2022-02-23 Nr. AB-4834-3-62-3-00060-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-324-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švaros broliai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19576 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta ekonominė sankcija – 868 Eur bauda.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Nutarimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas (ignoruojant aktualų teisinį reguliavimą). Nutarimas savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 4 punktui, 10 straipsnio 5 daliai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

2.2. Nutarimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus aktualių aplinkybių, yra nemotyvuotas (VAĮ 1 str. 1 d., VAĮ 3 str. 5 p., 9 p., 10 str. 5 d.; ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

2.3. Priimdamas skundžiamą Nutarimą VDI netyrė ir nenustatinėjo pareiškėjo kaltės (vieno iš būtinųjų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo sudėties požymių, nepagrįstai pritaikiusi atsakomybę be kaltės.

2.4. Įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos yra nagrinėjamos ir baudos už šiuos pažeidimus yra skiriamos vadovaujantis mutatis mutandis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). Atitinkamai skundžiamas Nutarimas turėjo būti priimamas vadovaujantis ANK nustatyta tvarka ir reguliavimu. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. ANK 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmuo atsako už administracinio nusižengimo padarymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnis nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik tuo atveju, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo remtasis, VDI privalėjo išsamiai tirti ir nustatinėti pareiškėjo kaltę dėl Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo, tačiau to nepadarė.

2.5. Pareiškėjas visada tinkamai ir laiku ėmėsi priemonių, jog darbo teisės (įskaitant ir nelegalaus darbo) pažeidimų būtų išvengta. Pareiškėjas dėjo visas reikalingas pastangas, kad būtų sukurta ir veiktų sistema, leidžianti išvengti su įdarbinimu susijusių teisės normų pažeidimo. Teisės aktai nedraudė pareiškėjo vadovui dalį savo pareigų deleguoti funkciniams vadovams, kad šie užtikrintų tinkamą tam tikros bendrovės veiklos srities įgyvendinimą. Pas pareiškėją dirba beveik 500 darbuotojų. Todėl, esant tokiam darbuotojų skaičiui, darbuotojų kaita nėra retas reiškinys. Pareiškėjas vykdo kelių rūšių veiklą – automobilių plovimo (tunelinėse plovyklose, švaros centruose ir savitarnos plovyklose), patalpų dezinfekavimo ir patalpų valymo. Pareiškėjas veiklą vykdo ne vienoje vietoje, o net keliuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir keliuose kituose miestuose. Pareiškėjo vadovas negali įvykdyti (įforminti) kiekvieno darbuotojo priėmimo ir atleidimo, be to, šie klausimai yra tik nedidelė dalis visų klausimų, kuriais turi rūpintis bet kurio juridinio asmens vadovas. Juridinio asmens vadovas gali pasirūpinti, kad šios srities kuravimas ir priežiūra būtų perduotas kompetentingam darbuotojui. Atitinkamai darbo sutarčių sudarymo ir pakeitimo dokumentų pasirašymo bei kitos įdarbinimo bendrovėje funkcijos nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo deleguotos personalo vadovei L. D. (toliau – ir personalo vadovė), kuri buvo supažindinta su patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose detaliai aprašytas darbuotojų įdarbinimo procesas, kitais lokaliniais teisės aktais. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad personalo vadovė tinkamai vykdys jai priskirtas funkcijas. Tai įrodo, kad nebuvo pareiškėjo kaltės dėl Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo.

2.6. VDI nepagrįstai prilygino personalo vadovės kaltę dėl nelegalaus darbo pažeidimo padarymo pareiškėjo kaltei. Tai nesuderinama tiek su pamatiniais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytais principais, tiek ir su Lietuvos teismų formuojama praktika. CK 2.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. ABĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Analizuojant ABĮ 37 straipsnio 1–15 dalis matyti, kad bendrovė, kaip privatus juridinis asmuo, savo teises ir pareigas iš esmės įgyvendina per bendrovės vadovą. Šiuo atveju, Nutarimu pareiškėjui atsakomybė pritaikyta be kaltės.

2.7. VDI, priimdama Nutarimą, nepagrįstai rėmėsi personalo vadovės byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę. Prejudiciniais faktais galima remtis išimtinai tik tuo atveju, jeigu abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėjas jokiu procesiniu statusu personalo vadovės byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis išimtinai grindžiamas skundžiamas Nutarimas, nedalyvavo.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas VDI atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė tokiais argumentais:

4.1. Įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už Įstatymo pažeidimą – nelegalus darbas. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo.

4.2. Ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos paminėtoms nuobaudoms. ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme.

4.3. Priimant Nutarimą, VDI vadovavosi bendra taisykle, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant ekonomines sankcijas.

4.4. Vadovaujantis žmogiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarė pareiškėjo įgaliotas asmuo, o ne pareiškėją atstovaujantis asmuo, pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta minimali 868 Eur bauda.

4.5. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Šiuo atveju, personalo vadovė, neužtikrindama, kad visų darbuotojų darbas įstatymo nustatyta tvarka būtų įformintas, veikė kaip pareiškėjo įgaliotas asmuo. Jeigu pareiškėjas manė, kad darbdavio įgaliotas asmuo – personalo projekto – nevykdė savo tiesioginių pareigų ar kitų įsipareigojimų, tokius ginčus šalys galėjo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-572-358/2019) nustatė, kad 2019 m. gruodžio 3 d., atlikdama pareiškėjo įgalioto asmens funkcijas personalo vadovė leido Kauno filiale dirbti nelegaliai įmonės naudai D. U. (toliau – ir darbuotojas) automobilių švaros specialistu. Personalo vadovė darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Personalo vadovė, atlikdama pareiškėjo įgalioto asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Personalo vadovė buvo pripažinta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už ką jai buvo paskirta 1 000 Eur bauda. VDI priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Nutarimą, kuriuo už vieną nelegaliai dirbusį asmenį (darbuotoją) pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjui paskirta 868 Eur bauda.

7. Teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 21 straipsnio 1–5 punktais, ANK 2 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo duomenimis, padarė išvadą, kad pareiškėjo įgalioto asmens funkcijas vykdanti personalo vadovė administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta kaip fizinis asmuo.

8. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 56–58 straipsnius, priėjo išvadą, kad baudos skyrimo pareiškėjui procese teismas jokių esminių Įstatymo, ANK reikalavimų pažeidimų nepadarė. Pagal ANK personalo vadovė, atsakinga už asmenų įdarbinimą, buvo nubausta kaip fizinis asmuo, o pagal Įstatymą, bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui, t. y. pareiškėjui, kaip darbdaviui. Personalo vadovė veikė pareiškėjo vardu, turėjo pareiškėjo vadovo jai suteiktus oficialius įgalinimus įdarbinti asmenis. Personalo vadovė asmenį nelegaliai įdarbino, todėl ir paties pareiškėjo kaltė akivaizdi. Personalo vadovei, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo taikyta sankcija pagal Įstatymą, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, nebuvo taikyta bauda pagal ANK. Teismas priėjo išvadą, kad nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas ir nėra pagrindo taikyti Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį.

9. Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, ir esminių VAĮ, ANK, Įstatymo normų pažeidimų, kurie būtų pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą Nutarimą, nenustatęs, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįsta. Likusius pareiškėjo ir VDI, jų atstovų argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų detaliau neanalizavo.

10. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas pripažino, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, panaikinti Nutarimą ir priteisti iš VDI pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo pareiškėjo kaltės (ne)egzistavimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas ir VDI, prieš skirdamas pareiškėjui baudą, turėjo nustatyti pareiškėjo kaltę dėl Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo. Kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo ypač išsamiai išanalizuoti pareiškėjo kaltės klausimą, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino personalo vadovės kaltę dėl nelegalaus darbo pažeidimo padarymo pareiškėjo kaltei, neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo vadovas ėmėsi visų priemonių ir užtikrino tinkamą kontrolės sistemą, kad nelegalaus darbo ir panašūs pažeidimai neįvyktų, kas patvirtina, kad pareiškėjo kaltė neegzistuoja.

13. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, VDI pažymi, kad pareiškėjui atsakomybė pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą pritaikyta iš esmės nepriklausomai nuo to, dėl kurio pareiškėjo darbuotojo kaltės buvo padarytas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) priimto 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 19576, kuriuo pareiškėjui UAB „Švaros broliai“ buvo paskirta 868 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybės už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, bei pripažinęs nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad bauda paskirta nenustačius pareiškėjo kaltės, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad juridinis asmuo neturi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nenustačius juridinio asmens kaltės už padarytą teisės pažeidimą, o, pareiškėjo nuomone, jo kaltė nebuvo įrodyta.

17. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui (darbdaviui), vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, paskirta bauda už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

19. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

20. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką Įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

22. Juridinio asmens (darbdavio) teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo juridinio asmens (darbdavio) darbuotojų veiksmų (padarytų pažeidimų), kurie laikytini paties juridinio asmens (darbdavio) veiksmais (padarytais pažeidimais). Todėl spręstina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas ėmėsi visų reikiamų priemonių, jog būtų išvengta Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą dėl veikos, numatytos Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymo.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo personalo vadovė, atlikdama darbdavio (pareiškėjo) įgalioto asmens funkcijas, leido pareiškėjo naudai nelegaliai dirbti darbuotojui, t. y. leido darbuotojui dirbti (pareiškėjo naudai atlygintinai atlikti darbo funkcijas) ne nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nustačiusi tokius darbdavio (pareiškėjo) personalo vadovės veiksmus, kurie padaryti atliekant darbdavio (pareiškėjo) įgalioto asmens funkcijas, teisėjų kolegijos vertinimu, VDI pagrįstai darbdaviui (pareiškėjui) skyrė Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą baudą už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

24. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. A15-1056/2004, kurioje buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimas, ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo, sprendžiant šį administracinį ginčą, vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. sprendime suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstomas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė