dba67192-9376-4ada-b33d-72e6e564b7fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-721/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00412-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4.; 122.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. Z. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „MC Wealth Management“ 683 547,94 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tuo, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Atsakovas neatsižvelgė į ieškovės turimus konservatyvius investavimo tikslus ir lūkesčius, t. y. veikdamas ieškovės ir atsakovo sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, priešingai ieškovės interesams įgijo finansinių priemonių, tarp kurių buvo ir 20 000 Tranen Capital Alternative Investment Fund vienetų, 459 Axiom Legal Fund vienetų, kurios (priemonės) pagal savo rizikos ir sudėtingumo laipsnį neatitiko ieškovės turimų žinių ir investavimo ketinimų. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė prarado investuotas lėšas, patirdama nuostolius, lygius netinkamų finansinių priemonių įsigijimo kaštams.

Tokių finansinių priemonių ieÅ¡kovė nebÅ«tų pirkusi, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai atskleidęs, kad Å¡ios priemonės yra ieÅ¡kovei netinkamos.Už ieÅ¡kinį R. Z. nemokėjo žyminio mokesčio, nurodydama, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , t. y. teigdama, jog byloje susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kovei R. Z. nustatė terminÄ iki 2014 m. kovo 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytam ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti, t. y. sumokėti 10 835 Lt žyminio mokesčio bei pateikti teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.39 straipsnio 1 dalį nurodė, jog tam, kad sutartis bÅ«tų laikoma vartojimo, neužtenka konstatuoti, jog asmuo tam tikruose santykiuose dalyvauja kaip neprofesionalus klientas, o bÅ«tina nustatyti, kad sutartis sudaroma su to asmens verslu ar profesija nesusijusiu tikslu. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡ki, tačiau Å¡iuo atveju teismas neturėjo pagrindo konstatuoti tokios aplinkybės. Atskirojo skundo argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) R.

Z. praÅ¡o teismo nutartį panaikinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė nevykdo jokios Å«kinės-komercinės veiklos, paslaugų teikimo sutartį sudarė asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 22 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, nepriskirtina prie profesionalių klientų. Taigi atsakovas, siÅ«lydamas ieÅ¡kovei sudaryti paslaugų teikimo sutartį dėl investavimo rekomendacijų teikimo, santykyje su ieÅ¡kove veikė kaip su neprofesionaliu rinkos dalyviu.

Lietuvos apeliacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pripažinęs, jog tarp neprofesionalaus investuotojo fizinio asmens, sudariusio sutartį ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, santykiai su finansines paslaugas teikiančia įmone kildinami iÅ¡ vartojimo teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2166/2013). Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir finansų patarėjo sudaryta paslaugų teikimo sutartis nėra laikytina vartojimo sutartimi ir kad už ieÅ¡kinio padavimÄ ieÅ¡kovė turi sumokėti teismo nutartyje nurodyto dydžio žyminį mokestį.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti. Šį apeliacinio proceso dalykÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 80 straipsnyje reglamentuotas mokėtinas žyminio mokesčio dydis, t. y.

įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Tačiau CPK taip pat nustato atvejus, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.). Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vartotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. IeÅ¡kovė, pateikdama teismui ieÅ¡kinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, teigdama, jog teisiniame santykyje su atsakovu ji veikė kaip vartotoja.

CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas sutiko, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo statusas atitinka Å¡ioje teisės normoje nurodytÄ jį, t. y. kad paslaugų teikimo sutartis, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kovės reikalavimai, buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir verslininko.

Tačiau pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl tikslo, kurio siekiant minėta sutartis buvo sudaryta. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad sutartis sudaroma ne su asmens verslu ar profesija susijusiu tikslu, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡ki, o Å¡iuo atveju, teismo nuomone, nebuvo neabejotino pagrindo tÄ konstatuoti. Apeliantė skunde nurodo, kad ji sudarė paslaugų teikimo sutartį ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2011 m. rugpjūčio 10 d. fizinio asmens anketa, kurioje apeliantė buvo nurodžiusi, jog yra namų Å¡eimininkė, jog jos pagrindinis pajamų Å¡altinis yra santaupos, palikimas ir vertybiniai popieriai, o investavimo tikslas ? kapitalo iÅ¡saugojimas, pastovios pajamos ir investicijų vertės didinimas.

Apeliantės nuomone, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie ieÅ¡kovės valstybinį socialinį draudimÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 10 d. apeliantė gavo pajamų iÅ¡ UAB „Rimvesticija“ (198-200 b. l.). Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) apeliantė nuo 2011 m. vasario 2 d. buvo paskirta UAB „Rimvesticija“ vadove ir ja buvo iki įgaliojimų pabaigos 2011 m. gegužės 13 d., taip pat nuo Å¡ios įmonės įregistravimo 2011 m. vasario 17 d. iki jos iÅ¡registravimo 2013 m. kovo 29 d. apeliantė buvo Å¡ios įmonės akcininkė.

UAB „Rimvesticija“ veiklos objektas nurodytas kaip investicinė veikla, paslaugų teikimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡i aplinkybė paneigia apeliantės skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovė nevykdė jokios Å«kinės-komercinės veiklos, neužsiėmė verslinio pobÅ«džio veikla. Asmuo, norėdamas pasinaudoti vartotojui teikiamomis procesinėmis lengvatomis (nemokėti žyminio mokesčio) turėtų pateikti įrodymus, jog jis atitinka vartotojo statusÄ , t. y. kad pajamos, gautos investuojant, buvo naudojamos bÅ«tent vartojimo, Å¡eimos, namų Å«kio, o ne kitais (verslo, komerciniais, profesiniais ir pan.) tikslais (CPK 12, 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismui kilusių pagrįstų abejonių dėl tikslo, dėl kurio buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Å¡i paliekama nepakeista. Kadangi skundžiamoje nutartyje terminas žyminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti buvo nurodytas iki 2014 m. kovo 6 d., kuris Å¡ios nutarties priėmimo metu jau yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei R. Z. naujÄ dvylikos dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytÄ Å¾yminį mokestį (10 835 Lt) ir pateikti tam teismui mokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Teisėjas                                                                              Gintaras Pečiulis