dba26544-30cd-46f6-a6eb-25cf67f79b62 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-798-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.,114.4.

 (S)

 Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant J. Butautienei,

dalyvaujant ieškovui I. T., jo atstovei adv. J. Žukienei,  atsakovo atstovei K. Melninkaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo I. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. T. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl nepagrįsto atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas I. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs dėl reikalavimo sumos (b.l. 2-3, 38), prašė pripažinti, kad atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atsisakymas mokėti jam draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas ir priteisti jo naudai priklausančiÄ mokėti 2618 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad 2009-01-31 kelyje MickÅ«nai – LavoriÅ¡kės įvyko eismo įvykis, su įvykio kaltininku buvo suraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija. Ä®vykio kaltininkas buvo apsidraudęs UADB „ERGO Lietuva“. Kadangi eismo įvykis buvo Å¡eÅ¡tadienį, pirmadienį jis nuvažiavo į draudimo bendrovę, kur buvo apžiÅ«rėtas jo automobilis, apraÅ¡yti sugadinimai. Dėl draudimo iÅ¡mokos atsakovas nurodė palaukti, kol galų gale iÅ¡ viso atsisakė mokėti, motyvuodamas tuo, kad įvykio metu negalėjo bÅ«ti tokio pobÅ«džio sugadinimų.

Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 8-10) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atlikęs žalos administravimo veiksmus nusprendė neatlyginti padarytos žalos, neįrodžius visų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, t.y. nesant priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir eismo įvykio. PaaiÅ¡kino, jog priimdamas tokį sprendimÄ atsakovas rėmėsi Nepriklausomų ekspertų

transporto studijos išvada, iš kurios matyti, kad automobilio Honda Civic  apgadinimai negalėjo būti padaryti

kontaktuojant su automobiliu Audi 80, nes nustatytas dvigubas horizontalus apibrozdinimas, kuris faktiÅ¡kai nesideformuoja. IÅ¡ to ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks apgadinimas turėjo bÅ«ti padarytas kontaktuojant su objektu, turinčiu dvi lokalias, standžias briaunas bÅ«tent tame aukÅ¡tyje. ApžiÅ«rint suremontuotÄ automobilį Audi 80 nustatyta, kad jame dviejų iÅ¡sikiÅ¡usių briaunų, kuriomis bÅ«tų galima padaryti bÅ«tent tokius apgadinimus, nėra. Pažymėjo, kad įvykio kaltininkas automobilį suremontavo per vienÄ dienÄ , kas taip pat kelia pagrįstų įtarimų dėl ieÅ¡kovo automobilio apgadinimo aplinkybių.

Vilniaus

m. 2-asis apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu (b.l. 57-59) ieškovo I. T. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 7 Lt išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei grÄ Å¾ino 33 Lt žyminio mokesčio permokÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. TS 2009-08, kurioje kategoriÅ¡kai konstatuota, kad automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo Å¡ono detalių sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti dėl susidÅ«rimo su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyvių nurodytomis sÄ lygomis, taip pat ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teismui, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas I. T. neįrodė savo

reikalavimo, t.y. kad jam priklausančio automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, specialistų įvertinti

2618 Lt, atsirado 2009-01-31 eismo įvykio metu susidÅ«rus su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“. Todėl, teismo manymu, atsakovas pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alos byloje Nr. 982809-2850_1-001, nesant priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo automobiliui padarytos žalos ir eismo įvykio.

Ieškovas

I. T. apeliaciniu skundu (b.l. 63-68) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tvirtina, kad 2009-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. TS 2009-08, kuria skundžiamame sprendime nepagrįstai remiasi teismas, yra neiÅ¡sami bei nekonkreti, joje nėra nurodyti automobilio techniniai parametrai, neapraÅ¡yta įvykio vieta, o padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai. Dėl to po skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedrÄ su praÅ¡ymu papildomai iÅ¡tirti eismo įvykio, įvykusio 2009-01-31 08.51 val. Vilniaus r., LavoriÅ¡kių k. ribose, kelyje LavoriÅ¡kės – MickÅ«nai aplinkybes, nustatyti automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ , deformuojančių jėgų kryptį bei tai, ar automobilių sugadinimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡io eismo įvykio metu. Atliktas specialisto tyrimas (b.l. 74-91) techniniu požiÅ«riu leidžia teigti, kad sugadinimai padaryti automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiajame Å¡one pilnai galėjo susidaryti susidÅ«rus Å¡iam automobiliui su neužbaigusiu automobilio VW Transporter lenkimo ir stabdomu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyvių nurodytomis sÄ lygomis. Aplinkybę, jog iki eismo įvykio jo automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, gali paliudyti G. A., jo tėvai V. ir E. T. bei M. S.. Mano, kad Å¡ios bylos aplinkybėms visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti turi bÅ«ti paskirta komisinė eismo įvykio ekspertizė ir priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 57-2044-09 pagal atsakovo kreipimÄ si į Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti I. T. ir V. K. veiksmus, pateikiant melagingÄ informacijÄ apie eismo įvykį, siekiant gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 100-104) praÅ¡o Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , kadangi specialisto pateikta iÅ¡vada kategoriÅ¡kai paneigia vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – žalos, padarytos automobiliui Honda Civic, priežastinį ryšį su eismo įvykiu. 2009-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. TS 2009-08 abejoti nėra pagrindo, kadangi ji parengta vadovaujantis specialiomis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, o iÅ¡vadÄ parengęs eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertas V.

M. eismo įvykių aplinkybes tiria nuo 1993 m., kas papildomai patvirtina pateiktos iÅ¡vados iÅ¡samumÄ , objektyvumÄ ir pagrįstumÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi nauji įrodymai – naujai nurodomi liudytojai bei pateikta 2009-12-30 specialisto iÅ¡vada – neturi bÅ«ti priimami bei tiriami, kadangi jie neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Atkreipia dėmesį, kad automobilių parametrai, nors ir neapraÅ¡omi iÅ¡vadoje, neabejotinai yra įvertinti tiek, kiek tai yra reikÅ¡minga atsakant į specialistų užduotus klausimus, o automobiliai pagal ieÅ¡kovo ir įvykio kaltininko nurodytas aplinkybes eismo įvykio metu nekontaktavo su jokiais iÅ¡oriniais objektais ir apgadinimus patyrė tik dėl tarpusavio kontakto.

Todėl mano, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl specialisto iÅ¡vados neiÅ¡samumo ir nekonkretumo nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų aplinkybių apie automobilio apgadinimus pateikimo, tokiu bÅ«du siekiant gauti nepriklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nėra minima teismo sprendime kaip pagrindas kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus. Be to, nebÅ«tų pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki procesinio sprendimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, priėmimo, kadangi toks sprendimas neturėtų prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylÄ (CPK 182 str.).

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepageidavo, kad civilinės bylos nagrinėjimas bÅ«tų sustabdytas iki ikiteisminio tyrimo užbaigimo.                Â

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimus dėl skundų argumentų, iÅ¡nagrinėjusi

bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio

reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nevisiÅ¡kai tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ , kas galėjo sudaryti prielaidas klaidingai nustatyti faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), netinkamai identifikavo ir byloje dalyvaujančių asmenų ratÄ .

Nagrinėjamojoje

byloje Å¡alių ginčas kilo dėl to, ar egzistavo faktinis pagrindas (visos V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygos bei jo draudiko UADB „ERGO Lietuva“ sutartinės atsakomybės

sÄ lygos) iÅ¡mokėti apeliantui draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu – atsakovo pateikta į bylÄ specialisto iÅ¡vada (b.l. 13-20, originalas pateiktas teisėjų kolegijai teismo posėdžio metu) – konstatavo atsakovÄ neturint pareigos atlyginti apeliantui atsakovo draudiko V. K. padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtisÂ

- prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2 p. - 4 p.), oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Specialisto ar eksperto iÅ¡vada yra paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, kuris iÅ¡ anksto teismui neprivalomas ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.). Ä®rodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai tik raÅ¡ytiniam įrodymui (specialisto iÅ¡vadai) suteikė prioritetÄ ir faktų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pripažindamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus subjektyviais ir prieÅ¡taraujančiais Å¡iai iÅ¡vadai. Tačiau teismas nepasisakė

dėl kitų byloje esančių įrodymų tinkamumo, sÄ sajumo ir leistinumo,  t.y. liko neįvertinta Bendrosios pagalbos

centro pateikta informacija (b.l.41-42), jog ieÅ¡kovo ir kito eismo įvykio dalyvio V. K. nurodomu laiku Å¡iam centrui buvo praneÅ¡ta apie eismo įvykį, neaptarti pastarojo asmens paaiÅ¡kinimai eismo įvykio deklaracijoje apie eismo įvykio aplinkybes ir apelianto automobilio apgadinimų mastÄ (b.l. 26), juos vertinant drauge su paties apelianto (ieÅ¡kovo) paaiÅ¡kinimais (CPK 270 str. 4 d. 3 d.). Nors pats eismo įvykio buvimo faktas byloje nebuvo kvestionuojamas, teismas neapklausė kito eismo įvykio dalyvio, nors susiklosčiusioje situacijoje tam, kad bÅ«tų teisingai nustatytos bylos aplinkybes (teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai), tai padaryti buvo privalu. Be to, tiek atsakovo, tiek apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktose skirtingose savo turiniu ir konstatuotais faktais iÅ¡vadose nurodoma, jog V.

K. vairuoto automobilio AUDI 80 suremontavimas neleido tinkamai įvertinti kokie sugadinimai buvo padaryti būtent šiam automobiliui ir kokie sugadinimai galėtų susidaryti ant kairiojo automobilio HONDA CIVIC šono dėl betarpiško šių automobilių kontakto, kadangi nežinomas automobilio AUDI 80 k/g rato arkos ir paties k/g sparno deformacijos charakteris (b.l. 20, 87). Esant tokioms dviems iš esmės prieštaringoms specialistų išvadoms, pagal byloje esančius duomenis negalima paneigti žalos atsiradimo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tikimybės. Ir nors bendroji pareiga įrodinėti nustatyta šalims, reikiamais atvejais, kuomet įrodymų aiškiai nepakanka arba jie labai prieštaringi, teismas gali

pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir įrodymus apie V. K. automobilio remontÄ , jo

mastÄ , apimtis (CPK 179 str. 1 d.), pasiÅ«lyti Å¡alims apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimÄ .

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, yra nustatytos sÄ lygos draudimo iÅ¡mokai mokėti. Draudimo iÅ¡moka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo ir eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir

žalos dydis. Laikoma, kad transporto priemonė yra nustatyta, jeigu eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra

eismo įvykio vietoje ir Å¡ios transporto priemonės padėtis bei sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes; arba paÅ¡alinta iÅ¡ eismo įvykio vietos transporto priemonė surandama po eismo įvykio ir jÄ apžiÅ«rėjus bei atlikus tyrimÄ nustatoma, kad Å¡ios transporto priemonės sugadinimas atitinka eismo įvykio

aplinkybes. Draudikui, kaip minėta, neginčijant paties eismo įvykio buvimo ir V. K. dalyvavimo jame, Å¡io veiksmus – itin skubotÄ sugadintos

transporto priemonės suremontavimÄ - taip pat tikslinga įvertinti atitinkančio teisei ir draudiko taisyklėms, kuriose nustatytos draudėjo pareigos, elgesio požiÅ«riu, iÅ¡tirti, ar Å¡iam nebuvo nustatyta pareiga neremontuoti savo automobilio (nekeisti jo bÅ«klės) iki bus nustatytos visos eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, aplinkybes ar bent iki automobilį apžiÅ«rės draudiko bendrovės specialistai. Tik tuomet galima pagrįstai spręsti dėl kaltės, priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis buvimo ar nebuvimo. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių eismo įvykio kaltininkui gali kilti atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ prieÅ¡ patį ieÅ¡kovÄ arba prieÅ¡ draudikÄ , todėl svarstytinas klausimas dėl antrojo eismo įvykio dalyvio dalyvavimo byloje (CPK 37 str. 1 d., 47 str.).

Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik iÅ¡imtinais, įstatyme nurodytais atvejais, vienas Å¡ių atvejų - CPK 327 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-407/2004; 2005-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-82/2005; 2006-06-12 c.b. Nr. 3K-3-298/2006 ir kt.), aiÅ¡kindamas CPK 327 str. 2 d., yra konstatavęs, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės

instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra

CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

           Kolegija aptarė aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos, ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais, pasisakė apie kito eismo įvykio dalyvio dalyvavimo byloje bÅ«tinumÄ , o Å¡io procesinio trÅ«kumo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti pats. Konstatuotina, kad nutartyje nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatinėtinos bÅ«tent pirmosios instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukÅ¡tesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. PrieÅ¡ingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų Å¡alių teisę pasinaudoti viena (pirmÄ ja) teismine instancija.

Visa tai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

 Iš UADB „ERGO Lietuva“ priteistinos valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 11,20 Lt (b.l. 107) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d.

4 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Priteisti iš UADB „ERGO Lietuva“ 11 (vienuolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                               Alma

Urbanavičienė

Teisėjai                                                                    Â

               Dalia Kačinskienė Â

                                                                                               Henrichas Jaglinskis