2019-08-07 Nr. AB-15157-3-65-3-00155-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-515-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2017 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-371-415/2019 paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, todėl jis įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 27 d. pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams prašymą atlyginti dalį išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl praleido 14 dienų terminą tokiam prašymui paduoti. Šis terminas negali būti atnaujintas (yra naikinamasis), todėl pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti nutartį dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam, turinčiam tik vidurinį išsilavinimą, teismai savo procesiniuose dokumentuose neišaiškino kreipimosi į teismą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė pirmosios instancijos teismui po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties gavimo. Jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro jo dviejų mėnesių darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas turėjo jam išaiškinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, be to, patirtų bylinėjimosi išlaidų suma jam yra reikšminga – sudaro du jo mėnesinius atlyginimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir ABTĮ pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šią dieną priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-371-415/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2018 m. gruodžio 29 dieną galiojusia tvarka, nes įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. gegužės 11 d.

ABTĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d.) 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje (taikytinoje įstatymo redakcijoje – 40 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų terminų prigimtį, ne kartą nurodė, kad minėtame straipsnyje numatytas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavimo terminas nėra atnaujinamasis terminas. Šio termino atnaujinimo įstatymas nenumato, todėl jis yra naikinamasis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-226/2010; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-315/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. gegužės 27 d. (II t., b. l. 90), t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai reiškia, kad suėjus įstatyme numatytam naikinamajam 14 dienų terminui, kuris negali būti atnaujinamas, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šią nutartį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Gintaras Kryževičius