db9e37b6-7ea6-4cfa-bd30-feabe643cfd1 · Klaipėdos apygardos teismas

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje ir Å¡ių reikalavimų tenkinimo tvarkos                                     Civilinė byla Nr. e2S-790-538/2017                                                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-03211-2017-9)                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                            3.1.11.4.; 3.3.2.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims E. V., R.

V., A. V., antstoliui A. S., n u s t a t ė : Ginčo esmė pareiÅ¡kėja pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ nustatyti skolininkės R. V. turto dalį, esančiÄ bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. V. jam priklausiančiame turte – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 10 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus.Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pozicijos dėl naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo.

               III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5572-l032/2017, kuria nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ .Nurodo, kad projekto dėl naudojimosi skolininkei priklausančia sklypo dalimi tvarkos pateikimas turi bÅ«ti sprendžiamas ne pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje, o vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

PareiÅ¡kėjos nuomone, teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, teikdama pareiÅ¡kimÄ turėjo pateikti pozicijÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , ir naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų. Mano, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kimas atitiko jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl negalėjo bÅ«ti taikomas trÅ«kumų Å¡alinimo institutas.

Pažymi, kad atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , kad tokio pobÅ«džio bylose yra labai aiÅ¡kus skolininko/bendraturčio intereso buvimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡ios pareigos negalima priskirti iÅ¡ieÅ¡kotojui ar antstoliui. Teismas k o n s t a t u o j a: IV.             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai              Atskirasis skundas netenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos.

Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas Å¡alies procesinis dokumentas, kuriame aiÅ¡kiai nurodytas reikalavimas kitai proceso Å¡aliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sÄ lygas efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, taip užtikrinant Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas nustatė terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pozicijos dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo.PareiÅ¡kėja nesutikdama su teismo nutartimi argumentuoja, kad teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, teikdama pareiÅ¡kimÄ turėjo pateikti pozicijÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų.CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrÄ ja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatyti skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiÅ¡kia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ kartu su CK 4.80 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Å¡iomis normomis yra ginami iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iÅ¡ jos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 667 straipsnio 2 dalies taikymÄ , yra suformavęs praktikÄ , kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodymas, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ , yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22–36). Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-748-524/2017).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte, esant nurodytai teismų praktikai, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkÄ , nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, pirmosios instancijos teismas negalėtų teisingai iÅ¡nagrinėti bylos, tuo labiau, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io daikto bÅ«tų negalimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 115 straipsnis, 667 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymÄ , ir trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir nustatyti pareiÅ¡kėjai terminÄ iki 2017 m. birželio 26 d. paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Teisėjas                                                                                                           Almantas Padvelskis