dba2a3d2-d39c-45fd-9d7a-6afb9b84307b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-1511/20122-58-3-00659-2010-1                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 37. (S)                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo GailiÅ«no, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tele 2“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal kreditorių Danske Bank A/S ir valstybės įmonės „Turto bankas“ netiesioginį ieÅ¡kinį už ieÅ¡kovÄ bankrutavusiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Akrita“ atsakovui Lenkijos įmonei „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tele 2“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Kreditorius VÄ® „Turto bankas“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ vardu netiesioginiu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartį bei vėlesnius jos priedus, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ ir atsakovo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o. IeÅ¡kinyje kreditorius nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ieÅ¡kovui UAB „Akrita“. Iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. bankroto administratoriumi buvo R.

V. IÄ®, o nuo Å¡ios datos juo buvo paskirtas UAB „Seturas“. Naujas bankroto administratorius 2010 m. rugsėjo 9 d. informavo kreditorių apie 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Taip pat administratorius pranešė apie Vilniaus apygardos teisme Å¡ios sutarties pagrindu svarstomÄ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo civilinėje byloje, iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tele 2“. Kreditoriaus manymu cesijos sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, o siekiant pasisavinti bankrutuojančiai įmonei priteistas lėšas, kurios turėtų bÅ«ti nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Cesijos sutarties sudarymo metu už 917 801,22 Lt reikalavimo teisę atsakovas nesumokėjo jokių pinigų, kadangi sutarties priede Nr. 1 buvo numatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokės 70 000 Lt tik tokiu atveju, jei byla bÅ«tų laimėta. Jei byla bÅ«tų pralaimėta, atsakovas apskritai neprivalėjo nieko mokėti už įsigytÄ reikalavimo teisę. 917 801,22 Lt reikalavimo teisė perleista tik už 70 000 Lt, todėl tai buvo akivaizdžiai nenaudingas ieÅ¡kovui sandoris. Priede Nr. 1 nurodyta, kad ieÅ¡kovas perleidžia reikalavimo teisę atsakovui, kadangi neturi finansinių galimybių tęsti bylinėjimÄ si su UAB „Tele 2“, tačiau ieÅ¡kovÄ visose teisminėse stadijose ir toliau atstovavo jo direktorius D.

S. . Kreditorius mano, kad cesijos sutartis buvo sudaryta atgaline data, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, priėmus kasacine tvarka galutinę ir neskundžiamÄ nutartį, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ UAB „Tele 2“ priteista 917 801,22 Lt.Kreditorius Danske Bank A/S pareikÅ¡tu ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ vardu netiesioginiu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo UAB „Akrita“ ir atsakovo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o 2005 m. gegužės 25 d. sudarytÄ cesijos sutartį.

Kreditorius nurodė, kad Å¡is sandoris akivaizdžiai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo veiklos tikslams, įmonei jis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nes reikalavimo teisė į 917 801,22 Lt sumÄ buvo perleista tik už 70 000 Lt. Kreditoriui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kovui pagal cesijos sutartį. Tokiu atveju atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi savo teisių ir pareigų pagal Å¡iÄ sutartį neįgyvendino tol, kol buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas. NeaiÅ¡ku, kodėl reikalavimas buvo perleistas bÅ«tent atsakovui ir ar jis buvo perleistas palankiausiomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinius tenkino visiÅ¡kai ir pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ (tuo metu – „Telegausa“) ir atsakovo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.zo.o 2005 m. gegužės 25 d. sudarytÄ cesijos sutartį; priteisė iÅ¡ atsakovo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o 113,39 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusio ieÅ¡kovo kreditoriai turėjo teisę pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį bankrutavusios įmonės vardu (CK 6.68 str.).Teismas, vertindamas kreditoriaus VÄ® „Turto bankas“ argumentus, jog ginčo cesijos sutartis buvo tariamas sandoris, nurodė, kad pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) Å¡alių valia neturi defektų, nes sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tÄ gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ .

Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (CPK 178 str.). Teismo vertinimu kreditorius neįrodė, kad abiejų Å¡alių valia buvo sudaryti tariamÄ sandorį, t. y. kad buvo abiejų Å¡alių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Pats faktas, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ civilinėje byloje Nr.2-202-623/2008, rodo, kad jis ketina realiai perimti 1 152 789,57 Lt sumÄ , kuriÄ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ tretysis asmuo UAB „Tele 2“ įmokėjo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas prarastų galimybę atgauti lėšas, kurios privalo bÅ«ti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Vertindamas kreditoriaus Danske Bank A/S argumentus, jog cesijos sutartis prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens tikslams, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo įstatų 3 punkte iÅ¡vardinti bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai. Vienas iÅ¡ jų yra veiklos įplaukų ir pelno gavimas. Å is siekis, teismo manymu, niekaip nesisieja su UAB „Akrita“ direktoriaus D. S. 2005 m. gegužės 25 d. sudaryta cesijos sutartimi, kuria už 70 000 Lt sumÄ atsakovui perleista reikalavimo teisė į 902 077,22 Lt nuostolių, 6 procentų metinių procesinių palÅ«kanų, priteistų iÅ¡ atsakovo UAB „Tele 2“ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2004 m. gegužės 7 d., 13 021 Lt žyminio mokesčio ir 2 703 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų.

Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ä®rodinėjimo požiÅ«riu atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 str.).

SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. Vertinant daikto įgijėjo sÄ Å¾iningumÄ visais atvejais bÅ«tina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusÄ , tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifikÄ , įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainÄ , vertę, sutarčių sudarymo laikÄ ir kitas konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Negalima pirkėjo laikyti sÄ Å¾iningu, jeigu jis įgijęs turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju sandorio Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas atsakovui perleidžia reikalavimo teisę į 917 801,22 Lt, mainais gaudama tik 70 000 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokios cesijos sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kiai nenaudingos ieÅ¡kovui UAB „Akrita“. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimas buvo palankus ieÅ¡kovui, o šį sprendimÄ panaikinanti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta tik 2005 m. gruodžio 28 d.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys sudarė cesijos sutartį tuo metu, kai ieÅ¡kovas turėjo realiÄ galimybę be papildomų iÅ¡laidų gauti reikalaujamÄ sumÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo su atsakovu sudaryta cesijos sutartis prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo įstatuose nurodytiems tikslams.Teismas nurodė, kad sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str.) nėra absoliutus. Nagrinėjamu atveju teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas buvo nesÄ Å¾iningi jau tuo metu buvusių ieÅ¡kovo kreditorių atžvilgiu.

Kaip matyti iÅ¡ Priedo Nr. 1 prie cesijos sutarties 3 dalies, ieÅ¡kovas pripažino, kad nėra pajėgus finansiÅ¡kai toliau tęsti bylinėjimÄ si, ruoÅ¡tis bylai, dalyvauti posėdžiuose kitame mieste, finansuoti galimus ateityje žyminius mokesčius, vykdyti iÅ¡laidas reikalaujančius galimus ateityje teismų nurodymus, yra skolingas dideles pinigų sumas už suteiktas konsultacines paslaugas, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, bankams. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad reikalavimo teisės buvo perleistos už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo direktorius D. S. pažeidė kreditorių interesus, kadangi sudarė su atsakovu jo vadovaujamai įmonei nenaudingÄ sandorį. Teismas nurodė, kad pripažinus cesijos sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, ji laikoma negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.). Taip konstatuojamas faktas, kad Å¡alių nesiejo prievoliniai santykiai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas iki netiesioginių ieÅ¡kinių pateikimo atliko kokius nors realius veiksmus, siekdamas vykdyti cesijos sutartyje numatytus sÄ lygas, todėl teismas sprendė nesant pagrindo taikyti CK 1.95 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Tele 2“ praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ nustatant, kad 2005 m. gegužės 25 d. cesijos sutartis, sudaryta tarp BUAB „Akrita“ (buvęs pavadinimas – UAB „Telegausa“) ir Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o. pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CK 1.95 straipsnį, kuriame įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Ä®statyme nustatyta, kad jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 str. 2 d.). Kai negalima Å¡alių gražinti į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo, tai bÅ«tina iÅ¡spręsti Å¡alių atsiskaitymo pagal sandorio sÄ lygas klausimÄ , o sandoris kaip toks, pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

CK 1.95 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kintina taip, jog ji gali bÅ«ti taikoma tiek niekinių, tiek ir nuginčijamų sandorių atveju. Kadangi cesijos sutartis galimai sukelia materialinius ir procesinius teisinius padarinius apelianto atžvilgiu – kreditoriaus pasikeitimÄ prievolėje ir iÅ¡ieÅ¡kotojo pasikeitimÄ vykdymo procese, taip pat akivaizdžiai sukėlė teisinius padarinius, sÄ lygotus nesÄ Å¾iningais cesijos sutarties Å¡alių veiksmais ir/ar neveikimu, dėl to cesijos sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia ab initio.

Ji pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamo sprendimo motyvai dėl to, jog cesijos sutartis nesukėlė teisinių padarinių, yra prieÅ¡taringi. Pats pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių dėl cesijos sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu nepagrįstumÄ , nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo ir jo pareiÅ¡kimo pagrindu atsirado procesinės teisinės pasekmės.

2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno motyvo, dėl kurių atmetė nurodytus apelianto argumentus dėl sutarties negaliojimo momento. Taip pat skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nėra nustatytų ir nurodytų CK 1.82 straipsnio taikymui bÅ«tinųjų elementų. Be to, sprendime nėra pasisakyta dėl restitucijos, nors jos taikymo klausimÄ teismas privalėjo iÅ¡spręsti ex officio (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovo interesus byloje atstovavo teismo paskirtas kuratorius, kuriam negalėjo bÅ«ti žinomos ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Dėl nurodytų argumentų teismo sprendimo skundžiama dalis yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo dalies negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.).Atsakovas Lenkijos įmonė „CLAY‘s ART“ Sp.Zo.o. prisidėjo prie apelianto UAB „Tele 2“ apeliacinio skundo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Akrita“ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apelianto argumentai, kad cesijos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja principui, kad iÅ¡ neteisės negali kilti teisėtos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sandorio prieÅ¡iÅ¡kumÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nurodė, kad sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento. Apeliantas, praÅ¡ydamas Å¡iÄ teismo sprendimo nuostatÄ pakeisti, nenurodo, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju ginčijamo sandorio pagal turinį negalima pripažinti negaliojančiu.

Pats sandoris kaip po toks yra raÅ¡ytinis ir jo sÄ lygos visiems suprantamos, nekilo abejonių dėl jų aiÅ¡kinimo, jos nebuvo ir sÄ lyginės, ginčijamo sandorio sÄ lygų įvykdymas niekaip nesusietas su apelianto teisėmis ir pareigomis. Apeliantas apeliacinio skundo padavimu siekia susieti dvi atskiras bylas tam, kad įgytų teisę į proceso atnaujinimÄ kitoje teismo užbaigtoje civilinėje byloje.2. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra argumentuotas ir aiÅ¡kus. Apelianto teiginys, jog skundžiamas teismo sprendimas galimai yra be motyvų, nepagrįstas ir neargumentuotas.

Apelianto nuoroda į tai, kad teismas neiÅ¡sprendė visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, t. y. nepasisakė dėl restitucijos taikymo, taip pat nepagrįstas. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal ginčijamÄ sandorį Å¡io sandorio Å¡alys viena kitai nieko nėra perdavusios, todėl spręsti restitucijos taikymo klausimo teismas negalėjo. Negalima grÄ Å¾inti to, ko nei viena sandorio Å¡alis nėra gavusi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ kreditorius VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia momentas (nuo sutarties sudarymo ar nuo teismo sprendimo pripažinti sutartį negaliojančia įsiteisėjimo momento) yra esminis Å¡ioje byloje. Apeliantas, kaip ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ skolininkas, siekia, kad dar kartÄ per proceso atnaujinimÄ butų iÅ¡ naujo nagrinėjimas apelianto skolos klausimas bankrutuojančiai įmonei, nors ginÄÄ jau sprendė ir kasacinės instancijos teismas, kuris 2010 m. birželio 14 d. nutartimi konstatavo, kad apeliantas skolingas BUAB „Akrita“.

Apelianto skundo tenkinimas sudaro pagrindÄ jam ir toliau ginčyti patį skolos faktÄ , t. y. ateityje galimas toks teismo sprendimas, kada cesijos sutarties pagrindu bus atnaujintas procesas ir, tikėtina, teismas panaikins visų instancijų teismų sprendimus, kuriais iÅ¡ apelianto buvo priteista ieÅ¡kovui 1 120 828,28 Lt suma. Toks sprendimas pažeistų VÄ® „Turto bankas“ teises, kadangi jis, kaip antrosios eilės kreditorius, negautų savo reikalavimų patenkinimo ieÅ¡kovo bankroto byloje. Kito turto, iÅ¡skyrus minėtÄ reikalavimo teisę, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami antros eilės kreditorių reikalavimai, ieÅ¡kovas neturi.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad cesijos sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas nesiekiant sukurti teisiniu pasekmių – šis sandoris sudarytas siekiant pasisavinti bankrutuojančiai įmonei priteistas lėšas ir vietoje to, kad šios lėšos būtų skirtos atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, perleisti šias lėšas trečiajam asmeniui. Teismas taip pat pagrįstai vertino, kad cesijos sutartis buvo sudaryta atgaline data, siekiant išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai taikė LR CK 1.86 straipsnį, reglamentuojantį tariamojo sandorio negaliojimo sÄ lygas ir tinkamai įvertino VÄ® „Turto bankas“ nurodytas aplinkybes (atsakovas nemokėjo pinigų už įgyjamÄ reikalavimo teisę, reikalavimo teisė perleista už trylika kartų mažesnę sumÄ negu pati reikalavimo teisė – akivaizdžiai nenaudingas įmonei sandoris, po 2005 m. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas mokėjo ne atsakovas, o ieÅ¡kovas) dėl kurių cesijos sutartis ir buvo pripažinta negaliojančia.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ kreditorius Danske Bank A/S praÅ¡o paÅ¡alinti trečiÄ jį asmenį UAB „Tele 2“ iÅ¡ bylos ir apeliacinį procesÄ nutraukti, o teismui nusprendus apeliacinį skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės – apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas į bylÄ Ä¯stojo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje paties pageidavimu, motyvuodamas tuo, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, neatskleisdamas informacijos, pati savaime nėra pagrindas teigti, kad bylos baigtis turės įtakos apelianto teisėms ir pareigoms ar kad dėl to apelianto praÅ¡ymu turėtų bÅ«ti atnaujinamas procesas byloje tarp apelianto ir ieÅ¡kovo.

Pažymėtina, kad, remiantis CPK 48 straipsniu, procesinis teisų perėmimas yra įmanomas bet kurioje proceso stadijoje. Ginčijama cesijos sutartis bei nagrinėjamos civilinės bylos baigtis nekeičia materialinių apelianto teisų ir pareigų, be to, procesinis teisių perėmimas neturėtų bÅ«ti laikomas pagrindu proceso atnaujinimui, todėl apeliantas yra netinkamai įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu ir turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ bylos (CPK 47 str. 5 d.). Apeliantui esant netinkamai įtrauktu byloje trečiuoju asmeniu, jis taip pat negali bÅ«ti laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu teisę paduoti apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki netiesioginių ieÅ¡kinių pateikimo dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas nieko pagal ginčijamÄ cesijos sutartį nėra gavę. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-202-623/08 nereiÅ¡kia, kad dėl to kilo pasekmės – atsakovas nėra pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju vietoje ieÅ¡kovo. Esant situacijai, kai nė viena cesijos sutarties Å¡alių pagal sutartį nieko nebuvo gavusios, apelianto teiginiai, kad yra kilusios teisinės pasekmės, ar kad negalima Å¡alių grÄ Å¾inti į buvusiÄ padėtį iki sandorio sudarymo, yra nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai, nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima teigti, kad po ginčijamos cesijos sutarties sudarymo ieÅ¡kovas ar atsakovas bÅ«tų įgijusios kokias nors teises ar kÄ nors viena iÅ¡ kitos gavusios. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes apelianto argumentai, jog teismas netinkamai pritaikė CK 1.95 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti.3. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas iÅ¡tyrė visas su byla susijusias faktines aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama bylų praktika.

Apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismas nepasisakė dėl restitucijos nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių yra matyti, jog pagal cesijos sutartį Å¡alys viena iÅ¡ kitos nieko nėra gavusios. Apeliantas nenurodo, kokie civilinio proceso principai galėjo bÅ«ti pažeisti atsakovo interesus byloje atstovaujant teismo paskirtam kuratoriui.    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v.

UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį nuo jos sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo BUAB „Akrita“ ir atsakovo Lenkijos įmonės „CLAY‘s ART“ Sp.zo.o 2005 m. gegužės 25 d. sudarytÄ cesijos sutartį.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria cesijos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, jo manymu sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Sandorio negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektÄ â€“ paneigiamos teisinės pasekmės, kurių Å¡alys siekė sudarydamos sutartį.

Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 str. 2 d.). Sandoris pripažįstamas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tik tuo atveju, kai pripažinimas sandorio negaliojančiu ab initio sÄ lygotų žalos atsiradimÄ kuriai nors iÅ¡ sandorio Å¡alių. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatyta aplinkybių, kurios sÄ lygotų žalos atsiradimÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, ieÅ¡kovui ar atsakovui, cesijos sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas nėra ginčo cesijos sutarties šalimi, kreditoriaus pasikeitimas neturi įtakos jo prievolei. Apeliantas nenurodė kokius konkrečius neigiamus materialinius ir procesinius padarinius jo atžvilgiu gali turėti cesijos sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio. Apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šiuos jo teiginius (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sandorio negaliojimas nagrinėjamu atveju yra siejamas su bankrutuojančio ieškovo kreditorių teisių pažeidimu cesijos sutarties sudarymo metu, todėl momentui, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu, taikoma bendra, CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl restitucijos, nors jos taikymo klausimÄ privalėjo iÅ¡spręsti ex officio. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu, skundžiamame sprendime nepasisakė dėl restitucijos, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes iÅ¡skirtiniais atvejais, yra nurodoma, jog, nepaisant gana aiÅ¡kios CK 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa tai, kÄ yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), negalima teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiÅ¡kai atkurti status quo ante.

Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui “tarsi sutarties niekada nebuvo“, kai kuriais atvejais prieÅ¡inasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v.

UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-392/2006). Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai pagal pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia cesijos sutartį nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra nieko gavusios – ieÅ¡kovas negavo 70 000 Lt už reikalavimo perleidimÄ , o atsakovas nebuvo pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju. Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija. Kadangi ginčo cesijos sutartis nebuvo įvykdyta, kaip minėta nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas pagal ginčo sutartį nieko nėra gavę ar perdavę vienas kitam, restitucijos taikymo klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jo ir nepasisakė.Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Algirdas GailiÅ«nas                                                                    Dalia Vasarienė                                                                    Egidijus Žironas