dbb044ff-8ec9-4e3f-a1ad-d93c2762af80 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1763-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23107-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. K. ir E. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosTeismas n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovai S. K. ir E. K. kreipėsi į teismÄ , dėl nuosavybės teisių pripažinimo, praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į patalpÄ â€“ 11,63 kv.m. ploto tamsų kambarį plane pažymėtÄ 29-5, esantį gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu bei bendro naudojimo koridoriumi, esantis (duomenys neskelbtini). Ä® visas minėtas buto patalpas, tame tarpe ir ginčo objektu esantį tamsų kambarį, patenkama per vienintelį įėjimÄ Ä¯ butÄ bei toliau bute esantį koridorių.

Butas bei jo patalpos nuo jo privatizavimo iki 2013 metų nebuvo rekonstruotos ir/ar kitaip pertvarkytos. Bute esantis koridorius, nuosavybės teise priklauso tik ieÅ¡kovams, kurie vieni juo naudojasi. 2013 metais parengus patikslintÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , ji buvo pateikta Valstybės įmonei Registrų centrui, kuris 2013-03-03 sprendimu Nr. 4894400 nurodė, kad atsisakoma tenkinti savininkų (ieÅ¡kovų) praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti buto patikslintus duomenis pagal pateiktÄ bylÄ , kadangi ieÅ¡kovai kartu su praÅ¡ymu dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teisių atsiradimÄ Ä¯ patalpÄ , plane pažymėtÄ 29-5, nepateikė.

Tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjo, kad po buto privatizacijos, įvykusios 1994 m., įvyko techninė klaida ir dėl apsirikimo Valstybės įmonėje Registrų centre nebuvo įregistruotos visos buto patalpos, t.y. nebuvo įregistruotas 11,63 kv.m. tamsaus belangis kambarys (plane pažymėtas 29-5). Nuosavybės teisės į šį turtÄ nėra niekam įregistruotos. Niekas, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovus nesinaudoja ir negali naudotis minėta patalpa, todėl ieÅ¡kovai priversti kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ 1994-03-10 sutarties tarp senamiesčio seniÅ«nijos ir J. O. matyti, jog pirkėja nusipirko vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis proporcingai kambarių plotui, kurio bendras plotas – 35,33 kv. m. 2001-12-12 buto pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp I. K. ir ieÅ¡kovų, nurodytas bendras perkamo buto plotas yra 33,43 kv. m. Akivaizdu, kad buvusi buto savininkė J. O., privatizuodama butÄ , nesiekė privatizuoti 11,02 kv. m. ploto tamsaus kambario.

Taip pat patys ieÅ¡kovai pirkimo – pardavimo sutartyje iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirkti, o pardavėja I. K. siekė parduoti 33,43 kv. m. ploto butÄ , t. y. patalpas be tamsaus kambario. Be to, ieÅ¡kovai, kaip buto pirkėjai negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesnieji buto savininkai, todėl pareiÅ¡kėjų argumentai, jog buto privatizavimo dokumentuose padaryta klaida ir butas yra privatizuotas kartu su tamsiu kambariu yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Nagrinėjamoje byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis, kadangi 1994-03-10 butÄ privatizavusi J.

O. niekada nesikreipė į teismÄ ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs dar 1997 metais Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog nuosavybės teisės į ieÅ¡kinyje nurodytÄ 11,63 kv. m. patalpÄ (plane pažymėtÄ 29-5), esančiÄ gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Nekilnojamojo turto registre į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2001-12-12 buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1-22259 ir 2001-12-12 perdavimo – priėmimo akto pagrindu įregistruotos S. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės. Sutartyje nurodyta, jog ieÅ¡kovai įsigijo 33,43 kv. m. bendro ploto butÄ su 1,90 kv. m. bendro naudojimo koridoriumi. Patalpa 29-5 į buto bendrÄ 33,43 kv. m. neįskaičiuota. Pirmosios buto savininkės J. O. 1994-03-10 sudarytoje Buto privatizacijos sutartyje Nr. 933 buvo nurodyta, jog ji nupirko 35,33 kv. m. vieno kambario butÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nei 1994 m. sudarant privatizavimo sutartį, nei vėlesniais sandoriais perleidžiant butÄ , 11,63 kv. m. patalpa (plane pažymėta 29-5) nebuvo pardavimo sutarčių objektu, už jÄ nebuvo sumokėta, todėl patalpa liko valstybės (savivaldybės) nuosavybėje. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino, kad 11,63 kv.m. patalpa, plane pažymėta 29-5, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams S. K. ir E. K., kaip buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais apie tai, kad paskutinį kartÄ buto duomenys buvo tikslinti ne vėliau kaip 1992 metais. IÅ¡ to meto dokumentų akivaizdu, kad 11,02 kv.m. dydžio ginčo patalpa 29-5 pažymėta kaip tamsus kambarys ir priskirta butui Nr.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra svarbu nustatyti, kada tiksliai Å¡is prikyrimas buvo padarytas, pakanka, jog nustatyta, kad Å¡i aplinkybė egzistavo iki 1994 metais vykusios buto privatizacijos. Ä®vertinęs visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovų argumentais apie tai, kad tiek privatizavimo proceso metu, tiek vėlesniems savininkams įgyjant butÄ pirkimo-pardavimo sutartimis, jose nurodant vieÅ¡ame registre įregistruotus, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo suklysta dėl buto ploto.

SistemiÅ¡kai vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, klaida buvo padaryta 1994-01-18, t.y. prieÅ¡ pat J. O. privatizuojant butÄ , kada buto techniniame pase dėstant patalpų eksploatacijÄ , nebuvo apraÅ¡yta ir į bendrÄ buto plotÄ Ä¯skaičiuota ginčo patalpa 29-5, nors ji kaip buto dalis aiÅ¡kiai pažymėta buto techninės apskaitos bylos plane dar 1992-05-03. Konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į jų bute esantį 11,63 kv.m. tamsų kambarį, plane pažymėtÄ 29-5, kaip jų buto dalį, pripažįstant, kad daiktinės teisės į ginčo patalpÄ atskirai nuo buto įregistruotos bÅ«ti negali.

Atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡ioje byloje atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ pirmos instancijos teismas neanalizavo privatizavimo proceso dokumentų, kuriuose aiÅ¡kiai matyti tikroji butÄ privatizavusios J.

O. valia. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 1994 m. sausio 7 d. praÅ¡ymu butų privatizavimo valstybinei komisijai J. O. kreipėsi dėl 1 kambario buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nurodydama buto plotÄ â€“ 28,53 kv. m. bendro ploto. Tamsus kambarys nebuvo įgytas, o galimo suklydimo privatizavimo dokumentuose klausimas niekada nebuvo keliamas, t.y. butÄ privatizavusi J. O. niekada nėra kreipusis į teismÄ , nei privatizavimo institucijas dėl galimų klaidų buto privatizavimo dokumentuose.

Privatizuoti buvo galima tik nuomojamÄ butÄ ir patalpas.

2. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog Å¡iuo metu į patalpÄ nėra galimybės patekti ne per ieÅ¡kovų bÅ«tÄ nėra pakankama pripažinti ginčo patalpos ieÅ¡kovų buto priklausiniu. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų praÅ¡yta perduoti ginčo patalpÄ arba ji faktiÅ¡kai bÅ«tų perduota. Aplinkybė, jog už ginčo patalpÄ nebuvo sumokėta yra itin reikÅ¡minga byloje, nes atskleidžia faktus apie Å¡alių valiÄ privatizuojant bei vėliau parduodant ir perkant butÄ bei įrodo, kad ginčo patalpa niekada nebuvo privatizuota, to nebuvo siekta ir todėl negali bÅ«ti pripažįstama, kad ieÅ¡kovams ginčo patalpa priklauso nuosavybės teise. Be to, J. O. privatizavo butÄ be ginčo patalpos, o Å¡ios patalpos privatizuoti niekada nesiekė, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai dėl susidariusios klaidos buto privatizavimo dokumentuose.

3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir į tai, kad ieÅ¡kovai, bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi pirkėjai, pirkdami butÄ 2001 m. gruodžio 12 d. žinojo, arba turėjo žinoti, kokio ploto butÄ perka. Be to, savo nuosavybės teises į minėtÄ butÄ ieÅ¡kovai yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, taigi, registruodami turtÄ savo vardu jie taip pat turėjo pareigÄ pateikti teisingus duomenis ir turėjo bei galėjo sužinoti apie galimus registruoto buto ploto neatitikimus.

Teismas taip pat, visiÅ¡kai neanalizavo buto privatizavimo proceso, neatsižvelgė į faktÄ , kad 1994 m. kovo 10 d. butÄ privatizavusi J. O. niekada nesikreipė į teismÄ ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose, o nevertinus visų į bylÄ pateiktų įrodymų, teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ ir faktiÅ¡kai pripažino aplinkybę, jog ieÅ¡kovai įgijo daugiau teisių nei ankstesnieji Å¡io buto savininkai.

IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovų argumentais, jog buvo suklysta dėl privatizuoto buto. Klaida buvo padaryta 1994 m. sausio 18 d. t.y. prieÅ¡ pat J. O. privatizuojant butÄ , kada buto techniniame pase dėstant patalpų eksploatacijÄ , nebuvo apraÅ¡yta ir į bendrÄ buto plotÄ Ä¯skaičiuota ginčo patalpa 29-5, nors ji kaip buto dalis aiÅ¡kiai pažymėta buto techninės apskaitos bylos plane dar 1992 m. gegužės 3 d.

Niekas be 29 buto savininkų nesinaudojo, nesinaudoja ir negali naudotis jų bute esančiu tamsiuoju kambariu, todėl ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

2. IeÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai patvirtino, jog dar iki privatizacijos ginčo patalpa buvo priskirta ieÅ¡kovų butui. Ä® Å¡iÄ patalpÄ patenkama tik per ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto koridorių, patalpa yra be langų, pagal savo technines charakteristikas ji negali bÅ«ti naudojama atskirai nuo buto, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinių santykiu objektu. Ji nėra ir negali bÅ«ti įregistruota, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo tamsusis kambarys yra ieÅ¡kovų buto priklausinys, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu ir negali be jo egzistuoti, o nustačius, jog tamsusis kambarys yra buto priklausinys jį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, t.y. jis nuosavybės teise priklauso buto savininkams, t.y. ieÅ¡kovams.

Aplinkybė, kad vienintelis įėjimas į belangį, tamsų kambarį yra per ieÅ¡kovams priklausančio buto patalpas, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma nereikÅ¡minga.3. IeÅ¡kovams įgyjant bÅ«tÄ 2001 m. jiems buvo perduota ir buto techninės apskaitos byla. Å io dokumento originalas buvo pateiktas teismui kartu su ieÅ¡kiniu. IÅ¡ minėto dokumento, t.y. buto plano matyti, kokios konkrečiai buvo patalpos, pažymėtos indeksais Nr. 29, priskirtos butui. ApžiÅ«rėjus įsigyjamÄ butÄ dar iki sandorio sudarymo, ankstesnei savininkei aprodžius visas buvo patalpas, nekilo absoliučiai jokių abejonių koks butas įgyjamas.

PasiraÅ¡ant sutartį bei gavus minėtÄ buto inventorizacijos bylÄ , taip pat be jokios abejonės nekilo įtarimų, jog viena buto patalpų gali bÅ«ti butui nepriskirta, nes plane buvo pažymėtos visos patalpos, kurias ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo natÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas tenkintinas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas įgijo ginčo butÄ 2001-12-12, butas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke kaip turintis 1 kambarį, butas su bendro naudojimo koridoriumi, turintis 33,43 kv m bendro ploto.

Tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas bÅ«tent tokio ploto buto įsigijimas, reiÅ¡kia, kad nuosavybės teisėmis ieÅ¡kovai įsigijo tam tikro ploto butÄ , o tuo atveju, jei buto priklausiniu galimai  buvo dar ir kitos patalpos, kurios nebuvo parduotos ankstesnei buto savininkei I. K., bei prieÅ¡ jÄ buvusiai saivininkei J. O.,. ir nebuvo parduotos ieÅ¡kovams, nereiÅ¡kia, kad dabartiniai buto savininkai gali įgyti į Å¡ias patalpas nuosavybės teises, kai patalpų savininkas-atsakovas nėra nusprendęs jų parduoti.

Tai, kad ginčo patalpos gali bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovų buto priklausiniu ir dėl to atsakovas privalėtų Å¡ias patalpas parduoti, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams neapmokėjus šių patalpų vertės, jos gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintos ieÅ¡kovų nuosavybe. Byloje pateikti ginčo patalpų žymėjimai, buvę laikotarpiu nuo 1977 iki 1992 metų ( b.l.32) , iÅ¡ kurių matyti, kad 11,02 kv m ginčo patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu žymima indeksu 29-5, anksčiau turėjo indeksÄ 13-2 ir buvo 20,04 kv m ploto.

Å iuo metu dalis Å¡ios patalpos, t.y. 4,92 kv m žymima indeksu 13-2 , 3,53 kv m žymima indeksu 13-3 , o kita dalis žymima indeksu 29-5 ir turi 11,02 kv m plotÄ . 1992-05-28 butas buvo parduotas J. O. kaip turintis 35,33 kv m plotÄ . Atsakovas pateikė patalpų vidaus plotų eksplikacijÄ ( b.l.33-34), iÅ¡ kurios matyti, kad ties buto Nr. 29 apraÅ¡ymu nurodytos 5 kaip gyvenamosiso patalpos, tačiau 5-uoju eilės numeriu nurodytas tamsusis  kambarys, kurio 11,02 kv m plotas yra įraÅ¡ytas papildomai, kada Å¡is įraÅ¡as buvo taisomas ir kokiu pagrindu, byloje duomenų nepateikta, todėl nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad tai padaryta iki 1994-01-18 buvo privatizavimo.

Ta aplinkybė, kada buvusi buto savininkė pradėjo naudotis Å¡ia patalpa nėra reikÅ¡minga byloje, nes joje nenagrinėjmas atskiras reikalavimas pripažinti šia patalpÄ buto priklausiniu, o siekiama, kad bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, jog patalpa yra ieÅ¡kovų nuosavybė. Teismas padarė pagrįstÄ Â iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpa ieÅ¡kovai naudojasi, tačiau iÅ¡vada, kad Å¡i patalpa buvo priskirta butui Nr. 29, padaryta nesant pakankamų įrodymų apie tokį paskyrimÄ . Teismo iÅ¡vada, kad gretimai esantis vienintelis butas, žymimas indeksu 13, kurio bendras plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre, atitinka bendrame kadastriniame plane Å¡iam butui priskirtų patalpų plotus, taip pat yra pagrįsta, tačiau butas Nr. 13 priklauso savivaldybei ( b.l. 133), todėl darytina iÅ¡vada, kad gretimai esanačios patalpos savininkas ginčija ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į patalpÄ , Å¡iuo metu žymimÄ indeksu 29-5, kuriomis naudojasi ieÅ¡kovai. Esant tokiam ginčui, turi bÅ«ti nustatyta, kurio iÅ¡ gretimai esančių dviejų butų priklausiniu yra ginčo patalpa.

Vien tai, kad buvo įrengta vienos iÅ¡ patalpų pertvara, dalimi patalpos nusttant teisę naudotis 29-o butui savinikui ar nuomininkui, o dalimi patalpos 13- o buto nuomininkui, neleidžia daryti iÅ¡vados , kad Å¡i dalis patalpos tapo 29-o buto priklausiniu. Teismas neatsižvelgė į buto privatizavimo procesÄ , neatsižvelgė į faktÄ , kad 1994 m. kovo 10 d. butÄ privatizavusi J. O. nesiekė privatizuoti ginčo patalpos, niekada nesikreipė į teismÄ ar kitas institucijas dėl galimų jos teisių pažeidimų ar galimai padarytų klaidų buto privatizavimo dokumentuose.

Tai, kad pagal buto privatizavimo sutartį ( b.l.35) J. O. apmokėjo 98,69 Lt už 35,33 kv m ploto butÄ su rÅ«siu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už ginčo patalpÄ nebuvo apmokėta, sudarant buto privatizavimo sutartį. IeÅ¡kovai neįrodė, jog butÄ Ä¯sigijusi iÅ¡ Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos J. O. buvo apmokėjusi už ginčo patalpÄ , ir tik dėl klaidos ši patalpa nebuvo įregistruota kaip J. O. nuosavybė.  Teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, t.y.

CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies pagrindu,  priimant naujÄ sprendimÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, jos sudaro 28,02 Lt ir priteistinos  iÅ¡ abiejų ieÅ¡kovų po lygiai.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir E. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) valstybei po 14,01 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Teisėjai                                                                Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė