db9dd22f-55ea-4c0e-b064-baef9e37a4b7 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1003-390/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01413-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.6.5; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1328-359/2020 pagal ieÅ¡kovo K. Å . ieÅ¡kinį atsakovei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pažeidimo – trukdymo naudotis nuosavybės teise paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančio statinio, inžinerinį statinį – susisiekimo komunikacijÄ pogrupio – keliÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti 1 002 kv. m.

žemės sklypo dalį pažymėtÄ pagal matininko Ž. N. nustatytus posÅ«kio taÅ¡kus, kuris pastatytas K. Å . nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pakertų k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini).; įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieÅ¡kovu K. Å . griovimo darbų laikÄ ir bÅ«dÄ ;

įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę apmokėti iÅ¡laidas statinio griovimo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytÄ laikÄ ir ieÅ¡kovas K. Å . savo lėšomis nugriautu atsakovei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei priklausantį inžinerinį statinį.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 9-8585 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teise ieÅ¡kovui, K. Å ., 6,49 ha žemės ir grÄ Å¾inti jÄ natÅ«ra. Perduodant žemės sklypÄ nuosavybėn nebuvo nurodyta jokiuose dokumentuose, kad žemės sklypo dalį naudoja atsakovė statyti ir naudoti inžinerinį statinį susisiekimo komunikacijÄ pogrupio – keliÄ . Pagal pateiktus kartografinius dokumentus vietos reikÅ¡mės keliui buvo numatyta valstybinė žemė pagal sklypo perimetrÄ . 2011 m. liepos 11 d.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija atsiuntė pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ turimus žemės sklypo dokumentus, kur žemės sklypo plane nėra nurodytas kartografiniais žymėjimas kelias, o pažymėta pagal sklypo perimetrÄ . 2011 metų ieÅ¡kovas suarė visÄ Å¾emės sklypÄ , kuris buvo nuomojamas ir nuomininkas jį naudojo pagal paskirtį žemės Å«kio naudmenoms. Nenustatytu laiku 2012 metais buvo atlikti statybos darbai ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype įrengiant iÅ¡važinėtÄ dangos keliÄ , užimant ieÅ¡kovui priklausančios 1 004 kv. m. (10,04 a) žemės. Kelio koordinatės buvo nustatytos matininko Ž.

N.. 2014 m. balandžio 29 d. iÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro, ieÅ¡kovas gavo atsakymÄ , kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovo žemės sklype, kelio – atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto nėra suformuota ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovei priklausantis inžinerinis statinys apriboja, varžo ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , nesant jokio teisinio pagrindo. Atsakovė nėra iÅ¡sinuomojusi žemės sklypo dalies, ar kitokiu bÅ«du įgijusi teisės naudotis ieÅ¡kovo žemės sklypu, taip pat atsakovė neturi užstatymo teisės.

3. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas siekdamas įrodyti, kad jis yra viso žemės sklypo, kartu ir tos dalies, kuri yra po keliu, savininkas, teismui pateikė 2018 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodytas įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis nekilnojamojo daikto (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype, įregistravimo pagrindas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. teismo sprendimas Nr. I-133-422/2013;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartis Nr. A858-1423/2013. Kauno apygardos administracinio teismas 2013 m. vasario 15 d. teismo sprendime (Nr. I-133-422/2013) konstatavo, kad bendrojo naudojimo kelias į K. Å . grÄ Å¾intÄ natÅ«rÄ Å¾emės plotÄ nebuvo įskaičiuotas. IÅ¡trauka iÅ¡ 2000 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto, iÅ¡trauka iÅ¡ 1998 m. gruodžio 30 d. Pakertų kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, 1996 m.

– 1997 m. K. Å . nuosavybės teisės atkÅ«rimui parengti planavimo dokumentai (abrisas, žemės ribų paženklinimo aktas, planas) akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280, 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, minėti įrodymai, paneigia K. Å . argumentus, jog atkuriant nuosavybės teises kelio toje vietoje nebuvo. Vietinės reikÅ¡mės kelių iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schema, atliktų darbų aktai, patvirtina, jog kelias turi vietinės reikÅ¡mės kelio statusÄ , įregistruotas Nr. 2m-63, yra valdomas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės patikėjimo teise, naudojamas vieÅ¡iesiems visuomenės poreikiams tenkinti.

Konkrečiu atveju, buvo vykdomi mainai, t. y. valstybinės žemės plotas, kuriame yra 4 m. bendro naudojimo kelias, buvo mainomas į K. Å . priklausančios žemės dalį, tačiau teisės aktai, reglamentuojantys žemės santykius, nenumato galimybės valstybinę žemę mainyti į privačiÄ Å¾emę, nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu priimti žemėtvarkos dokumentai buvo keičiami, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko, konstatavo, kad byloje vertinami teisės aktai sietini su nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir žemės reformos proceso įgyvendinimu, jų teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas sietinas su vieÅ¡uoju interesu, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias yra valstybinė žemė, t. y.

į jÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimÄ . Taigi ieÅ¡kovas nėra žemės sklypo po savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu, savininkas, todėl jo reikalavimai ydingi ir netenkinti, nes vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, tik savininkas gali reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ir reikalauti paÅ¡alinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo K. Š. 10,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovui K. Š. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) 6,49 ha žemės sklypo ploto, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1998 m. kovo 6 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 04-1307 (2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

7. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-858-1423-13 pagal K. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Kauno apygardos prokurorės praÅ¡ymÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. Å ., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinėse byloje Nr. A-858-1423-13, Nr. I-133-422/2013 trečiaisiais asmenimis dalyvavo K. Š. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Šių bylų proceso dalyviai bei jų procesinis statusas sutampa. Nors toje byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų, kurie nustatė, jog kelias turi būti įrengtas žemės sklypo pietinėje (pietvakarinėje) pusėje, panaikinimo klausimas, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas ir žemės sklypo dalies, ant kurio įrengtas kelias, nuosavybės klausimas, kuris be kita ko buvo įrodinėjimo dalyko dalis.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nurodytose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ .

8. Teismas taip pat nurodė, kad administracinėse bylose Nr. A-858-1423-13 ir IK-133-422/2013, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į aptariamÄ 6,49 ha žemės sklypÄ , neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Taip pat, jog į K. Å . nuosavybės teise priklausantį sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotinas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje.

9. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, administracinėje byloje Nr. A-858-1423-13, darė iÅ¡vadÄ , kad per ieÅ¡kovo K. Å . sklypÄ einantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančios žemės dalyje.

10. Teismas nurodė, kad negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Tačiau padaręs iÅ¡vadÄ , jog K. Å . nuosavybės teise priklausančiame sklype esantis bendrojo naudojimo kelias yra valstybei priklausančioje žemėje, konstatavo, jog ginčo kelias nėra nutiestas ant ieÅ¡kovui priklausančios žemės ir minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to negatorinio ieÅ¡kinio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. Å . praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ skirti nagrinėti žodine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 1 p. pažeidimo. Teismo sprendimas absoliučiais negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas, kai pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėja, kaip neteisėtos sudėties teismo.

Pažymėtina, kad teisėta teismo sudėtis yra ne tik, kai jÄ nagrinėja įgalioti teisėja, bet ir dalyvauja teisėti proceso Å¡alių atstovai. Byla buvo iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant tinkamam atsakovės vieÅ¡ojo juridinio asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės (kodas 11102630) atstovui. Ä® bylÄ buvo pateikti įgaliojimai atstovauti atsakovę fizinių asmenų I. Å ., L. S. ir R. Ž., kurie nurodė, kad yra teisiniais santykiais susiję su vieÅ¡uoju juridiniu asmeniu biudžetine įstaiga KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija (kodas 188773916), tačiau nėra susijusi darbiniais ar kitokiais teisiniais santykiais su atsakove. 11.2.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 2 p. pažeidimo. Teismo sprendimas absoliučiais negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimo 9 punkte teismas konstatavo, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) po registruotinu nekilnojamuoju turto objektu inžinieriniu statiniu – susisiekimo komunikacijos pogrupio – keliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užima 1002 kv. m.

žemės sklypo dalį priklauso nuosavybės teise Lietuvos valstybei. Su Å¡iÄ faktinę aplinkybę sutiko ir Atsakovas, kuris teigia, kad 2014 metais keliÄ Ä¯rengė ant valstybei priklausančios žemės dalies. Ä® bylÄ nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡ko reikalavimo Lietuvos valstybė. Teismas spręsdamas žemės nuosavybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant asmeniui, kurio subjektines materialines teises ginčas lietė. 11.3. Dėl CPK 182 str. 1 d. 2 p. pažeidimo nustatant faktines aplinkybes.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sprendimai administracinėse bylose Nr. I-133-422/2013 ir Nr. A-858-1423-13 yra prejudiciniai, tačiau nekreipė dėmesio į tÄ faktinę aplinkybę, kad minimose administracinio teismo bylose, ieÅ¡kovas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau Å¡iose bylose nedalyvavo atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė, o dalyvavo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija. IeÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu bÅ«tų įtrauktas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijÄ teismas netenkino, motyvuodamas, kad nemato Å¡io subjekto materialinio suinteresuotumo ir Å¡io subjekto teisėms bei pareigoms sprendimas įtakos neturės. 11.4.

Dėl CPK 183 str. ir 185 str. pažeidimų nustatant faktines aplinkybes. Byloje pateikiau iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ vieÅ¡o registro, kad ieÅ¡kovas yra vienvaldis ginčo 6,49 ha žemės sklypo savininkas, vieÅ¡ajame registre nėra registruotas žemės sklypo dalies valdymas atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės ar nuosavybė Lietuvos valstybės jokiais teisiniais pagrindais. Todėl darytina iÅ¡vada, kad visÄ Å¾emės sklypÄ apimtyje 6,49 ha ieÅ¡kovas valdo teisėtai inter alia ir žemės sklypo dalį esantį po ginčo objektu – keliu.

Vadovaujantis CPK 182 str. 1 d. 4 p. Å¡i faktinė aplinkybė nėra paneigta bendra tvarka, t. y. joks subjektas nekėlė civilinio ginčo dėl žemės sklypo dalies priklausymo Lietuvos valstybei. Taip pat ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad atsakovės pateiktas įrodymas, 1996-10-03 ribų paženklinimo aktas yra suklastotas, kai papildomai yra padaryti įraÅ¡ai, kurių nebuvo akto sudarymo metu, todėl teismas jį vertino nepagrįstai, neįpareigojo atsakovės pateikti dokumento originalÄ , o rėmėsi tik kito teismo sprendimu, kuris negali bÅ«ti laikytinas prejudiciniu fakto nustatymu.

Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad 2011 metais ieÅ¡kovas panaikino inžinierinį statinį ir naujas statinys atsakovės pastatytas tik 2014 metais, o jo teisinis statusas patvirtintas tik atsakovės 2016-06-30 sprendimu Dėl KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių (gatvių) sÄ raÅ¡o patvirtinimo Nr. V17-221. Teismui atsakovė nėra pateikusi jokio įrodymo, kad iki minimo sprendimo buvo patvirtintas ginčo objekto teisinis statusas. Taip pat teismui nebuvo pateikta nei statybÄ leidžiamieji dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikti 2014 metais statybos darbai. 11.5.

Dėl neatskleistos bylos esmės. Teismas nurodė, kad svarbios faktinės aplinkybės nustatytos administracinėse bylose turi prejudicinę galiÄ inter alia ir faktinė aplinkybė, kad po ginčo objektu – keliu žemės sklypo dali nuosavybės teise priklauso valstybei. Tačiau nenurodė, kokia tai žemės sklypo dalis atžvilgiu sklypo plotui. Pažymėtina, kad tokios faktinės aplinkybės – koks žemė sklypo plotas priklauso valstybei, administracinėse bylose nėra. Minėtose administracinėse bylose procese iÅ¡ viso nebuvo nagrinėtas nuosavybės klausimas, o galimai iÅ¡sakyta prielaida, kad pagal galiojančius teisės aktus valstybė negalėjo perduoti žemės plotÄ , esantį po vieÅ¡uoju keliu, tačiau aplinkybė, kad visas žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovui nėra paneigta.

Pagal CK 4.23 str. 2 d. žemės sklypÄ inter alia ir dalį po inžinieriniu statiniu ieÅ¡kovas valdo teisėtai, nes įgyta nuosavybė pagal sandorį, perduodant neatlygintinai žemės sklypÄ , o atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė žemės sklypo dalį po keliu valdo neteisėtai pažeidžiant neatlygintinÄ sandorį. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino kokiu teisiniu pagrindu žemės sklypo dalį valdo atsakovė, nes ji tvirtina, kad žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui Lietuvos valstybei, tai tokiu atveju turi bÅ«ti suteikta atsakovei daiktinė teisė į valstybei priklausančiÄ Å¾emės dalį, o Å¡iuo atveju siekiant turėti statinį ant atsakovui nepriklausančios nuosavybės teise žemės ploto turi bÅ«ti suteikta pagal CK 4.160 str. užstatymo teisę „superficies“, tačiau byloje tokios faktinės aplinkybės atskleista nebuvo.

Teisėjas nagrinėdamas ginÄÄ pirmos instancijos teisme neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, kokie teisiniai santykiai susiformavo tarp Å¡alių. 11.6. Dėl protingumo, sÄ Å¾iningumo principų pažeidimo. Teismo sprendimas nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo, kaip žemės savininko, atžvilgiu, kadangi žemės sklypÄ jis valdo teisėtai, o toks teismo sprendimas suteikia atsakovei teisę naudotis žeme neįgijus nuosavybėn. Toks teisių pažeidimas yra neprotingas ir nesÄ Å¾iningas žemės savininko atžvilgiu. 11.7.

Dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Teisėjas viso proceso matu akivaizdžiai darė nuolaidas atsakovės atstovams leisdamas nesilaikyti civilinio proceso nustatytos tvarkos teikiant procesinius dokumentus bei įrodymus bei darydamas jiems iÅ¡lygas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovui teismas neleido naudotis savo procesinėmis teisėmis, nepagarbiai kreipdavosi į atstovÄ advokato padėjėjÄ L. R. pabrėžtinai įvardindamas jo ne procesinę padėtį, kaip atstovo, o pabrėžtinai vadindamas jį „advokato padėjėju“.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , ginčijamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantas klaidingai aiÅ¡kina ir taiko teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo tvarkÄ . Jis daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ traktuodamas, jog kelias, kuris driekiasi iÅ¡ilgai jo sklypo, negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu statiniu, vien tik dėl to, kad vieÅ¡ajame registre įregistruotas prieÅ¡ keturis metus, t. y. ne nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo momentu.

IÅ¡ LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo iÅ¡plaukia, kad atkuriant nuosavybės teises, kartu iÅ¡lieka ir tas turtas, kuris priklauso arba yra susiję su atkuriamu objektu (pvz, kelias); Ir tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jie negali bÅ«ti paneigiami ir jų negali bÅ«ti atsisakoma. Apelianto teiginiai, kuriais jis siekia paneigti kelio egzistavimÄ , tokiu bÅ«du atsisakydamas objektų (kelio), kurie iÅ¡liko ir kurie susiję, su žeme, į kuriÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir kurie sukelia tam tikrus jo daiktinės teisės suvaržymus, yra nepagrįsti. 12.2.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo momentu nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,49 ha užimamÄ Å¾emės plotÄ , o žemės sklypas, kaip toks, nebuvo pilnai suformuotas (1997 metais buvo parengtas laikinasis žemės sklypo planas). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, matyti, kad ginčo kelias buvo įregistruotas tik 2015 m. rugpjūčio 13 d. O praėjus 3 metams, 2018 m. sausio 3 d. matininko Ž. N. buvo parengtas apelianto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame įtrauktas žemės sklypÄ kertantis kelias.

Taigi, atsakovės vertinimu, 1998 metais, preliminarių matavimų pagrindu, buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į žemės sklypÄ , o į žemę kaip tam tikrÄ plotÄ , kurį įstrižai kerta ginčo kelias. Å iÄ iÅ¡vadÄ taip pat pagrindžia tiek administracine, tiek civiline tvarka bylas nagrinėjusių teismų sprendimai, kuriuose jie pagal įvairių dokumentų teisminę analizę, pagrindė kelio egzistavimÄ , dar iki momento kada buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismai be kita ko pagal surinktus įrodymus priėjo iÅ¡vadÄ , kad į aptariamÄ 6,49 ha žemės sklypÄ , neįeina 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias, dėl kurio kyla Å¡is ginčas.

Klaidingai vertindamas įstatymų apibrėžiamas sÄ vokas „žemė" ir „žemės sklypas", apeliantas priėjo neteisingÄ iÅ¡vadÄ , traktavo, jog atkÅ«rus jam nuosavybės teises į žemę, jis neva tai atgavo teisę ne į žemę, o į iÅ¡karto suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , kuris pasak apelianto, ateityje nebegali bÅ«ti formuojamas, o ginčo kelias, dėl to nebegali bÅ«ti pripažįstamas. 12.3. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, savivaldos veiklÄ reglamentuojančių normų sisteminė analizė atskleidžia galiojantį atstovavimo mechanizmÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad savivaldybė per vykdomÄ jÄ valdžiÄ , tai yra per administracijos direktorių įgyvendindama savo funkcijas, dėl to bÅ«tent administracijos gali bÅ«ti atstovaujama teisme.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant tinkamam atsakovės viešojo juridinio asmens – Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovui. Apelianto nuomone, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nebuvo tinkamas atsakovas byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.

15. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Bylos duomenys suponuoja, kad ieÅ¡kovui keliant reikalavimus dėl įpareigojimų nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį inžinierinį statinį - susisiekimo komunikacijÄ pogrupio – keliÄ ir kitus iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ pirmojo, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė. Pažymėtina, kad bÅ«tent KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai ir sukeltų padarinius ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, todėl KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi atitinka atsakovės procesinė padėtis.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia ir teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto tokiu apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Pastebėtina, kad viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kovas ir jo atstovas teisėjui nagrinėjančiam bylÄ nuÅ¡alinimo nebuvo pareiÅ¡kę. Kitų pagrindų bylÄ nagrinėjančiam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta.

Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir, kad nagrinėjant byla teisėjas į ieÅ¡kovo atstovÄ kreipėsi kaip į advokato padėjėjÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo.

17. Apeliantas apeliacinį skundÄ argumentuoja ir tuo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo argumentÄ .

18. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Taigi teismas, spręsdamas ginÄÄ ir priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

19. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančio statinio, inžinerinį statinį – susisiekimo komunikacijÄ pogrupio – keliÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti 1 002 kv. m. žemės sklypo dalį pažymėtÄ pagal matininko Ž. N. nustatytus posÅ«kio taÅ¡kus, kuris pastatytas K. Å . nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pakertų k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieÅ¡kovu K.

Å . griovimo darbų laikÄ ir bÅ«dÄ ; įpareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybę apmokėti iÅ¡laidas statinio griovimo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytÄ laikÄ ir ieÅ¡kovas K. Å . savo lėšomis nugriautu atsakovei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei priklausantį inžinerinį statinį. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovei priklausantis inžinierinis statinys, apriboja, varžo ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir pažeidžia ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo savininko teises.

Atsakovė atsikirtinėjo, kad ieÅ¡kovas nėra žemės sklypo savininkas po atsakovei nuosavybės teise priklausančiu keliu ir ieÅ¡kovas negali reikÅ¡ti negatorinio ieÅ¡kinio pagal CK 4. 98 straipsnį bei reikalauti paÅ¡alinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taip pat įrodinėjo, kad administracinėse bylose, kuriose yra įsiteisėję teismų sprendimai yra nustatyti faktai, kad bendrojo naudojimo kelias į ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinos žemės sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuotas ir tokie faktai iÅ¡ naujo negali bÅ«ti įrodinėjami.

Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo teisių pažeidimais nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡tyrė aplinkybes susijusias su ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo atkÅ«rimu ir nustatė, kad bendrojo naudojimo kelias į ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuotas, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teisės reiÅ¡kiant negatorinį ieÅ¡kinį negali bÅ«ti pažeistos, iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino bei nenustatė ieÅ¡kovo teisių pažeidimo fakto, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleista bylos esmė.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, gindamas savo, kaip savininko teises, ieškinį pareiškė prašydamas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, reikšdamas negatorinį ieškinį. Tai reiškia, kad ieškovas gali reikalauti jo kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 straipsnis).

21. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad savininko teisės ginamos, jei jos yra pažeistos.

22. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ vieÅ¡ojo registro ieÅ¡kovas teisėtai valdo 6,49 ha žemės sklypo dalį ir po ginčo objektu - keliu ir Å¡i aplinkybė nėra paneigta bendra įrodinėjimo tvarka, apelianto teisės yra pažeistos. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl neteisingo įrodymų vertinimo buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

23. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad nagrinėjant administracines bylas Nr. A-858-1423-13 ir IK-133-422/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Kauno apygardos administracinis teismas nustatė ginčui spręsti reikÅ¡mingus faktus, kad į ieÅ¡kovo apariamÄ 6,49 ha žemės sklypÄ , neįskaičiuotas 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias. Teismai Å¡iais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo ir tai, kad į ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausantį sklypÄ ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neįskaičiuotas per jį einantis bendro naudojimo kelias, esantis valstybei priklausančioje žemėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iose iÅ¡nagrinėtose bylose jau yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl bendrojo naudojimo kelio priklausomumo ir jie negali bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinami ir paneigti kitoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ pagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagal CK 4.98 straipsnį nepagrįstumo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitais byloje pateiktais įrodymais teismų nustatyti faktai negali bÅ«ti paneigti.

24. Atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.

25. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo iÅ¡sprendimui nėra reikÅ¡mingi, todėl neanalizuotini. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais sprendimÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 27. Atmetus apeliacinį skundÄ apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Atsakovė – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų tokių iÅ¡laidų turėjimÄ nepateikia, todėl praÅ¡ymas netenkinamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė