2019-07-03 Nr. AB-13871-3-61-3-01361-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-379-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01361-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2002953; 3) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti S. V. 2016 m. birželio 3 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą netiesiogiai sužinojo, kai gavo 2017 m. liepos 14 d. pranešimą Nr. BR6-7261 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“, kuriame buvo minimas skundžiamas NMA sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pareiškėjas paaiškino, kad nėra gavęs NMA 2017 m. vasario 3 d. pranešimo Nr. 1540830 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame NMA prašė per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti 2016 m. paraiškoje deklaruotų žemės sklypų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas po minėto pranešimo negavo sekančio NMA sprendimo, kuriame NMA nusprendė, jog pagal 2016 m. paraišką parama pareiškėjui nėra skiriama.

Pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik po to, kai atsitiktinai viešoji įmonė (toliau – ir VšĮ) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro darbuotojos buvo informuotas, kad turi NMA pateikti deklaruotų žemės sklypų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. 2017 m. liepos 4 d. pateikė NMA reikiamus dokumentus ir iš NMA gavo 2017 m. liepos 14 d. pranešimą Nr. BR6-7261 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“, kuriame buvo minimas skundžiamas NMA sprendimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad nors 2017 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. BR6-7261 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ buvo netiesiogiai informuotas apie skundžiamą sprendimą, tačiau apie skundžiamo sprendimo turinį pareiškėjui nebuvo žinoma. Pareiškėjas pažymėjo, kad teikdamas NMA 2016 m. paraišką buvo pateikęs visus reikiamus dokumentus, todėl parama pagal šią paraišką pareiškėjui buvo išmokėta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nebuvo pagrindo manyti, kad 2017 m. liepos 14 d. pranešime Nr. BR6-7261 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ skundžiamu sprendimu galėjo būti nuspręsta pareiškėjui paramos pagal 2016 m. paraišką, kuri jau buvo išmokėta, neskirti. Dėl minėtos priežasties, kaip teigė pareiškėjas, nebuvo pagrindo imtis veiksmų faktiškai gauti skundžiamą skundą ir apskųsti įstatyme nustatyta tvarka.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendime Nr. SP1-4281(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, nurodė, kad NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo 2016 m. paraišką ir nusprendė, jog jam buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 1 5323,17 Eur permoka, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Pareiškėjas, manydamas, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo paramą, kuri jam buvo išmokėta pagal 2016 m. paraišką, sprendimą apskundė. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad šis sprendimas yra priimtas pagrįstai, nes NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2002953 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ nebuvo panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu. Esant minėtam teismo sprendimui, pareiškėjas nematė pagrindo jo skųsti. Susipažinęs su skundžiamu NMA sprendimu, pareiškėjas ėmėsi ikiteisminių veiksmų, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti bendru šalių susitarimu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gavęs iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pranešimą apie NMA pateiktą ieškinį dėl susidariusios skolos priteisimo, suprato, jog susidariusios situacijos ne teismine tvarka išspręsti nepavyks ir su skundu kreipėsi į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo S. V. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 3R-413(AG-345/06-2018) išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui NMA dėl 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. SP1-4281(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus. LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime, atmesdama pareiškėjo skundą, pasisakė, jog 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BR6-2002953 už neteisingą plotų deklaravimą NMA nutarė pareiškėjui paramos neskirti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nuo LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo pareiškėjui tapo žinomos esminės NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendime Nr. BR6-2002953 išdėstytos aplinkybės, t. y. kad šiuo sprendimu nutarta pareiškėjui paramos neskirti. Pareiškėjas, manydamas, kad skundžiamu sprendimu galimai jo teisės yra pažeidžiamos, po LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo galėjo imtis aktyvių veiksmų gauti skundžiamą sprendimą, jog galėtų operatyviai realizuoti teisę į gynybą. Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nenurodė, kada, jo teigimu, jam tapo žinoma apie NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2002953, todėl teismas sprendė, jog apie skundžiamą sprendimą jam turėjo tapti žinoma gavus LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jos sukliudė pareiškėjui laiku, kaip tą numato įstatymas, kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, pareiškėjas nepagrindė dėl kokių priežasčių po LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo, kai jam turėjo tapti žinoma apie skundžiamą NMA sprendimą, per pagrįstai ir protingai trumpą laiką su skundu nesikreipė į teismą. Pareiškėjas nepagrindė savo nurodytų teiginių, jog ėmėsi kokių nors aktyvių savo teisių gynimo veiksmų. Teismas sprendė, kad tokios aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių galėtų būti pateisinamas pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėjas nesikreipė į teismą (pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo tada, kai turėjo sužinoti apie skundžiamą NMA sprendimą). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas laiku nesikreipė teisinės gynybos, laikytinos subjektyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, o jo veiksmai, delsiant kreiptis dėl teisminės gynybos, negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu.

III. Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. eI-3163-244/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti S. V. terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-2002953 paduoti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais, jog nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jos sukliudė pareiškėjui laiku, kaip įtvirtinta įstatyme, kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam apie NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2002953 tapo žinoma tik po LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo. Po to, kaip teigia pareiškėjas, ėmėsi ikiteisminių veiksmų, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti bendru šalių sutarimu, tačiau 2019 m. kovo mėn., gavęs iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pranešimą apie NMA pateiktą ieškinį dėl susidariusios skolos priteisimo, suprato, jog susidariusios situacijos ne teismine tvarka išspręsti nepavyks ir su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog NMA po LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2019 m. kovo mėnesį, patvirtina, jog pareiškėjas dėjo pastangas susidariusią situaciją išspręsti bendru šalių sutarimu. Taikus ginčo sprendimas yra prioritetinis ir itin skatinamas ginčių sprendimo būdas, todėl, kaip teigia pareiškėjas, pastangos pasinaudoti taikiu ginčo sprendimo būdu turėtų būti vertintinos kaip pakankamai svarbi priežastis dėl kurios buvo praleistas terminas kreiptis į teismą.

Skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjo įsitikinimu, yra formaliais motyvais užkertamas kelias pareiškėjui pasinaudoti savo teise į pažeistų teisių teisminę gynybą. Teismas, spręsdamas dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas skundžia sprendimą, kuris buvo priimtas ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas tvirtina, kad realaus pažeidimo nebuvo padaręs, nes NMA priimdama ginčijamą sprendimą elgėsi ne visiškai taip, kaip nustatyta teisės aktuose, pažeidė gero administravimo ir atsakingo valdymo principus bei piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, kurioje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui tapo žinoma apie NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2002953, kai LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 3R-413(AG-345/06-2018) išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui NMA dėl 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. SP1-4281(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus. LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime, atmesdama pareiškėjo skundą, pasisakė, kad 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BR6-2002953 už neteisingą plotų deklaravimą NMA nutarė pareiškėjui paramos neskirti. Atsižvelgiant į tai, nuo LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjui tapo žinomos esminės NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendime Nr. BR6-2002953 išdėstytos aplinkybės, t. y. kad šiuo sprendimu nutarta pareiškėjui paramos neskirti. Pareiškėjas, manydamas, kad skundžiamu sprendimu galimai jo teisės yra pažeidžiamos, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, po priimto LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo galėjo imtis aktyvių veiksmų gauti skundžiamą sprendimą, kad galėtų operatyviai realizuoti teisę į gynybą.

Pareiškėjas nurodo, kad po LAGK 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo ėmėsi ikiteisminių veiksmų, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti bendru šalių susitarimu, tačiau 2019 m. kovo mėn. gavo iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pranešimą apie NMA pateiktą ieškinį dėl susidariusios skolos priteisimo ir tuomet suprato, jog susidariusios situacijos ne teismine tvarka išspręsti nepavyks ir su skundu kreipėsi į teismą. Be to, kaip pažymi pareiškėjas, taikus ginčo sprendimas yra prioritetinis ir itin skatinamas ginčų sprendimo būdas, todėl tokios pastangos turėtų vertintinos kaip pakankamai svarbi priežastis dėl kurios buvo praleistas terminas kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jo galimybes per teisės aktuose nustatytą terminą kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis siekė susidariusią situaciją išspręsti bendru šalių susitarimu, (2019 m. kovo mėn. gavęs iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pranešimą apie NMA pateiktą ieškinį dėl susidariusios skolos), supratęs, jog susidariusios skolos ne teismine tvarka išspręsti nepavyks, su skundu kreipėsi į teismą, teisėjų kolegijos nuomone nelaikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios buvo praleistas terminas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, galbūt netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodytų teiginių, jog ėmėsi aktyvių tinkamų savo teisių gynimo veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė