantė informacijÄ apie N. F. parašų galimÄ suklastojimÄ gavo iÅ¡ minėto akcininko, kitaip nebÅ«tų sužinojusi apie parašų galimÄ suklastojimÄ .Teismas neatkreipė dėmesio dėl atsakovo ir jo sutuoktinės galimo nesÄ Å¾iningumo, kuris, atlikus preliminarų įrodymų vertinimÄ , yra akivaizdus. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantės argumentai, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Apeliantė, teikdama nepagrįstus reikalavimus, daro spaudimÄ atsakovui, kas gali bÅ«ti vertinama kaip nesÄ Å¾iningas apeliantės elgesys. Atsakovas su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d. vienintelio bendrovės akcininko N. F. sprendimÄ sudaryti susitarimÄ su atsakovu dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriuo bendrovė ir atsakovas vienas kito atžvilgiu atsisakytų visų pretenzijų ir 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarytÄ susitarimÄ dėl taikaus ginčo sprendimo, iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „JML group“ pareiÅ¡kė ir patvirtino, jog neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų atsakovui dėl jam einant bendrovės vadovo pareigas jo priimtų sprendimų ir/ar sudarytų sandorių.Atsakovas turi pakankamai turto, kad bÅ«simas teismo sprendimas, jei jis ir bÅ«tų palankus apeliantei, bÅ«tų įvykdomas.

Atsakovas turi stabilias ir nuolatines su darbo santykiais sietinas pajamas, o ne vien tik jo vardu (kartu su sutuoktine) registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2011 gruodžio 30 d., 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų turinio ir neatliko jų teisinio vertinimo. Teismui, atlikus preliminarų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nepakako duomenų tikėtinai iÅ¡vadai dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo. NeaiÅ¡ki apeliantės pozicija apsunkino ir atsakovo galimybes pateikti atsikirtimus.

Apeliantės teiginiai, jog nuo atsakovo priklausys, kokius veiksmus toliau atliks apeliantė, reiÅ¡kia ketinimÄ daryti nepagrįstÄ spaudimÄ atsakovui, kas vertinama kaip nesÄ Å¾iningas proceso dalyvio elgesys. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.LaikinÄ sias apsaugos priemones atsisakyta taikyti toje pačioje byloje (vienu atveju pagal pirminį ieÅ¡kinį, kitu – pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį padidinus reikalavimus) abiem skundžiamomis nutartimis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundžiamų nutarčių pagrįstumo pasisako vienoje nutartyje.Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu (1) Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir (2) nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumas, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jų pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Å ių priemonių taikymo pagrindu turėtų bÅ«ti pagrįstos prielaidos, kad bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas, jų nesiėmus, gali komplikuotis dėl įvairių priežasčių, be kita ko, ir dėl nesÄ Å¾iningų kitos Å¡alies veiksmų.Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pirmuoju atveju (2016 m. gegužės 2 d.), nepaneigdamas 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados apie tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes vien turtinio pobÅ«džio reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be to, atsakovas turi pakankamai turto.

Antruoju atveju (2016 m. gegužės 16 d.) atsisakymÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų dėl preliminaraus ieÅ¡kinio patikslintoje (padidintoje) dalyje pagrįstumo.Kadangi patikslintas ieÅ¡kinys apima ir pirminio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sÄ lygų vertinimo iÅ¡ esmės.   Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, t. y.

Å¡ioje proceso stadijoje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumas vertintinas tik preliminariai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad prima facie (preliminariai) ieÅ¡kinys nelaikytinas tikėtinai pagrįstu. Kaip minėta, pats pirmosios instancijos teismas jau buvo konstatavęs pirminio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Taigi, bet kuriuo atveju galima spręsti esant konstatuotÄ pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ bent dalyje dėl pirminio ieÅ¡kinio.

Antruoju atveju teismas nemažai dėmesio skyrė naujai pareikÅ¡to reikalavimo dėl neteisėtai gauto darbo užmokesčio pagrįstumo įvertinimui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nurodomi argumentai dėl to, kad apeliantė nepateikia konkrečių duomenų dėl N. F. paraÅ¡o galimo suklastojimo, dokumentai sunkiai iÅ¡skaitomi, nesikreipiama į kitas teisėsaugos institucijas ir pan., savaime nepaneigia tikėtino reikalavimo pagrįstumo ir padidintoje jo dalyje. Apeliantė patikslintame ieÅ¡kinyje pagrindžia manymÄ apie dokumentų klastojimÄ â€“ nurodo vizualiai įvertinusi minėto asmens paraÅ¡o skirtingumus.

Teismo motyvais skundžiamoje nutartyje toks pagrindimas nepaneigiamas. Todėl negalima atmesti apeliantės argumentų, kad asmens paraÅ¡o (ne)klastojimo faktas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, beje, tikėtina, reikalaujantis ir specialių žinių. Ä®statymo reikalavimas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinti (tik) tikėtinumo aspektu reiÅ¡kia, kad Å¡ioje proceso stadijoje iÅ¡ asmens nereikalaujama jau ir įrodyti savo reikalavimÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kinyje (patikslintame ieÅ¡kinyje) apeliantė nurodė savo argumentus, pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai akivaizdžių duomenų, kad apeliantės patikslintas ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus apeliantei teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas. Vertinant realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , atsižvelgtina į tai, kad apeliantė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 127 137,01 Eur žalos atlyginimo.

Tokia suma, juo labiau fiziniam asmeniui, laikytina pakankamai didele. IÅ¡ esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien faktas, jog reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau pagal vyraujančiÄ teisminę praktikÄ reikalavimas dėl didelės pinigų sumos vertinamas kaip objektyviai galintis padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tai, kad ieÅ¡kinio suma yra vienas iÅ¡ kriterijų, kuris yra svarbus vertinant bÅ«tinybę konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir, jeigu Å¡ios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto, yra pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (žr.

Teismų praktika Nr. 34). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ta, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas esamas atsakovo finansinis pajėgumas, užkertant keliÄ jo dirbtiniam sumažinimui. Akivaizdu, kad kuo didesnė reikalavimo suma, t. y. kuo ženklesnės neigiamos pasekmės gali kilti atsakovui, tuo labiau didėja bandymo jų iÅ¡vengti tikimybė. Todėl didelė ieÅ¡kinio suma vertintina kaip viena iÅ¡ pakankamai reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.Kita vertus, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra tiek reikÅ¡minga (didelė), kad gali suponuoti nesÄ Å¾iningus ketinimus vengti galimai neigiamų turtinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais, kurie patvirtina apie atsakovui bei jo sutuoktinei (trečiasis asmuo) priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas iÅ¡raÅ¡as patvirtina apeliantės argumentus, kad visas turtas atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, didžioji jo dalis apskritai yra faktiÅ¡kai nelikvidi, nes skirta iÅ¡imtinai inžineriniams tinklams aptarnauti, o gyvenamajam namui ir žemės sklypui yra nustatyta hipoteka.

Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklausančio turto vidutinė rinkos vertė nesiekia jam reiÅ¡kiamo reikalavimo sumos. Kitų duomenų apie atsakovui priklausančio turto vertę byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas siekia parduoti likvidų turtÄ â€“ žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris nėra įkeistas, todėl bÅ«tent į šį turtÄ , esant palankiam apeliantei teismo sprendimui, galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ esmės galima bÅ«tų sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pradėtas žemės sklypo pardavimas savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas prarastų ir paslėptų pinigus, o, anot teismo, iÅ¡ piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas bÅ«tų netgi paprastesnis.

Tačiau tokia pozicija bÅ«tų priimtina tik nesant jokių abejonių dėl atsakovo nusiteikimo įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimÄ geranoriÅ¡kai. PrieÅ¡ingu atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su apeliante, kad bÅ«tent pinigines lėšas nuslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip sumažinant teismo sprendimo įvykdymo galimybę, yra žymiai paprasčiau ir tokia galimybė faktiÅ¡kai yra nekontroliuojama. Tokiu atveju - atsakovui perleidus turtÄ (į bylÄ pateiktas skelbimas faktiÅ¡kai jau patvirtina bÅ«tent tokį atsakovo siekį), kuris Å¡iuo metu turimais duomenimis yra likvidžiausias, – yra didelė tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas, o gal ir taptų neįmanomu.

Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tinybę areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ pagrindžia ne tik tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų visos prielaidos arba, kitaip tariant, jam nebÅ«tų teisinių kliūčių perleisti turtÄ , bet iÅ¡ esmės Å¡ia linkme veiksmai yra ir atliekami. Nors atsakovas nurodo, kad turi pakankamai turto bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nes turi stabilias ir nuolatines su darbo santykiais sietinas pajamas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovas nepateikė duomenų apie jam kitÄ priklausantį turtÄ , gaunamas pajamas ar turimas pinigines lėšas. Neturint tokių duomenų, negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė. Juolab, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 178 str.), taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių minimaliomis sÄ naudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.).

Todėl atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai apeliantei, nes bÅ«tent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumÄ ir iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pirmiau iÅ¡dėstyti argumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovo finansinė padėtis nesudaro jokios rizikos, jog galimo apeliantei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas nebus apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus bei yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. nutartys naikintinos ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – apelianto praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, areÅ¡tuojant atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises bei pinigines lėšas bendrai 127 137,01 Eur sumai (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 2 p.).Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones visų pirma areÅ¡tuotinas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o tik Å¡io turto nesant pakankamai gali bÅ«ti areÅ¡tuojamos piniginės lėšos.

Todėl bÅ«tent toks, o ne apeliantės praÅ¡omas laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumas atsakovo atžvilgiu ir taikytinas. Be to, minėtas laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumas nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių. Jei atsakovo finansinė padėtis iÅ¡ tikrųjų yra gera ir praÅ¡oma priteisti suma jam nėra tiek reikÅ¡minga, jis gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu bÅ«du apskritai iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tuo atveju jei konkretus areÅ¡tuotas turtas neproporcingai apribotų atsakovo poreikius, yra galimybė praÅ¡yti jį pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. nutartis panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JML group“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovui V.

P. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijant 127 137,01 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui V. P. ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad dėl turto suradimo ir apraÅ¡ymo ji turi kreiptis į antstolį.

Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areÅ¡tuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus