db99474a-ed36-45fd-a577-2deb64a9aaec · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50783-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1;2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nukentėjusiajam M. Ž.,nuteistojo I.

V. gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 mėn. (devyniems mėnesiams) laisvės atėmimo.    Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra 3 mėn. (trimis mėnesiais), bausmė paskirta 6 mėn. (Å¡eÅ¡iems mėnesiams) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.   Priteista iÅ¡ I.

V. 511 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo M. Ž. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2017 m. rugsėjo 30 d. vakare, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), laukuose nuo stovėjusio traktoriaus ,,Belarus MTZ-82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Ž., pagrobė traktoriaus iÅ¡orines pakabinamas detales – centrinę traukę, 80 eurų vertės; tiltelį, 40 eurų vertės; tempimo traukę, 12 eurų vertės; traukių prailgintojÄ , 19 eurų vertės; 60 kg svarstį, 60 eurų vertės; bei ant vandens cisternos, stovėjusios netoli traktoriaus laukuose buvusį vandens siurblį, 300 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam M.

Ž. 511 eurų turtinę žalÄ .Å akių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad I. V. kaltė yra pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nuteistasis I. V. praÅ¡o pakeisti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. skundžiamÄ nuosprendį, jam paskirtÄ jÄ bausmę suÅ¡velninti, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 511 eurų civilinio ieÅ¡kinio priteisimo nukentėjusiajam M.

Ž..Skunde nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir esmė buvo ne pasisavinti svetimÄ turtÄ , bet prieÅ¡ingai atsiimti jam priklausantį atlygį iÅ¡ M. Ž., už 6 mėnesius sunkaus darbo, jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jos vykdymÄ atidedant bei paskiriant įpareigojimus.  Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ .

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. V. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – I. V. padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas baigtas, padarytas esant apibrėžtai tyčiai dėl kerÅ¡to buvusiam darbdaviui už galutinio atlyginimo nesumokėjimÄ ir dėl savanaudiÅ¡kumo. Teismas taip pat atsižvelgė į I. V. asmenybę, tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, įvykdė naujÄ nusikaltimÄ teistumui neiÅ¡nykus, niekur nedirbantis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ ir nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ Ä¯ tai, kad baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamas iki teisiamojo posėdžio neatlygintas civilinis ieÅ¡kinys. Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti I.

V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti skirtas realus laisvės atėmimas, kurio trukmė mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo I. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas net penkis kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumams neiÅ¡nykus vėl įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka.

Tai rodo nuteistojo I. V. nenorÄ taisytis, jo asmenybės pavojingumÄ bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti I. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, jog teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, jog jo padarytų veiksmų esmė buvo ne pasisavinti svetimÄ turtÄ , bet atsiimti jam priklausantį atlygį iÅ¡ M.

Ž. už sunkų darbÄ , be to, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai prisipažino, atmestini kaip nepagrįsti.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis I. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis Å¡velninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį iÅ¡imtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymÄ , nenustatyta.

I. V. veiksmai nebuvo mažareikÅ¡miai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniÅ¡kai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors I. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie Å¡iÄ veikÄ , net iÅ¡ dalies padarytos turtinės žalos neatlygino. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl Å¡velninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. IÅ¡ esmės jokių naujų, reikÅ¡mingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad I. V. paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteisto civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiojo M. Ž. naudai. Pagal civilinį įstatymÄ turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieÅ¡kinį (BPK 112 str.). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo M. Ž. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, jis prašė priteisti iÅ¡ kalto asmens dėl jam priklausančių daiktų ir traktoriaus detalių vagystės padarytÄ 511 eurų turtinę žalÄ .

Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atlyginta. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis I. V. pripažino, kad paėmė visus nukentėjusiojo išvardintus daiktus, žalos neatlygino, sutiko su civiliniu ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, jog M. Ž. civilinis ieškinys yra pagrįstas, jį tenkino ir priteisė iš I. V. 511 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo M.

Ž. naudai.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo I. V. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu n u t a r i a : nuteistojo I. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Viktoras PreikÅ¡as                                                                  Valdas Vitunskas