dbac8a2a-f522-4fa8-8476-b44e013939fa · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-574-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01282-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.3.4; 2.1.2.7.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų G. R. ir G. R. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovų G. R. ir G. R. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. Č., I. Ž..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Å ilutės miesto (rajono) valdybos.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jie yra F. O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po motinos mirties ieÅ¡kovai Å ilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu paveldėjo po 1/2 dalį palikėjos F. O. R. turto, kurį, be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 1 620 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (450 Lt) sumos sumokėtos įmokos už 0,0450 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. kreipėsi į Å ilutės miesto (rajono) valdybÄ , praÅ¡ydama parduoti jai 0,045 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kartu su praÅ¡ymu pateikė minėto žemės sklypo planÄ ir Å ilutės rajono Rusnės miesto potvarkį, kuriuo pripažinta, jog F. O. R. faktiÅ¡kai valdo 450 kv. m žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas, juo nustatyta, kad 0,045 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 1 620 rublių. F. O. R. pateiktas mokėjimo praneÅ¡imas, jame nurodyta, kad už ginčo žemės sklypÄ ji turi sumokėti 1 620 rublių grynaisiais pinigais arba nuraÅ¡yti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ indėlio į Å ilutės miesto (rajono) valdybos sÄ skaitÄ . Remiantis 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu, F. O. R. įkainojimo akte nurodytÄ sumÄ yra sumokėjusi.

3. IeÅ¡kinyje cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintose Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). IeÅ¡kovai nurodo, kad F. O. R. turėjo teisę įsigyti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ , pateikė miesto (rajono) valdybai praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo kartu su sklypo planu ir mero potvarkiu apie naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miesto (rajono) valdybos vadovas patvirtino žemės sklypo įkainojimo aktÄ , F. O. R. sumokėjo akte nurodytÄ sklypo kainÄ . Valstybės institucija, priėmusi F. O. R. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo pardavimo, nenustatė jokių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ar pateiktų dokumentų trÅ«kumų, prieÅ¡ingai – įkainojo žemės sklypÄ ir iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad F. O. R. įvykdė savo, kaip pirkėjos, pareigas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ginčo žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta dėl palikėjos kaltės. Å iuo atveju institucijai, atsakingai už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų dokumentų parengimÄ , teko pareiga parengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir, F. O. R. sumokėjus žemės sklypo kainÄ , imtis veiksmų tam, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų sudaryta, tačiau minėta institucija Å¡ių veiksmų neatliko. Tai reiÅ¡kia, kad notarinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės institucijos neveikimo. F. O. R. įvykdė esminę pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygÄ â€“ sumokėjo įsigyjamo turto kainÄ , todėl ieÅ¡kovams, kaip F. O. R. paveldėtojams, egzistuoja teisė reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.

4. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Nurodė, kad F. O. R. 1992 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Å ilutės rajono valdybÄ , praÅ¡ydama parduoti 0,045 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Å ilutės rajono Rusnės miesto meras 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 pripažino, kad F. O. R. faktiÅ¡kai valdo 450 kv. m žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Taisyklių 8 punkte buvo numatyta, kad leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise priimdavo miesto (rajono) valdyba savo potvarkiu, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo nebuvo priimtas. Pagal Taisyklių 9.2 punktÄ laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo negalėjo bÅ«ti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su mokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Å ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiÄ . Teisė paveldėti žemės sklypÄ atsiranda nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas ir jos teisinis įregistravimas gali bÅ«ti atliekamas vienu metu (Taisyklių 10 punktas).

6. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių Å ilutės miesto (rajono) valdyba nepatvirtino leidimo įsigyti žemės sklypÄ savo potvarkiu, tačiau be minėto potvarkio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Taisyklių nustatytu terminu, t. y. per vienÄ mėnesį, nebuvo pasiraÅ¡yta, darytina iÅ¡vada, jog buvo pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi bÅ«ti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Taigi ieÅ¡kovų teisė paveldėti žemės sklypÄ galėjo atsirasti tik nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo ir jos įregistravimo. Kaip ir nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai paveldėjo ne ginčo žemės sklypÄ (jo dalį), bet įmokas už jį.

7. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Å iuo atveju ieÅ¡kovams, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, gali priklausti tik 0,022 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. Č. – 0,0221 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. Ž. – 0,026 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė neturi teisinio pagrindo parduoti ieÅ¡kovams didesnę nei 0,022 ha dydžio žemės sklypo dalį. Be to, tai pažeistų kitų bendraturčių interesus. IeÅ¡kovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad F. O. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).) kreipėsi į Žemės tarnybÄ dėl ginčo sandorio sudarymo ar įvykdymo.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Č. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Ž. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad F. O. R., kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, turėjo teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintų Taisyklių nustatyta tvarka įsigyti dalį valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo įkainojimo akte nurodytÄ ginčo žemės sklypo kainÄ . Vis dėlto, atsakovės teigimu, F. O. R. minėtos teisės tinkamai neįgyvendino, o ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo neužbaigta ne dėl atsakovės kaltės.

12. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti:

1) praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , kuriame taip pat turi bÅ«ti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamÄ sklypÄ forma (iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai) bei priklausančios lengvatos;

2) dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu;

3) sklypo planÄ . Sklypo planÄ sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės Å«kio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymÄ ;

4) notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę pirkti keli asmenys;

5) dokumentÄ , patvirtinantį teisę įsigyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ neatlygintinai, jeigu praÅ¡ymÄ pateikia Å¡iÄ teisę turintis asmuo. Gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ . Žemės sklypo pirkėjas savo paraÅ¡u patvirtina sutinkÄ s su sklypo įkainojimu ir pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygomis.

Jeigu pirkėjas su nustatytÄ ja žemės sklypo kaina ar pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su Å¡iais dokumentais turi teisę kreiptis su motyvuotu raÅ¡tu į miesto (rajono) valdybÄ , kuri per 15 dienų privalo iÅ¡nagrinėti pirkėjo pareiÅ¡kimÄ ir duoti motyvuotÄ atsakymÄ . Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis (Taisyklių 6 punktas). Supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai.

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise:

1) siunčia praneÅ¡imÄ pirkėjui, nurodydama sumÄ , kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , banko įstaigos pavadinimÄ ir sÄ skaitos numerį, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ ;

2) įpareigoja miesto žemėtvarkininkÄ duoti nurodymÄ atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagÄ . Darbai, nurodyti Taisyklių 9.2 punkte, turi bÅ«ti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo negali bÅ«ti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9 punktas).

Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su mokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma.

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Å ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiÄ . Teisė paveldėti žemės sklypÄ atsiranda nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas ir jos teisinis įregistravimas gali bÅ«ti atliekamas vienu metu (Taisyklių 10 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui V. Č. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1992 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui I. Ž. – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1993 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. patvirtino, kad tuo metu, kai F. O. R. rengė dokumentus ginčo žemės sklypui įsigyti, tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. valdė minėtus butus. Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, F. O. R., siekdama įsigyti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, turėjo pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž.. Byloje duomenų apie minėto susitarimo sudarymÄ nėra. Tretieji asmenys nurodė, kad pasirašė tik jiems pateiktÄ ginčo žemės sklypo planÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad F. O. R. nebuvo įvykdžiusi visų Taisyklėse numatytų reikalavimų ginčo žemės sklypui įsigyti, todėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakove, jog nors F. O. R., siekdama įsigyti ginčo žemės sklypÄ , parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planÄ , kuriame pažymėta jai tenkanti 0,0450 ha Å¡io žemės sklypo dalis, tačiau minėtas planas buvo parengtas beveik prieÅ¡ 30 m., jis nėra iÅ¡samus, detalus, jame nurodytos ginčo žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribos nėra apibrėžtos konkrečiomis koordinatėmis, todėl, pripažinus Å¡ios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) pirkimo–pardavimo sutartį tarp F. O. R. ir atsakovės sudaryta (galiojančia), ji faktiÅ¡kai negalės bÅ«ti įgyvendinta, t. y. nebus galima nustatyti tikslių ieÅ¡kovams, kaip F. O. R. paveldėtojams, priklausančios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės CK 1.93 straipsnio 4 dalies prasme laikytinos kliÅ«timis ginčo sandorį pripažinti galiojančiu.

15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog F. O. R. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir atitinkamai žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 16 m. po praÅ¡ymo parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo atsakovei, tačiau minėtu laikotarpiu nesidomėjo, ar ginčo sandoris yra sudarytas, t. y. ar atliko visus veiksmus, reikalingus turtui įsigyti. IeÅ¡kovai turtÄ , likusį po F. O. R. mirties, paveldėjo 2012 m. sausio 17 d., todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad F. O. R. nuosavybės teisės į 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo, kadangi Å¡is turtas nebuvo įtrauktas į paveldimÄ turtÄ , tačiau daugiau nei 10 metų pretenzijų atsakovei dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nereiÅ¡kė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas bÅ«tent dėl atsakovės kaltės, t. y. kad pastaroji vengė sudaryti ginčo sandorį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

16. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2023 m. kovo 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-52-1179/2023 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-01282-2022-1) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp Å ilutės miesto (rajono) valdybos ir F. O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), kuria Å ilutės miesto (rajono) valdyba pardavė pirkėjos F. O. R. asmeninėn nuosavybėn jos naudotÄ 0,045 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovų G. R. ir G. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

17. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie motyvai:

17.1. F. O. R. kaip fizinis asmuo neturėjo jokios objektyvios galimybės priversti atsakovę laikytis teisės aktuose nustatytų pareigų ir terminų. Neteisėtas atsakovės neveikimas negali bÅ«ti pateisintas, o F. O. R. teisėti lÅ«kesčiai negali bÅ«ti paneigti. Atsakovė turėjo pareigÄ sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes tam egzistavo visos bÅ«tinosios sÄ lygos. Negalima situacija, kai dėl atsakovės ilgamečio neteisėto neveikimo – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, neigiamos tokio neveikimo pasekmės tektų F. O. R., tokiu bÅ«du paneigiant jos konstitucinę teisę į nuosavybę.

17.2. Ginčo žemės sklypas, kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektas, 1992 m. egzistavo, Å¡alims buvo aiÅ¡ki jo vieta, dydis, ribos. Žemės sklypas buvo įkainotas, užfiksuotas plane. Žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi, skirtingai, ne teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta ir notariÅ¡kai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis. F. O. R. atlikti veiksmai patvirtina, jog ji iÅ¡pildė visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybes institucijos neatliko iki galo veiksmų, kad pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų sudara ir įregistrauota.

17.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, kurioje konstatuota, kad valstybė civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisis Å¡ių teisinių santykių subjektas. Todėl ginčui spręsti taikytinas ne tik specialusis valstybes valdymo institucijų nustatytas teisinis reguliavimas bei taisyklės parduodant valstybei priklausančiÄ Å¾emę, bet ir bendrosios sandorių bei pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ reglamentuojančios nuostatos, tarp jų ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies bei 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ .

17.4. 1964 m. CK 253 ir 254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 str. 5 d., jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007). Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalyje.

17.5. Tam, kad bÅ«tų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariÅ¡kai neįformintÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi bÅ«ti konstatuota, kad jo Å¡alių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ , pagal kuriÄ pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

17.6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).

17.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu Å¡alių veiksmai atitinka sandorio Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (Å¡ioje byloje – dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ieÅ¡kovų privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007 ).

17.8. Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 29 d.) punktai ir nurodomos faktinės aplinkybės, jog F. O. R. Å¡iuos punktus įvykdė, kaimynės neprieÅ¡taravo, o, pagal Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å ilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymÄ , F. O. R. už 0,045 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (405 Lt).

17.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo žemės sklypo planas visiÅ¡kai atitiko jo rengimo metu nustatytus reikalavimus, o teismui pripažinus, kad buvo sudaryta minėta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, minėtas žemės sklypo planas gali bÅ«ti tikslinamas. 1992 metais valstybės įgaliota institucija vertino ginčo žemės sklypo vertę ir jį įkainojo, kas rodo, jog Å¡alims buvo aiÅ¡ku, kas yra sutarties objektas. F. O. R. nuo 1992 metų darė atliko veiksmus ir rodė norÄ , kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų įregistruotas jos vardu, atliko atsakovės nurodytus veiksmus, kas pagrindžia, jog tiek F. O. R., tiek atsakovei sutarties objektas buvo aiÅ¡kus – tiek jo vieta, tiek dydis, tiek ribos. Vien ta aplinkybė, jog, pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtas žemės sklypo planas atrodė nedetalus ir neiÅ¡samus, o ribos neapibrėžtos konkrečiomis koordinatėmis, negali bÅ«ti teisiniu pagrindu atsisakyti pripažinti sandorį sudarytu, kadangi nei F. O. R., nei valstybės atstovei 1992 metais pradėjus pirkimo–pardavimo procedÅ«rÄ nekilo klausimų ar nesutarimų dėl sutarties objekto. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog F. O. R. nuo 1992 metų siekė įsigyti ginčo žemės sklypÄ nuosavybėn, atsakovė Å¡ios jos teisės niekada neneigė, todėl F. O. R. nuo 1992 metų buvo susiformavęs teisėtas lÅ«kestis dėl Å¡io žemės sklypo įsigijimo.

17.10. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad F. O. R. pati kalta, kad nebaigė iki galo žemės sklypo įsigijimo procedÅ«ros, tokios teismo iÅ¡vados paremtos vien tik prielaidomis, nes ji už ginčo žemės sklypÄ sumokėjo valstybės įgaliotos institucijos nurodytÄ pinigų sumÄ , jos teisėtas lÅ«kestis buvo šį valstybinį žemės sklypÄ Ä¯sigyti savo nuosavybėn. Taisyklių 6 punkte buvo nurodyta, kad, gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ . Žemės sklypo pirkėjas savo paraÅ¡u patvirtina sutinkÄ s su sklypo įkainojimu ir pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygomis. Atsakovė sutiko jai parduoti ginčo žemės sklypÄ , nustatė parduodamo Žemės sklypo kainÄ .

17.11. Byloje nustatyta juridinių faktų visuma patvirtina, kad F. O. R. turėjo subjektinę teisę pirkti jos naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ , ji pateikė miesto (rajono) valdybai praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo kartu su sklypo planu ir miesto mero potvarkiu apie naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miesto (rajono) valdybos vadovas patvirtino žemės sklypo įkainojimo aktÄ . Valstybės institucija (atsakovė), priėmusi F. O. R. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo pardavimo, nenustatė jokių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ar pateiktų dokumentų trÅ«kumų, prieÅ¡ingai, įkainojo žemės sklypÄ ir iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imÄ . Atsakovė (žemėtvarkos tarnyba) konstatavo, kad F. O. R. praÅ¡ymas neturėjo trÅ«kumų ir atitiko Taisyklių 4 punkto reikalavimus.

17.12. Nėra objektyvių duomenų, kad po to, kai F. O. R. už ginčo žemės sklypÄ sumokėjo nustatyto dydžio kainÄ , žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ja nesudaryta dėl to, kad nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų tokiai sutarčiai sudaryti. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , Å¡i sutartis buvo faktiÅ¡kai sudaryta ir turi bÅ«ti vykdoma, kadangi F. O. R. faktiÅ¡kai įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o valstybei atstovaujanti institucija neįformino sandorio notarine tvarka, todėl ginčo sandoris turi bÅ«ti pripažintas galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Toks sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teises aktuose numatytos procedÅ«ros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu ir pardavimu.

17.13. Institucijai, atsakingai už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų dokumentų parengimÄ , teko pareiga parengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir, F. O. R. sumokėjus žemės sklypo kainÄ , imtis veiksmų, kad bÅ«tų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi tokiais veiksmais žemėtvarkos tarnyba neįvykdė Taisyklių 6 punkte nurodytos pareigos. Valstybės institucija, organizavusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymÄ pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. atsakovė, neatliko jokių veiksmų, kad pirkėja F. O. R. bÅ«tų informuota pateikti papildomus dokumentus, iÅ¡taisyti galimus trÅ«kumus ar atlikti kitus veiksmus, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kliÅ«tys sudaryti notarine tvarka 0,045 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.

18. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad Å¡ioje byloje ginčas kilo ne dėl ieÅ¡kovų galimybės įsigyti už paveldėtas įmokas žemės sklypo dalį, bet dėl parduodamo žemės sklypo dydžio. 1992-11-15 F. O. R. kreipėsi į Å ilutės rajono valdybÄ su praÅ¡ymu parduoti 0,045 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1992-11-30 Å ilutės rajono Rusnės miesto meras potvarkiu Nr. 113 pripažino faktiÅ¡kai valdomÄ 450 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), esant F. O. R.. Tuometinę naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkÄ reglamentavo 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių (suvestinė redakcija, galiojusi 1992-11-09–1993-04-18) 8 punktÄ , leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise priimdavo miesto (rajono) valdyba savo potvarkiu, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas tuo metu bÅ«tų buvęs priimtas. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu tokio potvarkio egzistavimo, kaip bÅ«tino sandorio sudarymo elemento, neįrodinėjo.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo negalėjo bÅ«ti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9.2 punktas). Taisyklių 10 puntu reglamentuota, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su mokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma. Taisyklių 4 punktu nustatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę pirkti keli asmenys. Tačiau byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas egzistuotų, nors akivaizdu, kad žemę turėjo galimybė pirkti keli asmenys (statinio bendraturčiai). Vadinasi, kol tokio susitarimo nebuvo, sutartis ir negalėjo bÅ«ti sudaryta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad, nesant tokio susitarimo, nebuvo priimtas rajono valdybos potvarkis ir (ar) paskirtas laikas sandorio sudarymui.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad akivaizdu, kad F. O. R., bÅ«dama lygiateisis civilinės teisės subjektas, pati neįgyvendino savo subjektinių teisių, o Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo nei galimybės, nei pareigos įgyvendinti jai ar ieÅ¡kovams priklausančių subjektinių teisių ir pareigų, tuo labiau kad tokios teisės ir pareigos institucijai nėra priskirtos vieÅ¡osios teisės normomis. Pažymėtina, kad ir patys ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu net nebandė įrodinėti, kad F. O. R. siekė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų sudaryta, tačiau savo subjektines teises ir pareigas nepagrįstai siekia perkelti Nacionalinei žemės tarnybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovų argumentai, nurodyti apeliacinio skundo Nr. 11, yra netinkami, kadangi tai nėra asmeninio Å«kio žemės sklypas, o tiek 1992 m., tiek dabar asmeninio Å«kio įsigijimas reglamentuojamas skirtingų teisės aktų nei namų valdų, o jų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas sukelia skirtingas teisines pasekmes. Žemės sklypas, į kurio 0,045 ha dalį pretenduoja ieÅ¡kovai, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktas, suformuotas tik 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyrius parengtu Å ilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu (atsižvelgus į pateiktÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ), kuris patvirtintas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 17VÄ®-1431-(14.17.2.). Sklypas iki suformavimo buvo laisva valstybinė žemė. Dėl projekto sprendinių ieÅ¡kovai skundų nepateikė.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba byloje yra pateikusi raÅ¡tiÅ¡kus įrodymus apie tai, kad ieÅ¡kovams jau 2019 metais buvo žinoma, kokio dydžio sklypo dalys yra jiems nustatytos. Tai patvirtina VÄ® Valstybės žemės fondo (šį paslaugos teikėjÄ užsisakė patys ieÅ¡kovai) parengtas žemės sklypo planas, kuriame ieÅ¡kovai yra pasirašę prie jiems nuosavybės teise priklausančių nustatytų sklypo dalių, t. y. 0,0109 ha G. R. ir 0,0110 ha G. R., Å¡is sklypo planas įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir nenuginčytas. Vadinasi, jiems jau tada buvo žinoma apie nustatytas žemės sklypo dalis, tačiau ieÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl galimybės įsigyti didesnę, nei pagal galiojančius teisės aktus priklausytų, žemės sklypo dalį, tik praėjus 3 metams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys.

26. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad yra pagrindas pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos ir kad ši sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės.

27. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar F. O. R., kaip pirkėja, 1992 metais atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus 0,0450 ha žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, ar yra pagrindas pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) laikyti sudaryta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28. 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė praÅ¡ymÄ Å ilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Å ilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiÅ¡kai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

29. Šilutės miesto (rajono) valdybos 1992 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo įkainojimo aktu Nr. 227 nustatyta, kad 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 1 620 rublių.

30. F. O. R. pateiktas mokėjimo praneÅ¡imas, jame nurodyta, kad ji už žemės sklypÄ turi sumokėti 1 620 rublių į Å ilutės miesto (rajono) valdybos sÄ skaitÄ .

31. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymos duomenimis, F. O. R. už 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (405 Lt).

32. F. O. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu ieÅ¡kovai priėmė palikimÄ , atsiradusį po F. O. R. mirties; paveldimÄ turtÄ , be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1 620 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (450 Lt) sumos sumokėtos įmokos už 0,0450 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

33. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini).

34. Žemės sklypas, į kurio 0,045 ha dalį pretenduoja ieÅ¡kovai, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip daiktas, suformuotas 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyrius parengtu Å ilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu (atsižvelgus į pateiktÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ), kuris patvirtintas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 17VÄ®-1431-(14.17.2.).

35. Sklypas iki suformavimo buvo laisva valstybinė žemė.

36. Atsakovė nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypÄ , kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), gali parduoti tik tokiomis dalimis: 1. Buto / Patalpos – Buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,0221 ha. 2. Buto / Patalpos – Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,022 ha. 3. Buto / Patalpos – Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,026 ha.

Dėl F. O. R. subjektiškumo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties laikymo sudaryta

37. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos nuostatÄ , Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ nustato įstatymas, reiÅ¡kia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi bÅ«ti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi bÅ«ti, inter alia, nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir Å¡ių institucijų įgaliojimai perduoti minėtÄ turtÄ , taip pat Å¡io turto įgijimo tvarka ir sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Taigi, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

38. Ginčo teisinių santykių metu galiojo 1992 m. vasario 7 d. redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89) ir šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės. Nurodyti teisės aktai numatė atitinkamas pareigas tiek asmenims, šių aktų pagrindu siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tiek atitinkamoms Lietuvos Respublikai atstovaujančioms institucijoms šiuose teisiniuose santykiuose.

39. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad F. O. R. atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tai yra atitiko subjektiškumo reikalavimus (Žemės reformos įstatymo 6 str. 1 ir 3 d., Nutarimo Nr. 89 1.1.1 p.). Minėti teisės aktai taip pat nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ir kitai veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, Agrarinės reformos tarnybai, kad, parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba (Nutarimo Nr. 89 2.1 p.).

40. 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė praÅ¡ymÄ Å ilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Å ilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiÅ¡kai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

41. Šilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiškai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

42. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvÄ , jog F. O. R. paminėto nutarimo ir taisyklių punktus įvykdė, kaimynės neprieÅ¡taravo, o pagal Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å ilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymÄ F. O. R. už 0,045 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (405 Lt), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog F. O. R. įvykdė Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4.4 punktÄ ir buvo pateikusi notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę pirkti keli asmenys.

43. Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4 punktas nustatė, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 4.1. praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , kuriame taip pat turi bÅ«ti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamÄ sklypÄ forma (iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 4.2. dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 4.3. sklypo planÄ . Sklypo planÄ sudaro ir tvirtina Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės Å«kio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymÄ ; 4.4. notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę pirkti keli asmenys;

44. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvÄ , kad ginčo žemės sklypo planas visiÅ¡kai atitiko jo rengimo metu nustatytus reikalavimus, 1992 metais valstybės įgaliota institucija nustatė ginčo žemės sklypo vertę ir jį įkainojo, kas rodo, jog Å¡alims buvo aiÅ¡ku, kas yra sutarties objektas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog trečiajam asmeniui V. Č. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas 1992 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui I. Ž. – butas, adresu (duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas 1993 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, F. O. R., siekdama įsigyti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, turėjo pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž..

45. Å ilutės rajono Rusnės miesto mero potvarkiu Nr. 113 nurodomas tik F. O. R. faktiÅ¡kai valdomas 450 kv. m žemės sklypo plotas pagal žemės sklypo planÄ , pateiktÄ su praÅ¡ymu, tačiau Å¡is planas su trečiųjų asmenų paraÅ¡ais, jog sutinka su 573 kv. metrų sklypo ploto padalijimu, negali bÅ«ti vertinamas kaip notarinis susitarimas Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4.4 punkto prasme.

46. Atsakovė byloje įrodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams Nacionalinė žemės tarnyba suformavo parduoti žemės sklypÄ , kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), galima parduoti tik tokiomis dalimis: 1. Buto / Patalpos – Buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,0221 ha. 2. Buto / Patalpos – Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,022 ha. 3. Buto / Patalpos – Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,026 ha.

47. Ä®vertinusi ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuris buvo paruoÅ¡tas iki 1992 metų ir apėmė tik 573 kv. m plotÄ , ir 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus parengtÄ Å ilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu suformuotÄ 0,0701 ha ginčo sklypo plotÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo 1992 metais suformavimas nebeatitinka ieÅ¡kovų praÅ¡ymų pateikimo metu galiojusios sklypų formavimo tvarkos bei sklypo dydžio.

48. Apeliantai keldami reikalavimÄ , kuriuo siekiama turėti didesnio dydžio sklypo dalį, turi įrodyti, kad notariniu susitarimu tretieji asmenys buvo atsisakę jiems priklausančios dalies.

49. Aplinkybė, kad ieškovų nurodomame plane yra žemės naudotojų įrašai, jog sutinka su sklypo padalijimu, nėra laikoma notarinis atsisakymu privatizuoti tretiesiems asmenims paminėtu Nutarimu Nr. 89 priklausiusias sklypo dalis.

50. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvÄ , jog F. O. R. nuo 1992 metų atliko aktyvius veiksmus ir rodė norÄ , kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų įregistruotas jos vardu, atliko atsakovės nurodytus veiksmus, kas pagrindžia, jog tiek F. O. R., tiek atsakovei sutarties objektas buvo aiÅ¡kus – tiek jo vieta, tiek dydis, tiek ribos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ji nepateikė notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž..

51. Tuo metu galiojusios Taisyklės reglamentavo naudojamų žemės sklypų pardavimÄ bei naujų žemės sklypų įsigijimÄ privatinėn nuosavybėn ne konkurso tvarka. Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu (Taisyklių 8 p.). Å iuo atveju ieÅ¡kovai neįrodė, kad toks potvarkis buvo priimtas, o tai reiÅ¡kia, kad byloje neįrodyta, kad miesto (rajono) valdyba leido įsigyti ginčo žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise iÅ¡imtinai F. O. R.. Tokio potvarkio priėmimui buvo bÅ«tinas statinių savininkų notarine tvarka patvirtintas susitarimas.

52. Apeliaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse: 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012, buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei Å¡ioje byloje, o bÅ«tent pastarojoje byloje buvo konstatuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1 punktu buvo priimtas VilkaviÅ¡kio rajono valdytojo 1992 m. spalio 21 d. potvarkis, kuriuo ieÅ¡kovui leista pirkti 11 arų žemės sklypÄ , ir nurodomoje byloje nebuvo reikalaujama žemės sklypo naudotojų notarine tvarka patvirtinto susitarimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006 yra konstatuota, kad asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, todėl vadovautis paminėtais iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra teisinio pagrindo.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

54.  Šios nutarties 31 punkte minėtos sumos sumokėjimas investiciniais čekiais nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybės apie trečiųjų asmenų sutikimus. Pagal minėto nutarimo nuostatas žemėtvarkos tarnybai nebuvo pateiktas notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas tarp visų bendraturčių dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Kadangi įstatymai reikalavo, jog bÅ«tų pateiktas aptartas bendraturčių susitarimas, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad F. O. R. visas prikimo–pardavimo sutarties sÄ lygas įvykdė, tačiau kita Å¡alis nepagrįstai vengia įforminti pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai reikalingas notarinis patvirtinimas (1964 m. CK 58 str. 5 d.).

55. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., kai gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, nevirÅ¡ijant nustatytų maksimalių dydžių. Namų valdos pasidalijimo tarp bendraturčių tvarka nustatoma ir pagal vėliau priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas taisykles, kuriose numatyta, kad parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų dalys gali bÅ«ti nustatomos remiantis raÅ¡ytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendraturčių susitarimu arba apskrities virÅ¡ininko sprendimu, priimtu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio dalį, jeigu bendraturčiai nesusitaria (8 punktas). Minėtos taisyklės nustatė, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi raÅ¡ytinio visų gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendraturčių susitarimo pateikta nebuvo, tiek pagal NutarimÄ Nr. 89, tiek pagal Å¡iame punkte nurodomÄ nutarimÄ nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nes byloje neįrodyta, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta ir notariÅ¡kai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis.

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Atsakovė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. d. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis

Larisa Šimanskienė