dbad0c26-e283-4cfb-94fa-fe4d464d2546 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1525/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01227-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4785-431/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : Ginčo esmė IeÅ¡kovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 8 275 531,91 Lt skolos, 268 197,08 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o Å¡io turto ir / ar turtinių teisių nepakakus, – areÅ¡tuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieÅ¡kovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.

LaikinÄ sias apsaugos priemones prašė taikyti ieÅ¡kinio sumos dydžiui – 8 543 728,99 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovui yra prima facie pagrįsti, o ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti skolos suma yra labai didelė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti turėtų bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar netaptų neįmanomas. Per paskutinius kelis mėnesius atsakovas ar su juo susijusios bendrovės spaudoje ne kartÄ nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra labai bloga, atsakovas taip pat nurodė galintis stabdyti veiklÄ ir netgi jaučiantis bankroto grėsmę.

Apie sudėtingÄ atsakovo padėtį vieÅ¡ai ne kartÄ pasisakė ir Lietuvos Respublikos vadovai. Atsakovas savo tinklalapyje yra vieÅ¡ai paskelbęs apie Å¡iuo metu parduodamÄ jam priklausantį turtÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ nuosavybės teise priklausantį 8 543 728,99 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.Teismas ieÅ¡kinio sumÄ pripažino didele, taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo Pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuota, jog per 2013 metus atsakovas patyrė 252 755 000 Lt nuostolių.

Atsakovas vieÅ¡ai yra paskelbęs apie jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimÄ . Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad nagrinėjamoje byloje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnis). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (atsakovas) AB „ORLEN Lietuva“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui AB „ORLEN Lietuva“.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys dėl susidariusio įsiskolinimo negali bÅ«ti laikomas prima facie pagrįstu.

Tik iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl to, kokie paslaugų tarifai turėjo bÅ«ti taikomi nuo 2014 metų pradžios, bÅ«tų galima atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo teisinių ir faktinių argumentų pakaktų tam, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio suma, kuri sudaro tik apie 3 procentus mokėjimų už vienerius metus pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sutartį sumos, yra didelė. Atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta atsakovo valdomo turto vertė virÅ¡ija 4,7 milijardus litų.

Atsakovas yra didžiausias mokesčių mokėtojas ir eksportuotojas Lietuvoje. Tai, kad atsakovas paskelbė apie parduodamÄ turtÄ , neturėtų bÅ«ti vertinama nei kaip ypatinga, nei kaip daranti įtakÄ atsakovo veiklai bei įsipareigojimams aplinkybė. Atsakovas nuolat vykdo turto, nereikalingo atsakovo veikloje, pardavimus ir tai nėra niekaip susiję nei su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu, nei su grėsme bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto AB „ORLEN Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. IeÅ¡kinys prima facie pagrįstas.Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, atsakovo vykdomoje veikloje Å¡iuo metu taip pat yra nesklandumų. Atsakovas ignoruoja tokias aplinkybes: vien per 2013 metus atsakovo nuostoliai siekė net 252 755 000 Lt; vien trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 1 975 263 000 Lt; per pastaruosius kelis mėnesius tiek atsakovas, tiek su juo susijusios bendrovės bei valstybės vadovai spaudoje ne kartÄ nurodė, jog įmonės finansinė padėtis yra labai bloga.

Be to, atsakovas savo tinklalapyje yra vieÅ¡ai paskelbęs apie Å¡iuo metu parduodamÄ jam priklausantį turtÄ . IeÅ¡kinio suma nėra galutinė ir nuolat didėja – atsakovo įsiskolinimas kas mėnesį padidėja maždaug 1 600 000 Lt. Atsakovas pradėjus nagrinėti bylÄ informavo, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. už teikiamas paslaugas apmokės taikydamas dar mažesnį tarifÄ , nei ieÅ¡kovo taikytas tarifas 2013 metais, todėl atsakovo įsiskolinimai ieÅ¡kovui augs dar labiau. Tai paneigia apelianto argumentus, kad ieÅ¡kinio suma nėra didelė.

Atsakovas turi ir veiklos vykdymo problemų, nes atsakovas ir jo darbuotojai nesutaria dėl darbo sÄ lygų ir kolektyvinės sutarties, atsakovo darbuotojų profesinė sÄ junga rengia piketus bei neatmeta galimybės skelbti streikÄ . Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui AB „ORLEN Lietuva“, t. y. ieškinio sumos ribose areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotos lėšos ir turtinės teisės, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobÅ«džio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo. Tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslÄ , siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ bei garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, jog teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar egzistuoja ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo tikimybė.

Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ .

Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atskirai nėra iÅ¡dėstyti motyvai dėl to, ar ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ar ne, tačiau teismas analizavo antrosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti egzistavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdamas, kad ieÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas.

Savo teiginį apeliantas argumentuoja tuo, jog tik iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl to, kokie paslaugų tarifai turėjo bÅ«ti taikomi nuo 2014 metų pradžios, bÅ«tų galima atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo argumentai yra pakankami ieÅ¡kiniui tenkinti. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 8 275 531,91 Lt skolos ir 268 197,08 Lt delspinigių. Skolos pagrindas – ieÅ¡kovo atsakovui pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimas tik iÅ¡ dalies.

Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis mokėjimo sumomis. Jis atskirajame skunde nurodė priežastis, dėl kurių tik iÅ¡ dalies yra apmokėtos ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nes, atsakovo manymu, taikytinas kitoks nei ieÅ¡kovo taikomas tarifo dydis, apskaičiuojant už suteiktas paslaugas mokėtinÄ sumÄ . Aplinkybė dėl teisingai ar neteisingai taikyto mokesčio už paslaugas apskaičiavimo yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, o Å¡iuo atveju (ieÅ¡kovui pateikus PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios yra apmokėtos tik iÅ¡ dalies ir atsakovui Å¡ios aplinkybės neneigiant) preliminariai spręsti, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė ir kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

IÅ¡ nutarties turinio matyti, jog tokia teismo iÅ¡vada susiformavo dėl Å¡ių aplinkybių: atsakovas 2013 metais patyrė 252 755 000 Lt nuostolių; atsakovas yra vieÅ¡ai paskelbęs apie jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad vien Å¡ios aplinkybės neleidžia spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.).

IeÅ¡kovo nurodoma ieÅ¡kinio suma iÅ¡ tikrųjų galėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė ieÅ¡kinio suma, tačiau pažymėtina, kad nėra absoliučios prezumpcijos, jog didelė ieÅ¡kinio suma bet kuriuo atveju gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieÅ¡kovas turi pareigÄ argumentuotai pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė bÅ«tent Å¡iam atsakovui.

Teismas konkrečiam asmeniui pareikÅ¡tÄ turtinio reikalavimo sumÄ turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti reikÅ¡mingas iÅ¡vadas apie skolininko tikrÄ jÄ turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovo finansinę padėtį fiksuojančius duomenis (ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė AB „ORLEN Lietuva“ 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , atsakovas su atskiruoju skundu pateikė atskirų finansinių ataskaitų rinkinį už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius finansinius metus) ir kitas aplinkybes, sprendžia, jog negalima daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

IÅ¡ atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovo 2013 m. finansinėje atskaitomybėje apskaitomo turto vertė sudarė 4 640 257 000 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 975 263 000 Lt, ilgalaikiai – 863 066 000 Lt, iÅ¡ viso įsipareigojimų – 2 838 329 000 Lt. Atsižvelgiant į Å¡iuos atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiamus duomenis, atsakovo turimo turto vertė žymiai virÅ¡ija jam pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ , o duomenų, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai virÅ¡ytų pusę jo turimo turto vertės, nepateikta.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų, visa atsakovo trumpalaikių įsipareigojimų suma nevirÅ¡ijo pusės balanse apskaityto turto vertės. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas, lyginant jį su atsakovo turimu turtu, yra didelis, kad vien tokio reikalavimo dydis keltų realiÄ grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui. Nepaisant to, kad atsakovas 2013 m. patyrė 252 755 000 Lt nuostolių, kad vieÅ¡ojoje erdvėje pateikiama informacijos apie atsakovo sudėtingÄ finansinę situacijÄ , pagal į bylÄ pateiktus duomenis negalima spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis Å¡iuo metu yra tokia, dėl kurios reikėtų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be kita ko, visuotinai žinoma, kad atsakovas yra stambus ir aktyvus rinkos dalyvis, vykdantis ir plėtojantis reikÅ¡mingÄ Lietuvos ekonomikai Å«kinę - komercinę veiklÄ .IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad apelianto sunkumai Å¡iuo metu yra susiję ne tik su finansais, bet ir su veikla, iÅ¡ kurios apeliantas gauna pajamas, nes atsakovas ir jo darbuotojų profesinė sÄ junga jau kurį laikÄ nesutaria dėl darbo sÄ lygų bei kolektyvinės sutarties, atsakovo darbuotojų profesinė sÄ junga rengia piketus bei neatmeta galimybės skelbti streiko.

Å iuo atveju pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovo interneto svetainėje pateikiamų 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. praneÅ¡imų matyti, jog apeliantas ir jo įmonės darbuotojai pasiekė kompromisÄ ir pasirašė iki 2015 m. pabaigos galiosiančiÄ naujÄ kolektyvinę sutartį, kuria abi pusės įsipareigojo siekti geresnių veiklos rezultatų ir darbo sÄ lygų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, http://www.orlenlietuva.lt/lt/Puslapiai/default.aspx). IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovas savo tinklalapyje yra vieÅ¡ai paskelbęs apie Å¡iuo metu parduodamÄ jam priklausantį turtÄ .

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, Å¡iÄ aplinkybę pripažino reikÅ¡minga. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nuolat vykdo turto, nebereikalingo atsakovo veikloje, pardavimus ir Å¡iai aplinkybei patvirtinti pateikė 2014 m. birželio 17 d. pažymÄ apie AB „ORLEN Lietuva“ veiklai nebereikalingo turto pardavimus per 2011–2013 metų laikotarpį. Å ia atsakovo nurodyta aplinkybe apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti.

Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimas yra nuolat vykstantis procesas atsakovo veikloje, ir nesant kitų duomenų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas mėgina savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bando sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymo.Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.IeÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ atmesti. Teisėjas                                                                              Gintaras Pečiulis