dba483ae-0992-4576-81fc-e3c571ba9e97 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-1020/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31395-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajam M.

R. ir jo gynėjui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, nuteistajam D. S. ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. gynėjo advokato Olego Å ibkovo ir nuteistojo D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo: M. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 bei 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ nuteistojo M. R. priteistas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas: civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 403,39 EUR, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

V. naudai 1 889,72 EUR (389,72 EUR turtinės ir 1 500 EUR neturtinės žalos). D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 EUR) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 24 d. apie 4.30 val., Smetonos g., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų smogė kumščiu nukentėjusiajam R. V. ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu kaktoje, nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pusės dantų vainikų nuskėlimais, poodiniu nosikaulių lūžiu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Å iais veiksmais M. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. D. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 24 d. apie 4.30 val., vieÅ¡oje vietoje, esančioje Smetonos g., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties tyčia smogė D. Å . kumščiu į galvos sritį ir, pastarajam nukritus ant grindinio, spyrė į galvos sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje ir deÅ¡inio antakio srityje, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais veiksmais D. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistojo M. R. gynėjas advokatas O. Å ibkovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį dalyje, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių arba neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad M. R. kaltė yra įrodyta, praÅ¡oma skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę – laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams arba paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas aiÅ¡kiai netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis ir apklaustų asmenų parodymus, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, susijusia su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei in dubio pro reo principo taikymu, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai teikė didesnę reikÅ¡mę kaltinimo versijai palankiems parodymams, kurie yra prieÅ¡taringi ir paliekantys daug abejonių dėl M.

R. atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ : apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skiriasi esminėse detalėse, t. y. apibÅ«dinant M. R. veiksmus ar jo dalyvavimo konflikte pobÅ«dį. Liudytojas A. K. teisme davė parodymus, jog iÅ¡ klubo salės iÅ¡prašė neblaivius asmenis, kurie, jo nuomone, buvo nukentėjusieji. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga vertinant ar ne pačių nukentėjusiųjų elgesys lėmė, jog klube kilo konfliktas, tačiau į tai teismas, apelianto įsitikinimu, neatsižvelgė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad R. V. nukentėjo bÅ«tent nuo M. R. veiksmų. R. V. vienu atveju parodė, kad eidamas pajuto smÅ«gį į nugarÄ ar iÅ¡ Å¡ono, o vėliau, kad pirmas smÅ«gis buvo į veidÄ ir, kad asmuo iÅ¡ nugaros trenkė kumščiu. Vien jau Å¡ios aplinkybės nėra iki galo aiÅ¡kios ir kelia abejonių, kaip smÅ«giuojant iÅ¡ nugaros kumščiu galima sulaužyti nosį.

Nukentėjusysis teisme net parodė, kad negali pasakyti kur tiksliai jam smÅ«giavo ir pridÅ«rė, kad po sulaikymo arčiau jo buvo kitas nuteistasis D. S.. Atitinkamai ir nukentėjusysis D. Å . teisme parodė, kad nepamena į kuriÄ kÅ«no vietÄ ir iÅ¡ kurios pusės gavo smÅ«gį; ar smÅ«gis buvo suduotas ranka ar koja; jis buvo pavartojęs alkoholio; negali atsakyti, kuris jam smÅ«giavo, tačiau smÅ«giavo 2 asmenys. Be to, ir liudytojas N. A. teisme nurodė, kad D. Å ., paklaustas kas jį užpuolė, nurodė, kad tie patys su kuriais buvo žodinis konfliktas, tačiau nebuvo detalizuota, kuris asmuo ir kÄ konkrečiai kuriam nukentėjusiajam padarė.

Apelianto teigimu, ir liudytojas E. S. negalėjo tokių aplinkybių tiksliai nurodyti. Liudytojas A. D., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka buvo pagarsinti, nurodė, kad nukentėjusiųjų neatpažintų; atitinkamai ir liudytojas policijos pareigÅ«nas J. C. teisme parodė, kad D. Å . nurodė asmenis, kurie sumušė jį ir jo draugÄ R. V., tačiau kuris iÅ¡ jų sumušė jį, o kuris jo draugÄ , nepasakė. Atitinkamai ir kiti liudytojai byloje nepamena, nematė ir nežino, kuris asmuo kurį asmenį sumušė.

Apelianto įsitikinimu, įvertinus tai, akivaizdu, kad yra paliktos abejonės, kurių priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį bÅ«ti negali ir todėl pripažįstant M. R. kaltu buvo pažeistos in dubio pro reo principo nuostatos. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie bylotų kuris tiksliai iÅ¡ kaltinamųjų ir kuriam iÅ¡ nukentėjusiųjų sudavė smÅ«gį ar smÅ«gius, abejonės turi bÅ«ti vertinamos M. R. naudai ir jo atžvilgiu bÅ«tina priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, Å¡iuo aspektu byloje bÅ«tina atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusiuosius bei liudytojus E. S., A.

D. ir A. K., nes tai leistų patikrinti jų parodymų patikimumÄ bÅ«tent M. R. atliktų veiksmų aspektu. 3.2. M. R. gynėjo įsitikinimu, jo ginamajam paskirta per griežta bausmė. Pirmiausia skunde pabrėžiama, kad M. R. inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo 21 metai. Tokiam jaunam žmogui bÅ«dingi brendimo procesai, impulsyvumas ir dar tik formuojasi vertybės, iÅ¡bandomos ribos. Tokius aspektus pagrindžia ir moksliniai tyrimai atlikti tarptautiniu mastu. Pasak apelianto, net ir Europos Tarybos Ministrų komitetas savo rekomendacijose įtvirtina galimybę jaunus suaugusius traktuoti kaip nepilnamečius ir atitinkamai su jais elgtis.

Apeliantas nurodo neteigiantis, kad jaunas amžius eliminuoja atsakomybę, tačiau praÅ¡o Å¡iÄ aplinkybę, į kuriÄ apylinkės teismas neatsižvelgė, įvertinti. Nors bylÄ nagrinėjusi teisėja skirdama bausmę atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamÄ veikÄ M. R. padarė praėjus ne už ilgo nuo to, kai buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau tai tik dar kartÄ patvirtina apelianto argumentus dėl M. R. jauno amžiaus.

M. R. turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , per visÄ laikotarpį, kai nagrinėjama Å¡i byla nepadarė kitų nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad vertinti Å¡iÄ aplinkybę kaip pateisinančiÄ ilgesnį bausmės terminÄ yra ydinga. Be to, ir iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad M. R. elgesiui įtakos turėjo pačių nukentėjusiųjų elgesys – kartu su juo buvusio D. S. įžeidimas. Liko nepaneigta versija dėl to, kad nukentėjusieji klube kabinėjosi prie panelių, o M.

R. ir D. S. matydami tokį elgesį atitinkamai replikavo. Byloje esantys duomenys yra nevienareikÅ¡miai ir neleidžia teigti, kad bÅ«tent M. R. veiksmais nukentėjusiajam R. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pasak apelianto, pati Å¡io baudžiamojo proceso trukmė – skundžiamas nuosprendis priimtas praėjus daugiau nei 3 metams nuo M. R. inkriminuojamos veikos laiko, pati savaime buvo baudžiamoji priemonė Å¡iam jaunam asmeniui, leidžiant ne tik patirti neigiamas įvykio pasekmes, bet ir permÄ styti savo gyvenimÄ bei padaryti elgesio korekcijas.

Pasak apelianto, ir nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas, o teismas šio termino paskyrimo niekaip nemotyvavo. Pirmiausia teismas pripažino, jog M. R. yra pagrindas skirti švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, todėl vadovaujantis panašia logika ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėjo būti artimesnis minimumui. Be to, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam paskirti ribojimai yra griežti – 2 metus M. R. negalės išvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų, taigi negalės persikraustyti, ar ilgesniam laikotarpiui išvykti į kitus miestus, valstybes.

Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitam nuteistajam D. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo, t. y. gerokai Å¡velnesnė nei M. R. paskirtoji bausmė. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, kad jeigu jo ginamojo atžvilgiu nebÅ«tų priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, bÅ«tų tikslinga ne tik suÅ¡velninti jo ginamajam paskirtÄ bausmę, bet ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti tik vieneriems metams. Atitinkamai nuteistojo gynėjas nurodo, kad M.

R. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias skirti asmeniui Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę – nes nuo veikos padarymo praėjo 3 metai, per tÄ laikÄ jis buvo persekiojamas ir patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, o jo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo ir jo veiksmų apimtys nėra tiksliai nustatytos.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. 4.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino bylos esmės, neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo iÅ¡vadas bei neteisingai įvertino įrodymų visumÄ . Pats D. Å . parodė, kad kompanija bare kažkÄ nukentėjusiesiems pasakė, o jie kažkÄ atsakė, taip pat pasakė, jog jie yra „lochai“.

Apelianto teigimu, tai įrodo, kad patys nukentėjusieji užgauliai ir įžeidžiai elgėsi jų kompanijos atžvilgiu, patys vartojo alkoholį ir juos provokavo. A. K. posėdžio metu parodė, kad jis iÅ¡ klubo iÅ¡prašė vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, taigi bÅ«tent nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei juos provokavo. Be to, ir liudytojas A. D. pažymėjo, jog jį žino kaip dažnÄ klubo lankytojÄ , kuris anksčiau niekada su niekuo nekonfliktuodavo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojai vieningai patvirtino, kad konfliktas klube kilo tarp abiejų pusių, ir visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog susierzinęs ir įžeistas D. S. galbÅ«t ir ieÅ¡kojo teisybės aiÅ¡kindamasis su apsauga, tačiau jo veiksmus lėmė ne kas kita, o staigiai ir netikėtai pasireiÅ¡kęs nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų įžūlus elgesys. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų prieÅ¡iÅ¡kumo, konfliktiÅ¡kumo, įžeidimų ir provokacijų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų byloje bei taip priėmė klaidingÄ sprendimÄ , pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. 4.2.

Apelianto vertinimu, jo padaryta veika negalėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jo veikoje nenustatyti visi bÅ«tinieji Å¡io nusikaltimo požymiai. Remdamasis LAT praktika, apeliantas nurodo, kad BK 284 straipsnyje numatytam nusikaltimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, jog asmens veika sukėlė realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Atitinkamai Å¡ioje byloje nustatytas tik keleto asmenų konfliktas, kurio provokatoriais buvo ne nuteistieji, o nukentėjusieji. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl jam inkriminuotos veikos aplinkiniai bÅ«tų patyrę pasipiktinimÄ ar iÅ¡gÄ stį, kas atitiktų nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymius.

Todėl apelianto įsitikinimu, jo veiksmus reikėtų vertinti kaip provokuojančio elgesio sukeltus asmeninius nesutarimus ir kvalifikuoti pagal kitus pažeidimus, tačiau tik ne pagal BK 284 straipsnio nuostatas. Ir nors neabejotina, kad jo veiksmai vyko viešoje vietoje, tačiau D. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas, dar nereiškia viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo – jis neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį. Apelianto įsitikinimu, nežymus sveikatos sutrikdymas yra BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, kurio neapima BK 284 straipsnio nuostatos.

Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, bÅ«tinų jo tyčiai konstatuoti – nusikaltimo padarymo bÅ«do, fizinio smurto panaudojimo ir todėl priėmė klaidingÄ sprendimÄ jo veikÄ kvalifikuodamas pagal BK 284 straipsnio nuostatas. Jokių duomenų, rodančių jo aiÅ¡kų pasiryžimÄ pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės nuostatų, byloje nėra. Taigi nors jo veiksmai padaryti vieÅ¡oje vietoje gal ir nebuvo korektiÅ¡ki ar atitinkantys moralės normas, tačiau jais nebuvo parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ar akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai.

Dėl to konstatuotina, jog jo veikoje nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliantui nesuprantama ir tai, kaip toje pačioje byloje nuteistam M. R. nebuvo taipogi inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vienam asmeniui inkriminuotas BK 138 straipsnyje numatytas nusikaltimas, o kitam – BK 284 straipsnyje numatytasis, nors bylos medžiaga rodo, kad vyko ne viešosios tvarkos pažeidimas, o tik asmeninio pobūdžio konfliktas pasibaigęs nukentėjusiųjų nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atitinkamai jam nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 138 straipsnį, kas rodo, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų asmenų vyko tik žodinis konfliktas, kurį iÅ¡provokavo nukentėjusieji. 4.3. Apelianto įsitikinimu, teismas padarė ir kitų esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas jo teises bei sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Pasak apelianto, teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomÄ jÄ dalį perrašė iÅ¡ kaltinamojo akto.

IÅ¡ to akivaizdu, kad teismas netyrė ir nepalygino kaltinamojo akto nustatomosios dalies su teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Kaltinamajame akte D. S. veiksmai buvo neindividualizuoti, itin bendrinio pobÅ«džio, neatskleidžiantys kokiu konkrečiu nusikalstamu veikimu jis yra kaltinamas. Apelianto manymu, toks jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra neaiÅ¡kus, neiÅ¡samus ir nekonkretus ir prieÅ¡tarauja BPK 219 straipsnio reikalavimams. Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta ir jo konstitucinė teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas bei jo teisė į gynybÄ .

Pasak apelianto, teismas aiÅ¡kindamas kaltinimÄ savo nuožiÅ«ra, teikė privilegijas kaltinimo pusei ir taip pažeidė rungimosi principo nuostatas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir jo priimto sprendimo argumentų analizė. Vienas iÅ¡ neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų – teismo objektyvi pozicija tiriant visas bylos aplinkybes ir vertinant įrodymus, o iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas įrodymus, liudytojų parodymus ignoravo ir vadovavosi tik prokurorės kaltinimu.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas L. LukoÅ¡ius prašė tenkinti nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinį skundÄ . Nuteistasis D. S. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ . Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo rezultatus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant bei sprendžiant kitus klausimus esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nebuvo padaryta, nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas nuteistiesiems skirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos. Dėl nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo nustatytomis aplinkybėmis 7. Apeliaciniu skundu M. R. gynėjas skundžiamÄ nuosprendį iÅ¡ esmės ginčija dviem aspektais:

1) byloje yra prieštaravimų ir abejonių, kurios vadovaujantis in dubio pro reo principo nuostatomis turėjo būti aiškinamos M. R. naudai ir jis turi būti išteisintas;

2) nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde įvardijami duomenys, kurie neva neleidžia nustatyti, kuris kaltinamasis kurio nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo, yra atrinkti selektyviai, interpretuojami iÅ¡imtinai gynybos naudai, o duomenys, kurie leido apylinkės teismui nustatyti minėtus aspektus, nutylimi. Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas atidžiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė objektyviÄ iÅ¡vadÄ , kad M. R. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. V., o D. S. prieÅ¡ nukentėjusįjį D. Å ..

9. Šiuo aspektu itin svarbiais laikytini liudytojo, tuo metu dirbusio klubo apsaugos darbuotoju, A. D., parodymai, kuris, skirtingai nei nukentėjusieji ir nuteistieji, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Šis asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas – jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka, tiriant kitus įrodymus, todėl apygardos teismas, siekdamas visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes ir įvertinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jį apklausė apeliacinės instancijos teisme.

10. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paaiÅ¡kino daug itin svarbių aplinkybių apie konflikto aplinkybes ir nuteistųjų naudoto smurto eigÄ . Å is liudytojas nurodė, kad 2015 m. gegužės 24 d. apie 4 val., naktinio klubo lankytojai ėmė skųstis dviejų klientų elgesiu. Minėtus asmenis jis su E. S. iÅ¡vedė lauk iÅ¡ klubo. Vienas jų buvo aukÅ¡tas, plonas, tamsių plaukų, o kitas vilkėjo odinį Å¡varkÄ ir baltus marÅ¡kinius. Pastarasis dažnai lankydavosi klube, o kartu su juo buvusio vaikino jis nepažįsta.

Vyras odiniu Å¡varku buvo labai agresyvus ir įžūlus. BÅ«dami lauke, toliau nuo vartų, jiedu laukė vyrų, su kuriais konfliktavo klube: jie garsiai replikavo, kad anuos sumuÅ¡. Po kurio laiko iÅ¡ klubo išėjo du vyrai, kurie laukė taksi. Prie jų priėjo anksčiau minėti asmenys ir vienas jų smogė laukiančiam asmeniui. Å is nuo smÅ«gio nukrito ant grindinio, krisdamas galva trenkėsi į stulpÄ ir prarado sÄ monę. Jam smogė aukÅ¡tas ir lieknas vaikinas, o prie kito vyro pripuolė vaikinas su odine striuke ir smogė jam.

Jis matė, kaip vaikinas su odiniu Å¡varku mojavo rankomis ir kojomis. Tada jis kartu su J. G. pribėgo prie jų ir sulaikė minėtus asmenis. Jis sulaikė aukÅ¡tÄ ir lieknÄ vaikinÄ . Ä®tariamuosius jis atpažins (t. 1, b. l. 112). IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad A. D. atpažino D. S., kaip asmenį 2015 m. gegužės 24 d. prie klubo (duomenys neskelbtini) sudavusį vyrui; šį asmenį atpažįsta, nes ne sykį matė klube (t. 1, b. l. 113–114).

Taip pat jis atpažino ir M. R., kaip asmenį, kuris tÄ pačiÄ dienÄ smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ iÅ¡ nugaros, po ko Å¡is nukrito ant priekio (t. 1, b. l. 115–116). Taigi vien jau iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad A. D. matė konflikto eigÄ ir tai, kas kam kokius smÅ«gius sudavė: kad M. R. pirmasis pribėgęs iÅ¡ nugaros sudavė smÅ«gius vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų ranka į galvÄ , po ko jis griuvo, o prie kito nukentėjusiojo pripuolė ir smÅ«giavo asmuo, kurį jis ne kartÄ matė klube ir atpažino kaip D.

S..

11. Apeliacinės instancijos teisme A. D., dar iki pagarsinant jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog klube įvyko susistumdymas ir nepageidaujami asmenys buvo palydėti į laukÄ â€“ buvo iÅ¡vesti du ar trys asmenys, kurie klube elgėsi agresyviai ir paskui stovėjo prie klubo įėjimo; vėliau išėjo dar du asmenys ir prasidėjo konfliktas – vienas puolė nukentėjusįjį, kuris nugriuvo, o antras puolė kitÄ . Buvo vienas smÅ«gis iÅ¡ galo žmogui, kai jis stovėjo prie stulpo, po ko jis į šį stulpÄ atsitrenkė ir nukrito; lauke nukentėjusiuosius užpuolė tie, kurie viduje darė konfliktÄ ir buvo apsaugos darbuotojų pirmieji iÅ¡vesti į laukÄ .

Po to, kai buvo pagarsinti A. D. parodymai duoti tyrimo metu, pastarasis juos patvirtino bei nurodė, kad vaikinas su odiniu Å¡varku klube lankėsi kiekvienÄ savaitgalį; jis su aukÅ¡tu ir lieknu vaikinu stovėjo Å¡alimais ir tikrai kažko laukė. Pirmas smogė lieknas vaikinas, nuo smÅ«gio nukentėjusysis trenkėsi galva į stulpÄ ir nukrito. Liudytojas patvirtino, kad iÅ¡ klubo iÅ¡vedė tuos 2 asmenis, kuriuos atpažino pagal jų nuotraukas (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio protokolas).

12. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėto liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir jų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes pastarieji atitinka bei papildo ir kitus pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir teisingai įvertintus įrodymus. Å io liudytojo parodymai apylinkės teismui buvo vienu iÅ¡ pagrindų konstatuoti, kad M. R. – aukÅ¡tas ir lieknas vaikinas – smurtavo prieÅ¡ po smÅ«gių pargriuvusį R. V., o D. S. – vaikinas baltais marÅ¡kiniais ir odine striuke, kuris ne kartÄ matytas klube – prieÅ¡ D. Å .. Å io liudytojo parodymai patvirtina ir R. V. parodymus apie tai, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ iÅ¡ nugaros – tokius duomenis A. D. nurodė nuo pat tyrimo pradžios.

13. Turint omenyje ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis M. R. neneigė, jog vienÄ iÅ¡ vyrų pastÅ«mė į nugarÄ , tačiau nematė ar jis pagriuvo (tyrimo metu teigė trenkęs jam į nugarÄ ), akivaizdu, jog liudytojo A. D. parodymai apie tai, kad bÅ«tent M. R. smurtavo prieÅ¡ R. V., t. y. nugriuvusį asmenį, atitinka byloje aptartų duomenų visumÄ . Teiginys, kad liudytojas E. S. negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų mušė kurį nukentėjusįjį, vėlgi turėtų bÅ«ti vertinamas jo parodymų visumoje.

E. S. tyrimo metu nurodė, kad D. S. kartu su kitu asmeniu mušė kitus du asmenis, tačiau teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad kaltinamasis M. R. buvo tuo asmeniu, kuris pirmasis puolė žmogų ir pradėjo smÅ«giuoti bei mušė jį aukščiau juosmens (t. 3, b. l. 133), o tai tik dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ M. R. smurtavus prieÅ¡ R. V.. Tai, kad D. Å . pareigÅ«nui nenurodė, kuris iÅ¡ nuteistųjų mušė jį, o kuris jo draugÄ , nekeičia teismo iÅ¡vados, kad apylinkės teismas objektyviai nustatė Å¡iuos aspektus:

D. Š. policijos pareigūnui bendrai nurodė, jog jį su draugu sumušė būtent nuteistieji (t. 1, b. l. 93–94, t. 3, b. l. 107), o tai niekaip neprieštarauja jau aptartų duomenų visumai.

14. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis M. R. savo neteisėtais veiksmais padarė R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o D. S. – nežymų sveikatos sutrikdymÄ D. Å ., yra objektyvi ir pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų 15. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas neįvertino nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų įžeidimų ir provokacijos, kas ir buvo kilusio konflikto priežastis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia bylos duomenų interpretacija ir pažymi, kad nuteistasis selektyviai atrinko tik gynybai naudingus duomenis, nutylėdamas duomenų visumÄ , bylojančiÄ , jog bÅ«tent D. S. ir M. R. buvo agresyvesnė konflikto Å¡alis.

16. Pasak nuteistojo, apsaugos darbuotojas A. K. parodė, kad jam teko iÅ¡ klubo iÅ¡praÅ¡yti vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, kas rodo, jog bÅ«tent jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra ne vieno liudytojo parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog patys nuteistieji buvo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ klubo. Klubo apsaugos darbuotojas liudytojas E. S. nuosekliai teigė, kad įvykio naktį klubo lankytojai pradėjo skųstis dviejų klientų elgesiu ir Å¡ie buvo iÅ¡praÅ¡yti į laukÄ .

Vienas jų buvo aukÅ¡tas, plonas ir tamsių plaukų, o kitas vilkėjo odinį Å¡varkÄ ir buvo agresyvus bei įžulus. Pasak liudytojo, bÅ«tent Å¡is asmuo buvo agresyviausiai nusiteikęs (t. 1, b. l. 96–97; t. 3, b. l. 132-133). Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu odiniu Å¡varku vilkėjusį asmenį E. S. atpažino, kaip D. S. (t. 1, b. l. 99–101), o bruožai, kuriais Å¡is asmuo apibÅ«dino D. S. draugÄ , atitinka liudytojo A. D. pateiktÄ M. R. apibÅ«dinimÄ , akivaizdu, jog Å¡is apsaugos darbuotojas iÅ¡ klubo iÅ¡vedė ne nukentėjusiuosius, o nuteistuosius, kuriuos apibÅ«dino kaip agresyvius.

Tai, kad A. D. D. S. apibÅ«dino kaip Å¡iame klube matytÄ ir iki tol į konfliktus neįsivėlusį asmenį, nepaneigia minėto asmens parodymų, jog tÄ dienÄ iÅ¡ klubo jis su kolegomis iÅ¡vedė bÅ«tent D. S. ir M. R., kurie išėję iÅ¡ klubo kažko laukė garsiai replikuodami, jog asmenis sumuÅ¡, o vėliau panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, ir liudytojai apsaugos darbuotojai D. V. bei D. J. teisme patvirtino savo parodymus apie tai, kad iÅ¡ klubo įvykio naktį buvo iÅ¡vesti 2 vyrai, kurių apraÅ¡ymas buvo identiÅ¡kas – vienas vilkėjo odinį Å¡varkÄ ir baltus marÅ¡kinius, o kitas buvo aukÅ¡tas, plonas ir tamsių plaukų (t. 3, b. l. 106–108).

Taigi remiantis minėtais duomenimis, bÅ«tent nuteistieji buvo priversti palikti klubo patalpas, kas rodo jų agresijÄ ir konfliktiÅ¡kÄ veikimÄ Ä¯vykio naktį.

17. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad klubo patalpose tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. S. vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo pavadintas „lochu“. Visgi tokios aplinkybės vertinti kaip provokuojančiu veiksmu smurtauti jau palikus klubÄ nėra jokio pagrindo, be to, kaip jau minėta, aktyvesne konflikto Å¡alimi klubo viduje buvo nuteistieji, kuriuos apsaugos darbuotojai buvo priversti iÅ¡vesti iÅ¡ klubo patalpų. Kaip teigia liudytojas A. D., jei asmenys buvo iÅ¡vesti, reiÅ¡kia konfliktas buvo pakankamai rimtas (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio protokolas).

Kita vertus, tokia situacija labiau atitinka ir nukentėjusiųjų bei liudytojo N. A. parodymus apie tai, kad konfliktÄ pradėjo bÅ«tent nuteistieji, vėliau net siÅ«lę iÅ¡siaiÅ¡kinti viskÄ lauke muÅ¡antis. Tokia versija pasitvirtino – nuteistieji nepasitenkino abipusiu žodiniu konfliktu ir, kaip teigia byloje apklausti apsaugos darbuotojai, nukentėjusiųjų laukė išėję iÅ¡ klubo bei replikavo, kad juos sumuÅ¡, po ko lauke pasirodžius nukentėjusiesiems prieÅ¡ juos pradėjo naudoti jėgÄ .

Vien tai, kad nuteistieji paÅ¡alinti iÅ¡ klubo laukė ir buvo pasirengę naudoti jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, su kuriais konfliktavo žodžiu, rodo, jog jų veikimas peržengė racionalias kilusio konflikto ribas. Kita vertus, liudytojas A. D. nuosekliai teigė, kad nukentėjusieji buvo su kompanija ir žmonomis, išėję iÅ¡ klubo laukė taksi bei tada buvo užpulti nuteistųjų. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusieji neturėjo jokios intencijos tęsti klube įvykusio žodinio konflikto, tačiau vėliau buvo netikėtai, t. y. iÅ¡ nugaros, užpulti.

18. Å ių duomenų kontekste apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytas ne nukentėjusiųjų, tačiau nuteistųjų konfliktiÅ¡kumas, prieÅ¡iÅ¡kumas bei agresija, peržengianti racionalius visuomenėje egzistuojančius konfliktų sprendimo bÅ«dus ir ribas. Todėl apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų vertindamas Å¡iuos bylos aspektus, o padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų naudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius dingstis buvo menkavertė ir jų veikimas buvo chuliganiÅ¡kas.

19. D. S. įsitikinimu, net jei jo veikimas ir neatitiko bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, juo nebuvo parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai – to apylinkės teismas nenustatė, o tai yra būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, jog viešoji rimtis ir tvarka nuteistųjų veiksmais buvo sutrikdyta.

20. Liudytojas A. D. apeliacinės instancijos teisme be kita ko nurodė ir tai, kad nakties metu vieta, kurioje buvo smurtauta, buvo gerai matoma ir apÅ¡viesta; įvykio vietoje buvo 2 nukentėjusieji, jų žmonos ir dar bÅ«rys žmonių susidarė; buvo didelė sumaiÅ¡tis, daug žmonių, iÅ¡kviesta greitoji, policija; už klubo teritorijos apsaugos darbuotojai negali kiÅ¡tis, tačiau pradėjus vienÄ asmenį spardyti, jie įsimaišė į muÅ¡tynes (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio protokolas).

Teismas pabrėžia ir tai, jog minėtas klubas yra įsikÅ«ręs pačiame Vilniaus centre, o veika padaryta gegužės mėnesio pabaigoje. IÅ¡ to akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmais iÅ¡ties buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmiausia tai rodo apsaugos darbuotojų reakcija į konfliktÄ , nes nors tai nėra jų kompetencija, konfliktui paÅ«mėjus jie nusprendė į jį įsikiÅ¡ti. Atitinkamai A. D. nurodė, kad toje vietoje buvo nemažai asmenų – nukentėjusieji buvo su kompanija ir pan., todėl akivaizdu, kad Vilniaus centre vasaros sezono metu asmenis užpuolant iÅ¡ nugaros įvykdytas smurtas sukėlė aplinkinių asmenų reakcijÄ ir sÄ myšį, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, neįvertino nusikaltimo padarymo bÅ«do ir fizinio smurto panaudojimo aspektų. Visgi bÅ«tent Å¡ie aspektai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ir rodo padarytų veikų chuliganiÅ¡kÄ pobÅ«dį – nuteistieji laukė ir rengėsi užpulti nukentėjusiuosius, juos užpuolė iÅ¡ nugaros, t. y. užpuolikų nematant, o vėliau D. S. net ir vienÄ iÅ¡ asmenų spardė. Toks vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje padarytų veikų pobÅ«dis visuomenei ir konfliktÄ mačiusiems asmenims formuoja nesaugumo jausmÄ , rodo nuteistųjų abejingumÄ visuomenės reakcijai ir taisyklėms bei iÅ¡ties trikdo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kitaip tariant, pasirikindamas tokį veikimo bÅ«dÄ D. S. (kaip ir M. R.) pademonstravo abejingumÄ visuomenės ir bendro gyvenimo taisyklėms ir nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek D. S. pagrįstai inkriminuotos BK 284 straipsnis (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas), tiek M. R. – BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), nes abiejų minėtų asmenų veikoje yra chuliganiÅ¡ko veikimo požymių.

21. Nuteistajam D. S. nesuprantama, kodėl M. R. taip pat nebuvo inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas, nes, pasak jo, jiems abiem inkriminuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visgi tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta. M. R. nukentėjusiajam R. V. padarė ne nežymų, o nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡is nusikaltimas sunkesnis nei numatytas BK 284 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, kad M. R. objektyviai nebuvo pagrindo inkriminuoti dar ir BK 284 straipsnio nuostatų. Kad D. S. nebuvo inkriminuotos BK 138 straipsnio nuostatos, Å¡iuo atveju reiÅ¡kia tik tai, jog jo padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nesiekė nesunkaus ir todėl jo veikoje esant vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymiams, lengvesnis nusikaltimas žmogaus sveikatai, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, papildomai jam inkriminuotas nebuvo, nes BK 284 straipsnyje numatyta veika apima minėtÄ veikÄ .

22. D. S. teigimu, teismas padarė ir kitų esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė jo teises ir teismui sukliudė tinkamai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumas grindžiamas tuo, kad teismas neva neįvertino įrodymų visumos ir teikė privilegijas iÅ¡imtinai kaltinimo pusei ir jos pozicijÄ patvirtinantiems duomenims. Tokie teiginiai deklaratyvus ir nepagrįsti, nes kaip jau teisėjų kolegija konstatavo, vertindamas įrodymus apylinkės teismas jokių pažeidimų nepadarė – prieÅ¡ingai – bÅ«tent gynyba, siekdama nuteistųjų teisinės padėties suÅ¡velninimo, atsietai nuo duomenų visumos pateikė konkrečių bylos duomenų dalis, kurios yra naudingos tik gynybai, o kitus bylos duomenis, pagrindžiančius nuteistųjų kaltę, nutylėjo. Taigi Å¡ioje dalyje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

23. Kitu esminiu proceso pažeidimu D. S. įvardijo tai, kad kaltinimas jam buvo neaiÅ¡kus ir nesuprantamas bei neatitiko BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Visgi apygardos teismas pabrėžia, kad D. S. pareikÅ¡tas kaltinimas yra aiÅ¡kus ir gynybos teisių nevaržė: jis itin lakoniÅ¡kas, jame nėra sudėtingų sÄ vokų, tačiau kita vertus jame aiÅ¡kiai nurodyta kokių konkrečių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu atlikimu nuteistasis buvo kaltinamas. Be to, tiek D. S. pozicija viso proceso metu, tiek jo detalus ir motyvuotas apeliacinis skundas ginčijant jam inkriminuotos veikos kvalifikacijÄ ir kitus aspektus, rodo, jog pastarajam kaltinimo turinys buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kus.

Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas tik perrašė kaltinamojo akte nurodytos jam inkriminuojamos veikos apraÅ¡ymÄ ir nepalygino kaltinamojo akto nustatomosios dalies su teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Tokie teiginiai taip pat atmestini, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta detali įrodymų analizė, be to, apylinkės teismas darė kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių korekcijas. Antai, nuosprendžio 12 lape nurodyta, kad teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina viena iÅ¡ alternatyvių veikos padarymo bÅ«dų – kad D.

S. BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė ir vandaliÅ¡kais veiksmais, nes jis jokio svetimo turto nedaužė, neardė ar kitaip neniokojo. Atitinkamai ir iÅ¡ M. R. pateikto kaltinimo teismas paÅ¡alino neva R. V. padarytus odos nubrozdinimus (t. 3, b. l. 177). Taigi akivaizdu, jog apelianto versija Å¡iuo klausimu yra ne tik deklaratyvi, bet ir tendencingai klaidinanti. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 24. Nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. R. paskirta bausmė yra per griežta.

Apelianto įsitikinimu, teismas neįvertino nuteistojo jauno amžiaus veikos padarymo metu, daugiau nei 3 metus trunkančios proceso trukmės ir kad po minėtos veikos jis naujų pažeidimų nepadarė. Visgi apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pateikė iÅ¡samiÄ M. R. charakterizuojančių duomenų analizę ir jos pagrindu paskyrė proporcingÄ bausmę, kuri ne tik leis užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, tačiau ir pačiam M. R. suteiks galimybę įrodyti, kad jis gali veikti teisėtu bÅ«du ir ateityje nenusikalsti.

25. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad M. R. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo tik 21 metų amžiaus, tačiau Å¡is aspektas jokiu bÅ«du negali paneigti to, jog toks nuteistojo veikimas jam buvo bÅ«dingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį net ne į visus M. R. neigiamai charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dar 2011 m. Å¡is asmuo vienu atveju įžeidžiamai kreipėsi į asmenį ir jį pastÅ«mė rankomis, ir taip pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , padarydamas nedidelį chuliganizmÄ , o vėliau tais pačiais metais vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, taip pažeisdamas žmogaus orumÄ ir visuomeninę gerovę, už kÄ jam taikyta administracinė atsakomybė (t. 1, b. l. 183).

Taigi akivaizdu, jog jau bÅ«damas nepilnametis M. R. vieÅ¡ose vietose tam tikrais atvejais elgėsi netinkamai ir įžūliai. Be to, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio bauda už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – sumušė įvykio vietoje buvusius asmenis ir sugadino svetimÄ turtÄ (t. 1, b. l. 178).

Taigi M. R., tuo metu jau bÅ«damas pilnametis, vėl konfliktavo vieÅ¡oje vietoje bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Å iuo aspektu labai svarbu paminėti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ veikÄ M. R. padarė žinodamas apie priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu kitoje byloje, tačiau jam net neįsiteisėjus, t. y. pradėjus kiek daugiau nei 2 savaitėms, jis vėl įsivėlė į konfliktÄ ir vieÅ¡oje vietoje kito asmens atžvilgiu smurtaudamas padarė dar sunkesnį – BK 138 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Taigi tai buvo jau trečiasis konfliktas vieÅ¡oje vietoje, kuriame dalyvavo M. R.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek ankstesnės poveikio priemonės ir nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. jo atžvilgiu vykęs baudžiamasis procesas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – jo neatgrasė nuo panaÅ¡aus neteisėto veikimo. Å ių duomenų kontekste, nei M. R. jaunas amžius, nei apeliantų teiginiai, kad nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki Å¡iol vykstantis baudžiamasis procesas jau turėjo pakankamÄ poveikį nuteistajam, neleidžia konstatuoti, kad teismo M.

R. paskirta bausmė yra neproporcinga – baudžiamojo persekiojimo patirtį jis turėjo iki šios veikos padarymo, tačiau akivaizdu, kad atitinkamų išvadų nepadarė.

26. Skunde pažymimi ir M. R. bei D. S. paskirtų bausmių rÅ«Å¡ies ir dydžių skirtumai, tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad kiekvieno asmens atsakomybė yra individuali, o asmeniui paskiriant bausmę įvertinamas bÅ«tent pastarÄ jį charakterizuojančių duomenų ir bylos duomenų visetas, leidžiantis konkrečiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Skirtingai nei D. S., M. R. praeityje teistas, o esant nusikalstamų veikų pakartotinumui baudžiamoji atsakomybė turi griežtėti. Be to, ir Å¡ioje byloje M. R. sukelti neigiami padariniai, kaip jau minėta, buvo sunkesni nei D. S. – R. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata, kai tuo tarpu kitam nukentėjusiajam D. S. veiksmais sveikata sutrikdyta nežymiai.

27. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, kad M. R. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant 2 metams yra ne tik proporcinga, tačiau bÅ«tina siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirti įpareigojimai yra itin Å¡velnÅ«s ir netgi formalaus pobÅ«džio, todėl nėra per griežti. Kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigÅ«nų, jauno amžiaus nuteistasis, kuris ne kartÄ vieÅ¡oje vietoje elgėsi netinkamai, per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ turi įrodyti, kad ateityje gali veikti teisėtu bÅ«du ir nebekelti pavojaus visuomenei.

28. D. S. apeliaciniame skunde nepasisako dėl jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Jis pirmÄ kart padarė nusikalstamÄ veikÄ , jo veikimas buvo susijęs su neteisėtu jėgos naudojimu prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Todėl laisvės apribojimo bausmė, sprendžiant pagal paskirto apribojimo trukmę ir turinį, nereiÅ¡kia per griežtos bausmės ir nesudaro pagrindo jos Å¡velninti.

29. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, todėl šio sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. R. gynėjo advokato Olego Šibkovo bei nuteistojo D. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Arūnas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas Rimšelis