dbafbf3d-4f0b-4cd7-b47f-b382adfd663c · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                                                               Civilinė byla Nr.2-3114-341/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02377-2012-6                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.4.1.; 92; 97.; 113.1.; 113.8.; 114.1.; 114.9.2.; 114.11.; 116.1.; 116.4 S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A.

B.,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. L., dalyvaujant jos atstovei adv. S. Proninai, dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui K. B.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymon u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja J. L. pareiÅ¡kime nurodė, kad jos močiutė J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 2,2075 deÅ¡imtinių (2,4117 ha) žemės sklypÄ ; pareiÅ¡kėjos motina J.

J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2351 ha) 7,2375 ha žemės sklypÄ . Aukščiau minėtus žemės sklypus J. L. ir J. J. paveldėjo po M. L. mirties ((duomenys neskelbtini)). 2011-11-17 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3726-602/2011 pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ terminÄ Â pareiÅ¡kėja J.

L. praleido dėl svarbių priežasčių bei atnaujino praleistÄ terminÄ pateikti žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei giminystės ryšį.Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos J. L. senelis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); kuris iki mirties nuosavybės teise valdė 8,83 (9,6467 ha) deÅ¡imtinės žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (iÅ¡ jų 4,67 deÅ¡. ariamos, 0,66 deÅ¡. ganyklų, 0,67 deÅ¡. nenaudojamos).

Po senelio M. L. mirties liko gyvi: sutuoktinė, pareiÅ¡kėjos senelė J. L. bei dukra, pareiÅ¡kėjos motina, J. L.. IÅ¡ Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo 2007-01-15 pažymos Nr. R4-207 matyti, kad 8,83 deÅ¡imtinių (9,6467 ha) žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (iÅ¡ jų 4,67 deÅ¡. ariamos, 0,66 deÅ¡. ganyklų, 0,67 deÅ¡. nenaudojamos), savininku iki 1925 m. buvo M. L.. M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Å iam mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, M.

L. mirė nepalikęs testamento. Lietuvos Respublikos Vilniaus - Trakų apskrityje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos sÄ vadas, pagal kurį vaikams tenkantis palikimas buvo dalijamas po lygiai. Palikėjo žmona gaudavo ¼ dalį palikimo. Remiantis palikimo atsiradimo momentu galiojančiu įstatymu, pareiÅ¡kėjos senelė J. L. paveldėjo po savo vyro M. L. 2,2075 deÅ¡imtinių (2,4117 ha) žemės, o M. L. dukra J. L. - 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2305 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.

MinėtÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjos senelė ir motina valdė iki nacionalizacijos, ir Å¡iÄ aplinkybę grindžia Vilniaus apskrities archyvo 2012-06-22 pažyma Nr. (8.12)-V5-1049, kurioje konstatuojama, kad po nacionalizacijos Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės Å«kio skyriaus dokumentų fonde, NeveriÅ¡kių ir kitų apylinkių 1950 m. (byloje yra 1947m. Dokumentai) žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas žemės naudotojas J.

A. (t.y. J. L. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos tėvas) turėjęs viso žemės 3,18 (viso sodybinės 0,12, ariamos 1,74, pievų-0,78, ganyklų-0,38, miÅ¡kų 0,07, gatvių ir aikščių 0,03, vandens 0,06). Kadangi Lietuvos Centrinis valstybės archyvas nepilnai iÅ¡liko, faktÄ , kad iki nacionalizacijos senelė J. L. nuosavybės teise valdė 2,2075 deÅ¡imtinių ( 2,4117 ha) žemės, o pareiÅ¡kėjos motina J. L. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), - 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini)valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtins liudytojai.

Teigia, kad kitų pretendentų į senelės J. L. ir motinos J. J. iki nacionalizacijos valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra.PraÅ¡o nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,2075 deÅ¡imtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), - 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime (b.l. 34-36) dėl pareiÅ¡kimo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3726-602/2011 buvo atnaujintas terminas pateikti žemėtvarkos institucijai praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinančius dokumentus į senelės J. L. ir motinos J. J. valdytÄ iki nacionalizacijos nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Vilniaus - Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime. Pastebėjo, kad Å¡iame pareiÅ¡kime ir minėtame teismo sprendime senelės ir motinos nuosavybės teise valdyto turto vieta nevisai sutampa.

Pareiškėja pateikia dokumentus, kurie rodo giminystės ryšį su mirusiuoju (duomenys neskelbtini) M. L.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-01-15 pažymoje Nr. R4-207 nurodoma, kad 8,83 dešimtinių (9,6467 ha) žemės sklypo, esančio žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime savininku 1925 m. buvo M. L.. Neatmeta galimybės, kad iki mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) minėtas savininkas M. L. galėjo nuosavybės teisę perleisti ir kitiems asmenims.

Taip pat pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys apie tėvo A. J. žemę, nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę nerodo, kad Å¡i žemė tiesiogiai susijus su M. L. valdyta nuosavybės teise žeme Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.Pažymėjo, kad pagal tuo metu Vilniaus-Trakų apskrityje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo I dalies 1105 straipsnį paveldėjimo teisę turėjo tik asmenys susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryÅ¡iais.

Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams. Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad žmona po vyro mirties gauna nuosavybėn ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Mirus tėvui, J. L. buvo 4 metai, todėl pagal Civilinių įstatymų 1157 straipsnį vaikų teises į palikimÄ atsiradusį po tėvo mirties galėjo įgyvendinti jos motina. Civilinių įstatymų 1261 straipsnis nustatė, kad palikimas galėjo bÅ«ti priimtas pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti.

PareiÅ¡kėjos teiginiai su nuoroda į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ dėl paveldėjimo santykių neįrodo, kad pareiÅ¡kėjos senelė ar motina tikrai paveldėjo M. L. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, byloje nėra duomenų ar jos priėmė palikimÄ pagal galiojusias teisinio reglamentavimo nuostatas. Taip pat neatmestina tikimybė, kad netgi paveldėjus minėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėjos motina, senelė neperleido iki nacionalizacijos kitiems asmenims žemės (t.y. padovanojo, pardavė etc).

Mano, kad nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ aplinkybes jam paneigti ar patvirtinti kviečiami liudytojai turėtų bÅ«ti gyvenę iki nacionalizacijos toje vietoje, kur M. L. nuosavybės teise valdė žemę.PareiÅ¡kėja J. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, jos interesus atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant (CPK 246 str.). 2012-10-26 parengiamajame posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė pareiÅ¡kimÄ , papildomai paaiÅ¡kino, jog apie žemę žino iÅ¡ senelės, tėvų; ten pareiÅ¡kėja gimė; nurodė, jog apie 9 ha žemės buvo trijuose gabaluose;

žemės niekam nepardavė; teigia, jog žemė, kuriÄ naudojo tėvas buvo senelio, ji netoli namų. PareiÅ¡kėjos atstovas- advokatas palaikė pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti; reikalavimÄ grindžia byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojo parodymais. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas K. B. neprieÅ¡taravo dėl juridinio fakto nustatymo, atsižvelgiant į byloje esančius, papildomai gautus iÅ¡ archyvų dokumentus, liudytojo parodymus.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte apibrėžiamas momentas, kuris yra iÅ¡eities taÅ¡kas nustatant nusavinto turto, į kurį nuosavybės teisę norima atkurti, apimtį ir pretendentus į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas, turi bÅ«ti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusius teisės aktus.Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio l dalimi, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Kai ginčas nagrinėjamas teisme, ginčo Å¡alių pateiktus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teisę, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje S. I. v. K. M.; bylos Nr.3K-3-120/99m.). Pagal CPK įrodymu gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, atitinkantys sÄ sajumo ir leistinumo reikalavimus.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-17 sprendimu J.

L. buvo atnaujintas terminas pateikti žemėtvarkos institucijai praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinančius dokumentus į senelės J. L. ir motinos J. J. valdytÄ iki nacionalizacijos nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 6-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus komisija, iÅ¡nagrinėjusi dokumentus, įrodančius faktÄ dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis, nutarė, jog esamų dokumentų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-01-15 pažymos apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-207, kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemė sklypų savininkų 1925 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas L. (L.) M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 8,83 deÅ¡imtines žemės (4,67 deÅ¡. ariamos, 0,66 deÅ¡. pievų, 2,83 deÅ¡. - ganyklų, 0,67 deÅ¡. nenaudojamos) (minėta pažyma pateikta teismui (b.l. 23-24)), dėl buvusių savininkų J.

L. ir J. J. turėtos 9,65 ha žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti; ir pasiÅ«lė pretendentei J. L. dėl žemės nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismÄ (b.l. 9-11). Buvęs žemės savininkas M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Pagal tuo metu Vilniaus-Trakų apskrityje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo I dalies 1105 straipsnį paveldėjimo teisę turėjo tik asmenys susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryÅ¡iais.

Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams. Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad žmona po vyro mirties gauna nuosavybėn ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.Bylos duomenimis, po M. L. mirties liko jo sutuoktinė H. (J.) L. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (b.l. 14, 16) ir jo dukra J. L. (po santuokos su A. J. – J.), gimusi (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) (b.l. 17-19).

PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog po M. L. mirties jo turėtÄ Å¾emę paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė J. L. bei J. L., patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas J. K. (J. K.) (b.l. 54), kuris nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaime ir jame gyvena; pažinojo pareiÅ¡kėjos senelius ir tėvus – buvo kaimynai; teigia, jog pareiÅ¡kėjos senelis turėjo apie 8 ha žemės – 3 gabalus (duomenys neskelbtini) kaime, o jam mirus žemė liko dukrai bei žmonai;

žemės niekam nepardavė; po 1940 m., dalį žemės traktuodavo kaip nuosavybę, o kitÄ buvusiÄ savo žemę reikėjo apdirbti bendram labui. J. pažinojo; kai jis vedė – jis su žmona gavo žemę kaip pasogÄ ; ar jis turėjo žemės iki santuokos liudytojas nežino.Vilniaus apskrities archyvo 2012-06-22 pažymoje Nr. (8.12)-V5-1049 nurodyta, kad Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės Å«kio skyriaus dokumentų fonde, NeveriÅ¡kių ir kitų apylinkių 1950 m. (byloje yra 1947 m. dokumentai) žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-10-15 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas žemės naudotojas J.

A., turėjęs viso žemės 3,18 (viso sodybinės 0,12, ariamos 1,74, pievų-0,78, ganyklų-0,38, miÅ¡kų 0,07, gatvių ir aikščių 0,03, vandens 0,06) (b.l. 28).  Lietuvos centriniame valstybės archyve dokumentų apie J. L., J. J., A. J. Vilniaus – Trakų aps. (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) k., turėtÄ Å¾emę archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 60-64). Vilniaus apskrities archyvas duomenų apie J. L. ir J. L. (J.) 1947-1950 m. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) valsčiuje Vilniaus apskrityje nepilnai iÅ¡likusiuose 1947-1950 dokumentuose nerasta (b.l. 65).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, darytina iÅ¡vada, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktÄ , kad po M. L. mirties J. L. paveldėjo 2,2075 deÅ¡imtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. - 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime ir tokį žemės kiekį nuosavybės teisėmis jos valdė iki nacionalizacijos, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str. nusprendė:

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,2075 deÅ¡imtinių (2,4117 ha) žemės, J. L. (santuokinė pavardė J.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), - 6,6225 deÅ¡imtinių (7,2351 ha) žemės Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Rapolas Žukas