dbb08e46-1ae7-4a8d-9d7b-dc2b43b36112 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-545-773/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05895-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.; 2.5.5.; 2.5.7.; 3.4.5.19.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.19.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Virginijos Lozoraitytės ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. A., notarui Å arÅ«nui Ruliui dėl termino pratęsimo palikimui priimti ir pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys AIG Europe Limited Finland Branch, L. A., S. A., A. A., D. R. A., atstovaujama atstovės pagal įstatymÄ G. R., kuratorės advokatės Inos Kurauskienės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė K. S. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (3 t., e. b. l. 187-198), kuriuo prašė:

1) pratęsti pareiÅ¡kėjai praleistÄ 6 mėnesių terminÄ kreiptis į vietos notarÄ priimti (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės E. A. palikimui, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) pripažinti negaliojančiu R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo Kauno 6-ajam notarų biurui Nr. (duomenys neskelbtini);

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės močiutė E. A., kuri 1991 m. lapkričio 11 d. buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių į 16,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo natÅ«ra. IeÅ¡kovės teigimu, E. A. ir Z. A. priklausė kolÅ«kinė valda, kuriÄ jie gavo 1958 m. nutarimu kolÅ«kio valdyboje (60 arų), bei joje statyti pastatai, kurie Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini): pastatytas namas ir Å«kiniai pastatai (dalį jų R.

A. – lauko virtuvę, tualetÄ , malkinę – nugriovė). Pažymėjo, kad E. A. ir Z. A. turėjo 3 vaikus: M. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir vaikų neturėjo, V. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir turėjo du vaikus S. ir A. bei R. A., kuris turi dukrÄ K. S. (ieÅ¡kovę), L. A. ir R. A.. IeÅ¡kovės teigimu, Z. A. palikimas yra iki Å¡iol nepriimtas. Pažymėjo, kad R. A. yra įregistravęs visÄ tėvų turtÄ savo vardu, neturėdamas tam juridinio pagrindo, todėl Å¡is sandoris yra neteisėtas.

Nurodė, kad R. A. priėmė palikimÄ kaip sÅ«nus, nors įstatymai nenumato teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo praėjus 23 metams. IeÅ¡kovė svarbia priežastimi dėl praleisto termino nurodo tai, kad jai palikimo atsiradimo metu buvo 13 metų, o tėvai į notarÄ nesikreipė. Be to, ieÅ¡kovė nežinojo, kad yra užvesta paveldėjimo byla dėl močiutės E. A..

2. Atsakovas R. A. 2018 m. gruodžio 3 d. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4 t., e. b. l. 33-38) prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , nurodydama, jog atsakovo motinos palikimas nėra priimtas, todėl bÅ«tina praleistÄ priėmimo terminÄ atnaujinti. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 praÅ¡ymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo patenkintas ir nustatytas juridinis faktas, jog Z. A. po savo sutuoktinės E. A. mirties priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, o reikalavimas atkurti E. A.

žemę natÅ«ra ir suformuoti 0,60 ha namų valdÄ (duomenys neskelbtini) – atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2014 minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia aplinkybe, jog hipotekos pažymose nėra duomenų apie atsakovo tėvų palikimo priėmimo juridinio fakto įregistravimÄ . Atsakovo teigimu, jis negali atsakyti už tai, kad notarai hipotekoje neįregistravo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ priimto palikimo.

Atsakovas pažymėjo, kad jis yra vienintelis testamentinis įpėdinis, perėmęs iÅ¡ tėvo jo teises ir pareigas, taip pat ir teises bei pareigas priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 7S-7-(14.7.3) E. A. vardu atkurtÄ teisę į žemės nuosavybę. Nurodė, kad NŽT 2017 m. sausio 4 d. sprendimu atkÅ«rus E. A. nuosavybės teises į žemę ir 2017 m. vasario 17 d. įregistravus VÄ® Registrų centras nuosavybės teises, atsirado turtas, į kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Tuo pagrindu notaras 2017 m. kovo 23 d. užvedė paveldėjimo bylÄ ir įregistravo faktÄ . Pažymėjo, kad K. S. yra praleidusi 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes R. A. Z. A. testamentu kartu paveldėjo ir pagal įstatymÄ tėvo priimtÄ motinos E. A. palikimÄ , todėl po tėvo Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo ginčijimo 1 metų senaties terminas suėjo 2002 m. balandžio 2 d. Nurodė, kad K. S. testamentÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ gavo 2006 m. rudenį (LTSR 1964 m. CK 84 straipsnis, 2000 m.

CK 5.8 straipsnis).

3. Atsakovas notaras Å . Rulys atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t., e. b. l. 46-50). Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovės senelė E. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pagal jos palikimo atsiradimo metu galiojusias CK nuostatas (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis), E. A. pirmosios eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ yra jos sÅ«nus R. A.. IeÅ¡kovė K. S. yra mirusios E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė, todėl bÅ«tų Å¡aukiama paveldėti pagal įstatymÄ , jeigu nebÅ«tų pirmos eilės įpėdinių.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi pretenduoti į senelės palikimÄ ir jį priimti 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdiniai bÅ«tų nepriėmę palikimo ar jo atsisakę, t.y. esant nors vienam palikimÄ pagal įstatymÄ priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymÄ neÅ¡aukiami ir mirusiojo turto nepaveldi. Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo bÅ«ti priimtas tik pagal 1964 m.

CK 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles. Atsakovo teigimu, pagal 1964 m. CK 588 straipsnio, reglamentavusio termino palikimui priimti prailginimÄ (pratęsimÄ ), nuostatas, teisė praÅ¡yti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminÄ (praleistÄ dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog Z. A. po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , faktiÅ¡kai pradedamas turtÄ valdyti.

Dėl Å¡ios priežasties notarui nekilo abejonių dėl R. A. paduoto pareiÅ¡kimo priėmimo, nes palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad R. A. paveldėjimo teisės liudijimas pagal paduotÄ pareiÅ¡kimÄ Kauno m. 6-ajame notarų biure neiÅ¡duotas, o Kauno m. 6-asis notaro biuras iki 2017 m. kovo 23 d., t.y iki R. A. kreipimosi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, nebuvo gavęs jokios informacijos iÅ¡ teismo ir/ar kitų institucijų, tuo tarpu ir ieÅ¡kovės apie vykstančius teisminius ir/ar kitus ginčus (draudimus) dėl E. A. palikimo, kurie turėtų įtakos ir /ar kitaip draustų notarinių veiksmų atlikimÄ .

4. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited 2018 m. gruodžio 3 d. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4 t., e. b. l. 40-43) prašė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ pratęsti praleistÄ 6 mėnesių terminÄ kreiptis į vietos notarÄ tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , o reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jos senelės E. A. palikimas neva iki Å¡iol nėra priimtas ir todėl yra bÅ«tina atnaujinti ieÅ¡kovei tariamai praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ .

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas R. A. 2017 m. kovo 23 d. iÅ¡ atvyko į Kauno 6-Ä jį notarų biurÄ ir padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po savo motinos E. A. mirties (duomenys neskelbtini), ne kaip jos pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o kaip savo tėvo Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sÅ«nus, teisių ir pareigų perėmėjas. Po tėvo Z. A. mirties atsiradusį palikimÄ Kauno r. notarų biure atsakovas buvo priėmęs dar (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ , padavęs 2001 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ , buvo užvesta paveldėjimo byla.

Kauno r. notarų biuras VÄ® „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovo priimto palikimo. Tai 2017 m. padarė notaras Å . Rulys, kai buvo gauta Lietuvos Notarų RÅ«mų konsultacija. Tačiau pastaroji aplinkybė niekaip nėra susijusi nei su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu, kadangi tam tikro fakto neiÅ¡vieÅ¡inimas nepaneigia įgytos teisės. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R.

A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės senelė E. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodeksas. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju mirusiosios E. A. pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ yra jos sÅ«nus atsakovas R. A., o ieÅ¡kovė yra E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė, todėl ieÅ¡kovė bÅ«tų Å¡aukiama paveldėti pagal įstatymÄ , jeigu nebÅ«tų pirmos eilės įpėdinių. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė galėjo pretenduoti į senelės palikimÄ ir jį priimti 1964 m.

Lietuvos TSR civilinis kodekso 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdinis bÅ«tų nepriėmęs palikimo ar jo atsisakęs, tai yra, esant nors vienam palikimÄ pagal įstatymÄ priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymÄ neÅ¡aukiami ir mirusiojo turto nepaveldi. Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo bÅ«ti priimtas tik pagal įstatymÄ , vadovaujantis 1964 m.

Lietuvos TSR civilinis kodekso 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, o pagal Å¡io kodekso 588 straipsnį, teisė praÅ¡yti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminÄ (praleistÄ dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui.

7. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog R. A. tėvas Z. A. savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Nustatė, kad K. S. Å¡ioje byloje atstovavo R. A., todėl ieÅ¡kovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su E. A. palikimu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog jos senelės E. A. palikimas iki Å¡iol nėra priimtas bei yra bÅ«tinybė atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ .

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Kauno r. notarų biuras VÄ® „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovo priimto palikimo, yra nesusijusi su ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais ir nepaneigia R. A. įgytos teisės.

9. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo priėmimo metu galiojo ne tik 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 84 straipsnis (numatytas trijų metų senaties terminas), bet ir 2000 m. LR CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad atsakovas pagal tėvo Z. A. testamentÄ kartu paveldėjo ir pagal įstatymÄ tėvo priimtÄ motinos E. A. palikimÄ . Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė K. S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai (4 t., e. b. l. 103-116). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismo sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir nepagrįstas, be to, teismas sprendimu pažeidė Teisėjų tarybos rekomendacijas. IeÅ¡kovė pažymi, kad teismo sprendimas neturi jokios motyvuojamosios dalies, trÅ«ksta ir rezoliucinės. 1.2. BylÄ nagrinėjantis teisėjas viso proceso metu demonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ ir siekė nenagrinėti ieÅ¡kinio bei priėmė nepagrįstas nutartis.

IeÅ¡kovė pažymi, kad jos atskirieji skundai dėl nutarčių buvo patenkinti, teisėjo veiksmai pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. 1.3. Teismas neįvertino, kad į procesÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta kaip galima E. A. paveldėtoja, o buvo tik teisės konsultantė. 1.4. Teismas neįvertino, kad kol nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kiti paveldėtojai gali dėl jo kreiptis. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog sutuoktinis tiek pagal senÄ jį, tiek pagal naujÄ jį CK, paveldi tik kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais.

Joks notaras neturi teisės iÅ¡raÅ¡yti 1 dalies palikimo sutuoktiniui, kai esama vaikų ir anÅ«kų. IeÅ¡kovė kaip antros eilės įpėdinė, pirmosios eilės įpėdiniui R. A. atsisakius savo palikimo dalies, jos nepriėmus, turi teisę į dalį E. A. palikimo, o neiÅ¡raÅ¡ius paveldėjimo teisės liudijimo ir praleidus terminus registruoti faktus apie Z. A. tariamÄ paveldėjimÄ , turi teisę ir į visÄ palikimÄ . Teismas neįvertino, kad anÅ«kai paveldi, jeigu niekas nėra kreipęsis dėl palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-468/2009).

IeÅ¡kovė nurodo, kad kai ji kreipėsi, niekas iÅ¡ pirmos eilės paveldėtojų nebuvo kreipęsis, antros eilės paveldėtojai ieÅ¡kovei atsirado teisė kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo. 1.5. Teismas neatsižvelgė, kad R. A. nesiekė priimti palikimo kaip sÅ«nus, teismo sprendimų dėl tariamo Z. A. paveldėjimo neregistravo. Be to, R. A. nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti jam pačiam praleistÄ 6 mėnesių terminÄ . Apeliantės teigimu, registras yra sukurtas tam, kad nebÅ«tų galima klastoti dokumentų. 1.6.

Teismas neteisingai taikė 2000 m. CK nuostatas, kurios įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., nors ieÅ¡kovės močiutė mirė (duomenys neskelbtini). Be to, nei LTRS nei LR kodeksuose nėra nurodyta, kad terminui atnaujinti paveldėjimo terminÄ gali bÅ«ti taikoma senatis. Apeliantės teigimu, teismas gali neatnaujinti termino, o ne pritaikyti terminui senatį. 1.7. Teismas nenurodė, kuo remiantis laikoma, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ palikimui priimti ir jis negali bÅ«ti prailgintas, kadangi ieÅ¡kovės močiutės E. A. mirties dienÄ ir visÄ tuo metu galiojusio CK nustatytÄ terminÄ palikimui priimti ieÅ¡kovė buvo mažametė, o suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui dėl paveldėjimo teisinių santykių – nepilnametė.

Aplinkybė, kad niekas nėra kreipęsis dėl jos senelių palikimo priėmimo jai tapo žinoma tik 2015 m. spalio 29 d., kai sužinojo, kad nėra įregistruotas E. A. palikimo priėmimo faktas ir 2016 m. balandžio 18 d., kai sužinojo, kad nėra įregistruotas Z. A. palikimo priėmimo faktas. Taigi, ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi nepraėjus nei metams nuo visų reikÅ¡mingų aplinkybių sužinojimo, t.y. 2017 m. kovo 17 d. Atitinkamai, ieÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai taikė su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui pripažinti negaliojančiu R.

A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

11. Atsakovas R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (4 t., e. b. l. 128-133). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliaciniame skunde kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose yra nutylėtos itin reikÅ¡mingos aplinkybės, kad visi keliami pagrindiniai klausimai jau buvo iÅ¡nagrinėti ir patvirtinti Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais. Å iais sprendimais nustatytas juridinis faktas, kad motinos E. A. palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė tėvas Z. A., o po tėvo mirties pagal testamentÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo R.

A.. Be to, Å¡iuos įsigaliojusius teismų sprendimus kasacine tvarka pagal LR Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį galėjo peržiÅ«rėti tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Atsakovas pažymi, kad jis atsisakė jo valios neiÅ¡reiÅ¡kusios 2015 m. sausio 5 d. K. S. paduotos kasacijos. 2.2. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė jokiuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokios jos teisės ir pareigos, atsakovui pareiÅ¡kus 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ Kauno 6-ame notarų biure, buvo pažeistos. Atsakovas pažymi, kad jis yra pirmos eilės įpėdinis, o jo duktė K.

S. – antros eilės įpėdinė, todėl teisių ir pareigų į atsakovo motinos palikimÄ neturi. 2.3. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė, neturėdama teisių ir pareigų į atsakovo motinos E. A. palikimÄ procesiniuose dokumentuose, klaidindama teismÄ , siekia atnaujinti civilinę bylÄ Nr. 2-25-260/2014. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1341-1063/2018 K. S. praÅ¡ymas panaikinti NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 4 d. sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusiÄ Å¾emę E. A. buvo atmestas.

Teismas sprendime pažymėjo, kad K. S. negali bÅ«ti pripažinta mirusio pretendento įpėdine, todėl skundžiamas sprendimas negali pažeisti pareiÅ¡kėjos subjektinių teisių. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo teisėtumÄ Å¡iuo atveju galėtų ginčyti E. A. turtÄ pagal testamentÄ paveldėjęs pareiÅ¡kėjos tėvas R. A., tačiau jis Å¡io sprendimo neskundžia. 2.4. Apeliantė yra praleidusi 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Atsakovo teigimu, po Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo ginčijimo senaties terminas suėjo 2002 m. balandžio 2 d.

12. Atsakovas notaras Å . Rulys atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (4 t., e. b. l. 134-141). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad po jos senelės E. A. mirties niekas nėra kreipęsis dėl paveldėjimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. A. tėvas Z. A., savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su E. A. palikimu, nes apeliantė buvo savo tėvo R. A. įgaliota atstovė teisme, nagrinėjant bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Å ias aplinkybes teismo posėdžiuose patvirtino pats atsakovas R. A. ir tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių. 3.2. Apeliantė skunde neteisingai nurodo, kad pirmos eilės įpėdiniui R. A. atsisakius savo palikimo dalies, jos nepriėmus, ieÅ¡kovė turi teisę į dalį E. A. palikimo, o esant neiÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui ir praleidus terminus registruoti faktus apie Z.

A. tariamÄ paveldėjimÄ , ieÅ¡kovė turi teisę ir į visÄ palikimÄ . Atsakovas pažymi, kad R. A. dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties įstatymo nustatytu terminu į notarÄ nesikreipė, tačiau palikimo neatsisakė, paveldėjimo teisę įgyvendino kreipdamasis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo savo tėvo Z. A. vardu, dėl ko Kauno apygardos teisme 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo bÅ«tinų veiksmų, kai tapo pilnamete, įgijo teisinį iÅ¡silavinimÄ , atstovavo pareiÅ¡kėjÄ teisme, kuriame buvo sprendžiamas palikimo priėmimo nustatymo faktas. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad palikimo atsiradimo metu ji buvusi nepilnametė, negalėjo Å¡ios teisės realizuoti ir to nepadarė jos įstatyminiai atstovai – tėvai, nereiÅ¡kia, kad ji nežinojo apie palikimo atsiradimÄ , kai tapo pilnamete, nesuprato kokius veiksmus turinti atlikti paveldėjimo teisės įgyvendinimui, kai yra įgijusi teisinį iÅ¡silavinimÄ , atstovavusi savo tėvo interesus dėl palikimo priėmimo teisminiame procese.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinus teisės į palikimÄ , ieÅ¡kovė tokiÄ teisę prarado. 3.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o jame neteisingai nustatyta ieÅ¡kinio senatis. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Be to, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog paveldėjimo priėmimo metu galiojo ne tik 1964 m.

Lietuvos TSR civilinio kodekso 84 straipsnis (numatytas trijų metų senaties terminas), bet ir 2000 m. LR CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Atsakovas pagal tėvo Z. A. testamentÄ kartu paveldėjo ir pagal įstatymÄ tėvo priimtÄ motinos E. A. palikimÄ . Todėl laikytina, kad yra praleistas senaties terminas, taikytina ieÅ¡kinio senatis. 3.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad R. A. nėra E. A. įpėdinis ir yra žymiai praleidęs terminÄ jos palikimui priimti. Pažymi, kad po Z. A. mirties jo palikimÄ pagal testamentÄ priėmė Z. A. sÅ«nus R. A., o Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarui Å . Ruliui R. A. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo po motinos E. A. mirties į jo tėvui Z.

A. priklausantį palikimÄ â€“ žemę. 3.5. Apeliantė nepagrįstai pažymėjo, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. visi paveldėjimo veiksmai turi bÅ«ti įraÅ¡omi į valstybinį registrÄ , o neįraÅ¡ymas laikomas suinteresuotų sÄ Å¾iningų asmenų naudai. Atsakovo teigimu, Å¡ioje byloje aplinkybė, jog paveldėjimo veiksmai nebuvo įraÅ¡yti į valstybinį registrÄ , nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis).

Taigi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registracijÄ yra tik įregistruojami ir iÅ¡vieÅ¡inami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341-611/2018 29 punktÄ ).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, kas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 270 straipsnio 4 dalies normoje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamosios sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Statva“ v.

UAB „Magna Baltija“, bylos Nr. 3K-3-298-687/2015).

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimÄ , pateikiamas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas ir teisiniai argumentai. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės subjektyvia nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais pagrindė priimtÄ sprendimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minimų standartų preambulėje nurodytas jų rekomendacinis pobūdis, reiškiantis, jog jie nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų. Taigi, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, jo naikinti kaip neatitinkančio Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 17. E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 9), Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10). Jie turėjo šiuos vaikus (1 t., e. b. l. 36-37): 5.1. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l.

10) ir turėjo vaikus S. A. ir A. A. (1 t., e. b. l. 37). 5.2. R., kuris turėjo vaikus: K. (ieÅ¡kovė), L., V. (duomenys neskelbtini), mirusiÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14), ir R., mirusį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 11), kuriam (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. R. A. (1 t., e. b. l. 11). 18. (duomenys neskelbtini)testamentu Z. A. visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nui R. A. (1 t., e. b. l. 68).

19. Mirus tėvui Z. A. (1 t., e. b. l. 10), 2001 m. rugsėjo 28 d. R. A. patvirtino, kad priima palikimÄ ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ . FaktÄ patvirtino notarė R. Butkauskaitė (1 t., e. b. l. 64). 2001 m. spalio 4 d. notarė R. Butkauskaitė iÅ¡davė R. A. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , kad jis paveldi Z. A. testamente nurodytÄ turtÄ (1 t., e. b. l. 71). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentÄ nurodyta, kas sudaro Z.

A. paveldimÄ turtÄ (1 t., e. b. l. 79). Pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2002 m. rugpjūčio 6 d. pažymėjimÄ R. A. nuosavybės teise valdo pažymėjime nurodytÄ turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15-16). Pagal NTR 2017 m. kovo 20 d. iÅ¡raÅ¡Ä adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiti kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso R. A., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6824 (1 t., e. b. l. 18-19).

20. Pagal VÄ® Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä 2016 m. balandžio 18 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus, a. k. (duomenys neskelbtini) (Z. A.), sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (1 t., e. b. l. 8).

21. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatytas juridinis faktas, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1322-2014 Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

22. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1430-173/2015 pareiškėjos K. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis palikta nepakeista.

23. Pagal VÄ® Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä 2015 m. spalio 27 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus, a. k. (duomenys neskelbtini) (E. A.), sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (1 t., e. b. l. 40).

24. NŽT 2017 m. sausio 4 d. sprendimu E. A. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 2,53 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais sprendime nustatyta tvarka (2 t., e. b. l. 80-84). 25. 2017 m. kovo 23 d. NTR iÅ¡rašų duomenimis, 3/18 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/7 žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2017 m. vasario 17 d. priklauso E. A. (2 t., e. b. l. 78-79).

26. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2017 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu teismas informuotas, kad po E. A. mirties Kauno m. 6-ame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 24/2017. PalikimÄ yra priėmęs mirusiosios sÅ«nus R. A., pateikęs notarui 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (2 t., e. b. l. 71). 27. 2017 m. kovo 23 d. R. A. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl mirusios mamos E. A. palikimo priėmimo. Notaras Å . Rulys šį pareiÅ¡kimÄ patvirtino (2 t., e. b. l. 72). 2017 m. kovo 23 d.

VÄ® Registrų centro praneÅ¡imu notaras Å . Rulys informuotas, jog palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas testamentų registre. Palikėjas – E. A., palikimÄ priėmęs asmuo – R. A. (2 t., e. b. l. 76). Dėl ieÅ¡kovės teisės priimti močiutės E. A. palikimÄ 28. Å ioje byloje vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų yra praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas. Tam, kad asmuo galėtų pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , jis turi turėti teisę priimti palikimÄ , kurio priėmimui praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės teisės į E. A. palikimÄ , taikytinos 1964 m. LR civilinio kodekso normos ir remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 1 ir 2 dalimis ieÅ¡kovė yra antros eilės įpėdinė, kuri teisę priimti palikimÄ gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tada, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Atitinkamai ieÅ¡kovė savo teisę priimti močiutės E. A. palikimÄ grindė ta aplinkybe, kad atsakovas R. A., bÅ«damas pirmosios eilės įpėdiniu, nerealizavo savo teisės priimti E. A. palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ ir Å¡io termino atnaujinti neprašė.

29. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės teisės priimti E. A. palikimÄ , pagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog atsakovas R. A. priėmė savo tėvo Z. A. palikimÄ , o pastarasis, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

Taigi, mirus ieÅ¡kovės močiutei E. A., jos palikimÄ priėmė jos sutuoktinis Z. A., kuris testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui atsakovui R. A.. (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės seneliui Z. A. atsakovas R. A. 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino, kad priima ieÅ¡kovės senelio Z. A. palikimÄ paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui (1 t., e. b. l. 64). PalikimÄ atsakovas R. A. priėmė per 1964 m. LR civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ .

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdiniui, priėmusiam palikimÄ , pereina visos palikėjo teisės ir pareigos nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimÄ sudarantys objektai. Ä®pėdinis, pareiÅ¡kęs, kad priima palikimÄ , laikomas priėmusiu visÄ turtÄ , t. y. ne tik jam žinomÄ turtÄ , bet ir turtÄ , kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtÄ , kuris dėl tam tikrų priežasčių iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1.

Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Atitinkamai ieÅ¡kovės seneliui Z. A., kuris remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pirmosios eilės įpėdinis, priėmus savo sutuoktinės palikimÄ ieÅ¡kovė pagal 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 2 dalies normÄ nebegali bÅ«ti Å¡aukiama paveldėti pagal įstatymÄ , net ir paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovės močiutė E. A. turėjo turto, apie kurio buvimÄ ieÅ¡kovės seneliui Z. A. palikimo priėmimo metu nebuvo žinoma.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nebegali bÅ«ti Å¡aukiama paveldėti ir Z. A. palikimo, kadangi atsakovas R. A., bÅ«damas pirmosios eilės įpėdiniu, priėmė visÄ savo tėvo Z. A. palikimÄ . Kartu pažymėtina, kad remiantis 1964 m. LR civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalies norma ieÅ¡kovė galėtų pretenduoti į savo močiutės E. A. palikimÄ tik tuo atveju, jei jos tėvas atsakovas R. A. bÅ«tų miręs anksčiau nei jos močiutė E. A.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama antros eilės įpėdinė, esant pirmos eilės įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , negali pretenduoti į savo močiutės E. A. palikimÄ .

31. IeÅ¡kovė savo močiutės E. A. palikimo priėmimo faktÄ ginčija remdamasi dar ir ta aplinkybe, kad testamentų registre nebuvo įregistruotų nei ieÅ¡kovės močiutės E. A., nei ieÅ¡kovės senelio Z. A. palikimo priėmimo faktų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalies norma įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ , tačiau Å¡alims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Å alių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar Å¡alių susitarimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas nustato, kad Å¡alių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalies norma numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir 1964 m. LR civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalies normoje. Taigi, asmuo yra laikomas priėmusiu palikimÄ nepriklausomai nuo to, ar Å¡i aplinkybė buvo praneÅ¡ta testamentų registro tvarkytojui. Ä®siteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, nustatyta, jog ieÅ¡kovės senelis Z.

A. po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad jos močiutės E. A. palikimas nėra priimtas dėl to, kad Å¡i aplinkybė nebuvo įregistruota testamentų registre, nepagrįstas. Atitinkamai nepagrįstas ir ieÅ¡kovės teiginys, kad ieÅ¡kovės senelio Z. A. palikimas taip pat nėra priimtas vien dėl to, kad jo palikimo priėmimo faktas neįregistruotas testamentų registre. Nustačius, kad ieÅ¡kovės močiutės E. A. palikimas yra priimtas, ieÅ¡kovė neturi teisės paveldėti jos palikimo, ko pasekoje nėra pagrindo ieÅ¡kovei atnaujinti praleistÄ terminÄ močiutės E. A. palikimui priimti.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovei, net jei ji turėtų teisę pretenduoti į močiutės E. A. palinkimÄ , terminas palikimui priimti galėtų bÅ«ti atnaujinamas tik atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat į tai, kiek jis buvo praleistas bei į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagrįstai atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, kad E. A. palikimo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 pagal R.

A. ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkÅ«rimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natÅ«ra, kur ieÅ¡kovė buvo savo tėvo R. A., turėjusio ieÅ¡kovo procesinį statusÄ , įgaliota atstove. Nors ieÅ¡kovė K. S. nurodo, kad Å¡ioje byloje ji buvo tik teisės konsultantė ir nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, kuriai bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovei dalyvaujant civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 kaip įgaliotai atstovei bei tuo pat metu esant E. A. anÅ«ke tapo žinomos aplinkybės, susijusios su jos močiutės E. A. palikimu ir ji, turėdama teisinį iÅ¡silavinimÄ bei įvairiapusę teisinio darbo patirtį, turėjo galimybę efektyviai ginti savo teises minėtoje byloje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, susijusio su jos močiutės E. A. palikimo priėmimu.

Dėl aplinkybės, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, teisėjų kolegija nebepasisako, nes šios aplinkybės poveikis ieškovės teisėms ir pareigoms nurodytoje byloje yra išspręstas civilinėje byloje Nr. A2-1430-173/2015.

33. Toks bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U., J.P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I.P., A.P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Atitinkamai pareiÅ¡kėja, manydama esanti E. A. turto paveldėtoja ir turėdama realiÄ galimybę CPK nustatyta tvarka ginti Å¡iÄ savo teisę civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, ja nesinaudojo.

Kitų objektyvių priežasčių, trukdžiusių ieÅ¡kovei įgyvendinti, jos nuomone, jai priklausančiÄ teisę paveldėti jos močiutės E. A. palikimÄ , teisėjų kolegija nenustatė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebÅ«tų pagrindo ieÅ¡kovei atnaujinti praleistÄ terminÄ močiutės E. A. palikimui priimti dėl to, kad nenustatytos aplinkybės, objektyviai trukdžiusios ieÅ¡kovei naudotis, jos nuomone, jai priklausančia teise paveldėti savo močiutės E. A. turtÄ .

Dėl atsakovo R. A. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu 34. Spręsdama klausimÄ dėl atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog palikimas, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ įstatyme nurodytų bÅ«dų. Ä®pėdinis, priimdamas palikimÄ , neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan.

Taigi, nagrinėjamu atveju materialinį teisinį interesÄ â€“ įgyvendinti teisę paveldėti ir tokiu bÅ«du įgyti palikimÄ turi pareiÅ¡kėjai, kurių prerogatyva pasirinkti palikimo priėmimo bÅ«dÄ . Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo bÅ«do yra viena iÅ¡ įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų H.

A. P. ir M. I. M. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir reikalavimo pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyraÅ¡Ä , bylos Nr. 3K-3-382/2011). Å ioje byloje nustačius, kad atsakovas R. A. priėmė savo tėvo Z. A. palikimÄ , pastarajam priėmus savo sutuoktinės E. A. palikimÄ , 2017 m. kovo 23 d. atsakovo R. A. pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kadangi Å¡is įpėdinio veiksmas sietinas su jo laisva valia paveldint turtÄ pagal įstatymÄ .

35. Toks aplinkybių teisinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimÄ turtÄ sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Å ios teisės paveldimos pagal įstatymÄ , įpėdiniams pagal įstatymÄ atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo dienos ar Å¡io turto įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjos mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

A.-K. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. e3K-3-262-421/2017). Å ioje byloje aplinkybė, jog E. A. buvo sudariusi testamentÄ , nenustatyta (1 t., e. b. l. 40). Atitinkamai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Z. A., Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nustačius, jog jis po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, šį turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ , taip pat ir teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Taigi, kartu atsižvelgiant ir į bylos aplinkybių teisinį vertinimÄ Å¡ios nutarties 30-31 punktuose, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas R. A. 2017 m. kovo 23 d. pateikdamas pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , tokiu bÅ«du realizavo savo teisę į savo motinos E. A. palikimÄ , kadangi priėmė savo tėvo Z. A. palikimÄ , kurį sudarė ir jo žmonos E. A. palikimas kartu su turtine teise atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ apie kuriÄ palikimo priėmimo momentu nebuvo žinoma.

Realizuoti teisę į paveldėtÄ turtÄ kitu bÅ«du atsakovas R. A. neturi galimybės, nes asmuo, priėmęs ieÅ¡kovės močiutės E. A. palikimÄ , t.y. Z. A. yra miręs, o remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies norma mirusiems piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Atitinkamai atsakovui siekiant realizuoti teisę į paveldėtÄ turtÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), bÅ«tinas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik asmeniui, priėmusiam atitinkamÄ palikimÄ sudarantį turtÄ (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka patirta 21,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes ieÅ¡kovė yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo (4 t., e. b. l. 151-152) (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Virginija Lozoraitytė Mindaugas Å imonis