AS-552-882-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-882/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02587-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-l 113.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti jo skundą.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartimi, pareiškėjas 2012 m. spalio 30 d. pašto įstaigai įteikė atskirąjį skundą dėl teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kadangi jis paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, 2012 m. spalio 15 d. teismo nutartį jis gavo 2012 m. spalio 18 d., todėl atskirąjį skundą turėjo pateikti iki 2012 m. spalio 25 d. Atskirąjį skundą pašto įstaigai pareiškėjas įteikė 2012 m. spalio 30 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas atskirojo skundo padavimo praleidimo priežastis, t. y. tai, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 19 d. vyko pas advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuris nurodė, jog reikalingas naujas sprendimas dėl antrinės pagalbos suteikimo ir būtina iš naujo deklaruoti savo pajamas ir turtą; 2012 m. spalio 19 d. jis deklaravo savo turtą ir pajamas, tačiau nesuspėjo sugrįžti į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba); į Tarnybą atvyko tik po keturių dienų, nes atvykimui neturėjo finansinių galimybių; 2012 m. spalio 26 d. atvykus į tarnybą skubos tvarka buvo priimtas sprendimas dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, bet jis nesuspėjo nuvykti pas advokatą; advokatas tik 2012 m. spalio 29 d. surašė atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti terminą, teismas padarė išvadą, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl nesvarbių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių, priežasčių. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti. Nurodė, kad pareiškėjas dėl analogiškų priežasčių jau buvo kreipęsis atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl jau žinojo, kad teismas jas buvo pripažinęs nesvarbiomis.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d nutarties paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį paštu gavo 2012 m. spalio 18 d., ką patvirtina prie 2012 m. spalio 29 d. prašymo atnaujinti terminą pridėtas vokas. 2012 m. spalio 19 d. Klaipėdos rajono mokesčių inspekcijoje pagal savo gyvenamąją vietą - Gargžduose deklaravo turtą ir pajamas, bet sugrįžti į Tarnybą nespėjo, kadangi baigėsi institucijos darbo laikas. Atkreipė dėmesį, kad gyvena Judrėnuose, kurie nuo Klaipėdos yra apie 60 kilometrų atstumu, o kelionė į abi puses kainuoja 30 litų. Pareiškėjas šiuo metu yra tėvystės atostogose (augina penktąjį vaiką), gauna tik vaiko priežiūros pašalpą, todėl keturias darbo dienas atvykti į Tarnybą negalėjo dėl finansinių priežasčių. 2012 m. spalio 26 d. atvykęs į Tarnybą, pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir deklaraciją. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas skubos tvarka tą pačią dieną, tačiau atskirasis skundas dėl teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties ir prašymas dėl termino atnaujinimo buvo surašyti tik 2012 m. spalio 29 d. ir tą pačią dieną išsiųstas teismui. Be to, atkreipia dėmesį, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. tik keturiomis dienomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nustatęs, kad jis praleistas dėl nesvarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį gavo 2012 m. spalio 18 d., todėl paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2012 m. spalio 25 d. Pareiškėjo atskirasis skundas teismui buvo pateiktas 2012 m. spalio 30 d. (b. l. 29), t.y. praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2012 spalio 18 d. gavęs skundžiamą teismo nutartį, jau 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, tačiau jam nurodžius, kad pareiškėjas iš pradžių privalo iš naujo deklaruoti savo turtą (pajamas), jis tą pačią dieną Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Gargždų skyriuje deklaravo turtą ir pajamas, bet sugrįžti į Tarnybą nespėjo, kadangi baigėsi institucijos darbo laikas. Dėl finansinių galimybių ir dėl to, kad šiuo metu yra tėvystės atostogose, į Tarnybą atvyko 2012 m. spalio 26 d., tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau atskirasis skundas buvo parengtas tik 2012 m. spalio 29 d., todėl teisme gautas 2012 m. spalio 30 d.

Byloje esanti pareiškėjo turto deklaracija patvirtina, kad dėl šių duomenų į Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Gargždų skyrių pareiškėjas kreipėsi 2012 m. spalio 19 d. (b. l. 22-25). Be to, deklaracija patvirtina sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, kadangi jokių pajamų, išskyrus pašalpą pareiškėjas šiuo metu negauna. Todėl teismas vertina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, be to, jis augina mažametį vaiką (tai patvirtina pateiktas Gimimo liudijimas, b. l. 76) objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybę atvykti į Tarnybą iš karto po to, kai Gargždų poskyryje gavo reikalingą deklaraciją prašymui dėl teisinės pagalbos suteikimo pateikti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos apskundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. teikimo priėmė 2012 m. spalio 26 d. (b. l. 27-28), o atskirasis skundas parengtas 2012 m. spalio 29 d.

Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę §§ 34-36, Series A Nr. 18; 2001 m. gegužės 10 d. didžiosios teisėjų kolegijos sprendimo byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę §§ 91-93, ECHR 2001-V).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinus aplinkybių visumą, t. y. tai, kad pareiškėjas nedelsiant ėmėsi pažeistų teisių gynybos, nedelsiant, t. y. sekančią dieną po skundžiamos nutarties gavimo kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir jo nurodymu Gargždų skyriuje deklaravo savo turtą ir pajamas, tačiau dėl finansinių priežasčių į Tarnybą pakartotinai nuvyko tik 2012 m. spalio 26 d., atitinkamai Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo priėmė tik 2012 m. spalio 26 d., o atskirąjį skundą paskirtas advokatas parengė tik 2012 m. spalio 29 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui negali tekti su tuo susijusios neigiamos pasekmės, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties paduoti praleido dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d., 148 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties panaikinimo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsniu, 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo S. S. 2012 m. spalio 31 d. atskirąjį skundą priimti nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo atskirojo skundo nuorašą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė