2016-12-08 Nr. BB-5215-1-59-1-00457-2011-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-389-511/2016

Teisminio proceso numeris: 1-59-1-00457-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 2.3.2.2.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis ir dėl to priimtas naujas nuosprendis: A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą nustatant dešimties mėnesių terminą ir pareigą tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeista Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio: nukentėjusiajam E. G. iš A. J. ir A. Š. solidariai priteista 1965,78 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiuo nuosprendžiu pakeista veikos kvalifikacija ir nuteistajam A. J., o jo apeliacinis skundas atmestas, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių tenkinti skundą, prokurorės, prašiusios panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. Š. nuteistas už tai, kad kartu su A. J. 2011 m. gruodžio 26 d., apie 3 val. nakties, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „B“, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis į veido sritį E. G., taip bendrais kartu su A. J. veiksmais padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl dešinio pirmo viršutinio danties vainiko nulūžimo nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo.

2. Pirmosios instancijos teismas A. Š. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes konstatavo, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad kaltinimas buvo grįstas tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino nė vieno liudytojo, mačiusio konfliktą, parodymai ar teismo medicinos ekspertų išvados.

3. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs prokuroro ir nukentėjusiojo skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį A. Š. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymus ir sureikšmino kitus liudytojų (I. Z., J. R., S. V., kurios siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės) parodymus, o tai lėmė netinkamą įstatymo pritaikymą.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba baudžiamąją bylą nutraukti dėl būtinosios ginties (BPK 3 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas kasatorių nuteisė pagal sunkesnę nusikalstamą veiką, negu jam buvo inkriminuota kaltinime, nors to prokuroras neprašė. Kaltinimo keitimą į sunkesnį reglamentuoja BPK 256 straipsnis, o BPK 255 straipsnio 2 dalis draudžia nuteisti kaltinamąjį dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota į sunkesnį, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

4.2. Kasatorius mano, kad buvo netinkami taikytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl inkriminavo būtent BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepaaiškino, kodėl A. Š. veiksmuose įžvelgė chuliganiškas paskatas, nors chuliganiški motyvai yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti aiškiai nustatyta, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Įžvelgti chuliganiškų paskatų teismas neturėjo pagrindo, nes bandymas išskirti E. G. ir A. J. nėra nepageidaujamas elgesys, be to, remiantis liudytojų parodymais, tai buvo būtinas elgesys ginant šalis nuo neigiamų pasekmių, sustabdant viešosios tvarkos pažeidimą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šią situaciją, nes A. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teismas nesvarstė galimybės dėl kitų asmenų gynybos. Kasatorius nesutinka, kad užkliudymas petimi A. J. buvo menkavertė priežastis, nes šis veiksmas buvo tyčinis. Kasatorius tvirtina, kad jo veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas, nes buvo abiejų besimušančiųjų pavojingi kėsinimai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad užkliudymas petimi A. J. buvo provokacija tikintis reakcijos, kaip įrodančią E. G. veiksmų pavojingumą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad A. Š. būtų mušęs nukentėjusįjį. A. Š. neperžengė būtinosios ginties ribų, nes jis bandė nutraukti kilusį konfliktą, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios.

4.4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Teismas pasitikėjo tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau vien jais remtis negalėjo ir privalėjo panaikinti prieštaravimus arba vertinti abejones kaltinamojo naudai.

4.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybes nustatytas to paties teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje.

4.6. Teismas nesvarstė civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, patenkino vien tuo pagrindu, kad to prašė E. G..

5. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo padaryti esminiai BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimai, nes A. Š. buvo nuteistas apeliacinės instancijos teismo už sunkesnę nusikalstamą veiką pakeičiant veikos kvalifikavimą, tačiau jam nepranešant apie kaltinimo keitimo galimybę ir taip suvaržant jo teisę į gynybą.

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK reikalavimų dėl nagrinėjimo teise ribų ir veikos perkvalifikavimo (BPK 255, 256 straipsniai) bei sprendžiant dėl įrodymų tyrimo atlikimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

8. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

9. BPK 256 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo keitimo teisme reikalavimus, įtvirtina, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Teismas tokiu atveju praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Pagal teisminę praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-403-648/2016).

10. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis aktas buvo surašytas ir byla perduota teismui dėl A. Š. kaltinant jį dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pagal šį veikos kvalifikavimą A. Š. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo. Prokuroras prašė A. Š. nuteisti pagal kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą, t. y. BK 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde buvo prašoma A. Š. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

11. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą teismo posėdyje informuoti A. Š. apie tai, kad nagrinėjant bylą jo veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, suteikti laiko pasiruošti gynybai dėl naujo kaltinimo. Iš bylos nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme matyti, kad šios procedūros buvo nesilaikyta, tačiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal nuketėjusiojo skundo prašyme nurodytą pakeistą veikos kvalifikavimo dėl sunkesnės nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), negu buvo nurodyta kaltinamajame akte.

12. Kartu pažymėtina ir tai, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis suteikia apeliacinės instancijos teismui galimybę atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo įrodymų tyrimą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2014, 2K-427-648/2015). Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo veiksmai, kurie atliekami tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, tiesiogiai priklauso nuo apeliacinio skundo turinio (ribų) ir šį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai ištirti, ar jų tyrimas išsamus, siekiant išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010). Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015 yra atkreipęs dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatą, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą dėl faktų ir dėl teisės bei atlikti visapusišką pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimo vertinimą, šis teismas dėl proceso teisingumo sumetimų negali išspręsti šių klausimų be tiesioginio įrodymų vertinimo.

13. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nerengdamas įrodymų tyrimo, nagrinėjamoje byloje padarė esminių BPK pažeidimų, nes, nagrinėdamas bylą su joje pateiktu veikos kvalifikavimo pakeitimu inkriminuojant naują veikos požymį (chuliganiškas paskatas), teismas privalėjo ištirti įrodymus, kurie suteiktų informacijos dėl šio požymio teisinio vertinimo galimybių, kadangi duomenys, kuriais remiantis būtų galima vertinti šio požymio pagrįstumą, išsamiai pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti.

14. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neužtikrino (BPK 4 straipsnio 3 dalis, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 320 straipsnio 6 dalis) kaltinamojo teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir teisingą teismą, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnyje, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), kuris gali būti ištaisytas iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nustatyti pažeidimai yra pakankami šiai išvadai padaryti, kitų kasatoriaus nurodomų pažeidimų, susijusių su inkriminuojamos veikos perkvalifikavimu, įrodymų vertinimu, nenagrinės, nes jie gali būti sprendžiami tik ištaisius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis