2020-11-04 Nr. AB-21121-3-61-3-03757-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1393-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03757-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. SP1-6161(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Agentūra nusprendė įpareigoti pareiškėją grąžinti 2016 metais išmokėtą 12 820,25 Eur išmokų sumą.

2. Pareiškėja nurodė, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,37 ha plotas, buvo periodiškai įdirbamas juodasis pūdymas, lauke nebuvo subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių, nebuvo vykdoma žemės ūkio gamyba. Patikros fotofiksacija nėra tiksli ir pakankama konstatuoti aplinkybes, kad laukas periodiškai neįdirbtas, jame vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Agentūra nedetalizavo konkretaus deklaruoto lauko ploto, nebuvo išmatuotas ir įvertintas bendras neatitikčių plotas lauke, todėl nėra įrodymų neteisingo deklaravimo atvejui konstatuoti.

3. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Agentūra konstatavo, jog bendras nustatytas plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 40,59 ha, ir laikė, kad šis plotas neteisingai deklaruotas, tačiau pareiškėja teisėtai valdo visus Agentūros nurodytus ir pareiškėjos deklaruotus žemės sklypus, juose (išskyrus laukus, kuriuose numatytas juodasis ar žaliasis pūdymas) užsiima žemės ūkio veikla. Pareiškėja pateikė žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

4. Pareiškėja nesutiko su Agentūros išvadomis, kad pareiškėja neteisingai deklaravo bl3 ir bl9 plotą (0,19 ha), už kurį nemokama parama. Šiuos plotus, kaip netinkamus deklaruoti, atsakovas nustatė valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (toliau – ir Centras) atnaujinus KŽS duomenų bazę. Agentūra nenurodė, kada buvo atnaujinta ši duomenų bazė ir kokiais duomenimis Agentūra vadovaujasi. Deklaravimo metu išskirti šių plotų nebuvo galima. Be to, nustatytas plotas yra itin mažas.

5. Dėl Agentūros KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatyto dvigubo deklaravimo pareiškėja pažymėjo, kad dvigubai deklaruota 0,02 ha lauko ploto dalis, o esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui, dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui. Kaip nurodyta Sprendime, visam KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotam 1,11 ha plotui nepateikti valdymo teisės dokumentai, todėl į šį dvigubai deklaruotą 0,02 ha plotą skaičiavimuose neatsižvelgiama.

6. Pareiškėjos teigimu, Sprendimu neteisingai apskaičiuota sankcija, Sprendimo aprašomojoje dalyje konstatuotas neteisingai deklaruotas plotas nesutampa su plotu, nurodytu sprendimo dalyje dėl sankcijų taikymo, be to, pareiškėjai nepagrįstai pritaikyta ilgalaikė sankcija.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Agentūra nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16–21 d. atliko 2016 metų paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir nustatė bei fotonuotraukose užfiksavo, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,37 ha (PDJ) (juodasis pūdymas) plotas, periodiškai neįdirbtas juodasis pūdymas, vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti (pažeidimo plotas – 1,37 ha). Taip pat patikros vietoje metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 deklaruotas plotas – 3,74 ha, o rastas 4,06 ha plotas, už kurį apskaičiuojama parama. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus, kurie tik iš dalies pagrindė jos teisę valdyti 2016 metų paraiškoje deklaruotus žemės plotus. Bendras nustatytas plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 40,59 ha. Šį plotą Agentūra laikė neteisingai deklaruotu. Vertinant paraišką taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaravo netinkamus paramai žemės ūkio naudmenų plotus (bl3, bl9), už kuriuos parama negali būti mokama (0,19 ha). Agentūra taip pat pažymėjo, kad paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (0,02 ha), tačiau visam KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotam plotui (1,11 ha) nepateikta valdymo teisė, todėl į šį dvigubai deklaruotą 0,02 ha plotą skaičiavimuose neatsižvelgta. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas plotas 0,09 ha, todėl už šį lauko plotą išmokos nėra mokamos.

9. Atsakovo teigimu, Agentūros tikrintojas patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patikros vietoje matavimų duomenys tikslūs, tinkamai nustatyta deklaruotų laukų vieta, atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenimis, patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis. Pati pareiškėja dalyvavo patikroje vietoje, tačiau paaiškinimų dėl jos nepateikė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. M. skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2016 m. gegužės 25 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 83,78 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, žalinimo išmoka ir 75,05 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“; Agentūra 2016 m. rugsėjo 16–21 d. atliko Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra vietoje) ir nustatė bei fotonuotraukose užfiksavo, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame 1,37 ha lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas juodasis pūdymas, periodiškai neįdirbtas juodasis pūdymas, vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti (pažeidimo plotas – 1,37 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 deklaruotas plotas – 3,74 ha, rastas plotas – 4,06 ha; Agentūra 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. BR6-14673 pareiškėjos prašė pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų; pareiškėja 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus, kurie iš dalies pagrindė jos teisę valdyti Paraiškoje deklaruotus žemės plotus – nustatytas 40,59 ha plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta, todėl Agentūra laikė, kad šis plotas neteisingai deklaruotas; Paraiškos vertinimo metu Agentūra taip pat nustatė, kad pareiškėja deklaravo netinkamus paramai žemės ūkio naudmenų plotus (bl3, bl9), kurie identifikuoti atnaujinus KŽS duomenų bazę; Paraiškos administravimo metu Agentūra nustatė dvigubo deklaravimo atvejį – KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas 1,11 ha) dvigubai deklaruota 0,02 ha lauko ploto dalis.

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.12, 4.20, 4.22, 4.31, 7.5, 8.6, 68.3, 70, 82.11 ir 87 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai nurodė, jog parama pagal Paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta ir kad susidarė privaloma grąžinti 12 820,25 Eur išmokų suma. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su Paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis, tikrintojas, vadovaudamasis kartu su Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, nustatė faktinę deklaruoto lauko būklę, kuri buvo užfiksuota nuotraukose, nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimų fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, prie jos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių, pati pareiškėja dalyvavo Patikroje vietoje, tačiau paaiškinimų nepateikė.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visus deklaruotus žemės sklypus. Agentūra vertino pareiškėjos pateiktus valdymo dokumentus ir dalį dokumentų pripažino tinkamais valdymo teisei pagrįsti, tačiau tai nepagrindė visų deklaruotų laukų teisinio valdymo. Pareiškėja pateikė panaudos, nuomos sutartis su fiziniais asmenimis, žemės sklypų planus, leidžiamų laikinai naudotis valstybinių žemių schemas, tačiau Paraiškos administravimo metu nustatyta, kad pareiškėja pagal panaudos sutartis deklaruoja žemės sklypus, priklausančius Lietuvos valstybei (žemės sklypais suteikta teisė laikinai naudotis kitiems fiziniams asmenims).

14. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Agentūra vadovavosi Centro pateikta informacija, kuria neturėjo pagrindo nesiremti, apskaičiuodama išmokos sumą ir taikomas sankcijas. Pareiškėjos pateiktą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškių seniūnijos 2019 m. sausio 21 d. raštą Nr. (1.6)-S-20, kuriame nurodyta, kad pareiškėja žemės sklypus šienavo ir suardavo laiku, išlaikydama juodąjį pūdymą, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepatikimą įrodymą, nes Patikra vietoje buvo atlikta 2016 metais, o aptariamas raštas parengtas 2019 metais, praėjus ilgam laiko tarpui nuo Patikros vietoje.

III. 15. Pareiškėja E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. (apeliaciniame skunde nurodyta sprendimo data – 2019 m. vasario 30 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą, taip pat priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų, kad Agentūra yra praleidusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 18 mėnesių terminą reikalavimui dėl išmokų susigrąžinimo pareikšti.

17. Pareiškėja pakartotinai pabrėžia, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (deklaruotas 1,37 ha plotas) buvo periodiškai įdirbamas juodasis pūdymas, lauke nebuvo subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių, nebuvo vykdoma žemės ūkio gamyba. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Agentūros atliktą fotofiksaciją, kuri nėra tiksli ir pakankama konstatuoti, kad minėtas laukas nebuvo periodiškai įdirbtas ir kad jame buvo vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Agentūra nedetalizavo konkretaus deklaruoto lauko ploto, neišmatavo ir neįvertino bendro neatitikčių ploto lauke. Be to, pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai nevertino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškių seniūnijos 2019 m. sausio 21 d. rašto Nr. (1.6)-S-20, kuriame nurodyta, kad pareiškėja žemės sklypus šienavo ir suardavo laiku, išlaikydama juodąjį pūdymą.

18. Pareiškėjos teigimu, Agentūra nepateikė duomenų apie dvigubo deklaravimo atvejus, t. y. byloje nėra duomenų, kad 40,59 ha plotą būtų dirbęs, prižiūrėjęs ir deklaravęs kitas asmuo, todėl niekas į pareiškėjos dirbamus plotus valdymo ir naudojimo teisių neįgyvendino. Kitais metais visus Agentūros nurodytus plotus pagal valstybinės žemės nuomos sutartis valdė pareiškėjos sūnus. Be to, pagal Taisyklių 78 punktą, seniūnijos pažyma gali būti pripažįstama įrodymu, patvirtinančiu žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype.

19. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl Agentūra pateikė duomenis, nustatytus 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais, nors šie duomenys niekaip nesusiję su 2016 metais atlikta Patikra vietoje ir jos metu nustatytomis aplinkybėmis.

20. Pasak pareiškėjos, ji turi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas 1,11 ha plotas) valdymo dokumentus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 68.3 punktu, į ploto persidengimą (dvigubai deklaruota 0,02 ha) neturi būti atsižvelgta dėl mažesnio nei 0,01 ha persidengiančio ploto, o ne dėl valdymo dokumentų nebuvimo.

21. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino jos argumentų dėl neteisingo sankcijos apskaičiavimo. Skundžiamo Agentūros Sprendimo aprašomojoje dalyje konstatuotas neteisingai deklaruotas plotas (44,13 ha) nesutampa su plotu, nurodytu sprendimo dalyje dėl sankcijų taikymo, t. y.: neteisingai deklaruotas plotas išmokoms gauti – 1,37 ha; plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 40,59 ha; netinkamas paramos plotas – 0,19 ha; iš viso – 42,15 ha.

22. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Agentūra palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, papildomai pažymi, jog Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas, kadangi 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. BR6-2071086 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuris pareiškėjai išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškoje pasirinktu būdu – SMS. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nustatyta tvarka neskundė, jis yra nepanaikintas ir galiojantis. 2017 m. rugpjūčio 2 d. nurodyta, kad yra taikoma sankcija už neteisingą plotų deklaravimą – 2 050,95 Eur. Apie nustatytą pažeidimą pareiškėja taip pat informuota 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-2949234 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai skiriama 2 243,19 Eur galutinė paramos suma (pareiškėja informuota 2018 m. rugsėjo 21 d. Paraiškoje pasirinktu būdu – SMS), 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pareiškėja nustatyta tvarka taip pat neskundė. Agentūros teigimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus dokumentus, paaiškinimus bei atlikęs teisinės bazės analizę, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas šioje byloje kilo dėl Agentūros 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SP1-6161(11.2.12E) teisėtumo ir pagrįstumo.

25. 2016 m. rugsėjo 16–21 d. NMA atliko 2016 m. paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir nustatė bei fotonuotraukose užfiksavo, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,37 ha (PDJ) (juodasis pūdymas) plotas, periodiškai neįdirbtas juodasis pūdymas, vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti (pažeidimo plotas – 1,37 ha). Pagal Taisyklių 4.12 papunktį, juodasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti. Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių. Taisyklių 8.6 papunktyje nustatyta, kad juodajame ar žaliajame pūdyme nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Patikros metu nustačius Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimą, nustatyta, kad anksčiau minėtas laukas neatitinka įsipareigojimo. Pagal Taisyklių 87 punktą, pareiškėjams, nesilaikantiems Taisyklių III skyriaus 8 ir 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, parama už netinkamą paramai plotą (lauką su nustatytu pažeidimu) nemokama ar jau išmokėta paramos suma susigrąžinama. Jeigu nustatoma neatitiktis nustatytiems reikalavimams ir įsipareigojimams, laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis.

Įvertinus Patikros rezultatus nustatytas neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 1,37 ha plotas.

26. Taip pat Patikros vietoje metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 deklaruotas plotas – 3,74 ha, o rastas lauko plotas – 4,06 ha, už kurį apskaičiuojama parama.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. NMA pareiškėjai paštu išsiuntė 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimą Nr. BR6-14673 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame paprašė pateikti NMA žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų.

Atsakydama į šį pranešimą, 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėja pateikė žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus (reg. Nr. BR5.3-3018), kurie iš dalies pagrindė jos teisę valdyti 2016 m. paraiškoje deklaruotus žemės plotus. Įvertinus 2016 m. paraiškos duomenis, pareiškėjos pateiktus dokumentus, VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis NMA nustatė, kad bendras nustatytas plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta, yra 40,59 ha, tai yra laikoma, kad šis plotas neteisingai deklaruotas.

28. Taip pat 2016 m. paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaravo netinkamus paramai žemės ūkio naudmenų plotus (bl3, bl9), kurie identifikuoti ŽŪIKVC atnaujinus KŽS duomenų bazę. Vadovaujantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu duomenis elektroniniu formatu importavo į NMA administravimo sistemą), nustatyta, jog pareiškėja atitinkamame KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS, ir apima ir KŽS bl3, bl6 plotus. Vadovaujantis Taisyklių 4.20 papunkčiu, nustatyta, kad neteisingai deklaruotas bl3 ir bl9 plotas, už kurį parama negali būti mokama, atėmus plotą, į kurį skaičiavimuose neatsižvelgiama (0,49 – 0,30 ha), yra 0,19 ha.

29. 2016 m. paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, deklaruotas plotas 1,11 ha (vasariniai kviečiai) dvigubai deklaruota 0,02 ha lauko ploto dalis. Pagal Taisyklių 68.3 papunktį, NMA, nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui, minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui. Tačiau šiam visam KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotam 1,11 ha plotui nepateikta valdymo teisė, todėl į šį dvigubai deklaruotą 0,02 ha plotą NMA skaičiavimuose neatsižvelgė.

30. 2016 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas plotas 0,09 ha, todėl už šį lauko plotą išmokos nėra mokamos (Taisyklių 7.5 papunktyje nustatyta, kad mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos už plotą, yra 1 ha).

31. Taigi atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad kadangi parama pagal 2016 m. paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, pareiškėjai susidarė privaloma grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai 12 820,25 Eur išmokų suma.

32. 2016 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Apeliacinis skundas iš esmės pakartoja skundo teismui argumentus. Atkreiptinas dėmesys į tokius svarbiausius aspektus.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su pareiškėjos 2016 m. paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis. Taip pat tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjos 2016 m. paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, nustatė faktinę deklaruoto lauko būklę. Ši buvo užfiksuota nuotraukose. Jose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimų fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti. Taip pat prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog patikros metu nustatyti pažeidimai yra priimamų sprendimų pagrindas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja dalyvavo Patikroje vietoje, tačiau paaiškinimų nepateikė. Taip pat ir apeliaciniame skunde nėra motyvų, kurie galėtų nuneigti minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas.

34. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visus deklaruotus žemės sklypus. NMA vertino jos pateiktus valdymo dokumentus ir dalį dokumentų pripažino tinkamais valdymo teisei pagrįsti, tačiau tai nepagrindė visų deklaruotų laukų teisinio valdymo. Pareiškėja pateikė panaudos, nuomos sutartis su fiziniais asmenimis, žemės sklypų planus, leidžiamų laikinai naudotis valstybinių žemių schemas. 2016 m. paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja panaudos sutarčių pagrindu deklaruoja žemės sklypus, priklausančius Lietuvos Respublikos valstybei (žemės sklypais suteikta teisė laikinai naudotis kitiems fiziniams asmenims). Nustatyta, kad NMA, administruodama 2016 m. Paraišką, vadovavosi ne tik teisės aktais, bet ir kompetentingos institucijos ŽŪIKVC pateikta informacija.

35. Pareiškėja pateikė teismui 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškių seniūnijos raštą Nr. (1.6)-S-20 (t. 2, b. l. 114), kuriame nurodyta, kad pareiškėja žemės sklypus laiku šienavo, laiku suardavo, išlaikydama juodąjį pūdymą. Teismas kritiškai vertino šį įrodymą, nes NMA paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje atliko 2016 m., o Karsakiškių seniūnijos raštas Nr. (1.6)-S-20 parašytas 2019 m., praėjus ilgam laiko tarpui nuo patikros vietoje. Apeliaciniame skunde taip pat minimas šis raštas, bet teisėjų kolegija nemano, kad tai galėtų būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos poziciją, nagrinėjamoje byloje.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų, kad Agentūra yra praleidusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 18 mėnesių terminą reikalavimui dėl išmokų susigrąžinimo pareikšti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas, kadangi 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. BR6-2071086 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuris pareiškėjai išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškoje pasirinktu būdu – SMS. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nustatyta tvarka neskundė, jis yra nepanaikintas ir galiojantis. 2017 m. rugpjūčio 2 d. nurodyta, kad yra taikoma sankcija už neteisingą plotų deklaravimą – 2 050,95 Eur. Apie nustatytą pažeidimą pareiškėja taip pat informuota 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-2949234 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai skiriama 2 243,19 Eur galutinė paramos suma (pareiškėja informuota 2018 m. rugsėjo 21 d. Paraiškoje pasirinktu būdu – SMS), 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pareiškėja nustatyta tvarka taip pat neskundė.

37. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė