2021-04-21 Nr. AB-8677-3-63-3-00122-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1529-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00122-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-1908r-3857 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama panaikinti Alksnių gatvės komunikacinį koridorių, Alksnių gatvės sprendinių neperkelti į rengiamą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, Alksnių gatvę žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kad ji galėtų būti sugrąžinta natūra pretendentams.

3. Pareiškėjos teigimu, ji 2019 m. lapkričio 21 d. prašyme nurodė jį pagrindžiančias, objektyvias aplinkybes. Kadangi šios gatvės suplanavimas nėra įgyvendintas, jos sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvą (neužstatytą) žemę, neapsunkintų miesto gyventojų ir lankytojų judėjimo – teritorijoje yra kitos gatvės, leidžiančios organizuoti eismą, be to, Alksnių gatvės adresas nėra suteiktas nė vienam šalia gatvės esančiam žemės sklypui.

4. Pareiškėja nurodė, kad Administracija Sprendime tiesiog įsakmiai nurodė, kad ji sprendžia tai, ko visuomenei reikia, cituodama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Pareiškėja pabrėžė, kad ji, kaip ir kiti pretendentai, kuriems atsiras galimybė susigrąžinti nacionalizuotas žemes, yra taip pat visuomenės dalis, tačiau atsakovas netinkamai vykdo jam priskirtas funkcijas, nes nuo 1994 metų suplanuota gatvė visiškai neatlieka jokios funkcijos, išskyrus, kad gretimų sklypų savininkai ja naudojasi savo reikmėm, jokių veiksmų, kurie būtų pagrįsti konkrečiais planavimo dokumentais, Administracija nėra atlikusi ir tai matyti iš pateikto atsakymo. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracija, vykdydama jai pavestas funkcijas, nesivadovauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatomis, be pagrindo taiko šio įstatymo 12 straipsnį ir neobjektyviai priskiria teritoriją valstybės išperkamai žemei, taip paneigdama pareiškėjos ir kitų pretendentų teisę į nuosavybę.

5. Pareiškėja pažymėjo, jog Sprendime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Administracijos tarnautojas, kuriam buvo pavesta rengti minėtą atsakymą, nesivadovavo jam įstatymo keliamais specialiaisiais reikalavimais – prašymas, kuriame buvo nurodyti pažeidimai valstybinėje žemėje, nebuvo persiųstas kompetentingoms institucijoms.

6. Pareiškėjos teigimu, pažymėjus Alksnių gatvės teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir sudarius galimybes atkurti nuosavybės teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai. Tačiau atsakovo Sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas, Administracija nevykdė jai priskirtų funkcijų ir viršijo įgaliojimus, nevisapusiškai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. į piliečio prašymą atsakyta lakoniškai ir atmestinai, sudaromos dirbtinės kliūtys atkurti nuosavybės teises, pažeidžiami teisėti lūkesčiai, apkraunami teismai darbu, švaistomas valstybės turtas.

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja siekė, jog būtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentai ir panaikinta suplanuota ir natūroje esanti Alksnių gatvė. Atsakovas Sprendime teisingai atsakė pareiškėjai, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, kraštovaizdžio tvarkymas ir kūrimas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymų priskirtos savivaldybės funkcijos.

9. Atsakovas pažymėjo, kad ginant visuomenės interesą turėti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, atsižvelgiant į parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, bei siekiant išsaugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklą, Administracija atsisakė pradėti teritorijų planavimo procedūras, kuriomis būtų naikinama Alksnių gatvė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Plaušės kvartalas nėra užstatytas pastatais, tačiau užstačius visą kvartalą, natūralu, kad didės transporto priemonių srautai ir bus reikalingos visos suplanuotos gatvės, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriais bus tiesiami ne tik keliai, bet ir klojami inžineriniai tinklai.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą nurodė, kad spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę. NŽT atkreipė dėmesį, kad pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, t. y. kartografinės medžiagos apie laisvą neužstatytą žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas ir kt. NŽT nurodė, kad priims sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą tenkino – panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą „Dėl laisvos neužstatytos žemės“.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 18 d. su prašymu „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ kreipėsi į Administraciją ir prašė: 1) panaikinti Alksnių gatvės komunikacinį koridorių, atliekant Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projekto (Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 (toliau – ir Plaušės kvartalo detalusis planas)) koregavimą arba keitimą; 2) Alksnių gatvės sprendinių neperkelti į rengiamą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą; 3) Alksnių gatvę pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kad galėtų būti sugrąžinta natūra pretendentams. Šiame prašyme nurodyta, jog Plaušės kvartalo detaliuoju planu nagrinėjamos Alksnių gatvės vietoje yra suplanuotas pėsčiųjų koridorius pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ E kategorijos pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvę, kurios minimalus atstumas tarp gatvių raudonųjų linijų – 7 m; vėlesnio teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 metais, sprendiniuose Alksnių gatvė nėra numatyta; Alksnių gatvė neatlieka susisiekimo funkcijos, dėl kai kuriose gatvės atkarpose suaugusių savaiminių krūmynų ir medžių neįmanoma praeiti pėstiesiems, kitose gatvės atkarpose gretimų sklypų savininkai užgrobinėja valstybinę žemę, sodindami dekoratyvinius medynus, naudodami žemę savo reikmėms (stato nuosavus automobilius); Plaušės kvartalo detalusis planas per 25 metus realaus ir faktinio poreikio nesukūrė; Alksnių gatvės sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvą (neužstatytą), neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, kadangi teritorijoje yra kitos gatvės, leidžiančios organizuoti eismą (Sermiesčio g. ir Ajerų g.), tarp kurių atstumas vos 250 m; atlikus paiešką viešuose interneto žemėlapiuose, Alksnių gatvės paieškos rezultatuose nėra, be to, Alksnių gatvės adresas nėra suteiktas nė vienam šalia gatvės esančiam žemės sklypui.

13. Teismas nustatė, kad Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą, pareiškėją Sprendimu informavo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka; Sprendime nurodytas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir pažymėta, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas Alksnių gatvė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį; išaiškinta, kad nuosavybės teisių grąžinimą vykdo NŽT, todėl dėl atlyginimo būdų pasiūlyta kreiptis į NŽT Palangos skyrių; skundžiamame atsakyme pažymėta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos; paaiškinama, kad ginant visuomenės interesą, atsižvelgiant į parengtus, rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, Administracija sprendžia, kurios gatvės reikalingos ir svarbios miesto gyventojams, siekiant išsaugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklą Palangos mieste; Sprendime nuspręsta nepradėti teritorijų planavimo procedūros, kuria būtų naikinama Alksnių gatvė.

14. Vertindamas skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, tačiau pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymų, o nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.

15. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad Administracija, įgyvendindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, t. y. institucija privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas darė išvadą, kad planavimo organizatoriui suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai neprivalomi, nes planavimo organizatorius turi diskrecijos teisę spręsti priimti arba atmesti gautus pasiūlymus, tačiau atsisakymas tenkinti suinteresuoto asmens prašymą privalo būti pagrįstas.

17. Pažymėjęs, kad atsakovas Sprendimą grindė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 26, 28 ir 32 punktais, t. y. iš esmės bendrosiomis normomis, kuriose įtvirtintos savarankiškosios savivaldybės funkcijos, taip pat visuomenės interesu, teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad pareiškėjos prašomus priimti sprendimus priima savivaldybė. Tačiau, teismo vertinimu, Sprendime nebuvo pateikti jokie konkretūs motyvai bei įrodymai, pagrindžiantys realų visuomenės interesą, taip pat nurodyti teisės aktai, argumentai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjos prašymas pradėti teritorijų planavimo procedūrą negali būti tenkinamas. Teismas nurodė, kad Sprendime iš viso nėra atsakyta į dalį pareiškėjos prašymo argumentų – tai, jog vėlesnio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose Alksnių gatvė nėra numatyta, Alksnių gatvė neatlieka susisiekimo funkcijos, kai kuriose gatvės atkarpose auga krūmynai ir medžiai, todėl neįmanoma praeiti pėstiesiems, Alksnių gatvės sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvą (neužstatytą), neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, nes teritorijoje yra kitos gatvės, leidžiančios organizuoti eismą, ir kt.

18. Vertindamas Sprendimą, teismas taip pat pažymėjo, kad jame nurodytomis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio nuostatomis bei pasiūlymu dėl atlyginimo būdų kreiptis į NŽT Palangos skyrių iš esmės nebuvo atsakyta į pareiškėjos pateiktą pasiūlymą Alksnių gatvę pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kad ji galėtų būti sugrąžinta natūra pretendentams. Įvertinęs NŽT atsiliepimo į skundą turinį, teismas atkreipė dėmesį, jog prašymas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises galėtų būti tenkinamas tik vadovaujantis Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Teismo vertinimu, duomenų apie kitus dokumentus, kuriuose būtų aiškiai išdėstytas teisinis ir faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, teismui nebuvo pateikta.

19. Pažymėjęs, kad atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyti ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvai negali būti vertinami kaip faktinis ir teisinis Sprendimo pagrindimas, teismas nurodė, kad atsakovas ir teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie Alksnių gatvės reikalingumą, naudojimą bei Plaušės kvartalo užstatymą, transporto priemonių srauto didėjimą ateityje ir pan.

20. Teismas darė išvadą, jog Administracija privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, atsakyti į pareiškėjos reikalavimus, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimą pagrįsti ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teismas konstatavo, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.

21. Teismo vertinimu, nurodyti Administracijos padaryti pažeidimai buvo esminiai ir ribojantys pareiškėjos teises į teisminę gynybą, taip pat ginčui persikėlus į teismą atėmė galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui – visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

22. Konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas jį panaikino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsniu nurodė, kad Administracija privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

III. 23. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

24. Atsakovo teigimu, teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas ir neįrodytas Alksnių gatvės reikalingumas, nepagrįsta. Vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas netaikė teisės akto, kurį turėjo taikyti – Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, 50 straipsnio, pagal kuriuos planavimo dokumentai galioja neterminuotai, kol jie nėra pakeisti.

25. Atsakovas paaiškino, kad Alksnių gatvė yra suplanuota Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 (t. y. Plaušės kvartalo detalusis planas), šis detalusis planas paskelbtas ir išviešintas Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR), suteiktas Nr. T00082957, bei Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 (toliau – ir Specialusis planas), norminis teisės aktas – Specialusis planas, kuris yra norminis teisės aktas, paskelbtas ir išviešintas TPDR, suteiktas Nr. T00048565.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą teikė kaip paprastą prašymą, tačiau teismas vertino, kad šis prašymas yra ne prašymas, bet pasiūlymas, teiktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtintą Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, susijusią su teritorijų planavimo proceso inicijavimu. Atsakovo teigimu, pareiškėja savo prašymo neįvardijo pasiūlymu dėl planavimo proceso inicijavimo, nenurodė preliminaraus planuojamo ploto, nepridėjo siūlomos planuoti teritorijos schemos (ortofoto ar georeferenciniame žemėlapyje apibrėžta planuojama teritorija M 1:500 iki M 1:2000), nepridėjo įrodymų, kad informavo norimos planuoti teritorijos sklypų savininkus.

27. Pažymėjęs, kad pareiškėjos ir teismo teiginiai, jog Alksnių gatvė nėra pažymėta planavimo dokumentuose, neatitinka tikrovės, Atsakovas paaiškino, kad Palangos miesto bendruoju planu yra suplanuotos (nurodytos) naujai įsisavinamų teritorijų pagrindinės funkcinio ir erdvinio plėtojimo kryptys. Visuose naujai plėtojamuose kvartaluose – Būtingėje, Šventosios rytinėje dalyje, Monciškėse, Užkanavės rytinėje dalyje, Plaušės kvartale – konkrečios gatvių vietos nėra nurodytos bendrajame plane, kadangi gatvės yra planuojamos žemesnio lygmens planavimo dokumentais. Gatvės ginčo teritorijoje Plaušės kvartale yra suplanuotos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – Plaušės kvartalo detaliuoju planu ir Specialiuoju planu. Kai buvo rengiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kurių metu buvo planuojamos gatvės (taip pat ir Alksnių gatvė), pareiškėja neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų, nors planų rengėjai su organizatoriais į tokius pasiūlymus būtų privalėję atsakyti, o kilus ginčui, tokių pasiūlymų pagrįstumą būtų vertinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

28. Atsakovo teigimu, nepasinaudojusi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka teikti pasiūlymus (anksčiau galiojo analogiška tvarka), pareiškėja pradėjo reikšti pretenzijas dėl gatvių reikalingumo, o teismas, Administracijos vertinimu, įpareigojo tokias pretenzijas išnagrinėti ir atsakyti, nors planų rengimas yra pasibaigęs. Toks situacijos vertinimas iškreipia pačią teritorijų planavimo, viešinimo ir pasiūlymų teikimo ir jų nagrinėjimo esmę bei tvarką.

29. Primindamas, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu reikalavo Administracijos, jog būtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentai ir panaikinta suplanuota bei natūroje esanti Alksnių gatvė, o ši žemė būtų pažymėta kaip grąžintina natūra pareiškėjai, atsakovas laikosi pozicijos, jog teismo išvada, kad Sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisėtumo principą, pagrindines procedūras bei taisykles, yra nepagrįsta, formali ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovo vertinimu, Sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti Alksnių gatvę, yra pakankamai motyvuotas, o Administracija neturėtų iš naujo įrodinėti gatvių reikalingumo, kai yra galiojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai ir pareiškėja, vykstant planavimo procesui, neteikė jokių pastabų ir pasiūlymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ ir atsakovas įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos H. L. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu, prašydama panaikinti Alksnių gatvės komunikacinį koridorių, atliekant Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projekto 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44, (kompl. Nr. 018-GP) koregavimą arba keitimą; Alksnių gatvės sprendinių neperkelti į rengiamą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą; Alksnių gatvę pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kad ji galėtų būti sugrąžinta natūra pretendentams. Iš pareiškėjos teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurioje yra suplanuota Alksnių gatvė. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT byloje nurodė, jog prašymas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises galėtų būti tenkinamas tik vadovaujantis Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

32. Pareiškėja prašymą grindė vėlesnio teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 metais, sprendiniais (nurodė, kad Alksnių gatvė nėra numatyta); tuo, kad Alksnių gatvė neatlieka susisiekimo funkcijos, Alksnių gatvės sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvą (neužstatytą), neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, nes teritorijoje yra kitos gatvės, leidžiančios organizuoti eismą, t. y. Sermiesčio ir Ajerų gatvės, tarp kurių atstumas vos 250 m; Alksnių gatvės adresas nėra suteiktas nė vienam žemės sklypui, esančiam šalia gatvės; kt.

33. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, padarė išvadą, kad pareiškėja (suinteresuotas asmuo) planavimo organizatoriui pateikė pasiūlymą, kuris atsakovui nėra privalomas ir jis turi diskrecijos teisę spręsti priimti arba atmesti gautą pasiūlymą, o atsisakymas tenkinti pareiškėjos (suinteresuoto asmens) prašymą privalo būti pagrįstas.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Sprendimo turinį, sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių motyvų bei įrodymų, pagrindžiančių realų visuomenės interesą; teisės aktų, dėl kurių pareiškėjos prašymas pradėti teritorijų planavimo procedūrą negali būti tenkinamas; neatsakė į pareiškėjos prašymo argumentus apie tai, jog vėlesnio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose Alksnių gatvė nėra numatyta; Alksnių gatvė neatlieka susisiekimo funkcijos; Alksnių gatvės sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvą (neužstatytą), neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, nes teritorijoje yra kitos gatvės, leidžiančios organizuoti eismą; Alksnių gatvės adresas nėra suteiktas nė vienam žemės sklypui esančiam šalia gatvės; kt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjos prašomo sprendimo priėmimas yra savivaldybės savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) funkcija, ginamas visuomenės interesas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo turinį ir esmę, atsakovo Sprendimo turinį, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti individualius administracinius aktus ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytą įstatymo viršenybės principą, nes Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, iš esmės nėra atsakyta, kodėl netenkinamas pareiškėjos prašymas.

36. Įvertinus atsakovo šioje byloje procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus (faktines aplinkybes ir teisės aktų normas), dėl kurių pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas, akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

38. Pabrėžtina, kad motyvai, ar pareiškėjo prašymas tenkinamas, ar netenkinamas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, o ne teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepateikęs pareiškėjai konkrečių Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, motyvų, apribojo pareiškėjos teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. apeliacinės instancijos teismui padavė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, praleidusi ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (pagal bylos medžiagą pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo pateikti per 14 dienų nuo 2020 m. birželio 1 d.). Pareiškėja prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti, nurodydama, kad dėl garbaus amžiaus, pandemijos situacijos ir dėl bylos esmės buvo reikalingas laikas įvertinti nemažai informacijos.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą teikiamas prieš pat paskirtą teismo posėdį, nors pareiškėja turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą anksčiau (ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai), daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos H. L.atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė