dbad5d6a-9bcf-4ec4-9985-55dbd60b96f4 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-390-280/2018                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21354-2016-4                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.9;2.6.29.3; 3.3.1.18;3.3.1.14.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos L. S.,kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Laimanto MisiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ (toliau – ieÅ¡kovas „PlusPlus Capital“ AS) apeliacinę skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei J.

T. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „PlusPlus Capital“ AS prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. T. 886,79 Eur skolÄ , 167,36 Eur palÅ«kanas, 79,81 Eur delspinigius, 30,83 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 707,63 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2017 m. spalio 10 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė J. T. ir UAB „mogo LT“ LT“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. L07052015/0102 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ UAB „mogo LT“ LT“ suteikė teisę atsakovei J. T. valdyti suteikė ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti automobilį BMW318. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. UAB „mogo LT“ LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės J.

T. įsiskolinimÄ naujam kreditoriui Risk M. S. OU, naujasis kreditorius 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės J. T. įsiskolinimÄ â€žPlusPlus Capital“ AS.2013 m. balandžio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas perėmė banko reikalavimo teises ir tapo naujuoju atsakovės kreditoriumi. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovės J. T., 738 Eur skolÄ , 57,87 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (795,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 18,20 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ , įmonės kodas 11919806, naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „mogo LT“, kurios reikalavimo teisę perėmė ieÅ¡kovas „PlusPlusCapital“ AS, ir atsakovės J.

T. susiklostė vartojimo kredito ir daikto pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai, o ne kaip nurodyta Å¡alių sudarytoje sutartyje – lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) teisiniai santykiai, nes faktinės aplinkybės neatitinka Å¡ioms sutartims numatytų sÄ lygų.Atsakovė J. T. netinkamai vykdė sutartį, todėl 2017 m. sausio 3 d. UAB „mogo LT“ vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukė. Viso pagal prisiimtus savo finansinius įsipareigojimus atsakovė J. T. nesumokėjo 893 Eur sumos ir liko skolinga ieÅ¡kovui.UAB „mogo LT“ LT“ už 250 Eur pardavus atsakovės J.

T. grÄ Å¾intÄ automobilį, sumažino skolos dydį iki 643 Eur (893 Eur – 250 Eur ? 643 Eur).Teismas, remdamasis sutarties 13.2 punktu, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, CK 6.71 straipsniu, iÅ¡ atsakovės J. T. ieÅ¡kovo „PlusPlusCapital“ AS naudai priteisė 57,87 Eur dydžio delspinigių (643 Eur x 0,0005 % x 180 d.).IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 30,83 procentų dydžio metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, teismas, atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ draudimÄ taikyti jokias kitas netesybas, iÅ¡skyrus reikalavimÄ priteisti 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo „PlusPlusCapital“ AS reikalavimÄ priteisti 382,13 Eur dydžio papildomas iÅ¡laidas, kurias sudarė 5 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos (Sutarties 6.7 punktas), 194,91 Eur automobilio paieÅ¡kos kaÅ¡tai, 95 Eur automobilio transportavimas, 9,08 Eur automobilio pardavimo iÅ¡laidos, 55,66 Eur automobilio saugojimo iÅ¡laidos, 13,48 Eur palÅ«kanos po sutarties nutraukimo, laikė tik iÅ¡ dalies pagrįstu ir priteisė 95 Eur už automobilio transportavimÄ .

Nepateikus įrodymų apie kitas patirtas iÅ¡laidas, atmetė kitus reikalavimus. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai IeÅ¡kovas „PlusPlus Capital“ AS apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Å¡alių sudarytos sutarties vertinimu kaip vartojimo sutarties. Atsakovė netapo automobilio savininke, todėl Å¡alių santykių negalima kvalifikuoti kaip vartojimo kredito.

Å alių santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuotini kaip lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos).Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė pati grÄ Å¾ino transporto priemonę ieÅ¡kovui. Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2017-01-03, transporto priemonę ji turėjo grÄ Å¾inti per dvi dienas, tačiau jos negrÄ Å¾ino. „mogo LT“ ėmėsi paieÅ¡kos veiksmų, transporto priemonė buvo rasta 2017-01-10. Atsakovei suteiktas 7 dienų terminas padengti įsiskolinimÄ , jo nepadengus, 2017-01-19 transporto priemonė tralu buvo nugabenta į Vilnių iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono.

Teismas Å¡ias iÅ¡laidas priteisė, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl konstatavo, kad atsakovė transporto priemonę pati grÄ Å¾ino.„mogo LT“ iÅ¡ UAB Astela LT įsigijo nuosavybės teise atsakovės nurodytÄ transporto priemonę ir perdavę jÄ atsakovei valdyti ir naudotis už užmokestį su teise iÅ¡pirkti transporto priemonę, todėl sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos).Apeliantas nesutinka su teismo skolos paskaičiavimu, mano, kad teismas skaičiuodamas įsiskolinimo likutį, neįvertino CK 6.54 str. reikalavimų.

Atsakovės bendra įsiskolinimo suma sudarė 1136,79 Eur. Nesumokėta finansavimo suma 707,63 Eur, kita įsiskolinimo suma sudarė 429,16 Eur (nesumokėta palÅ«kanų dalis iki sutarties nutraukimo, delspinigiai, paÅ¡to iÅ¡laidos, transporto priemonės saugojimo ir kt.).Transporto priemonė parduota už 250 Eur. Gauta suma paskirstyta vadovaujantis 6.54 straipsnio reikalavimais. Atsakovės įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo pagal sutartį buvo 886,79 Eur. Å iÄ sumÄ sudarė 707,63 Eur nesumokėta finansavimo suma ir kitos iÅ¡laidos 179,16 Eur.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 30,83 proc. palÅ«kanos atlieka mokėjimo už naudojimosi kreditoriaus pinigais funkcijÄ . Teismas neatskyrė mokėjimo palÅ«kanų nuo netesybų, todėl nepagrįstai jas atsisakė priteisti. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms kompensuoti. Pelno palÅ«kanos nepatenka į Å¡iÄ sritį, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistinos 30,83 proc. pelno palÅ«kanos.Pagal lizingo sutartį lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo nuostolius, kurių nepadengė susigrÄ Å¾into lizingo vertė, dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo.

Ginčo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl sutarties sÄ lygų nėra, todėl atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas po sutarties nutraukimo: 194,91 Eur automobilio paieÅ¡kos kaÅ¡tai, 95 Eur automobilio transportavimas, 5 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, 9,08 Eur automobilio pardavimo iÅ¡laidos, 55,66 Eur automobilio saugojimo iÅ¡laidos, 13,48 Eur palÅ«kanos po sutarties nutraukimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje keliamas ginčas dėl Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir jos neįvykdymo padarinių.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kilus ginčui dėl Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktÄ pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktas – automobilis yra kilnojamasis daiktas, todėl Å¡alių sudaryta lizingo) iÅ¡perkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sÄ lygų atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams pagal CK 6.228 4 straipsnio nuostatas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 gegužės 5 d. pateikė uždarajai akcinei bendrovei mogo LT“ (toliau - UAB „mogo LT“) paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodė, kad pageidauja gauti 1050 Eur paskolos/lizingo sumÄ 36 mėnesiams. 2015 m. gegužės 11 d. UAB „mogo LT“ ir atsakovė J. T. sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį, kurios pagrindu UAB „mogo LT“ įsigijo iÅ¡ UAB „Astela Lt„ transporto priemonę BMW318 ir perdavė atsakovei jÄ valdyti ir naudotis. Atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas ir taip per 36 mėnesius iÅ¡pirkti automobilį ir jį perimti už simbolinį 1 Eur mokestį.

IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktÄ . Å ios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi, padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimÄ si paskolintomis lėšomis ir pan.), įsigyti nuosavybėn konkretų daiktÄ .IÅ¡ ginčo sutarties formalaus turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alys, sudarydamos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog po trijų metų, pasibaigus sutarties laikotarpiui, atsakovė tinkamai atlikdama įmokas, perims automobilio nuosavybės teisę, nes po to iÅ¡sipirks turtÄ už 1 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainÄ .

Taigi Å¡ie Å¡alių ketinimai patvirtina Å¡alis tiesiogiai norėjus sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 str.), nes buvo susitarta finansuoti įgyto automobilio kainÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo vartojimo kredito sutartimi, nes atsakovė netapo automobilio savininke, be to, sutartyje nėra pareiga įsigyti sutarties objekto. Su Å¡iais apelianto argumentais negalima sutikti.CK 6.886 straipsnio dalis numato, kad Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.Fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).Kasacinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 konstatavo, kad sutarčių teisė leidžia Å¡alims sudaryti miÅ¡rias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Tais atvejais, kai Å¡alys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamÄ sutartį, ji gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip panaÅ¡ius požymius turinčios rÅ«Å¡ies sutartis arba kaip miÅ¡ri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad įstatymas netaikomas sutartims, kuriose nėra įpareigojimo nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (Vartojimo kredito įstatymo 3 str.2 d. 4 p.).

Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta iÅ¡imtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama iÅ¡vengti Ä®statymo nuostatų taikymo. Nors Å¡alių sudarytoje sutartyje 2.1.2 yra sÄ lyga, kurioje neįtvirtinama sÄ lyga privalomai pirkti automobilio, tačiau teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ pripažino nesÄ Å¾ininga ir įtraukta į sutartį, siekiant iÅ¡vengti Vartojimo kredito sutarties keliamų reikalavimų.

Nustatyta, kad sutarties tikrasis tikslas visgi yra ne sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o vartojimo kredito (finansavimo) klientui suteikimas, todėl tokiai sutarčiai yra taikytini vartojimo kreditų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas nurodęs, kad iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties atveju vyraujantis yra kredito gavėjo interesas įgyti į sutarties dalykÄ nuosavybės teisę (ne tik jį valdyti ir juo naudotis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tarp Å¡alių sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis. Kadangi atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ buvo sudariusi iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito sutartį), laikytina, jog tarp Å¡alių – ieÅ¡kovo ir atsakovės susidarę prievoliniai teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip nuomos (vartojimo kredito sutartį) vartojimo, kadangi reikalavimo teisė į atsakovę ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ neįvykdytos iÅ¡perkamosios nuomos ( pagal vartojimo kredito sutartį) sutarties (CK 6.1 – 6.4, 6.107 str.).Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas neteisingas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei ginčo sutarties teisinis kvalifikavimas vartojimo kredito sutartimi (CPK 12 str. ir 178 str.).Byloje nustatyta, kad Å¡alių iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nutraukta 2017 m. sausio 3 d. atsakovei nemokant nustatytų periodinių įmokų ir palÅ«kanų pagal sutartį t.y. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė liko skolinga 707,63 Eur neiÅ¡mokėtos finansavimo dalies.

Apelianto teigimu, dėl sutarties nutraukimo jis patyrė 429,16 Eur nuostolių, kuriuos sudaro palÅ«kanos, delspinigiai, automobilio nuomos, saugojimo iÅ¡laidos, paÅ¡to iÅ¡laidos), kurios turi bÅ«ti atlygintos.CK nereglamentuojami iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir Å¡alių atsakomybė pagal Å¡iÄ sutartį, todėl, sprendžiant nagrinėjamu atveju kilusį ginÄÄ dėl Å¡alių atsakomybės pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 str.).Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl iÅ¡perkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydį, bendroji taikytina taisyklė turėtų bÅ«ti tokia, jog iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neiÅ¡pirktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrÄ Å¾intas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Sutarties 14.7 punkte Å¡alys susitarė, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo kaltės (atsakovės), nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, įskaitant priežastis ir rizikas nurodytas Bendrųjų nuostatų 14.3 ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo/atsisakymo nuo sutarties pasekmės, greta kitų tokiu atveju taikomų lizingo gavėjo pareigų, įskaitant ir pareigÄ mokėti 13.5 įtvirtintas netesybas.

Lizingo gavėjas taip pat privalo sumokėti (atlyginti) mogo netesybas virÅ¡ijančius tokio dydžio nuostolius/kompensacijÄ , kuriuos sumokėjus mogo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tokiÄ padėtį, kurioje bÅ«tų buvęs, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti priteisti iÅ¡ atsakovės tik tokius nuostolius, kuriuos jis patyrė atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nesumokėjo ieÅ¡kovui 893 Eur įmokų, Å¡iÄ sumÄ teismas pripažino ieÅ¡kovo negautomis pajamomis, jeigu sutarties bÅ«tų tinkamai laikomasi.

Tačiau ieÅ¡kovui pardavus transporto priemonę už 250 Eur, Å¡ia suma sumažino skolos dydį ir priteisė 643 Eur skolos iÅ¡ atsakovės. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo skaičiavimu ir nurodo, kad bendra įsiskolinimo suma sudarė 1136,79 Eur, o pardavus turtÄ â€“ 886,79 Eur, nes skaičiavimus atliko kita tvarka.IÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties 1 punkto matyti, kad lizingo (finansavimo) suma ir valiuta yra 1100 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus atsakovės nesumokėtÄ ir ieÅ¡kovo nurodytÄ praneÅ¡imuose atsakovei finansavimo nesumokėtÄ dalį 707,63 Eur, laikoma, kad atsakovė grÄ Å¾ino 392,37 Eur kredito ir 413,83 Eur palÅ«kanų.

Å io paskaičiavimo ieÅ¡kovas neginčija, tik nesutinka su lėšų, gavus pardavus transporto priemonę, paskirstymu. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė teismui skolos detalizacijos, skaičiavimų, duomenų kaip atsakovė mokėjo kreditÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo nuostolius paskaičiavo iÅ¡ atsakovės nesumokėtos skolos sumos atimdamas parduoto turto kainÄ .Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti papildomos iÅ¡laidos - transporto priemonės paieÅ¡kos iÅ¡laidos, automobilio saugojimo iÅ¡laidos, pirkimo-pardavimo mokestis ir kt., yra nepagrįstos ir negali bÅ«ti vertintinos kaip ieÅ¡kovo nuostoliai.

Å ios ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos pagrįstai nepriteistos iÅ¡ atsakovės, nes transporto priemonė buvo ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾inta ir buvo jo valdyme ir naudojime, o UAB „mogo LT“ yra transporto priemonės savininkas. Tuo metu transporto priemonė buvo jos žinioje, nepateikta įrodymų, pagrindžiančių Å¡ių iÅ¡laidų realumÄ .Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad teismas nepriteisė 30,83 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PalÅ«kanos – tai mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo, pelno palÅ«kanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos). Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos kompensacinės palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys sudarydamos lizingo/iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal Å¡ios sutarties 5 punktÄ susitarė, kad palÅ«kanų norma 30,83 proc. per metus.

Å ios sutarties 7 punktu Å¡alys sutarė, kad lizingo gavėjas moka įmokas nuo neiÅ¡mokėtos lizingo sumos per lizingo terminÄ , nurodytÄ grafike. Sutarties 13.5 punktu Å¡alys, aptardamos Å¡alių atsakomybę, susitarė, kad sutartį nutraukus dėl lizingo gavėjo kaltės ir dėl nuo jo priklausančių priežasčių, lizingo gavėjas moka 5 procentų netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Taigi Å¡alys nesusitarė, kad pelno palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, todėl nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos kompensacinės 30,83 proc. palÅ«kanos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.

PalÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties galiojimo terminu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės priteisė. Ä®vertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010).

Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, vadovaudamasis Å¡alių interesų pusiausvyros principu, sprendžia netenkinti pateikto apeliacinio skundo.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlygintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a :              Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                                    Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė