db968ab5-72ab-4b4a-b236-7293dae54fb3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja V

      Baudžiamoji byla Nr. 1A-124/2010Â

         Procesinio sprendimo kategorijos:

      1.1.8.1.1; 1.2.3.1; 2.1.7.4;

      2.1.15.1.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3;

      2.4.6.3.4 (N)                                                                                 Â

                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2010 m. balandžio 9 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Jono Algimanto Venckaus, Â

sekretoriaujant: Gabrielei Samaškienei, Agnei Aguonytei, Agatai Minkel,                       dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,     gynėjui Anatolijui Šichovcovui,

nuteistajam G. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš G. P. priteista nukentėjusiesiems A. G. ir S. G. 5 974,37 Lt turtinei žalai ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

G. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nesant įrodymų, kad jis padarė šį nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

              n u s t a t ė :

G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 26 d., apie

20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir

visuomenės tvarkai, tyčia be dingsties vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė mažamečiui S. G., gim. 1995 m. kovo 12 d., į krÅ«tinę, padarydamas

durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir Å¡eÅ¡to Å¡onkaulio sužalojimu, dėl to nuo patirtų sužalojimų S. G. mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

G. P. dar buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl tos veikos iÅ¡teisintas. Byloje buvo paduotas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas dėl G. P. iÅ¡teisinimo, bet Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras skundÄ atÅ¡aukė, todėl 2009 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje jis paliktas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl jo nutrauktas.

Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam grėsė realus pavojus, tamsoje jis nematė užpuoliko veido, todėl buvo iÅ¡sigandęs ir, pamatęs iÅ¡ už parduotuvės iÅ¡bėgus keletÄ asmenų, pasislėpė tarp automobilių. Apelianto parodymus, kad jo ieÅ¡kojo, užpuolė ir suradę apspardė, patvirtina, o liudytojų pasakojimus, jog nukentėjusysis tik bėgo pro Å¡alį, paneigia tai, kad Å¡aligatvį prie namo nuo automobilių, kur jis buvo pasislėpęs, skiria apie 8 m pločio kelias.

Teismas, kvalifikuodamas jo veikÄ kaip mažamečio nužudymÄ , neteisingai interpretavo jo ir jo mamos parodymus, nes jie abu „pacanais“ vadina skirtingo amžiaus jaunimÄ . Kieme buvo tamsu, todėl apeliantas nematė, kas jį užpuolė ir kam jis dÅ«rė peiliu, bet galvojo, jog tai tas pats asmuo, su kuriuo susimušė prie parduotuvės.

Liudytojai parodė, kad prie parduotuvės apeliantas konfliktavo su T. L. , kuris nepanaÅ¡us į vaikÄ ir yra pilnametis,

o ne su S. G. Dėl to negalėjo pagalvoti, jog kieme jį gali užpulti dvylikametis vaikas. S. G. tėvas teisme parodė sūnų buvus jo ūgio. Pagal kūno

sandarÄ S. G. gal ir buvo mažamečio kÅ«no sudėjimo, tačiau buvo žiema, Å¡alta, jis Å¡iltai apsirengęs, su

žiemine striuke, todėl būdamas tėvo ūgio negalėjo atrodyti kaip mažametis.

Teismas nepagrįstai apelianto

veiksmus kvalifikavo kaip nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nuosprendžio teiginiai yra prieÅ¡taringi. Vienoje

nuosprendžio vietoje konstatuojama, kad byloje nenustatyta kaltinamÄ jį siekus nužudyti nukentėjusįjį, tačiau dÅ«ris peiliu buvo tyčinis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no

sritį, jis sÄ moningai leido pasekmėms kilti netiesiogine tyčia. Kitoje vietoje teigiama, jog S. G. nužudytas be

aiškios priežasties, nes teisme tos priežastys neišaiškėjo,                   G. P. be

dingsties sudavė smÅ«gį peiliu, ir tai teismas įvertino kaip atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, siekiant save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams.

Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu teisėjo apklaustas liudytojas E. S. pasakė tik dalį tiesos, juo labiau kad pirmosios instancijos teisme jis atsisakė savo ankstesnių parodymų. Tai, jog iÅ¡eidamas iÅ¡ parduotuvės liudytojas pamirÅ¡o paimti iÅ¡ saugojimo kameros savo pirÅ¡tines ir net nepastebėjo, kad pametė saugojimo kameros raktelį, netiesiogiai rodo jį buvus apelianto „gaudynių“ dalyvį, t. y. skubėjus su S. G. jo ieÅ¡koti, bėgiojus ir spardžius. Besivaikiusiųjų apeliantÄ buvo ne vienas, tai galėjo parodyti liudytojas V. K., tačiau teismas atsisakė jį iÅ¡kviesti, atimdamas galimybę apeliantui gintis ir užkirsdamas keliÄ visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti bylÄ . PraÅ¡o apklausti liudytojÄ V. K.

Apeliantui padaryti kūno sužalojimai –

sumušimai veide, nugaroje ir krūtinėje, matyti iš ekspertizės akto. Jį spardė, todėl nieko kito neliko, kaip apsiginti,

duriant iÅ¡ priekio jį puolančiam, ir pabėgti. JaunimÄ buvus agresyviai nusiteikusį

parodo liudytojo E. S. parodymai. Jis kiekvienoje apklausoje davė skirtingus parodymus, painiojosi, ir tai rodo jį buvus aktyvų

apelianto „gaudytojÄ â€œ. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas E. D. Jis parodė matęs nuo parduotuvės nubėgančius du jaunuolius. Tai rodo, jog apeliantÄ gaudė, turėdami tikslÄ sumuÅ¡ti. Liudytojos R. G. parodymai

rodo, kas buvo konflikto prie parduotuvės iniciatorius. Apeliantas gailisi įvykio metu neteisingai įvertinęs

situacijÄ .

Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio

2 dalies 1, 8 punktų į BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti Å¡velnesnę bausmę ir sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ .

         Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės nužudęs S. G. ir skundžia tik veikos kvalifikavimÄ , bausmę bei priteistos neturtinės žalos dydį, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama nuteistojo apeliacinio skundo ribų.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                 Â

        Dėl G. P. veikos kvalifikavimo

Apeliacinės instancijos teismas nustatė:   Â

G. P. 2008 m. vasario 26 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia

vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė nepilnamečiui S. G. į krÅ«tinę, padarydamas durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir Å¡eÅ¡to Å¡onkaulio sužalojimu, dėl to nuo patirtų sužalojimų S. G. mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

Pirmosios instancijos

teismas nustatė, kad G. P. nužudė mažametį S. G. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. padarė nusikaltimÄ ,

numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokio nuteistojo veikos kvalifikavimo nepatvirtina nustatytos įvykio aplinkybės. Â

Pirmosios instancijos teismas G. P. pareikÅ¡tus du kaltinimus vertino atskirai, jų nesusiejo tarpusavyje, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas ir netinkamai kvalifikavo veikÄ , dėl kurios jį pripažino kaltu.

Teismas pagrįstai nustatė, pasirėmęs liudytojos R. G. (t. 3, b. l. 28) ir nukentėjusiojo A. G. (t. 3, b. l. 26) parodymais, kad nuteistojo G. P. bei liudytojo T. L. konfliktÄ prie parduotuvės ,,Cento“ sukėlė pastarasis, tačiau jo nesusiejo su vėlesniais

įvykiais. Teismas neįžiūrėjo ryšio tarp liudytojų T. L., E. S., nukentėjusiojo S. G. veiksmų

prie parduotuvės ir pastarojo nužudymo, o toks ryÅ¡ys neabejotinai yra. Dėl to teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog G. P. be dingsties sudavė smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam, ir tai įvertino kaip atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai.

Ä®rodinėdamas tyčinį nužudymÄ , teismas neanalizavo ir nevertino liudytojo T. L. parodymų, o liudytojo E. S. parodymus tik iÅ¡dėstė, jų taip pat neįvertinęs.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas T. L. parodė, kad konfliktÄ prie parduotuvės pradėjo G. P.; einant į A. ir S. G. namus jo niekas neÅ¡aukė ir iÅ¡ paskos niekas nėjo (t. 3, b. l. 53-54). Tuo jis paneigė liudytojo E. S. parodymus, kurie perskaityti teisiamajame posėdyje ir kurių teisingumÄ liudytojas E. S. patvirtino, iÅ¡skyrus vienÄ aplinkybę, jog T. L. sakė S.

G. pavijęs vyrÄ jam duosiÄ s buteliu į galvÄ .    Â

Liudytojas E.

S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 150-154) jo draugÄ R. (G.) prie parduotuvės susiginčijus su nepažįstamu vyru, kodėl Å¡is lenda prie jo pusbrolio (T. L.), į kÄ vyras atsakė tik ramiai sėdėjęs, žadėjęs pasikviesti savo brolį ir tÄ pusbrolį sumuÅ¡ti; Renatas atsakė, kad pusbrolis taip pat pasikvies savo draugus ir to vyro brolį sumuÅ¡. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės nusipirkęs alaus R. pusbrolis (T. L.) paklausė, kur nuėjo tas vyras, ir pasakė duosiÄ s jam buteliu į galvÄ . R. jam pasakė to vyro ėjimo kryptį. Staiga liudytojas pamatė visai netoli, prie parduotuvės esančio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie automobilių, tÄ patį vyrÄ , su kuriuo prieÅ¡ tai ginčijosi R. Pastarasis irgi jį pastebėjo ir pasakė, jog reikia pakviesti T. (L.), Å¡is su tuo vyru galės dar pasimuÅ¡ti. R. Å¡aukdamas TadÄ bėgo jo link. Kai R. bėgo pro automobilius, iÅ¡ už automobilio iÅ¡lindęs vyras R. stÅ«mė, ir Å¡is griuvo. Vyras nubėgo. R. atsikėlė Å¡aukdamas T., beveik prie jo pribėgo ir nugriuvo. T. į jį atsisuko, pasižiÅ«rėjo ir nieko nesakęs nuėjo tolyn. Liudytojo nuomone, T. taip elgėsi todėl, jog buvo girtas.Â

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nepilnamečio liudytojo

E. S. parodymais, juo labiau kad pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja tyrėja A. S. patvirtino (t. 3, b. l. 54-55) liudytojo apklausos protokole užraÅ¡iusi taip, kaip jis pasakojo; liudytojas dalyvaujant mamai pasakojo apie įvykį tai, kÄ prisiminė.

IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus liudytojas E. S. davė ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant motinai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei, įtariamajam ir jo gynėjui, prokurorui (t. 1, b. l. 157-159).  Â

Tiesa, praėjus daugiau kaip

dviem savaitėms po įvykio, parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 161-167), liudytojas E. S. parodė, jog nepažįstamÄ vyrÄ pamatė, užsidegus į

judesį reaguojančiai lempai, prie P. M. g. 49 namo laiptinės, o šis stūmė S. G. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės.

IÅ¡analizavusi nuotraukas Nr. 6-8 prie liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 165-166), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepilnametis liudytojas E. S. Å¡io procesinio veiksmo metu suklydo: jis

negalėjo matyti nepažįstamo vyro prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, nes ten lempos nėra, tik

stovas, tačiau tokia lempa galėjo užsidegti prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, šalia kurios yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Toks nepilnamečio liudytojo suklydimas paaiškinamas stresine situacija dėl paties įvykio ir jo sukeltų padarinių, procesinio veiksmo procedūros, liudytojo amžiaus.

Atmetus aptartÄ liudytojo E. S. suklydimÄ dėl vietos, kurioje pamatė nepažįstamÄ vyrÄ ,

jo parodymai dėl nustatinėjamos aplinkybės sutampa su nuteistojo G. P. nuosekliais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2,

b. l. 9-13, 17-18) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 24-25), jog pamatęs, kad jį vejasi, pasislėpė atsitūpdamas tarp dviejų automobilių, o supratęs, jog jį surado, atsistojo ir dūrė atlenkiamu peiliu arčiausiai prie jo esančiam jaunuoliui.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija tiki nuteistojo parodymais dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir prieš tai buvusio konflikto prie parduotuvės tarp T. L., G. P. bei S. G.

Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta pirmosios instancijos teisme pakeistus liudytojo           E. S. parodymus

T. L. nesakius S. G., kad pavijęs vyrÄ jam duos su buteliu į galvÄ . Toks parodymų pakeitimas teisme niekuo nemotyvuotas, nes nėra pagrindo netikėti jau minėtais teisme apklaustos tyrėjos

A. S. parodymais apie nepilnamečio liudytojo E. S. apklausos neilgai trukus po įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegija atmeta ir liudytojo T. L. parodymus dėl konflikto prie parduotuvės aplinkybių, nes juos paneigia nuteistojo G. P. parodymai ir pastarojo parodymus patvirtinantys jau aptarti liudytojo E.

S. parodymai.

Be to, negalima neįvertinti aplinkybės, jog liudytojas T. L. yra nukentėjusiųjų G. giminaitis. Atsižvelgus į tai, kad jo sukeltas konfliktas prie parduotuvės turėjo reikšmės vėlesniems įvykiams, S. G. vejantis G. P. ir pastarajam panaudojus peilį, T. L. yra suinteresuotas šioje byloje asmuo, todėl jo parodymais tikima tiek, kiek juos atitinka įrodymų visetas.

Bylos duomenys patvirtina, jog einantį nuo parduotuvės G. P. jaunuoliai vijosi, S. G. bėgdamas Å¡aukė T. L. Kadangi prieÅ¡ tai įvyko T. L. sukeltas konfliktas, kurio metu pavartotas smurtas prieÅ¡ G. P., pastarasis turėjo pagrindÄ galvoti, kad besivejantys nori pratęsti smurtÄ ir jį sumuÅ¡ti.

Dėl to teisėjų kolegija tiki nuteistojo parodymais, jog jis išsigando ir pasislėpė kieme tarp automobilių. Tai, kad jis pasislėpė nuo besivejančių, patvirtina liudytojo E.

S. parodymai teisme: S. G. bėgo pro automobilius, pamatė vyrÄ ir sustojo, atsisuko į jį, o Å¡is atsistojo iÅ¡ už automobilių.Â

Aplinkybė, jog S. G. šaukė T. L., bėgo pro automobilius, o ne šaligatviu ir pamatęs G. P. sustojo, patvirtina nuteistojo parodymus, kad jo ieškojo.

Iš nuotraukos prie įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10) akivaizdu, jog įvykio metu sniego praktiškai nebuvo, taigi kieme buvo tamsu, todėl nuteistasis negalėjo žinoti, kas konkrečiai jį vijosi, juolab kad prie parduotuvės jis žodžiais konfliktavo su S. G., o mušėsi su T. L.

Nėra pagrindo netikėti nuteistojo G. P. parodymais, jog jį vijosi ne vienas asmuo ir automobilių stovėjimo aikštelėje prieš jį pavartotas smurtas. Tai įrodo specialisto išvados Nr. G 364/08 (04) duomenys (t. 2, b. l. 28), iš kurių matyti, kad aptariamo įvykio aplinkybėmis ir laiku G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais.

Negalima neatkreipti dėmesio, jog G. P. sužalojimai nustatyti ir kūno priekinėje, ir nugarinėje dalyse, tačiau niekas – nei nuteistasis, nei

liudytojas T. L. – neparodė, kad prie parduotuvės G. P. smÅ«giuota į nugarÄ . IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, jog

sužalojimas nugaroje padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau

nuteistasis dÅ«rė S. G., stovėjusiam prieÅ¡ jį, liudytojas E. S. parodė viskÄ trukus vos kelias sekundes, todėl S. G. negalėjo padaryti nuteistajam sužalojimo nugaroje. Tai

įrodo, kad kartu su S. G. buvo dar bent vienas asmuo, sudavęs smÅ«gį į nugarÄ , ir G. P. suprato turįs gintis.

Å iai aplinkybei patvirtinti nuteistasis prašė apklausti liudytojÄ V. K.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patenkino šį praÅ¡ymÄ ir apklausė liudytojÄ , tačiau daro iÅ¡vadÄ , jog liudytojas V. K. matė ne G.

P. besivejančius asmenis, o asmenis, bėgusius iÅ¡ S. G. namų į įvykio vietÄ po nužudymo, kadangi jie bėgo ne nuo parduotuvės link gyvenamųjų namų, o prieÅ¡inga kryptimi.  Â

Liudytojas E.

D. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 3, b. l. 30-31), kad išėjęs iÅ¡ parduotuvės matė, kaip prie parduotuvės buvę du vaikinai greitai nuėjo ar nubėgo. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 187), jog tie jaunuoliai sparčiai nuėjo pro parduotuvės kampÄ link gyvenamųjų namų.

Jau aptarti liudytojo E. S. parodymai patvirtina, kad ta pačia kryptimi nuėjo G. P., T. L., nubėgo S.

G. ir pats E. S.  Â

Taigi liudytojo E. D. parodymai, įvertinus laiko ir vietos sutapimÄ , netiesiogiai patvirtina liudytojo E. S. parodymus, jog nuteistÄ jį vijosi.

G. P. dūris peiliu prieš jį sustojusiam asmeniui, atsižvelgus į šiame nuosprendyje nustatytas bylos aplinkybes, neabejotinai rodo, kad nusikaltimas padarytas ne be aiškios

priežasties, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, visiškai ignoruodamas T. L. vaidmenį įvykio aplinkybėms susiklostyti, t. y. ne dėl

chuliganiÅ¡kų paskatų, o kaip ankstesnio konflikto prie parduotuvės sukelta gynybinė reakcija, tiesa, pasirinkus netinkamÄ gynybos bÅ«dÄ ir, kaip paaiÅ¡kėjo, ne prieÅ¡ tÄ asmenį, kuris anksčiau sukėlė konfliktÄ .

Byloje nėra jokių duomenų nuteistÄ jį supratus, jog jis smogė ne T. L., kurį galėjo pagrįstai įtarti noru pratęsti muÅ¡tynes.

Dėl to neteisingas, neatitinkantis bylos aplinkybių G. P. veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Â

Nuteistojo apeliaciniame skunde neteigiama, kad jis veikė esant bÅ«tinajai ginčiai, todėl Å¡i teisinė kategorija nedetalizuojama, tik konstatuojamas faktas, jog aptariamo įvykio metu bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo. Â

Neįtikinami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį.

Beje, tai, kad Å¡is veikÄ kvalifikuojantis požymis neįrodytas, apeliacinės instancijos teisme pripažino ir prokuroras.

Pirmosios instancijos teismas kaip mažametystės argumentÄ nurodė S. G. Å«gį.

Specialisto išvadoje Nr. M 161/08 (04) parašyta (t. 1, b. l. 67-70), jog S. G. yra

164 cm ilgio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks Å«gis nėra tipiÅ¡kas 13 metų neturinčiam vaikui. Nukentėjusysis A. G. teisme patvirtino (t. 3, b. l. 26), jog sÅ«nus pagal iÅ¡vaizdÄ buvo aukÅ¡tas.

Taigi šis požymis neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis galėjo suvokti paauglį neturint 14 metų.

Kaip kitÄ nukentėjusiojo mažametystę įrodantį argumentÄ pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė paties nuteistojo parodymus, iÅ¡dėstytus t. 2, b. l. 13.

Apeliacinės instancijos

teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame lape esančiuose nuteistojo G. P. parodymuose pavartotas žodis ,,berniukas“, tačiau tai

taip pat nėra pakankamas argumentas, įrodantis aptariamÄ nusikalstamos veikos kvalifikuojamÄ jį požymį.

Kaip paskutinį argumentÄ teismas nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos          J. J. parodymus (t. 1, b. l. 184), kad sÅ«nus G. P. jai pasakęs susimušęs su 12-14 metų ,,pacanais“.

Beje, negalima nepastebėti, jog teismas iškraipė liudytojos J. J. parodymus, nes aptariamame protokole įrašyta sūnų pasakius ne ,,susimušė“, bet jį ,,sumušė“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is argumentas ne įrodo, bet, prieÅ¡ingai, paneigia nuteistÄ jį žinojus S. G. amžių.

Daiktų apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 21-28) įrodo, jog S. G. buvo apsirengęs keliais storų drabužių sluoksniais – striuke, bluzonu, megztiniu. Įvertinus nukentėjusiojo ne pagal amžių didelį ūgį ir prieš tai įvykusio konflikto prie parduotuvės aplinkybes, tai irgi nuteistajam neleido spręsti, kad tamsiame kieme jį pasivijo ir prieš jį stovėjo vaikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 12 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (mažamečio), kai nužudomas asmuo nesulaukęs 14 metų amžiaus ir kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, jog nukentėjusysis dar neturi 14 metų.Â

IÅ¡dėstyti argumentai paneigia esant šį kvalifikuojamÄ jį požymį. Nors S. G. buvo beveik 13 metų amžiaus, tačiau byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių apeliantÄ Å¾inojus ar suvokus, kad S. G. yra mažametis.Â

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Dėl to G.

P. veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .Â

Neįrodžius apeliantÄ nužudžius mažametį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, jo veika kvalifikuojama pagal BK

129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas be kvalifikuojamųjų požymių.

Kiti nužudymÄ apibÅ«dinantys faktoriai (tyčios rÅ«Å¡is, sužalojimų apimtis ir kt.) Å¡iame nuosprendyje neaptariami, nes jie neginčijami nuteistojo apeliaciniame skunde.Â

                        Â

         Dėl bausmės

G.

P. pirmosios instancijos teismo nustatyta netiesioginės tyčios kaltės forma padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK

11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – jauno žmogaus mirtį.

Kita vertus, kaltininkas neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Pakruojo seniūnija nurodė dėl jo elgesio nėra gavusi nusiskundimų.

Skirdama bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes: G. P. neinicijavo konflikto prie parduotuvės, kuris neabejotinai reikÅ¡mingas ir susijęs su vėlesniu įvykiu, pasibaigusiu S. G. mirtimi; apeliantas jau buvo nuėjęs nuo parduotuvės ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis ketino tęsti konfliktÄ ; nustatyta aplinkybė, jog S. G. jį vijosi Å¡aukdamas T. L., ir G. P. tai suvokė kaip pavojų bÅ«ti sumuÅ¡tam, tiesa, neteisingai įvertino situacijÄ , panaudojo netinkamÄ gynimosi priemonę ir suklydo dėl asmens, iÅ¡ kurio tikėjosi patirsiÄ s smurtÄ .

Nuteistojo klaidingÄ situacijos įvertinimÄ bei neadekvačiÄ reakcijÄ paaiÅ¡kina tai, kad dar nuo 2001 m. jis yra psichiatro įskaitoje (t. 2, b. l. 89), 2004 m. pripažintas antros grupės invalidu. Jis ne kartÄ gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl paranoidinės Å¡izofrenijos. Netrukus po nusikaltimo jis irgi nukreiptas į psichiatrijos ligoninę dėl sveikatos pablogėjimo (t. 2, b. l. 91), gydytas stacionare, jo bÅ«klę įvertinus kaip diferencijuotinÄ tarp Å¡izofrenijos ir organinės psichozės, o asmenybės pakitimai įvertinti kaip bÅ«dingi Å¡izofreniniam defektui (t. 2, b. l. 97-101).

Nors ekspertai nustatė, jog darydamas veikÄ ir ekspertinio tyrimo metu G. P. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (t. 2, b. l. 113-117), tačiau anksčiau nustatyta paranoidinės Å¡izofrenijos diagnozė neabejotinai turėjo įtakos įvykio aplinkybių suvokimui bei veiksmams, patekus į frustruojančiÄ situacijÄ .   Â

Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Tačiau nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 2), ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

Visa tai įvertinusi, už nužudymÄ be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija G. P. skiria vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, G. P. skiriama bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, taisykles (BK 61 straipsnis),

bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.                                                         Â

      Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji A. ir S. G. žuvus sūnui pareiškė po 500 000 Lt, t. y. iš viso 1 000 000 Lt, dydžio civilinį

ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ sumažino iki 400 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , priteistÄ sumÄ dar sumažina.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio ribų įstatymai nenustato.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus veiklai, gyvenimui ir pan. ŽalÄ padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinės žalos pasekmių bei jÄ padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais kitiems, tokiems kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.

Nagrinėjamoje byloje iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems

A. ir S. G. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo

G. P. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jų sÅ«nui. Be abejonės, dėl netikėtos vaiko mirties nukentėjusieji patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ , yra ne kartÄ akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007 ir kt.).

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis G. P. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nenorėjo nužudyti S. G., bet sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau į jÄ atsižvelgiama, ypač kai ji reikÅ¡minga konkrečioje situacijoje ne vien kaltininkui, bet susijusi su jo įsipareigojimais kitiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad G. P., bÅ«damas antros grupės invalidas, iÅ¡ pensinės iÅ¡mokos iÅ¡laiko tris mažamečius vaikus. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog jo nustatytas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis neiÅ¡laiko pusiausvyros tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgiant į pareigÄ iÅ¡laikyti tris mažamečius vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, neatsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, nes pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis nedaro įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį bÅ«tina vertinti ir atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje aplinkybes, o bÅ«tent, į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinantį faktorių – nukentėjusiojo S. G. elgesį po T. L. sukelto konflikto prie parduotuvės. Nusikaltimo padarymo situacija rodo, jog tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo paties S. G. elgesys, kai jis, išėjęs iÅ¡ parduotuvės ir pamatęs G. P., ėmė bėgti iÅ¡ paskos kviesdamas T. L., kad Å¡is galėtų, pagal liudytojo E. S. parodymus, ,,dar pasimuÅ¡ti“, ir tai sukėlė G. P. reakcijÄ .  Â

Dėl išdėstytų argumentų šiuo nuosprendžiu sumažinamas skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis iki 200 000 Lt, t. y. po   100 000 Lt kiekvienam.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas Å¡ioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328

straipsnio 1, 3, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti:

G.

P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų, jÄ nustatydama atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ G. P. priteistÄ nukentėjusiesiems A. G. ir S. G. 400

000 (keturių Å¡imtų tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki

200 000 (dviejų Å¡imtų tÅ«kstančių) litų, t. y. po 100 000 (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių) litų kiekvienam.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                                         Regina Gaudutienė                                                                            Â

                                                                                                                 Jonas

Algimantas Venckus